- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 2-772-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01093-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikiant jį periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; paskirti ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti G. G. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove I. M.; priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. ieškovė gyveno kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. G., tačiau 2018 m. gegužės mėnesį, pašlijus tarpusavio santykiams, išsiskyrė, ji su vaiku gyvena pas savo tėvus. Atsakovo išlaikymas vaikui tapo epizodinis, nepakankamas ir nereguliarus. Šiuo metu pagrindiniai vaiko poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga, avalyne, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, vaiko normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ieškovė neturi turto, šiuo metu negali dirbti, todėl jos teikiamo išlaikymo dydis turėtų būti mažesnis nei atsakovo, kuris turi nuolatinį darbą ir pajamas, jos žiniomis, atsakovas uždirba apie 900 Eur. Nuo pat gimimo mažametis sūnus auga su ieškove, yra jos prižiūrimas, auklėjamas, juos sieja artimas ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Nurodė, kad su atsakovu nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie spręs gera valia.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai – kartu su juo gyvenančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove I. M. ir iš atsakovo A. G. jo sūnaus G. G. išlaikymui būtų priteista po 200 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad su atsakovu Joniškyje gyveno du metus, išsiskyrė 2018 m. gegužės mėnesį. Atsakovas apie pusę metų neteikia vaikui pakankamo išlaikymo. Kartais vaiko išlaikymui duodavo iki 50 Eur. 2018 m. lapkritį nieko nesiuntė, gruodžio mėnesį atsiuntė 20 Eur, vaikui papildomai daiktų neperka. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, taip pat iš valstybės gauna 58 Eur išmoką vaikui bei 122 Eur socialinę pašalpą. Per mėnesį vaiko maistui išleidžia apie 50 Eur, drabužiams – 30 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, žaislams – 30 Eur. Už komunalines paslaugas apmoka ieškovės tėvas. Ketina nuo rugsėjo 1 d. vaiką leisti į darželį Joniškyje, kuris papildomai kainuos apie 50 Eur. Ji pati tęs mokslus, nes turi tik pagrindinį išsilavinimą. Vaikas sveikatos problemų neturi, specialieji poreikiai jam nenustatyti, bet kas tris mėnesius dėl peršalimo ligų išleidžia vaiko vaistams apie 50 Eur. Kada gyveno kartu su atsakovu, jis gaudavo 900 Eur darbo užmokestį. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas paskutinį kartą vaiką lankė 2018 m. spalio mėnesį ir nurodė, kad išvažiuoja į užsienį. Jos tėvai ją remia, neprašo mokėti už gyvenamąjį būstą. Visi gyvena kaip šeima, dalijasi pajamomis. Jos pajamos mažos, todėl negali lygia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Su atsakovu ginčų dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jau daugiau kaip pusę metų neteikia savo vaikui pakankamo išlaikymo, o ieškovė neturi nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų užtikrinti vaiko išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nekonkretizavo savo išlaidų, nes gaunant minimalias socialines išmokas, negalima patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Ieškovei papildomą materialinę paramą teikia jos tėvai – suteikia būstą, aprūpina maistu, tarp jų susiklostę faktiniai vienos šeimos santykiai, gaunamos lėšos naudojamos bendrai visų interesams, todėl sunku nustatyti, kiek pinigų išleidžiama vaiko poreikiams tenkinti. Reikėtų vadovautis prioritetiniais vaiko interesais ir susiklosčiusia teismų praktika, kurioje nurodyta, kad minimalių poreikių tenkinimui reikalinga suma lygi vienai minimaliai mėnesio algai, t. y. 400 Eur. Ieškovė neturi nei turto, nei nuolatinio darbo, todėl prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti didesnę sumą, nei ji pati galėtų teikti. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, vaikui turėtų būti priteistas adekvatus išlaikymas, todėl iš atsakovo turėtų būti priteisiamas išlaikymas po 200 Eur periodinėmis išmokomis. Tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti su ja vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, nes faktiniai šeimos santykiai su atsakovu yra nutrūkę, vaikas ir tėvas gyvena atskirai, ieškovė su atsakovu bendro ūkio nebeveda. Todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. G. yra mažamečio G. G. tėvai (b. l. 3); ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvui G. M. priklausančiame bute (b. l. 5, 9-11); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos apie I. M. pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. I. M. buvo mokama 58,52 Eur išmoka vaikui, nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. mokėta 122 Eur socialinė pašalpa, iš viso ieškovė gavo 1375,72 Eur socialinių išmokų (b. l. 8); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmens negautas išmokas matyti, jog ieškovė nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nėra gavusi išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Užsienio išmokų tarnybos (b. l. 6); atsakovas A. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m lapkričio 30 d. dirbo R. J. įmonėje, gaudavo kintantį darbo užmokestį, artimą minimaliam – apie 400,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 20, 33-37); atsakovas šiuo metu nebedirba; atsakovui priklauso 1990 m. automobilis VW Golf, kuris yra išregistruotas, jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l.31-32); kito privalomai registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 30); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos matyti, jog A. G. nuo 2018 m. sausio 1 d. nėra paskirta išmokų (b. l. 29); iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu iš atsakovo priteistas padidintas išlaikymas – po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki dukters pilnametystės (b. l. 19, 40-44). Iš antstolio informacinės sistemos registro duomenų matyti, jog nuo 2018 m. lapkričio 30 d. antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje yra vykdomas išieškojimas periodiniais mokėjimais iš atsakovo išieškotojai A. J., išieškoma suma 2019 m. vasario 1 d. – 235,20 Eur (b. l. 38-39).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos. Nustatyta, kad vaiko G. G. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko G. G. gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra baigusi dešimt klasių, šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, gyvena kartu su tėvais, neturi savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui. Atsakovas A. G. yra darbingo amžiaus, nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m lapkričio 30 d. dirbo R. J. įmonėje, gaudavo minimalų darbo užmokestį, 400,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas šiuo metu nebedirba, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi dar vieną išlaikytinį, kuriam išlaikymo taip pat gera valia nemoka. Duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Duomenų apie šiuo metu gaunamas atsakovo pajamas teismas neturi. Jis su sūnumi nebendrauja, duomenų, kad jo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo būtų reguliarus ir pakankamas, byloje nėra.
Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien tas faktas, kad atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas negalės gauti pajamų ateityje, kurios būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad atsakovas gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
Prašydama priteisti vaikui išlaikymą, ieškovė teismui nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kiek ieškovė išleidžia G. G. maistui, aprangai, higienos prekėms, sveikatai, laisvalaikiui ir pan. Ieškovės paskaičiavimas dėl mėnesinio išlaikymo sumos sūnui yra gana deklaratyvus, neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai, tokiu atveju vaiko poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi. Atsakovas teisme laikėsi pasyvios pozicijos – neginčijo ir neįrodinėjo, kad ieškovės reikalaujamo išlaikymo vaikui teikti negali, neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis sūnaus išlaikymui skyrė pakankamai lėšų, kad teikė išlaikymą sūnui ieškovės nurodomu laikotarpiu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur negali būti tenkintas visa apimtimi. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai).
Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovė I. M. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti G. G. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).
Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.
Dėl bendravimo tvarkos
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie spręs gera valia. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja bendru šalių sutarimu.
Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. G. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei, vadovaujantis 2018 m. spalio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-2843-17631 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-748 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 114,79 Eur advokato užmokestis. Patenkinus 75 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 86,09 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas patyrė 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 3,75 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nurodyti, kad vaikas G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja bendru šalių sutarimu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,09 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 09 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.