- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-2328-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01055-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- T. K.
- Advokatai
- Arūnas Petronis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. (T. K.) ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir jame esančių pastatų ir statinių turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. K. (toliau – ieškovė), patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo žemės sklypas), naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas 1.9911 ha, naudojimosi tvarką, pagal matininko Tado Vilko 2019 m. vasario 26 d. parengtą planą, nustatant, kad T. K. naudosis žemės sklypu, pažymėtu indeksu A, plotas 9956 kv. m., plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-23-22-21-11-1; atsakovas A. B. (A. B.) (toliau – atsakovas) naudosis žemės sklypu, pažymėtu indeksu B, plotas 9955 kv. m., plane pažymėtu taškais 8-9-10-11-21-22-23-8;
1.2. atidalinti pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8980 Eur; pastato - sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2610 Eur; pastato - pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1900 Eur; kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 36 Eur, kurie asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso T. K. ir A. B., dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalinant natūra, pasidalinant konkrečius nekilnojamojo turto objektus, pakeičiant (transformuojant) nekilnojamojo turto valdymo formą, taip: pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8980 Eur; pastatas - sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2610 Eur, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 36 Eur, kurių vertė 11626 Eur atitenka asmeninės nuosavybės teise T. K.; pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1900 Eur; atitenka asmeninės nuosavybės teise A. B.;
1.3. iš ieškovės T. K. priteisti atsakovui A. B. kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį – 4863 Eur;
1.4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis priklauso 1,9911 ha (po 0,99555 ha kiekvienam) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 42 500 Eur) esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatai ir statiniai, kurie taip pat šalims priklauso lygiomis dalimis: ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rinkos vertė 8980 Eur), sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rinkos vertė 2610 Eur), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1900 Eur), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 36 Eur). Pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytą rinkos turto vertę, bendra nekilnojamojo turto vertė – 56 026 Eur, t. y. kiekvienam bendraturčiui po 28 013 Eur (iš jų po 6 763 Eur vertės statinių).
3. Nurodė, kad taikiai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pasidalinti nekilnojamąjį turtą, pasirašant notarine tvarka atitinkamą sutartį, šalims nepavyko.
4. Pažymėjo, kad kiekvienas pastatas, esantis žemės sklype, turi tik po vieną įėjimą, kiekvieną pastatą padalinti pagal turimas nuosavybės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje atskiriant izoliuotas patalpas nėra galimybės, todėl tikslinga pastatus atsidalinti atskirai, išmokant kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Žemės sklypo dalys nustatant naudojimosi tvarką suformuojamos atskirais žemės sklypais, kurie yra racionalios, taisyklingos formos ir kiekvienas žemės sklypas turi privažiavimą, priėjimą nuo bendro kelio.
5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai (patikslinto ieškinio reikalavimai nurodyti šios nutarties 1 punkte), priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovei, reikalaujančiai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jos dalis, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūlomas atidalijimo ir kartu bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu pasibaigimo būdas, inter alia, nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
8. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų naudojęsis statiniais ar žemės sklypu. Šį turtą atsakovas 2016 m. įgijo jį paveldėjęs, nurodytu nekilnojamuoju turtu naudojasi ieškovė. Pažymėjo, jog bylos duomenys leidžia teismui sutikti su ieškovės argumentais ir daryti išvadą, kad ieškovei priklausančios statinių dalies atidalijimas natūra dėl statinių išdėstymo ir konstrukcijos (turi po vieną įėjimą) yra neįmanomas, t. y. akivaizdu, jog nebūtų techninės galimybės suformuoti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį atitinkančio atskiro nekilnojamojo turto objekto – atskiro (atidalyto) daikto.
9. Teismas pažymėjo, jog duomenų, galinčių paneigti viešajame registre nurodytas rinkos vertes, teismui nepateikta, todėl teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatyta turto verte.
10. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovei priklausančios statinių dalies atidalijimo, ieškovės pasiūlytas atidalijimo natūra būdas atitinka abiejų šalių interesus, o kadangi ieškovei atitenka didesnė dalis statinių, iš jos atsakovui priteistina kompensacija pinigais. Visų statinių vertė yra 13 526 Eur (kiekvienam bendraturčiui po 6 763 Eur), tačiau kadangi ieškovei po padalinimo atitenka pastatai, kurių bendra vertė 11 626 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 4 863 Eur kompensacija.
11. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir proporcinga, šalims tenka naudotis lygiomis dalimis, be to, abiem šalims pagal naudojimosi tvarką priskiriama naudotis žemės sklypo dalimis su statiniais, tokia naudojimosi tvarka sukurtų tvarką ir taiką tarp šalių, todėl ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo teismas tenkino.
12. Tenkinęs ieškovės reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius jos naudojamoje dalyje – šulinį, ūkio pastatą ir sargo namelį (viso 11 626 Eur vertės), o atsakovui nuosavybės teise priteisė jo žemės sklypo dalyje esantį statinį – pirtį (1 900 Eur vertės) bei 4 863 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
13. Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu prašo: atnaujinti atsakovo praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos naują rašytinį įrodymą – konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 197,90 Eur.
14. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – dėl netinkamo procesinių dokumentų atsakovui įteikimo:
14.1. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, taip pat ieškovės iniciatyva; ieškovė teismo buvo įpareigota pasirūpinti atsakovo informavimu apie teismo procesą, kreipėsi į antstolį, tačiau antstolis visiškai formaliai atliko savo pareigą, t. y. darbo valandomis (kuomet atsakovas dirbo) atvyko pats įteikti pranešimo, realiai nedėjo jokių pastangų tinkamai atsakovui įteikti procesinius dokumentus;
14.2. pirmosios instancijos teismas, įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, neišnaudojo kitų procesinių galimybių – nors EPP sistemoje įkeltas 2021 m. vasario 3 d. išrašas apie atsakovo darbovietę, darboviete nurodant UAB „Eventum LT“, draudėjo kodas 303159651, tačiau teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje nurodyta, jog duomenų apie darbovietę nėra;
14.3. teismo viešo paskelbimo būdo naudojimo motyvavimas ekonomiškumu ir racionalumu nėra niekuo pagrįstas bei prieštaraujantis teisingumo principui;
14.4. siekiant susisiekti su atsakovu, nebuvo panaudoti jokie kiti būdai kaip naudojimasis atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei viešo paskelbimo būdu. Pažymi, jog atsakovo kontaktai yra lengvai pasiekiami internete, socialiniuose tinkluose. Atsakovas yra verslininkas, vystantis maitinimo sektoriaus verslą, todėl buvo galima bandyti su juo susisiekti asmeniškai ir/arba per darbovietę, turimą kavinę, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada nesislapstė ir yra pasiekiamas asmuo;
14.5. teismas nepasinaudojęs lengvai pasiekiama informacija apie galimus susisiekimo būdus su atsakovu ir neužtikrinęs jo informavimo apie iškeltą civilinę bylą, pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą bei teisminę gynybą. Todėl vertina, jog yra absoliutus pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu.
15. Teigia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti:
15.1. įrodymų nepakankamumo faktą. Ieškovė turto atidalijimą išmokant kompensaciją grindžia neįrodyta aplinkybe, esą pastatų dalinti negalima. Tokie teiginiai dėl pastatų naudojimosi, dalumo turėtų būti įrodinėjami specialistų/ekspertų aktais. Todėl byloje nenustatytos aplinkybės dėl (ne)galimumo atidalinti pastatų, nustatyti juose naudojimosi tvarką;
15.2. ieškovės nurodytą deklaratyvų faktą, jog atsakovui esą nereikalinga turima ginčo nuosavybė naudojimuisi, tačiau atidalinta bendrosios nuosavybės dalis esą tenkintų ieškovės poreikius. Faktas, kad atsakovas nesinaudoja turima nuosavybe nėra motyvuotas, teismas turėjo įvertinti byloje nurodytą aplinkybę, jog pati ieškovė gyvena Vokietijoje;
15.3. aplinkybę, jog ieškovė prieš kreipiantis į teismą tik formaliai bandė susisiekti su atsakovu siūlydama naudojimosi tvarkos nustatymą. Atsakovas neturėjo galimybės nei pasiūlyti savo tvarką, nei nesutikti su ieškovės pozicija;
15.4. ieškovės teiginį, jog įvairiais būdais bandė surasti, susisiekti su atsakovu, nes byloje nėra informacijos, kokiais būdais buvo bandyta susisiektu su atsakovu, neskaitant bandymo įteikti procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu;
15.5. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano atitiktį keliamiems normatyviniams reikalavimams. Ieškinyje ir skundžiamame sprendime nėra vertinti teisės aktai tiksliai nurodantys, pagal ką turi būti formuojami žemės sklypo plotai. Aplinkybė, jog paskirstyti žemės sklypo plotai atitinka pastatų lokacijas yra vertinami prieštaringai, nes pastatų atidalijimas ieškinyje siūlomas remiantis tik vienašališka ieškovės pozicija. Taip pat ieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka normatyvinių reikalavimų, priskiriant šulinį ieškovei ir nenumatant atsakovui patekimo iki jo (atsakovui atimama galimybė patekti prie vienintelio geriamo vandens šaltinio žemės sklype);
15.6. ieškovės pateikiamą turto įkainojimą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pažymi, jog šie duomenys realiai neatspindi faktinės turto vertės. Siekiant tikrosios turto vertės nustatymo, teismas turėjo prašyti/inicijuoti profesionalų turto vertinimą. Pagal atsakovo į bylą teikiamą naują rašytinį įrodymą 2021 m. birželio 22 d. konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje Nr. VP21NK06-14, nekilnojamojo turto objektų vertė žymiai didesnė. Konsultacinėje pažymoje taip pat vertintas ieškovės teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: plane žemės sklypo plotas pažymėtas indeksu A, atitenkantis ieškovei, įkainotas apie 80 000 Eur; plane žemės sklypo plotas pažymėtas indeksu B, atitenkantis atsakovui, įkainotas apie 40 000 Eur dėl plote esančių naudojimo apribojimų (melioracijos, tvenkinio). Vertinant Nekilnojamojo turto registro bei konsultacinės pažymos duomenis, pastebima disproporcija, kurią išaiškinti bei įvertinti turėjo pirmosios instancijos teismas.
16. Ieškovė T. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta pagal nuosavybės teise turimas dalis, nuosavybės teise turimi plotai sutampa su naudojimosi tvarkoje nurodytais plotais, žemės sklypo dalys suformuotos ir skirtos nuosavybės teise turimų pastatų eksploatavimui. Žemės sklypas nėra dalinamas ir atskiri turtiniai vienetai nėra formuojami, todėl žemės sklypo dalių vertė šioje byloje nėra aktuali, kadangi naudojimosi tvarka nustatyta ir plotai sutampa su nuosavybės teise turimais plotais ir kompensacijos klausimas nėra sprendžiamas.
18. Atsakovas, kartu su apeliaciniu skundu, pateikė įmonės „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, kad konsultacinės pažymos tikslas yra užsakovo pageidavimu, skirta naudoti tik asmeninėms reikmėms. Taip pat pažymoje nurodyta tik žemės sklypų pasiūla rinkoje, o ne tikroji ginčo objektų vertė.
19. Teigia, jog skelbimuose išreikšti savininkų norai parduoti žemę už norimą kainą negali būti lyginami su tikra rinkos verte. Be kita ko, teigia, jog atsakovo žemės sklypo dalyje esantys melioracijos įrenginiai ir tvenkinys tik padidina sklypo vertę, o pažymoje nurodyti motyvai, kad melioracijos įrenginiai ir tvenkinys mažina sklypo vertę yra visiškai nepagrįsti. Mano, jog minėta konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą rinkoje yra netinkamas įrodymas ir teismo prašo nagrinėjant civilinę bylą ir priimant nutartį ja nesiremti.
20. Nurodo, jog ieškovė šiuo metu laikinai gyvena ir dirba Vokietijoje, periodiškai kas 3 mėnesius lankosi Lietuvoje. Nekilnojamojo turto reikalų tvarkymui yra paskyrusi savo atstovą A. P. ir suteikusi jam notarinį įgaliojimą.
21. Pažymi, jog įgaliotas atstovas buvo keletą kartų nuvykęs (ir dieną ir vakare) pas bendraturtį A. B., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo nerado, durų niekas neatidarė. Įgaliotas atstovas buvo keletą kartų nuvykęs į ginčo žemės sklypą apžiūrėti žemės sklypo ir jame esančių pastatų. Pastatai apleisti, užrakinti, raktus turi tik bendraturtis A. B., o ieškovei raktų neperduoda. Žemės sklypas neprižiūrimas, apleistas, teritorijoje paleistas šuo. Kadangi nei bendraturtė T. K. nei jos įgaliotas atstovas negali patekti į bendra daline nuosavybe turimus pastatus ir neturi galimybės deramai prižiūrėti ir valdyti, norėdama būti rūpestinga savininke, ieškovė priėmė sprendimą – įpareigoti įgaliotą atstovą kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
22. Pažymi, jog ieškovė nežino atsakovo kito gyvenamojo adreso, be nurodyto Gyventojų registro išraše, taip pat neturėjo duomenų apie atsakovo darbo vietą.
23. Pabrėžia, jog ieškovės atstovas bandė įteikti procesinius dokumentus atsakovui savo iniciatyva, neradus atsakovo jo gyvenamojoje vietoje, pašto darbuotoja paliko pašto dėžutėje pranešimą, kad atsakovas nerastas namie ir atvyktų į paštą atsiimti siuntos. Pašto siunta buvo saugoma visą mėnesį ir neįteikus grįžo advokatui Arūnui Petroniui.
24. Teismas, nagrinėdamas bylą, pirmą kartą procesinius dokumentus išsiuntė atsakovui 2020 m. birželio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 15 d. neįteikta teismo siunta buvo sugrąžinta atgal į teismą. 2020 m. birželio 18 d. teismas pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui minėtu adresu, tačiau 2020 m. birželio 30 d. siunta vėl grįžo į teismą neįteikta. Atkreipia dėmesį, kad teismo turimais duomenimis atsakovo A. B. darbo vieta UAB „Eventum LT“, o adresas sutampa su gyvenama vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu procesiniai dokumentai įteikti nebuvo.
25. Nurodo, jog antstolis Gintautas Puodžiukas, pagal ieškovės atstovo advokato Arūno Petronio prašymą, 2020 m. rugsėjo 4 d. nuvyko pagal nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini), įteikti teismo procesinių dokumentų, bet atsakovo nurodytu adresu nerado. Antstolis Gintautas Puodžiukas ieškovės atstovui advokatui Arūnui Petroniui paaiškino, kad minėtą dieną, po darbo, apie 19 val. vakare nuvyko įteikti procesinius dokumentus ir du kartus su intervalu - 20 min. skambino laiptinės durų telefonspyne, tačiau niekas neatsiliepė.
26. Pabrėžia, jog visos procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybės buvo išnaudotos. Teigia, jog apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas yra verslininkas, vystantis maitinimo sektoriaus verslą, todėl buvo galima bandyti susisiekti su juo asmeniškai pagal turimą kavinę adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Ieškovė informacijos apie kavinę niekada neturėjo. Patikrinusi duomenis, kavinės nurodytu adresu nerado.
27. Pabrėžia, kad ieškovė pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, nenorėdama finansiškai apsunkinti bendraturčio, todėl prisiėmė įsipareigojimus išmokėti kompensaciją už didesnę atitenkančių pastatų vertę. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą nenurodo kito pastatų atsidalijimo varianto, nenurodo kitos žemės naudojimosi tvarkos negu prašė ieškovė, tik prašo, kad būtų panaikintas teismo sprendimas, tokiu būdu siekia vilkinti bendraturčių tarpusavio reikalų išsprendimą, susijusį su pastatų pasidalijimu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
30. Atsakovas, be kita ko, apeliaciniame skunde teikdamas prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, motyvuoja tuo, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, teismas neišnaudojo visų įteikimo galimybių.
31. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
32. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
33. Bylos duomenimis nustatyta, jog procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti šiais būdais:
33.1. 2020 m. birželio 1 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2020 m. birželio 15 d. procesiniai dokumentai grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“;
33.2. 2020 m. birželio 17 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2020 m. birželio 30 d. procesiniai dokumentai grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“;
33.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovę įteikti procesinius dokumentus atsakovui per 10 dienų nuo nutarties įkėlimo į LITEKO sistemą dienos, be kita ko, nutartyje pažymėjo, jog duomenų apie atsakovo darbovietę nėra; ieškovės atstovas advokatas Arūnas Petronis 2020 m. liepos 13 d. prašymu sutiko procesinius dokumentus įteikti su antstolio pagalba; 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymu ieškovės atstovas grąžino teismui procesinius dokumentus neįteiktus, nurodė, kad antstolio pagalba atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko;
33.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus bei teismo šaukimus atsakovui viešo paskelbimo internete būdu, tą pačią dieną patalpino teismo pranešimą su informacija apie bylos nagrinėjimą. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad duomenų apie atsakovo darbovietę byloje nėra.
34. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 9 d. ir 2021 m. vasario 3 d. nutartyse pažymėjo, kad duomenų apie atsakovo darbovietę byloje nėra, tačiau bylos medžiagą sudaro 2021 m. vasario 3 d. teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio duomenimis atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. dirba UAB „EVENTUM LT“.
35. Viešai prieinamais duomenimis apie juridinį asmenį nustatyta, jog UAB „EVENTUM LT“ direktoriumi yra atsakovas, bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), taigi, sutampa su atsakovo deklaruota gyvenamąja vieta. Duomenų apie atsakovo nurodomą kavinę adresu (duomenys neskelbtini) byloje nėra.
36. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės adresai sutampa, todėl nebuvo tikslinga bandyti atsakovui įteikti procesinius dokumentus darbovietės adresu.
37. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, taigi, nagrinėjamu atveju, toks procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu neatitinka CPK ir kasacinio teismo nustatytų reikalavimų.
38. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, yra pažymima, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289).
39. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi papildomų veiksmų siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus – 2 kartus siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, įpareigojo ieškovę įteikti procesinius dokumentus, taigi, išnaudojo kitas jam prieinamas protingas priemones, tačiau nepasinaudojo CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, siunčiant procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavus specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje dalyvaujančiam atsakovui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, ir be kita ko, atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Nustačius visas šias sąlygas, konstatuotinas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas ir, juo remiantis, perduotina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
41. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 22 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 32 sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį.
42. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvardijamas mokėtoju, taigi žyminis mokestis grąžintinas atsakovui (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 nutarimu Nr. 1240, 7 ir 10 punktai). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu priėmimo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (atsakovo) A. B. (A. B.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.