Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

2019 m. gruodžio 20 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. M. dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, pakeitimo ir kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pakeitimo ir kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kurioje nurodyta, kad Institucija neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Atsakovė 2019 m. kovo mėn. paliko sūnų G. G. savo tėvui ir išvyko, nenurodydama savo adreso. Nuo to laiko atsakovė sūnumi visiškai nesirūpino, juo nesidomėjo, materialiai nepadėjo, gaunamus vaiko pinigus naudojo savo reikmėms. Atsakovės tėvas G. M. paprašė vaiko tėvą, t. y. ieškovą, atvykti ir pasirūpinti sūnumi. Nepilnametis vaikas G. G. šiuo metu gyvena su ieškovu, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lanko savaitinį darželį, esantį Žagarėje. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), yra išsinuomojęs butą pagal panaudos sutartį, bute yra du kambariai ir virtuvė, be patogumų, kūrenamas kietu kuru. Bute yra visi būtiniausi vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys, baiginėjami atlikti remonto darbai. Ieškovas parsiveža savaitgaliais sūnų pas save į namus ir juo rūpinasi. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 555 Eur, todėl prašoma vaikui priteisti 150 Eur suma yra neviršijanti nustatyto orientacinio kriterijaus ir atitinka tokios amžiaus vaiko poreikius. Ieškovas nurodo, kad nedraudžia atsakovei bendrauti su vaiku, atvirkščiai, jis norėtų, kad atsakovė bendrautų su vaiku kuo dažniau, todėl dėl bendravimo tvarkos ginčas nekyla. Papildomai paaiškino, kad ieškovas rūpinasi savo sūnumi, stengiasi užtikrinti vaiko poreikius, o atsakovė nesirūpina vaiku, jo neaugina.

Atsakovei I. M. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis), todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). 2019 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-772-1079/2019 G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. M., iš tėvo A. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 150 Eur per mėnesį, nustatyta, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu A. G. bendrauja bendru šalių susitarimu (b. l. 5–10).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus G. G. gyvenamąją vietą su juo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat, brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. G. nuo 2019 m. balandžio mėn. gyvena kartu su ieškovu, nes nepilnamečio vaiko motina, atsakovė I. M., paliko sūnų savo tėvo G. M. priežiūrai ir išvyko, nenurodydama savo buvimo vietos, vaiku nesirūpino, nesidomėjo juo, neteikė jam jokio išlaikymo, už vaiką gaunamas išmokas naudojo savo reikmėms, Institucijos teikiančios išvadą šioje byloje specialistams nurodė nežinanti, ar norinti auginti savo vaiką. Ieškovas nuo 2019 m. balandžio mėn. rūpinasi sūnaus auginimu, išlaikymu, auklėjimu, ugdymu, priežiūra ir pan. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovas gyvena nuomojamame bute, sąlygos vaikui augti ir ilsėtis yra sudarytos geros, nepilnametis vaikas G. G. lanko savaitinį darželį Žagarėje, savaitgaliais ieškovas jį parsiveža į namus, juo rūpinasi. Ieškovas deda visas pastangas, kad jo nepilnametis vaikas galėtų augti, vystytis šeimoje – įsidarbino, išsinuomojo butą, jį remontuoja, stengdamasis jame sudaryti vaikui vystytis saugias, sveikas ir tinkamas sąlygas, nuo 2020 m. sausio mėn. planuoja sūnų vesti į vaikų darželį Joniškyje, jog kuo daugiau laiko galėtų praleisti su sūnumi.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, į tai, kad prioritetas yra teikiamas vaiko augimui, vystymuisi, gyvenimui šeimoje, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu (ieškovu) geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovo prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, yra tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove nekyla jokių nesutarimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir šį klausimą spręs gera valia. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis numato, jog teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, nustatytina, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra keistina ir nustatytina su ieškovu, todėl turi būti sprendžiamas ir vaiko išlaikymo klausimas. Ieškovas prašė iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y. tokią pačią sumą, kokia buvo priteista iš ieškovo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimu. Iš to galima daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko G. G. poreikiai per mėnesį yra apie 300 Eur. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA). Nustatydamas iš atsakovės vaikui G. G. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes – ieškovas dirba, nuomojasi būstą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis turi dar vieną išlaikytinę – dukrą A. G., kurios išlaikymui iš ieškovo yra priteista po 110 Eur per mėnesį, turi kreditinių įsipareigojimų; teismas neturi duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, Institucijos teikiančios išvadą byloje duomenimis, atsakovė dirba ir gyvena Vilniuje, tačiau tikslesni gyvenamosios vietos, darbo vietos duomenys nežinomi. Nežiūrint to, atsakovė yra visiškai darbinga, jauno amžiaus ir turi realias galimybes gauti minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur, ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma nėra per didelė ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius.

Priteisus iš atsakovės išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui, vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1928-13137 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl 154 Eur (100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-7-7025 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 145,21 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 145,21 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2019 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-772-1079/2019 nustatytą nepilnamečio vaiko G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2019 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-772-1079/2019 dalyje dėl išlaikymo vaikui teikimo ir priteisti iš I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki vaiko pilnametystės.

Vaikui G. G. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 145,21 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 21 ct) teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.