Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-21 · Civilinė byla Nr. e2A-313-828/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
e2A-313-828/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00022-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
Teisėjai
Vygintas Mažuika (pirm.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
Suinteresuotas asmuo
kreditorės Aukštaitijos, Swedbank AB, Valstybinė mokesčių inspekcija, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Aukštaitijos, Aukštaitijos kredito unija, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Aukštaitijos kredito unija, "Swedbank", AB, "Aktiva Finants" OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kreditorius
Aukštaitijos
Pareiškėjas
L. A., A. A.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
Civilinė byla Nr. e2A-313-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00022-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.3; 2.3.2.4.1; 2.3.2.6.3.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kreditorės Aukštaitijos kredito unijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-750-452/2022 pagal pareiškėjų L. A. ir A. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Swedbank AB, Valstybinė mokesčių inspekcija, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Aukštaitijos kredito unija, Aktiva Finants OU, V. G., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Nurodė, kad daugiau nei ketverius metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Jų gyvenimas santuokoje neturi jokių perspektyvų. Atkreipė dėmesį, kad yra sudarę povedybinę sutartį.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio teritorinės ligonių kasa, Aktiva Finants OU, Swedbank AB pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytu prievolių vykdymu. Aukštaitijos kredito unija ir V. G., būdami informuoti apie pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, nepareiškė prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos asmeninės prievolės kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 15 d. sprendimu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė –(duomenys neskelbtini)) nutraukė bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes. Pirmosios instancijos teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų auklėjimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo sąlygų, taip pat turto padalijimo ir skolinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjų po 6,72 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

5. Teismas pasisakė, kad pareiškėjai santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, namų apyvokos daiktus yra pasidalinę. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai yra pasirašę Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria sutarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų, nustatę turto, įgyto kiekvieno iki santuokos ir santuokos metu nuosavybę.

6. Šalys sutartyje numatė ir sutarė, kad po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditoriui Swedbank AB. Įsipareigojimai kitiems kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio teritorinei ligonių kasai, Aukštaitijos kredito unijai, Aktiva Finants OU, V. G., įsipareigoja vykdyti asmeniškai A. A..

7. Teismas be kita ko patvirtino teismui pateiktos Sutarties 9 punkte nurodytą pareiškėjų susitarimą, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Sutarties 12-22 punktais pareiškėjai susitarė dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. Sutarties 19 punktu pareiškėjai susitarė, kad visus skolinius įsipareigojimus, kylančius A. A. pagal (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo išduotą Vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 68 894,70 Eur skolos išieškojimo iš A. A. išieškotojo Aukštaitijos kredito unijos naudai, po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo asmeniškai A. A..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu Aukštaitijos kredito unija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjų pareiškimą palikti nenagrinėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad sprendimas ir juo patvirtinta santuokos pasekmių nutraukimo sutartis dalyje dėl pareiškėjų turto padalijimo ir prievolės Aukštaitijos kredito unijai buvo išspręsta neteisingai, esminiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Tokiu būdu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 2-247-252-2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-302/2016 vykdymas L. A. atžvilgiu, nes ji, nesant faktinio ir teisinio pagrindo atleista nuo prievolės subsidiariai vykdyti minėtais teismo aktais numatytą įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą (išieškojimą ) Aukštaitijos kredito unijos naudai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kartu ginčijama sutartimi ir sprendimu, nustačius banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, būtų užkirstas kelias Aukštaitijos kredito unijai minėtos subsidiarios L. A. prievolės vykdymui, kitu būdu - neteisingai padalijant turtą.

11. Pažymi, kad pareiškėjai byloje nepateikė duomenų apie jų sąskaitose ir asmeniškai turimas pinigines lėšas. Mano, kad pareiškėjai į santuokos pasekmių nutraukimo sutartį įtraukė ne visą turimą ir įgytą turtą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad apeliantė nepateikė atsiliepimo, nereiškė nesutikimo tvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygų, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atkreipia dėmesį į apeliantės pasyvų procesinį elgesį realizuojant savo teises pirmosios instancijos teisme ir mano, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens Aukštaitijos kredito unijos apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai – Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) išieškotojai Aukštaitijos kredito unijai išduoti vykdomieji raštai skolininkų A. A. ir L. A. atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl procesinių kliūčių juos priimti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis, nėra nustatyta.

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose (duomenys neskelbtini) priimtas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu teismui buvo pateikta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu prašymą tenkino ir nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu bei patvirtino jų (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

20. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas, (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

21. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-247-252-2016 buvo tenkintas Aukštaitijos kredito unijos ieškinys ir iš UAB „Sortima“, A. A. ir L. A. solidariai priteista 68 177,06 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-719-302/2016 Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas pakeistas, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog atsakovė L. A. ieškovei Aukštaitijos kredito unijai atsako kaip subsidiari skolininkė. Iš prie šalių pareiškimo teismui pridėtų Lietuvos antstolių rūmų duomenų matyti, kad dėl šio įsiskolinimo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Tokias aplinkybes patvirtina ir apeliantė ne tik pridėdama vykdomuosius raštus išduotus minėtoje byloje pareiškėjų atžvilgiu, bet ir papildomai pažymėdama, kad likusi neišieškota suma sudaro 4177,19 Eur, kai viena iš skolininkių UAB „Sortima“ bankrutavusi, o išieškojimas iš A. A. apsunkintas jam neturint turto. Pareiškėjai tokių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė.

22. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo <...>, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Skolininkas negali remtis kreditoriaus tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti prievolės vykdymą pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis).

23. Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi siekia subsidiarią ar solidarią prievolę pakeisti į asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas tokiam prievolės vykdymo pakeitimui.

24. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjai be kita ko siekia įsiteisėjusiu teismo sprendimu L. A. nustatytą subsidiarią prievolę pakeisti į asmeninę A. A. prievolę apeliantei. Akivaizdu, kad toks siekis nesant aiškiai išreikšto kreditorės - Aukštaitijos kredito unijos - sutikimo pažeidžia kreditorės interesus ir negali būti laikomas pagrindu pareiškėjos, kaip subsidiarios skolininkės, pagal šią prievolę statusui pasibaigti.

25. Priešingai nei vertina pareiškėjai, ta aplinkybė, kad kreditorė, būdama tinkamai informuota apie procesą, pirmosios instancijos teisme nereiškė prieštaravimo dėl sutuoktinių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, neužkerta kelio kreditorei įgyvendinti savo teisę į savo interesų gynimą. Juolab, kad aptariamos prievolės pobūdžio klausimas, kaip jau minėta, nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, privalomu ir vykdytinu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Sutarties 9 punkte nurodyto pareiškėjų susitarimo, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, ydingumo ir prieštaravimo kreditorės interesams. Akivaizdu, kad toks susitarimas, nenurodant duomenų apie faktiškai turimas tokias lėšas, sudaro prielaidas prievolės vykdymo apsunkinimui ar, kaip, kad pagrįstai nurodo apeliantė – manyti, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra įtrauktas ne visas sutuoktinių turtas, kuris iki santuokos nutraukimo preziumuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

27. Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių <...>, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės (LAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

28. Tokiu būdu, pripažinus, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią skundžiamu sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 3.53 str. 3, 4 d.), skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis). Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl CK 3.53 str. 4 d. nuostatų taikymo.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas iš elektroninės bylos kortelės duomenų, bei teismo pranešimų turinio sprendžia, kad apeliantė buvo tinkamai (per elektroninių paslaugų portalą) informuota apie procesą pirmosios instancijos teisme. Jai, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą turi pateikti atsiliepimą į pareikštą pareiškimą. Taigi apeliantei turėjo būti žinomas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys, tačiau ji prieštaravimus pareiškė tik po teismo sprendimo priėmimo, pateikdama apeliacinį skundą. Kita vertus, apeliantė pateikė prašymą priteisti išlaidas advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir mokėjimo pavedimą, tačiau nėra pridėta atstovavimo sutartis, pagrindžianti atstovaujamojo pavedimo atstovui turinį.

31. Pirmiau aptartos aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad apeliantės nurodomos kaip patirtos išlaidos advokato pagalbai iš esmės susijusios su jos pačios netinkamu procesiniu elgesiu, dėl ko ji turi prisiimti tam tikras procesines pasekmes. Be to, pats atstovavimo faktas nėra pagrįstas visais būtinais dokumentais, todėl spręstina, kad pareiškėjams nekyla pareiga šių kreditorės patirtų išlaidų atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ....

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaBirutė Valiulienė