Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-112-449/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-24
Bylos Nr.: 1A-112-449/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06849-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Aušra Bielskė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: J. B.
Nukentėjusysis: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Ričardas Lilas, Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-449/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06849-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.6.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam J. B.,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), jos atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

specialistei S. M.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Į J. B. paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2024 m. vasario 7 d.

J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo J. B. priteista 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) iš J. B. priteistų lėšų (neturtinės žalos atlyginimo) tvarkytoja uzufrukto teise paskirta (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš J. B. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 778,75 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 75 centus) už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teiktą pagalbą nukentėjusiosios įstatyminei atstovei V. Č.. Išlaidų, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) teikta pagalba, iš J. B. nuspręsta neišieškoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, bendroje jo ir jo sutuoktinės V. B. lovoje, nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) miegant kartu su jais, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, prieš mažametės valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. įkišęs pirštus pro nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apatinių kelnaičių kraštą lietė jos lytinius organus bei, įkišęs juos į nukentėjusiosios lytinius organus, laikė ten pirštus ne mažiau kaip 20–30 sekundžių, po to dirgino juos, be to, paėmęs mažametės (duomenys neskelbtini) ranką, dėjo ją ant savo lytinio organo, kišo rankas po (duomenys neskelbtini) palaidine ir glostė bei ranka spaudė jos krūtinę.

2. Be to, J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei (duomenys neskelbtini) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, ne mažiau kaip vieną kartą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, per nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) rūbus lietė jos krūtinę, o (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, svetainės kambaryje, prisėdęs šalia jos, gulinčios lovoje, ir, pakišęs savo ranką po tuo metu jos vilkėtais naktinukais, delnu apie 2-3 minutes glostė jos nugarą iki pat kelnaičių ir taip glostydamas atsegė jos liemenėlę, o jai atsigulus ant pilvo ir susirietus, paklausė: ,,ar tu manęs bijai?“, tokiais savo veiksmais atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

3. Taip pat J. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartaudamas ir tvirkindamas mažametę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sutrikdė nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) sveikatą, t. y. sukėlė jai (duomenys neskelbtini), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, t. y. sukėlė (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dar buvo kaltinamas ir tuo, jog tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), vasaros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sustabdęs vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose, netoli savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, uždėjo savo ranką jai, sėdėjusiai šalia jo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje, ant kairės kojos kirkšnies ties jos lytiniais organais, o jai pasakius: ,,ne“, pykdamas jos paklausė: ,,ar tau sunku“, o toliau vykstant automobiliu, vis kartojo: ,,niekas nesužinos“, ,,ar tau sunku“, ,,ar tu negali duot“; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išlipęs iš savo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė automobilio galines dureles toje pusėje, kur sėdėjo (duomenys neskelbtini), šiai paklausus, kodėl jie stovi ir nevažiuoja, viena ranka per drabužius lietė jos krūtinę ir pilvą, o jai pasakius, jog jai tai nepatinka, nusišypsojęs įkišo tą pačią savo ranką per jos vilkėto megztuko viršų ir lietė jos krūtinę ir pilvą po drabužiais, t. y. nuogą krūtinę ir pilvą, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patraukus jo ranką ir pasakius, jog ji to nenorinti, pasakė jai, kad: ,,tavo nekaltybę vis tiek kas nors nulauš“, ,,nieko čia tokio, niekas nesužinos“, „lipk iš automobilio, einam pažaisti“, tokiais savo veiksmais atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

5. Dėl šios nusikalstamos veikos J. B. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) parodymus įvertinęs kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) nurodyti J. B. veiksmai, jeigu ir buvo atlikti, tai jie atlikti ne iki (duomenys neskelbtini), o ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) metais, t. y. tuomet, kai (duomenys neskelbtini) buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Teismas įvertino, kad pagal nukentėjusiosios parodymus seksualinė prievarta prieš ją buvo panaudota tuomet, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini) m. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) klysta nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) m. ji viešėdavo B. namuose, nes tuo laikotarpiu B. šeimoje gyveno nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) su motina ir patėviu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) netiksliai nurodo galimų J. B. veiksmų prieš ją laiką. Teismas įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) žemėlapyje nurodė vietą miške, kur J. B. buvo sustojęs ir norėjo su „pažaisti“, tačiau, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) m. vaikui neįmanoma įsidėmėti vietą miške ir ją beveik po (duomenys neskelbtini) metų parodyti žemėlapyje. Pirmosios instancijos teismas suabejojo ir (duomenys neskelbtini) parodymais apie J. B. elgesį su ja. Nukentėjusioji pasakodama apie J. B. elgesį miške jo veiksmus apibūdino lyg būdama žymiai vyresnis asmuo. Teismas suabejojo, ar (duomenys neskelbtini) ar net (duomenys neskelbtini) metų mergaitė suprastų, jog rankos ant kojos (net ir netoli kirkšnies) uždėjimas, gali reikšti norą ,,eiti prie sekso“, ir juo labiau, kad tokio amžiaus vaikui galėjo būti sakoma, o jis suprastų žodžių ,,kad tavo nekaltybę vis tiek kas nors nulauš“ reikšmę. Teismas įvertino ir tai, kad byloje nustatyti J. B. veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) metų vaiką (nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) iš esmės skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) nurodytų. (duomenys neskelbtini) parodymų neatitikimai, vertinant juos kartu su kitais byloje nustatytais įvykiais, teismui sukėlė pagrįstų abejonių apie galimos J. B. veikos prieš (duomenys neskelbtini) atlikimo laiką. Nenustačius tikslaus nukentėjusiojo asmens amžiaus prieš jį atliktos veikos metu, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog (duomenys neskelbtini) nurodytų veiksmų prieš ją atlikimo metu ji buvo jaunesnė nei 16 metų. Nenustatęs vieno iš BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens, visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertindamas kaltinamojo naudai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog J. B. kaltas dėl šios veikos padarymo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė J. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. išteisintas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. B. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Išieškoti iš J. B. išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikta pagalba. Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

6.1. Apeliantė nurodo, kad nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nurodyti J. B. prieš ją atlikti veiksmai atitinka tvirkinamųjų veiksmų sąvoką, tačiau pirmosios instancijos teismas suabejojo nukentėjusiosios parodymų patikimumu, vertino juos kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Apeliantės manymu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) parodymai yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs ir dėl esminių aplinkybių neprieštaringi. Nukentėjusioji buvo apklausta tris kartus (du kartus ikiteisminio tyrimo metu ir vieną kartą teisiamojo posėdžio metu) ir parodė apie tas pačias aplinkybes, t. y. išskyrė du atvejus, kai J. B. galimai jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. (duomenys neskelbtini) parodė, kad abu atvejai įvyko kai dviese su J. B. važiavo jo automobiliu. Pirmą kartą jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tuomet ji važiavo kartu su J. B. jam priklausančiu automobiliu į (duomenys neskelbtini) ir jis uždėjo savo ranką jai ant kairės kojos, arčiau pilvo. Toks lietimas jai pasirodė keistas, nepatiko, nes jis anksčiau niekada taip nesielgdavo. Jai pasipriešinus tokiam lietimui, J. B. supyko, bandė aiškinti, kad čia nėra nieko blogo, tačiau daugiau nebelindo ir parvežė ją į namus. Antrą kartą su juo važiavo kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tuomet vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno J. B. mama. Grįžtant atgal J. B. sustojo prie miško, atėjo prie jos, sėdėjusios automobilio gale ir liepė išlipti, siūlė pažaisti. Jai nesutikus, J. B. ranka lietė jai krūtinę, pilvą, kojas. Iš pradžių lietė per drabužius, paskui užkišo ranką po jos vilkėtais drabužiais ir taip pat lietė krūtinę, pilvą. Jai žodžiu priešinantis tokiems veiksmams J. B. vėl supyko, nurodė, kad jos nekaltybę vis tiek kas nors „nulauš“ (t. 2, b. l. 3–7). Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji patvirtino savo pirminius parodymus, kad J. B. du kartus ją netinkamai lietė ir abu kartus viskas vyko jo automobilyje. (duomenys neskelbtini) patikslino, kad pirmąjį kartą J. B. ranką jai buvo uždėjęs ant kojos ties kirkšnimi, arčiau jos lytinių organų. Antrąjį kartą jis lietė jos krūtinę ir pilvą per drabužius ir po drabužiais. Ji sakė J., kad jai nepatinka, bet šis atsakė, jog „nekaltybę vis tiek kada nors kas nors nulauš“. Tuo metu ji jautė baimę, stresą (t. 2, b. l. 22–25). Teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) nurodė analogiškas tvirkinamųjų veiksmų atlikimo aplinkybes, paaiškino, kodėl pati nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir visus patirtus neigiamus išgyvenimus laikė savyje, t. y. ji gyveno su seneliais, gausiai vartojusiais alkoholį, motina gyveno atskirai, draugių vaikystėje/paauglystėje neturėjo, taigi nebuvo jokio bent kiek artimesnio (patikimesnio) asmens, kuriam ji galėtų atsiskleisti ir pasipasakoti. Vis dėlto, motinai bendrais bruožais ji buvo pasakiusi, kad J. B. prie jos lindo, ji išsigando ir nebenorėjo važiuoti pas šį į namus. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jos dukra, būdama maždaug (duomenys neskelbtini) metų, papasakojo, jog prieš 3–4 metus J. B. bandė prie jos lįsti, pasiūlė pasimylėti, tačiau ji griežtai atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. patvirtino, jog iš dukros pasakojimo žinojo apie nederamą J. B. elgesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir šios temos daugiau niekada nelietė. Liudytoja negalėjo tiksliai įvardyti, kada dukra jai pasipasakojo, nurodė, jog galimai tuomet, kai šiai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tai, kad motina iš esmės niekaip nesureagavo į dukros pasakojimą apie patirtą seksualinę prievartą, tik patvirtina nukentėjusiosios teiginius apie tai, jog ji augo emociškai nejautrioje aplinkoje, todėl ji patirtus neigiamus išgyvenimus ilgą laiką laikė (slėpė) savyje ir išsipasakojo iš esmės tik gyvenimo aplinkybėms objektyviai privertus, t. y. pakvietus ją, kaip liudytoją, į apklausą.

6.2. Išteisinimą dėl aptariamos veikos pirmiausiai nulėmė teismo padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) netiksliai nurodo galimų J. B. veiksmų prieš ją laiką. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog nuo tiriamų įvykių iki pirmos nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apklausos praėjo didelis laiko tarpas ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nukentėjusioji nepamena tikslaus įvykių laiko. Pagal (duomenys neskelbtini), liudytojos R. K. parodymus įvykio metu nukentėjusiajai galimai buvo (duomenys neskelbtini) metų ir tai atitinka (duomenys neskelbtini) laikotarpį (kaltinime buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) laikotarpis). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tuomet, kai nukentėjusiajai buvo (duomenys neskelbtini) metų, buvo (duomenys neskelbtini) metai. Teismas sprendė, kad šiuo laikotarpiu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) su šeima gyveno B. namuose, todėl su pastaraisiais, kaip nurodo (duomenys neskelbtini), miegoti negalėjo. Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad B. namuose nebegyvena apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) nuosekliai parodė, jog būdama (duomenys neskelbtini) metų pas B. nebevažinėjo, apie prieš ją panaudotą seksualinę prievartą bendrais bruožais pasakė motinai R. K., kuri patvirtino šiuos dukros parodymus. R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tiksliai neprisimena kada dukra papasakojo apie J. B. veiksmus, tačiau nurodė, kad jai tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metų. Teismui kėlė abejonių ir tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) neprisimena tikslios įvykių datos, tačiau pamena ir žemėlapyje nurodo vietą, kur J. B. buvo sustojęs ir norėjo „pažaisti“. Teismas (duomenys neskelbtini) žemėlapyje nurodytą vietovę laikė tikslia nukentėjusiosios nurodyta įvykio vieta. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) žemėlapyje parodė ne automobilio sustojimo/stovėjimo vietą, bet vietovę, nes tose vietose ji lankydavosi, jos jai buvo žinomos.

6.3. Be to, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas išdėstė išvadas, kurios pagal savo turinį priskirtinos specialių žinių turinčio subjekto išvadoms, todėl negali būti laikomos pagrįstomis. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), teigdama, jog įvykių metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, pasakodama apie J. B. elgesį miške, savo supratimą apie pastarojo veiksmus aiškino lyg būtų žymiai vyresnis asmuo. Sugretinęs visus duomenis teismas sprendė, kad J. B. veiksmai, jeigu ir buvo atlikti, tai jie atlikti ne iki (duomenys neskelbtini) metų, o ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) metais, kai (duomenys neskelbtini) buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Taigi teismas pripažįsta, kad tvirkinamieji veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) galimai galėjo būti atlikti jai būnant (duomenys neskelbtini) metų.

6.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), apie įvykius, kuriuos ji patyrė būdama (duomenys neskelbtini)metų, pirmą kartą buvo apklausta (duomenys neskelbtini). Jos branda bei suvokimas apie lytiškumą lėmė tam tikrų išsireiškimų vartojimą, kurių (duomenys neskelbtini) metų vaikas galimai nebūtų įvardijęs, pavyzdžiui „kirkšnies lietimas, nekaltybės nulaužimas“. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiosios nurodyti J. B. veiksmai nebuvo atlikti. Analogiškai vertintini ir J. B. tuo metu išsakyti teiginiai apie nekaltybės praradimą. Galimai nukentėjusioji dėl amžiaus įvykio metu nesuvokė sakomų žodžių tikrosios prasmės, tačiau ji aiškiai nurodė, jog ji jautėsi nepatogiai, nesmagiai, bijojo tolesnių J. B. veiksmų, suprato, jog šis ją liečia netinkamai ir tai jai kėlė įtampą, stresą, dėl ko ji prašė nustoti taip elgtis. Jai augant ir bręstant supratimas apie įvykius automobilyje su J. B. didėjo, dėl to nukentėjusioji patyrė pakartotinį traumavimą. Jos pačios teigimu, iki šiol jai sunku bendrauti su vaikinais, ji lankosi pas psichologę, nes vis prisimena nemalonią patirtį su J. B..

6.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad J. B. iš pradžių neigė kur nors vykęs dviese su (duomenys neskelbtini). Jis aiškino, jog visada kartu važiuodavo ir jo sutuoktinė, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė neprisimenantis tokių atvejų. Vis dėlto, jis prisiminė, kad jam yra tekę bevažiuojant sustoti ir nueiti prie krūmų, nes turi prostatos problemų. Taigi, nors nuteistasis neigė tvirkinęs (duomenys neskelbtini), tačiau pripažino kartu su ja važiavęs automobilyje ir sustojęs. Svarbu ir tai, jog (duomenys neskelbtini) parodė, kad automobilis, kuriuo važiavo su J. B., buvo sidabrinės spalvos. VĮ „Regitra“ duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) J. B. vardu iki šiol yra registruotas pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6.6. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti, reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teismas iškėlė abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, tačiau šių abejonių nepašalino. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tikslinga atlikti įrodymų tyrimą pasitelkiant specialių žinių turinį specialistą – psichologą, kuris padėtų atskleisti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų teisingumą, atsakytų į abejones keliančius klausimus, arba, nustačius būtinybę skirti nukentėjusiajai ekspertizę, spręsti dėl jos atlikimo.

6.7. Pripažinus J. B. kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) tvirkinimo), jam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. J. B. veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. veiksmai nebuvo vienkartiniai, be to, jis tvirkino bei seksualiai išnaudojo ir kitą nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini), tai rodo, jog nuteistasis jaučia potraukį mažametėms ir nesistengia šio potraukio suvaldyti. J. B. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) turi problemų šeimoje, t. y. ji neturi saugios aplinkos, motina, seneliai ja tinkamai nesirūpina, todėl mergaitė yra labiau pažeidžiama. J. B. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajai – jai iki šiol kyla baimė bendraujant su vyriškos lyties asmenimis.

6.8. Pripažinus J. B. kaltu, spręstinas nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pareikšto 10 000 Eur civilinio ieškinio klausimas. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tokią sumą pasiūlė rašyti advokatas ir ji sutiko, bet iš esmės ji neprieštarautų bet kokios materialinės kompensacijos dydžiui, kurį nustatytų teismas. Apeliantė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) psichologinę traumą dėl J. B. tvirkinamųjų veiksmų patyrė būdama labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir šie neigiami dvasiniai išgyvenimai ją lydėjo visos paauglystės metu, taip pat ir šiuo metu. Nukentėjusioji tapo uždaresnė, jai sunkiau sekėsi bendrauti su bendraamžiais mokykloje, net ir būdama pilnametė ji patiria sunkumus užmegzdama saugius, puoselėjančius santykius su vyriškos lyties atstovais. Dėl susikaupusių dvasinių kančių, jaučiamo diskomforto bei gyvenimo pilnatvės trūkumo ji lankosi pas psichologą (psichoterapeutą). Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, aplinkybę, jog J. B. yra pensininkas, tačiau turi nekilnojamojo turto, siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, jos prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažinant iki 4 000 Eur.

7. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

7.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas remiantis tik nukentėjusiosios parodymais. Teismas neištyrė visų aplinkybių, susijusių su jam pareikštu kaltinimu. Be to, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausta teisme, buvo perskaityti tik jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

7.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis ir nukentėjusiosios šeima buvo gerai pažįstami. Mergaitė dažnai leisdavo laiką su jo šeima, nes jos mamos Č. šeimoje buvo sunkios gyvenimo sąlygos. Dėl šių priežasčių (duomenys neskelbtini) nuteistojo šeimoje jautėsi mylima ir laukiama. Apeliantas taip pat nurodo, kad apie nukentėjusiosios motinos šeimos gyvenimo sunkumus buvo žinoma kaime, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Jis buvo perspėtas, kad nukentėjusiosios motina gali pridaryti bėdų, nes tokiu būdu užsidirbinėja pinigų.

7.3. Nuteistasis nurodo ir tai, jog (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo užsispyrusi ir nebendravo su kitais vaikais. Jis su (duomenys neskelbtini) elgėsi rūpestingai, visada siekė jai padėti. Socialiniai darbuotojai nesidomėjo mergaitės gyvenimo sąlygomis.

7.4. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog jis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, prašo įvertinti jo amžių, tai, kad anksčiau nebuvo teistas, o taip pat, jog jis tik siekė padėti mergaitei.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis J. B. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas prašo patenkinti prokurorės apeliacinį skundą, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) patenkinti ne iš dalies, o visiškai. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovė prašo nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Nuteistojo J. B. apeliacinį skundą teisėjų kolegija atmeta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarytos prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis J. B. prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

J. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vasaros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sustabdęs vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose, netoli savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, uždėjo savo ranką jai, sėdėjusiai šalia jo, automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje, ant kairės kojos kirkšnies, ties jos lytiniais organais, o jai pasakius: ,,ne“, pykdamas jos paklausė: ,,ar tau sunku“, o toliau vykstant automobiliu, vis kartojo: ,,niekas nesužinos“, ,,ar tau sunku“, ,,ar tu negali duot“; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išlipęs iš savo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė automobilio galines dureles toje pusėje, kur sėdėjo (duomenys neskelbtini), šiai paklausus, kodėl jie stovi ir nevažiuoja, viena ranka per drabužius lietė jos krūtinę ir pilvą, o jai pasakius, jog jai tai nepatinka, nusišypsojęs įkišo tą pačią savo ranką per jos vilkėto megztuko viršų ir lietė jos krūtinę ir pilvą po drabužiais, t. y. nuogą krūtinę ir pilvą, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patraukus jo ranką ir pasakius, jog ji to nenorinti, pasakė jai, kad: ,,tavo nekaltybę vis tiek kas nors nulauš“, ,,nieko čia tokio, niekas nesužinos“, „lipk iš automobilio, einam pažaisti“. Tokiais savo veiksmais atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

11. BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-199-648/2023 ir kt.).

12. Kad J. B. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį ir padarė šią nusikalstamą veiką šiame nuosprendyje jau aprašytomis aplinkybėmis, patvirtina visuma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų: nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), liudytojų R. K., I. B. parodymai, taip pat išnagrinėti rašytiniai bylos įrodymai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka J. B., nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) buvo apklausti papildomai, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustos liudytoja tyrėja I. B. ir specialistė S. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas daugelį bylos aplinkybių išnagrinėjo pakankamai išsamiai, skundžiamame nuosprendyje jas tiksliai išdėstė. Vis dėlto teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalis skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitinka įrodymų visumos.

13. Pirmosios instancijos teismas J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) išteisino ir nuosprendyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) parodymų neatitikimai, vertinant juos kartu su kitais byloje nustatytais įvykiais, kelia pagrįstų abejonių dėl galimos J. B. veikos prieš (duomenys neskelbtini) atlikimo laiko, vietos, konkrečių J. B. veiksmų. Nenustačius tikslaus nukentėjusiojo asmens amžiaus prieš jį atliktos veikos metu, negalima daryti kategoriškos išvados, jog (duomenys neskelbtini) nurodytų veiksmų prieš ją atlikimo metu ji buvo jaunesnė nei 16 metų. Pirmosios instancijos teismas, visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertindamas kaltinamojo naudai, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog J. B. kaltas dėl šios veikos padarymo.

14. Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) proceso metu duoti parodymai buvo pakankamai nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių neprieštaringi. Įvertinus, tai, kad nukentėjusioji apie (duomenys neskelbtini) įvykius buvo apklausta tik (duomenys neskelbtini) m., t. y. praėjus ilgam laiko tarpui, būtent tai ir nulėmė, jog nukentėjusioji neatsimena tikslaus įvykių laiko.

15. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

16. Dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas J. B. kaltu neprisipažino. Teisiamajame posėdyje J. B. parodė, kad jis vienas su (duomenys neskelbtini) niekur nevažiuodavo, kartu važiuodavo ir jo žmona, tačiau atsakydamas į klausimus J. B. parodė, jog negali atsakyti, ar tikrai nėra automobiliu važiavęs tik su (duomenys neskelbtini). J. B. nurodė, su (duomenys neskelbtini) elgėsi kaip su dukra.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. B. buvo apklaustas papildomai, taip pat buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 84, 88–89, 101–102).

18. Apeliacinės instancijos teisme J. B. taip pat tvirtino, kad niekada automobiliu su (duomenys neskelbtini) nevažiavo tik dviese. Visą laiką kartu važiuodavo ir jo žmona. Jis vienas galėjo vežti mergaites tik į jų namus. Važiuodamas automobiliu dėl turimų prostatos problemų jis dažnai sustoja šalia miško. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) su šeima jo namuose gyveno apie dvejus metus nuo (duomenys neskelbtini). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, jog neprisimena, ar yra buvęs kartu su (duomenys neskelbtini) miške, prie miško. Taip pat parodė, kad nėra lietęs (duomenys neskelbtini) nuogo kūno.

19. Iš pirmiau išdėstytų parodymų matyti, jog J. B. neigia tvirkinęs jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini). Vis dėlto tokie J. B. teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė versija. Tokius J. B. parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma duomenų, surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog J. B. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini).

20. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tuomet, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, važinėdavo pas B. ir pas juos būdavo nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio. B. ją mylėjo, globojo kaip savo vaiką, jei kur važiuodavo, veždavosi ir ją. Viešnagių pas B. metu, pradžioje V. B. miegodavo viename kambaryje su (duomenys neskelbtini), o ji miegodavo su J. B.. Būdavo, kad miegodavo ir trise jų miegamajame. Abu jos seneliai piktnaudžiavo alkoholiu, o mama su sugyventiniu gyveno kitur. Vieną kartą, pavasarį, kai jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, ji su J. B. važiavo pas jo mamą į (duomenys neskelbtini), grįžtant J. B. sustojo, išlipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir, priėjęs prie jos, sėdėjusios priekyje, uždėjo savo ranką ant jos kojos netoli lytinių organų, ji pasakė „ne, baik“ ir viskas tuo baigėsi. J. B. buvo piktas, parvežė ją į jų namus, o sekmadienį parvežė namo. Po šio įvykio ji kurį laiką pas B. nevažiavo. Vėliau, pamaniusi, kad J. B. pasikeitė ir daugiau taip nedarys, jis vėl pradėjo važinėti pas juos savaitgaliais. Antras įvykis buvo kai kartu su J. B. važiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini) parduotuves. Grįžtant, jis sustojo prie miško, atidarė mašinos dureles ir priėjęs ranka lietė jos krūtinę. Lietė per drabužius ir paskui kišo ranką per nuogą kūną. Jai atrodė, kad jis gali prieiti prie sekso. Tie veiksmai buvo nemalonūs, jautė baimę. Ji liepė jam baigti, tačiau jis pasišaipydamas pasakė, kad neva čia nieko tokio, nes vis tiek kažkada kažkas „nuims nekaltybę“ ir per palaidinę lietė nuogą krūtinę bei pilvą. Tarp pirmo ir antro karto buvo kelių mėnesių tarpas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pas B. nebevažiavo ir nepalaikė jokių santykių. Nukentėjusioji parodė, kad po pirmo karto niekam nepasipasakojo. Mama gyveno kitur, o ji pati gyveno su alkoholiu piktnaudžiaujančiais seneliais ir neturėjo patikimo žmogaus kam galėtų apie tai pasakyti. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad su (duomenys neskelbtini) mokėsi toje pačioje mokykloje, ji kartais savaitgaliais taip pat būdavo pas B.. (duomenys neskelbtini) m., kai dar gyveno pas senelius, mamai pasakė, jog J. B. lietė krūtinę, bet daugiau nieko nesakė. Nukentėjusioji nurodė, kad jai yra padaryta žala todėl, kad iki šiol neturi nei vieno vaikino, nes vien pagalvojus apie vyrą iškyla scena su J. B.. Mokykloje eina pas psichologę ir ketina eiti pas psichoterapeutę.

21. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, kad V. B. ir J. B. ją mylėjo, saugojo kaip savo vaiką, todėl ji važiuodavau pas juos kiekvieną savaitgalį. Tuo metu pas B. (duomenys neskelbtini) kartu su mama jau nebegyveno. Ji negali tiksliai pasakyti kuriais metais tie įvykiai vyko, tačiau tuo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. (duomenys neskelbtini) m., antras kartas – kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusioji, nors sumaišiusi įvykių eiliškumą, vėliau patikslino, kad pirmąjį kartą J. B. tik užkišo ranką prie krūtinės. Nors jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, suprato, kad rankos uždėjimas ant jos kojos yra neleistinas, nes niekas jai taip nėra daręs, todėl įtarė, kad kažkas yra negerai. Antrąjį kartą, kai dviese važiavo su J. B. į miestą apsipirkti, grįžtant link namų J. B. sustojo, išlipo iš automobilio, atliko gamtinius reikalus, priėjęs atidarė automobilio dureles ir pradėjo ją glostyti. Buvo vasara, ji buvo lengvai apsirengusi, jis perbraukė per krūtinę, tada glostė koją ir kilo link tos vietos, bet jos nepalietė. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės žemėlapyje pati surado, parodė ir pažymėjo apytikslią įvykio vietą. Tą mišką ji žinojo, nes visada važiuodavo tais pačiais keliais. Miestelių pavadinimų dabar jau neprisimena, bet tada žinojo, ne visus, bet kelis miestelių pavadinimus žinojo. Apeliacinės instancijos teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 3–5, 23–25) nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) juos patvirtino ir nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo tikslesni.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu. (duomenys neskelbtini) parodė, kad viešėdama pas B., kuomet jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, miegodavo jų bendroje lovoje, tarp jų, vėliau, miegojo viena. Kai pirmąjį kartą dviese vyko automobiliu su J. B., tada jis savo ranką uždėjo ant jos kairės kojos, ties kirkšnimi. Kai buvo apklausta pirmą kartą, tyrėjai nurodė, jog J. B. ranką uždėjo ties kirkšnimi, visai šalia lytinių organų. Kai vyko su J. B. antrąjį kartą, jis, išlipęs atliko gamtinius reikalus, ir priėjęs prie jos, atidarė automobilio dureles. Nieko nesakęs J. B. pradėjo ją liesti per drabužius, viena ranka lietė jos krūtinę, pilvą. Jai pasakius, jog jai tai nepatinka, jis nusišypsojo, ir įkišęs savo ranką pro jos vilkėto drabužio viršų, lietė jos nuogą krūtinę, paskui pilvą. Patraukusi jo ranką pasakė, kad nenori. Į tai jis atsakė, jog vis tiek kas nors nulauš jos nekaltybę. Po to paliepė jai išlipti, sakydamas ,,einam pažaisti“. Kai J. B. ją lietė, ji jautė baimę ir stresą. Kai buvo (duomenys neskelbtini) m., apie tai kas buvo nutikę, ji pasisakė savo mamai, bet išsamiai nieko nepasakojo, tik pasakė, kad J. vieną kartą lietė krūtinę.

23. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nurodė, jog, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) m. su J. B. dviese važiavo jo sidabriniu džipu į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Grįžtant J. B. uždėjo savo ranką ant jos kairės kojos, arčiau pilvo. Ji tai įvertino kaip kėsinimąsi, nes anksčiau jos taip niekas nelietė. Ji jam liepė baigti, pasakė, jog ji to nedarys. Į tai J. B. reagavo piktai, pasakė, kad čia nieko blogo, niekas apie tai nesužinos. Jai pasakius ne, J. B. daugiau prie jos nelindo, parvežė namo. Vėliau, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tuo pačiu automobiliu, galimai rudenį, su J. B. važiavo pas jo mamą į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į atgal, jis sustojo prie miško, (duomenys neskelbtini) rajone. J. B. sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjęs liepė jai išlipti, nes nori su ja pažaisti. Ji nelipo iš automobilio. J. B. pradėjo ją liesti stovėdamas lauke, ranka lietė jos krūtinę, pilvą, kojas. Iš pradžių tai darė per drabužius, po to, ranką pakišo po palaidine ir lietė jos nuogą krūtinę ir pilvą. Ji patraukė J. B. ranką ir pasakė, kad to nenori, kad jai tai nepatinka. J. B. priekaištavo, kodėl ji jį vis atstumia, sakė, kad: ,,ar taip, ar taip tavo nekaltybę kažkas nulauš“. Ji pakartojo, jog ji nenori, kad jis lįstų prie jos. Apie tokį J. B. elgesį niekam nesakė, tačiau būdama (duomenys neskelbtini) m. papasakojo savo mamai ir močiutei. Į tai jos jai atsakė, jog čia nieko naujo, tai ji suprato, kad jos kažką apie J. girdėjusios iš seniau. Namuose J. B. mėgdavo apsikabinti, paglostyti galvą, tačiau tai darydavo matant kitiems, nieko keisto nedarydavo ir nepriekabiaudavo, prie intymių vietų ar nuogo kūno lįsti nebandydavo.

24. Įvertinusi nukentėjusiosios apklausų metu duotus parodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus apie J. B. atliktus jos tvirkinimo veiksmus. Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymai iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi. Nukentėjusioji aiškiai nurodė visas esmines prieš ją atliktos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais, nenustatė. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jos parodymuose esantys netikslumai, įvertinus tai, kad apklausų, vykusių (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. metu, nurodomos aplinkybės susijusios su įvykiais, kurie vyko (duomenys neskelbtini) m., nesuteikia pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Natūralu, kad po tiek laiko apklausta nukentėjusioji itin tiksliai įvykių aplinkybių gali ir neatsiminti. Tai pasakytina ir apie apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, jog pirmąjį kartą J. B. tik užkišo ranką prie krūtinės. Ši aplinkybė skiriasi nuo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) ankstesnių apklausų nurodytos aplinkybės, kad J. B. pirmąjį kartą uždėjo savo ranką ant jos kojos netoli lytinių organų, tačiau šios apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, kad ankstesni jos parodymai yra teisingi ir tikslesni. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumą ir juose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji pirmą kartą apie patirtą seksualinę prievartą, jai būnant mažamete, buvo apklausta jau būdama pilnametė. Ši yra aplinkybė svarbi vertinant nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus, kadangi suaugęs žmogus supranta su juo atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdį, esmę, gali detaliai ir objektyviai paaiškinti, kokius neteisėtus veiksmus su juo atliko kaltininkas. Kita vertus, prisiminti ir detaliai apklausos metu teisėsaugos pareigūnams ir teismui pasakoti visas vaikystėje patirtos seksualinės prievartos aplinkybes net ir suaugusiam žmogui neabejotinai nėra lengva. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) šioje byloje buvo apklausta keletą kartų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Natūralu, kad tiek kartų pasakojant apie įvykius, buvusius prieš daugelį metų, nukentėjusiosios parodymuose galima atrasti nesutapimų, tačiau esminiai (duomenys neskelbtini) parodymai apie vaikystėje jos atžvilgiu J. B. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus iš esmės buvo nuoseklūs.

25. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pažymėta, kad nukentėjusioji netiksliai nurodo J. B. atliktų tvirkinimo veiksmų laiką. Bylos duomenimis nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra gimusi (duomenys neskelbtini), pagal jos parodymus įvykių metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, o tai atitinka (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Vis dėlto teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikalstamos veikos (mažametės (duomenys neskelbtini) tvirkinimo) laikotarpis, nors ir nurodytas nevisiškai tiksliai, tačiau buvo nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini). Tokia išvada daroma remiantis nukentėjusiosios parodymais, kad po pirmųjų J. B. jos tvirkinimo veiksmų iki antrojo karto praėjo tik keli mėnesiai laiko. Bet kuriuo atveju, tiek nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai, tiek kiti įrodymai paneigia teismo tik prielaidomis grindžiamą galimybę, kad (duomenys neskelbtini) galėjo būti tvirkinama netgi vyresnė negu šešiolikos metų amžiaus. Taip pat teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog prieš (duomenys neskelbtini) atliktų seksualinės prievartos veiksmų metu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) su šeima gyveno B. namuose, o tai esą paneigia nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus, kad (duomenys neskelbtini) miegodavo lovoje kartu su B.. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad jos šeima pas B. nebegyvena nuo maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau ši aplinkybė savaime nedaro nukentėjusiosios parodymų nepatikimais. Šiuo metu pilnametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai apie jai būnant mažamete patirtus J. B. tvirkinimo veiksmus, teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį nuo byloje tiriamų įvykių iki nukentėjusiosios apklausos, (duomenys neskelbtini) galėjo nenurodyti visų bylai reikšmingų aplinkybių detaliai ir itin tiksliai.

Žemesnės instancijos teismas

26. Skundžiamame nuosprendyje taip pat akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) m. vaikas negalėtų tiksliai įsiminti ir vėliau žemėlapyje nurodyti vietą, kurioje buvo patirti tvirkinimo veiksmai. Tokie skundžiamo nuosprendžio argumentai taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės ji žemėlapyje pažymėjo tik apytikslią įvykio vietą. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad tą vietovę ji žinojo, nes visada važiuodavo tais pačiais keliais. Miestelių pavadinimų dabar jau neprisimena, bet tada žinojo, ne visus, bet kelis miestelių pavadinimus žinojo. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė liudytoja I. B. patvirtino, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) apklausos metu sutiko žemėlapyje parodyti jos minėtą vietą šalia miško, kur J. B. atliko tvirkinimo veiksmus. Kompiuterio monitoriuje ji rodė vietovės žemėlapį ir kai nukentėjusioji pasakė, kad gali parodyti tą vietą, ji atspausdino žemėlapį, o nukentėjusioji įvykio vietą pažymėjo kryžiuku. Ši liudytoja parodė ir tai, kad apklausos metu jai nekilo abejonių, kad (duomenys neskelbtini) galėtų meluoti, išsigalvoti aplinkybes. Matėsi, kad (duomenys neskelbtini) pasakoja nuoširdžiai, jai buvo nemalonu kalbėti apie intymius dalykus. Be to, pati (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji nenori dalyvauti procese, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja.

27. Skundžiamame nuosprendyje abejodamas nukentėjusiosios parodymų patikimu pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), teigdama, jog įvykių metu jai buvo (duomenys neskelbtini) m., pasakodama apie J. B. elgesį miške, savo supratimą apie pastarojo veiksmus aiškino lyg būtų žymiai vyresnis asmuo. Teisėjų kolegija su tokiu skundžiamame nuosprendyje išdėstytu nukentėjusiosios parodymų vertinimu nesutinka. Jau minėta, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Apie įvykius, kuriuos ji patyrė būdama (duomenys neskelbtini) m., ji pirmą kartą buvo apklausta (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad apklausiama jau būdama pilnametė apie jai būnant mažamete patirtus J. B. tvirkinimo veiksmus, ji juos apibūdino ne kaip mažametis vaikas. Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini) m. įvykių metu nesuvokė ir J. B. pasakytų frazių tikrosios prasmės, tačiau nukentėjusioji aiškiai parodė, jog ji suprato, jog J. B. ją liečia netinkamai ir tai jai kėlė įtampą, stresą, ji prašė nustoti taip elgtis. Nukentėjusiajai jau būnant pilnamete apklausos metu nurodytos J. B. išsakytos frazės apie kirkšnies lietimą, „nekaltybės nulaužimą“ atspindi jau pilnamečio asmens suvokimą apie J. B. prieš ją atliktus neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė S. M. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metų vaikas gali suprasti tokius suaugusiojo veiksmus, kokius atliko J. B.. Specialistė nurodė ir tai, kad ji yra susipažinusi su šioje byloje proceso metu duotais nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais ir jie jai nekelia abejonių. Nukentėjusioji, būdama mažametė, galėjo įsiminti ir vėliau atkartoti jai J. B. pasakytas frazes. Taip pat specialistė nurodė, kad vyresnio žmogaus įgyta patirtis gali turėti įtakos ankstesnių įvykių vertinimui, tačiau tai neįtakoja parodymų tikslumo. Įvykio detales mažamečiai gerai įsimena. Jeigu nukentėjusioji būtų apklausta iš karto po įvykių, ji apie tai papasakotų tokiais žodžiais, kokiame raidos etape ji tuo metu buvo.

28. Apie tai, kad J. B. ją tvirkino, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), nors ir žymiai vėliau, bet papasakojo ir savo motinai bei močiutei. Nukentėjusiosios motina R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dukra, būdama (duomenys neskelbtini) m. pasakojo, jog J. B. ją netinkamai lietė. Dukra sakė, kad jis lietė jos krūtinę, tačiau daugiau nieko nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad dukra, būdama (duomenys neskelbtini) metų jai papasakojo, jog prieš maždaug (duomenys neskelbtini) metus važiuojant kartu su J. B. automobiliu, šis bandė paliesti ir paglostyti jos koją, tačiau dukra tam prieštaravo (t. 2, b. l. 72–73).

29. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinkta duomenų visuma – nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) proceso metu duoti parodymai, liudytojų R. K., I. B., specialistės S. M. nurodytos aplinkybės patvirtina J. B. pareikštą kaltinimą, kad jis tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį.

30. Išanalizavusi byloje surinktus ir aptartus įrodymus, sugretinusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai yra netikslūs, nepatikimi, byloje nėra galimybės nustatyti nukentėjusio asmens amžiaus prieš jį atliktos nusikalstamos veikos atlikimo metu. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad įvykių metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tai atitinka (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Akivaizdu, kad įvykių metu (duomenys neskelbtini) buvo mažiau nei 16 metų. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Nuteistasis J. B. (duomenys neskelbtini), uždėjo savo ranką (duomenys neskelbtini) ant kairės kojos kirkšnies, ties jos lytiniais organais; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), ranka per drabužius lietė (duomenys neskelbtini) krūtinę ir pilvą, įkišo ranką per jos vilkėto megztuko viršų ir lietė jos krūtinę ir pilvą po drabužiais, t. y. nuogą krūtinę ir pilvą, tokiais savo veiksmais J. B. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį. Nuteistasis J. B. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y., kad glosto vaiko kūną ir jo lytinius organus ir to norėjo. Tokie J. B. nusikalstami veiksmai atitinka visus BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

31. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametę (duomenys neskelbtini), t. y. kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios valią: J. B. įkišęs pirštus pro nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apatinių kelnaičių kraštą lietė jos lytinius organus bei, įkišęs juos į nukentėjusiosios lytinius organus, laikė ten pirštus ne mažiau kaip 20–30 sekundžių, po to dirgino juos, be to, paėmęs mažametės (duomenys neskelbtini) ranką, dėjo ją ant savo lytinio organo, kišo rankas po (duomenys neskelbtini) palaidine ir glostė bei ranka spaudė jos krūtinę. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – (duomenys neskelbtini): J. B. per nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) rūbus lietė jos krūtinę, vėliau pakišęs savo ranką po tuo metu (duomenys neskelbtini) vilkėtais naktinukais, delnu apie 2-3 minutes glostė jos nugarą iki pat kelnaičių ir taip glostydamas atsegė jos liemenėlę. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad seksuliai prievartaudamas ir tvirkindamas mažametę (duomenys neskelbtini) padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

32. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-199-648/2023 ir kt.). Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinei aistrai tenkinti, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fizinį sąlytį, būdingą seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, Nr. 2K-116-942/2016 ir kt.).

33. BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-199-648/2023).

34. Nuteistasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir savo apeliaciniame skunde kaltę dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) seksualinio prievartavimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimo neigė. Nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), įtakojama motinos, jį apkalba. Apklausiamas teisiamajame posėdyje J. B. parodė, kad apie menstruacijas su (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, liemenėlės jai neatseginėjo ir jos neglostė. (duomenys neskelbtini) jų su žmona miegamajame nemiegojo. Niekada nelietė (duomenys neskelbtini) lytinių organų, jos rankos nedėjo ant savo lytinio organo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais nuteistojo J. B. parodymais. Nuteistojo J. B. aiškinimą, jog jis seksualiai neprievartavo, netvirkino jaunesnio negu šešiolikos metų asmens ir nesunkiai nesutrikdė mažamečio sveikatos, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

36. Mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai apie patirtą J. B. seksualinę prievartą, kaip įrodymų šaltinis, nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems mažametis (nepilnametis) pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai. Tokiu atveju nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021, Nr. 2K-199-648/2023, Nr. 2K-67-495/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2014, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.). Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2014, Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023 ir kt.).

37. Iš mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje perskaitytų parodymų matyti, kad ji pakankamai gerai prisiminė apie (duomenys neskelbtini) m. įvykusius jos tvirkinimą ir seksualinį prievartavimą, padarytus J. B..

38. Atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, jog dėl jos emocinės būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausta, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti.

39. Mažametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad J. B. labai daug kartų yra lietęs jos krūtinę. (duomenys neskelbtini) per atostogas, nuo sekmadienio, kartu su brolio dukra (duomenys neskelbtini) svečiavosi pas B.. Pas juos važiavo dėl (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad J. B. gali prie jos lįsti. (duomenys neskelbtini) sekmadienį išvažiavo, o ji liko, nes J. B. paprašė prižiūrėti kartu su jais gyvenančią, nevaikštančią jo mamą. Pirmadienį ryte, apie 6–7 val., jai miegant kambaryje ant lovos, J. B. atsisėdęs šalia jos ėmė glostyti jai nugarą, glostydamas atsegė liemenėlę. Delnu glostė kairę nugaros pusę. Glostė iki pat kelnaičių ir tai darė apie 2–3 minutes. Jai tas labai nepatiko. Ji jam nieko nesakė, tik atsigulė ant pilvo ir susirietė. Jis jos paklausė: ,,ar tu manęs bijai?“. Į tai ji nieko neatsakė. Ji labai jo bijojo. J. B. norėjo jai papasakoti apie mėnesines ir nuėjo į savo kambarį prie kompiuterio, o ji, nubėgusi į tualetą užsisegė liemenėlę ir paskambinusi mamai pasakė, kad ,,tai atsitiko vėl“. Mama suprato, nes anksčiau jai buvo pasakojusiu apie J. B. veiksmus. Mama paliepė susirinkti daiktus ir eiti pas jos (mamos) sugyventinį. Jai renkantis daiktus J. B. paklausė, ar ji pasiskundė mamai, ji, atsakiusi, jog to nedarė, išbėgo iš namo Nuėjusi pas mamos sugyventinį, jam pasakė kas įvyko. Mokykloje apie šį įvykį papasakojo auklėtojai ir socialinei pedagogei, kai jos pradėjo aiškintis kodėl ji nesportuoja per kūno kultūros pamoką. Ji paaiškino, jog nesportuoja todėl, kad kūno kultūros mokytojo balsas labai panašus į J. B., ir kad ji jo bijo. Socialinei pedagogei ir auklėtojai pasakojo, kad J. ją lietė. Pirmą kartą J. B. taip pasielgė kai jai buvo (duomenys neskelbtini) m. Tuo metu, kad nesušaltų, ji miegodavo kartu su B.. Ji miegojo tarp jų, per vidurį. Atsibusdavo naktį, jausdama, kad J. ją liečia. Atsimena daugelį kartų, tik nežino kuris buvo pirmas. Ji jausdavo jo lietimą pilvo apačioje, jo ranką jos tarpkojyje, į jį jis kišdavo pirštus. Nukentėjusioji ant lėlytės parodė kūno vietą į kurią J. B. kišdavo pirštus, t. y. į jos lytinius organus, tai įvardindama kaip pilvo apačią, ir į vidų, ir iš išorės. Ji gulėdama jausdavo kaip jis 1–2 pirštus kišdavo, kartais giliai, kartais ne. Jai skaudėdavo. Įkišęs pirštus arba pirštą, laikydavo apie 20–30 sekundžių, slankiodavo pirmyn ir atgal, kartais tik įkišdavo ir ištraukdavo. Jai būdavo labai nemalonu. Taip pat jis liesdavo ir spausdavo jos krūtinę, jai labai skaudėdavo. Naktį krūtinę liesdavo po rūbais, dieną, per rūbus. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jis dėdavo jos ranką, t. y. delną prie savo lytinio organo, be to, parodė kaip tas organas atrodė. Ji tik laikydavo jo lytinį organą. Tuo metu ji gulėdavo ant nugaros, užsimerkusi. Neatsimerkdavo, nes norėjo, kad jis galvotų, kad ji miega. Nukentėjusioji nurodė, kad kiek tų kartų buvo, ji negali tiksliai pasakyti, bet ant pirštų, jų nesuskaičiuotų. Atvejų, kai jis įkišdavo pirštą, buvo daug. Ji jausdavo, kai jis įkišdavo pirštus ar pirštą. Ji visada miegodavo su apatinėmis kelnaitėmis, tai visus tuos kartus jis pirštus kišdavo pro kelnaičių apačios kraštą. Visi kartai būdavo panašūs. Per savaitę būdavo 2–3 tokie kartai. Ji prašydavo V. B. leisti jai miegoti atskirai, bet ji neleisdavo, sakydama, kad ji gali sušalti. J. B. taip darydavo kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. J. B. jai sakydavo, kad čia jų nedidelė paslaptis. Supratusi, kad tai negali būti paslaptis, būdama (duomenys neskelbtini) m. pasipasakojo mamai ir mamos sugyventiniui A.. Kai mamai papasakojo, kad J. lietė jos krūtinę ir tarpkojį, mama nustebo ir sakė, jog daugiau ten ji nevažiuos. Mamos sugyventinis pasakė taip pat. Pas B. ji vėl vyko po kokių 9–10 mėnesių (t. 1, b. l. 118–120).

40. Siekiant įsitikinti mažametės parodymų patikimumu, byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir pateikta išvada apie mažametės (duomenys neskelbtini) gebėjimą duoti parodymus, įvykių suvokimą, polinkį fantazuoti ar meluoti ir pan. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) suvokimą apie byloje narinėjamų įvykių esmę bei reakcijas į juos lemia asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios. Ekspertizės metu (duomenys neskelbtini) realistiškai papasakoja, kad galimai patyrė seksualinę prievartą iš įtariamojo (t. y. jos pasakojimas atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų). Nustatyta, kad tiek byloje tiriamų veiksmų, tiek šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra pajėgi suprasti jos atžvilgiu galimai atliktų byloje tiriamų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). (duomenys neskelbtini) nenustatyta tokių ypatumų (įskaitant kognityvinius gebėjimus, individualius ypatumus, socialinę brandą, emocinę būseną), dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti byloje nurodomas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas (duomenys neskelbtini) nenustatyti. Ekspertizės metu (duomenys neskelbtini) pakartoja (duomenys neskelbtini) duotų parodymų esmę. Jos pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius realistiškas (t. y. atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti parodymų. (duomenys neskelbtini) žinios lytiškumo tema atitinka jos jauną amžių, menką gyvenimišką patirtį bei jai nustatytą emocinį nebrandumą ir vis dar yra itin siauros, ribotos, netikslios, paremtos informacija gauta iš reikšmingų asmenų; (duomenys neskelbtini) intelektas atitinka vidutinius jos amžiaus tarpsnio gebėjimus, tačiau nustatyta, kad jai būdingas amžiaus tarpsnio neatitinkantis emocinis nebrandumas. Ekspertizės akte nurodoma ir tai, kad kalbėdama apie J. B. veiksmus tiriamoji (duomenys neskelbtini) nuliūsta, pradeda graudintis, įsitempia, tačiau pasakoja nuosekliai. Tiriamoji nurodo, kad J. B. jai lietė privačias vietas – krūtinę, pilvo apačią. Pirmas kartas buvo kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tai vykdavo 3–4 kartus per savaitę (t. 1, b. l. 158–167). Nukentėjusiosios amžius bei byloje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tokių nusikaltimų kaip tvirkinimas, seksualinis prievartavimas padarymu (duomenys neskelbtini) nuteistojo J. B. melagingai apkaltinti negalėjo, juo labiau, mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – išvestiniai ir netiesioginiai, kuriuose esantys faktiniai duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę.

41. Vertinant mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumą, svarbūs ir reikšmingi yra nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), liudytojų A. P., N. P., J. P. parodymai, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyti duomenys. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos dukra (duomenys neskelbtini) išvažiavo prižiūrėti J. B. mamą. Ryte, apie 7.15 val. dukra paskambino ir verkdama pasakė, kad J. B. ją lietė už krūtinės. Liepė dukrai eiti pas savo sugyventinį A. P., kuris dirbo netoliese, ir palaukti mašinoje, kol ji atvažiuos. Kai dukrą parsivežė namo, ji tik drebėjo ir nieko nesakė. Namie ji daugiau nieko nepasakojo, tik kai atvažiavo vaikų teisių atstovai, tada ji pradėjo kalbėti. Dukra pasakojo, kad ją lietė kelis kartus, lietė lytinius organus, suprato, kad tai buvo ne vienas kartas. Anksčiau dukra taip pat buvo pasakojusi, bet galvojo, kad gal ji neteisingai suprasdavo, gal J. B. netyčia ranką ant krūtinės padėdavo. Sakė jai, kad ten nevažiuotų, bet tą kartą ji sakė važiuos, nes važiuoja brolio dukra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sakiusi ir anksčiau, kad J. B. lietė krūtinę. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nemeluoja. Dabar ji lankosi pas psichologus, jai buvo (duomenys neskelbtini), pablogėjo jos regėjimas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dukra yra sakiusi, jog J. B. ją pasisodina ant kelių, apkabina, padeda ranką ant krūtinės, bet ji pati tuo metu nieko blogo nepagalvojo. Kai pradėjo pasakoti (duomenys neskelbtini) pradėjo verkti, sakė, kad gulėjo lovoje, (duomenys neskelbtini) kišo ranką po palaidine, dėjo ant krūtinės, norėjo kompiuteryje parodyti kodėl mergaitės moteriškomis ligomis serga (t. 2, b. l. 44–46). Liudytojas A. P., nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) motinos sugyventinis, teisiamajame posėdyje parodė, kad vieną rytą apie pusę aštuonių pas jį į darbą verkdama atėjo (duomenys neskelbtini). Prieš tai paskambinusi jos mama pasakė, kad tuoj atvažiuos, o jo paprašė nuraminti mergaitę. Tik po įvykio sužinojo apie J. B. priekabiavimą prie mergaitės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) jai yra pasipasakojus apie tai, kad J. B. ją kažkaip liečia, kas jai nepatinka (t. 2, b. l. 67–68). Mokyklos, kurioje mokėsi (duomenys neskelbtini), socialinė pedagogė N. P. apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) viešėjo pas J. B., kuris negerai su ja elgėsi, tačiau neįvardijo vietų, kurias jis lietė. (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai pasisakė, kad prie jos lindo J. B.. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad paklausus (duomenys neskelbtini) apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kito žmogaus kūną privačiose vietose arba pati buvusi pamatyta ar paliesta) mergaitė įsitempia, susigraudina, išsako nenorinti apie tai kalbėti. Tikslinantis mažametė nurodo, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ matė ir lietė jos privačias kūno vietas. Vengiant galimos retraumatizacijos per konsultacijas įtariamo seksualinio smurto situacijų detalės išsamiau aptarinėjamos nebuvo. Daugiau negatyvių intymaus pobūdžio patirčių tyrimo metu neatsiskleidė. Mergaitė taip pat nurodo negalinti prisiminti kai kurių svarbių galimos prievartos detalių, pavyzdžiui, kiek kartų tai vyko. (duomenys neskelbtini) apibūdinamos patirtys yra būdingos reakcijoms po trauminio pobūdžio įvykių. Vertinimo metu surinkti duomenys (mergaitės pasakojimas apie intymaus pobūdžio veiksmus bei atsiskleidžiančios kongruentiškos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (t. 2, b. l. 84–85).

42. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis J. B., byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) apkalba nuteistąjį ar yra įtakojama savo motinos. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoto (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio metu nukentėjusiosios motina (duomenys neskelbtini) pasakė J. B., jog šis nerašytų žinučių, nes vyksta visų telefonų patikrinimai. Be to, šio pokalbio metu (duomenys neskelbtini) pasakė, jog ji tyrėjai nurodė, kad netiki, jog J. B. galėjo taip padaryti (t. 3, b. l. 9–10). Tai rodo, kad nukentėjusios motina (duomenys neskelbtini) ne tik, kad neišsakė J. B. jokių pretenzijų, bet atvirkščiai, siekė jį apginti. Tiek pati nukentėjusioji, tiek ir jos motina, o taip pat ir jos sugyventinis nurodė, kad santykiai su J. B. buvo geri, jis padėjo jų šeimai, rūpinosi (duomenys neskelbtini). Visa tai leidžia spręsti, jog nei nukentėjusioji, nei jos motina neturėjo intencijų apkalbėti J. B..

43. Įvertinus byloje surinktus ir aptartus faktinius duomenis, sugretinus juos tarpusavyje bei su mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais, darytina išvada, jog nėra pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais apie seksualinio pobūdžio veiksmus, kuriuos su ja atliko J. B., o neesminių detalių nesutapimai, atsižvelgiant į įvykių situaciją, tuo metu buvusią nukentėjusiosios būklę, praėjusį laiko tarpą nuo įvykių, nukentėjusiosios amžių ir gyvenimiškos patirties stoką, yra logiškai (natūraliai, gyvenimiškai) paaiškinami (pateisinami) ir nelaikytini pagrindu abejoti (duomenys neskelbtini) parodymais apie J. B. jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų faktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus – tiek tiesioginius (mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus), tiek netiesioginius ir teisingai konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma pagrindžia J. B. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei leidžia daryti išvadą dėl J. B. kaltės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) tiksliau nenustatytu laiku ir (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, prieš mažametės valią, tenkinus savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. įkišęs pirštus pro nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apatinių kelnaičių kraštą lietė jos lytinius organus bei, įkišęs juos į nukentėjusiosios lytinius organus, laikė ten pirštus ne mažiau kaip 20–30 sekundžių, po to dirgino juos, be to, paėmęs mažametės (duomenys neskelbtini) ranką, dėjo ją ant savo lytinio organo, kišo rankas po (duomenys neskelbtini) palaidine ir glostė bei ranka spaudė jos krūtinę, o taip pat ne mažiau kaip vieną kartą, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, per nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) rūbus lietė jos krūtinę, pakišęs savo ranką po tuo metu jos vilkėtais naktinukais, delnu apie 2–3 minutes glostė jos nugarą iki pat kelnaičių ir taip glostydamas atsegė jos liemenėlę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau aptartus J. B. veiksmus nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal neteisėtų veiksmų seksualinį pobūdį ir intensyvumą įvertino kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu bei jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą. Akivaizdu, kad tokie J. B. veiksmai, kaip krūtų lietimas sukėlė J. Č. per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais (tokie veiksmai prasidėjo, kai nukentėjusiajai tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, ir tęsėsi apie (duomenys neskelbtini) metus) ir kitokius neigiamus padarinius (ekspertizės akte padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą). Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis J. B. nustatytomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. J. B., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų, suprato, jog liesdamas mažametės (duomenys neskelbtini) krūtis, sukelia jai per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis J. B. suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkina savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir to norėjo, t. y. nuteistasis J. B. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo J. B. nusikalstamas veikas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį, baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai.

44. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertės, šioje byloje atlikusios mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertizės akte padarė išvadą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu (to nenustatė ir jos psichinę sveikatą tyrusios ekspertės). Jau aptartais įrodymais nustatyta, jog J. B. seksualiai prievartavo ir tvirkino mažametę (duomenys neskelbtini) ir, kaip nustatė ekspertės, būtent dėl šios patirtos seksualinės prievartos sutriko nukentėjusiosios sveikata. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl J. B. kaltės ir teisingai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

45. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), pagal kurią pasikeitė BK 150 straipsnio 4 dalies sankcija. Lyginant J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 150 straipsnio 4 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), su šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančia nauja BK 150 straipsnio 4 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją BK 150 straipsnio 4 dalies redakciją numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali ribos padidintos. Taigi naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už mažamečio seksualinį prievartavimą, ne švelnina už šio nusikaltimo padarymą skirtinų bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina J. B. teisinės padėties, o priešingai, griežtina bausmę ir todėl neturi grįžtamosios galios. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo J. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). BK 153 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir po to keičiamas nebuvo.

Dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio

46. Teisėjų kolegija, šiuo nuosprendžiu pripažinusi J. B. kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) paskiria jam bausmę ir už šią nusikalstamą veiką.

47. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).

48. Šiuo nuosprendžiu teisėjų kolegija nustatė, kad J. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

49. Jokių J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. J. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis turi šeimą, yra senatvės pensininkas. Vertinant šios J. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikaltimo pavojingumą, nėra pagrindo spręsti apie mažesnį negu tipinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. BK 153 straipsnyje numatytas apysunkis nusikaltimas seksualiniam neliečiamumui, padarytas prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini), yra pirmasis J. B. padarytas nusikaltimas, o šio baudžiamojo įstatymo sankcija, kaip jau minėta, numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomu prašymu skirti J. B. griežčiausios rūšies bausmę ir už šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ir šis J. B. nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai, jis tęsėsi ilgą laikotarpį. Atsižvelgiama į konkrečius nuteistojo veiksmus (duomenys neskelbtini), netgi tų veiksmų (taip pat ir žodžių) įžūlumą, taip pat į tai, kad nukentėjusioji tuo metu buvo jaunesnė ne tik negu 16 metų, bet ir dar jaunesnio amžiaus. O kad J. B. nusikalstamos veikos prieš mažametes mergaites nebuvo atsitiktinės, patvirtina ir įrodyti šio nuteistojo vėliau padaryti nusikaltimai prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini). Todėl ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija skiria J. B. mažesnę už sankcijos vidurkį, tačiau terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis B 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turės būti taikomas bausmių subendrinimas apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą už nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) skyrimo J. B. yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pagrįstai atsižvelgė į J. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį. Dvi jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 153 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o viena, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis)), į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – J. B. neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas). Nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymą paskyrė bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimui, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimesnes sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijai nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimų, nuteistajam J. B. paskirtų bausmių pagrindo keisti nėra.

51. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) J. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš jo priteisti 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 22–23). Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš (duomenys neskelbtini)), paliko šį civilinį ieškinį nenagrinėtą.

52. Nukentėjusioji savo reikalavimą grindė tuo, kad ji dėl J. B. neteisėtų veiksmų patyrė didelę emocinę traumą, ilgą laiką jautė gėdą, pažeminimą, ją persekiojo blogos mintys, ji jautė apmaudą, nusivylimą, iki šiol jai sunku pasitikėti žmonėmis.

53. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017 ir kt.). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

54. Spręsdama šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl J. B. seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) patyrė emocinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Akivaizdu, kad, jos, įvykių metu buvusios mažamete, tvirkinimas nukentėjusiajai sukėlė neigiamus išgyvenimus. Žala buvo padaryta nuteistojo J. B. veiksmais. Paduotame apeliaciniame skunde prokurorė prašė civilinį ieškinį tenkinti tik iš dalies ir iš J. B. nukentėjusiajai priteisti 4 000 Eur. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas prašė jos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, tačiau atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, toks nukentėjusiosios atstovo prašymas laikomas nepagrįstu, nes pati nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio nepadavė. Tačiau prokurorės apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija tenkina tik iš dalies. Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, po to nusikaltimo praėjusį laiko tarpą, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) patirtą emocinį skausmą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis yra senatvės pensininkas, turi nekilnojamojo turto, teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini) priteistiną neturtinės žalos dydį mažina iki 3 000 Eur.

55. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) teisme atstovo advokatas R. Lilas, kuris nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (t. 4, b. l. 24). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos (t. 4, b. l. 39, 62, 72, 91) patvirtina, kad teisinės pagalbos išlaidų suma yra 705,83 Eur.

56. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl būtinybės tinkamai organizuoti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovavimą baudžiamajame procese, išlaidos buvo būtinos, jos nelaikytinos neproporcingai per didelėmis, todėl priteistinos iš nuteistojo J. B..

58. Pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo J. B. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas.

59. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017 ir kt.). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius išgyvenimus.

60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) būkle dėl jos mažametystės ją seksuliai prievartavo ir tvirkino, be to nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nėra abejonių, kad dėl tokių J. B. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Dėl nuteistojo padaryto seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo nukentėjusiajai sutrikdyta (duomenys neskelbtini) sveikta, jai nustatytos (duomenys neskelbtini), kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamos su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo padaryta neturtinė žala. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei jai sukeltus padarinius, nuteistojo veiksmų pobūdį, taip pat nuteistojo turtinę padėtį (senatvės pensininkas, turi nekilnojamojo turto). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, negali būti laikomas per dideliu, kadangi jis bent iš dalies užtikrina realią kompensaciją už nukentėjusiosios patirtą emocinį skausmą, todėl mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

61. Nukentėjusiąsias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatai R. G. Baltrušaitienė ir R. Lilas, kurie nukentėjusiosioms teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais(t. 4, b. l. 164–165, 171–172). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos (t. 5, b. l. 40, 46) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų suma yra 498,77 Eur, (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų suma yra 465,85 Eur. Akivaizdu, jog teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl būtinybės tinkamai organizuoti nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovavimą apeliaciniame bylos procese, išlaidos buvo būtinos, jos nelaikytinos neproporcingai per didelėmis, todėl priteistinos iš nuteistojo J. B..

62. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. balandžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat pateiktas advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės 2025 m. balandžio 2 d. prašymas. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš J. B. yra 512,50 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjos K. Sandaraitės-Butvilienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos dėl išlaidų už J. B. suteiktą teisinę pagalbą teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

J. B. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl veikų prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam J. B. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2024 m. vasario 7 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Galutinės subendrintos bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo J. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir kuria nuspręsta iš J. B. neišieškoti išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo J. B. priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš nuteistojo J. B. išieškoti valstybei 705,83 (septynis šimtus penkis eurus, 83 centus) Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš nuteistojo J. B. išieškoti valstybei 498,77 (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 77 centus) Eur ir 465,85 (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 85 centus) už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiosioms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikimą Lietuvos apeliaciniame teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo J. B. į valstybės biudžetą palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Aušra BielskėJūratė JakubonienėLinas Šiukšta