- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-719-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00255-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Virginija Čekanauskaitė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- L. A., uždarajai akcinei bendrovei „Sortima“, A. A.
- Ieškovas
- Aukštaitijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Aukštaitijos kredito unijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sortima“, A. A. ir L. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Aukštaitijos kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 68 177,06 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,25 Eur turėtas išlaidas notaro vykdomojo įrašo atlikimui, 1 655 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad 2012-03-29 su UAB „Sortima“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 12-00065, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 300 000 Lt paskolą 60 mėnesių laikotarpiui. 2012-03-29 su atsakovu A. A. pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 12-00075, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidarus skolininkas, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys prievolių pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutartį taip pat pasirašė ir atsakovė L. A.. 2013-01-28 atsakovė UAB „Sortima“ paskolos užtikrinimui įkeitė granulių gamybos įrangą bei pateikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją 80 proc. paskolos sumos. Minėta garantija buvo laikoma kaip antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir ji pradeda veikti tik realizavus pirmaeilės paskolos grąžinimo užtikrinimus. Paskolos sutartis atsakovės UAB „Sortima“ prašymu buvo pratęsta, tačiau ir toliau UAB „Sortima“ nevykdant paskolos sutarties sąlygų, t. y. nemokant palūkanų ir negrąžinant paskolos pagal suderintą grafiką, ieškovė 2015-05-08 valdybos sprendimu paskolos sutartį vienašališkai nutraukė ir 2015-06-02 gavo Panevėžio miesto 5-to notarų biuro vykdomąjį raštą dėl 68 316,31 Eur skolos ir su ja susijusių išlaidų išieškojimo. Iki šios dienos paskola nėra grąžinta. Atsakovai yra solidarūs skolininkai pagal laidavimo sutarties 3 p., kuriuo įsipareigojo atsakyti visu savo turtu unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys paskolos sutarties sąlygų, t. y. mokėjimų. Tiek paskolos, tiek laidavimo sutartys sudarytos ir vykdytos A. ir L. A. šeimos reikmėms ir interesais, L. A. sutinkant. Tokiu būdu, už ieškovo sudarytų paskolos ir laidavimo sutarčių vykdymą atsakingi abu atsakovai (laiduotojai). Atsakovai L. A. ir A. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog paskolos sutartis buvo užtikrinta keliomis priemonėmis – garantija, perkamo turto įkeitimu bei atsakovų laidavimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra nukreipusi skolos išieškojimą iš UAB „Investicijų ir verslo garantija“, kuri buvo kaip pagrindinė užtikrinimo priemonė. Taip pat nėra duomenų, kad įkeistas turtas yra realizuotas, nors ieškovė yra pradėjusi paskolos išieškojimą iš įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad įkeisto turto vertė nepadengs ieškovės turėtų išlaidų. Be to, turtas yra draustas. Prašė sustabdyti civilinę bylą iki kol nebus baigtas įkeisto turto realizavimas. Laiduotoju pagal sutartį yra tik A. A., o L. A. savo parašu tik patvirtino, jog jai yra žinoma sutuoktinio prisiimta prievolė, tačiau valios duoti sutikimą sandoriui neišreiškė. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad UAB „Sortima“ nėra šeimos verslas: šios įmonės akcijos yra A. A. asmeninė nuosavybė, kurias jis įgijo 2010-05-14 Vertybinių popierių dovanojimo sutartimi iš savo motinos. Atsakovų teigimu, 2012-03-29 paskolos sutartis buvo iš esmės pakeista, dėl ko padidėjo laiduotojo atsakomybė, t. y. padidėjo rizika, kad laiku nemokant įmokų jam gali tekti grąžinti didesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, laidavimas laikytinas pasibaigusiu. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad raštu informavo UAB „Sortima“ apie paskolos sutarties nutraukimą, nėra aiškus ieškovės pateiktas negrąžintų įmokų ir palūkanų paskaičiavimas. Atsakovė UAB „Sortima“ su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad įkeista įranga yra pardavinėjama per antstolį. Jie jau buvo suradę pirkėją, tačiau ieškovui nesutikus dėl atsiskaitymo tvarkos, pirkėjas įrangos nebepirko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016-02-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovų UAB „Sortima“, A. A. ir L. A. solidariai 68 177,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl atsakovų A. ir L. A. prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, teismas sprendė, jog ieškovės, kaip įkaito turėtojos teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovams reiškia, kai įkeistas turtas dar neparduotas iš viešųjų varžytynių, todėl išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese, bet ne uždraudžiant kreditoriui reikalauti skolos priteisimo tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų.Spręsdamas dėl L. A. atsakomybės pagal laidavimo sutartį, teismas nustatė, jog aptariamam sandoriui sudaryti įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad jį sudarytų būtinai abu sutuoktiniai ar kad vienas iš sutuoktinių turėtų kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tačiau šiuo atveju sutuoktinė L. A. tokį sutikimą davė. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos atveju taikytinas CK 3.109 str. 1 d. 5 p., pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės faktas, kad UAB „Sortima“ yra asmeninė A. A. nuosavybė (įgyta iš motinos G. A. dovanojimo sutartimi), nėra atsakovų bendra įmonė, bendras verslas ir pan., ir atsakovės L. A. atsakomybė taip pat yra solidari. Teismas nustatė, jog 2014-05-15 paskolos sutarties pakeitimu buvo prailgintas paskolos išdavimo terminas, nustatytas naujas paskolos įmokų mokėjimo grafikas, sumažėjo įmokų dydis. Teismas sprendė, jog toks sutarties pakeitimas nelaikytinas esminiu, ir dėl to negalima laikyti, jog laidavimo sutartis pasibaigė. Ilgesnio paskolos grąžinimo termino nustatymas kaip tik sudarė geresnes sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvyko esminis prievolės pasikeitimas, dėl kurio padidėjo laiduotojo atsakomybė. Be to, laidavimo sutartyje nustatyta, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo.Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl netinkamo paskolos sutarties nutraukimo ir neapmokėtos paskolos įmokų dydžio. Ieškovės pateikti paskaičiavimai yra išsamūs, detalizuoti, tuo tarpu atsakovai jų dydžio nepaneigė. Skolininkė ir laiduotojas apie skolos negrąžinimą buvo informuoti pranešimais, todėl apie pasekmes netinkamai vykdant sutartį žinojo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė L. A. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo visiškai ir 68 177,06 eur pinigų sumos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės L. A. pakeisti ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Pakeitus paskolos sutartį, be laiduotojo sutikimo buvo padidinta jo atsakomybė ir atsirado jam nepalankios sąlygos: pratęsus paskolos mokėjimo terminą dvigubai padidėjo mokėtinų palūkanų suma; pablogėjo įkeistos įrangos vertė, kadangi per ilgesnį laiką ji būtų labiau nusidėvėjusi; padidėjo ūkinė/finansinė rizika, kurios laiduotojas galimai nebūtų prisiėmęs; pablogėjo skolininkės UAB „Sortima“ rizikingumas, nes ji nesugebėjo laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.Vadovaujantis CK 6.80 str. 2 d., laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Šiuo atveju atsakovė reikalauja, jog įsiskolinimas iš pradžių būtų nukreiptas į įkeistą įrangą ir tik po to sprendžiama dėl trūkstamos sumos priteisimo. Apeliantė nėra laidavimo sutarties šalimi, dėl ko jai negali kiti jokia atsakomybė pagal neįvykdytą paskolos sutartį. Ji savo parašu laidavimo sutartyje tik patvirtino, jog jai žinoma apie sutuoktinio prisiimtą prievolę, tačiau nepatvirtino, jog yra laiduotoja ar davė įgaliojimą sutuoktiniui sudaryti šią sutartį. Net ir darant prielaidą, jog apeliantė davė sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, ji turėtų atsakyti tik kaip papildoma – subsidiari skolininkė. Ieškovė Aukštaitijos kredito unija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Kadangi nutraukus sutartį skolininko ir laiduotojo atsakomybė tapo solidara, laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad išieškojimas būtų nukreiptas į konkretų skolininko turtą.Paskolos sutarties pakeitimu nepadidėjo laiduotojų atsakomybės apimtis, kadangi pačioje laidavimo sutartyje numatyta, jog jeigu keičiamas paskolos sutarties grąžinimo terminas ar kitos pradinės sutarties sąlygos, laidavimas lieka galioti. Tai reiškia, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško sutarties įvykdymo. Pakeitimu sumažėjo paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sumos, dėl ko palengvėjo skolininkės ir laiduotojų situacija. Be to, pakeitus mokėjimo grafiką skolininkė, o taip pat ir laiduotojai išvengė didesnių delspinigių mokėjimo.Apeliantė, kaip laiduotojo sutuoktinė davė sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti ir dėl to atsiradusi prievolė yra bendra abiems sutuoktiniams bei vykdytina iš bendro jų turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Žemesnės instancijos teismas
Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Aukštaitijos kredito unija su atsakove UAB „Sortima“ 2012-03-29 sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00065, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 300 000 Lt paskolą 60 mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 8-11). 2012-03-29 ieškovė su atsakovu A. A. sudarė laidavimo sutartį Nr. 12-00075, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidariąją prievolę su paskolos gavėju UAB „Sortima“ turintis bendraskolis, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys prievolių pagal paskolos sutartį (t. 1, b. l. 12). Laidavimo sutaryje pasirašė ir A. A. sutuoktinė atsakovė L. A.. Prievolės įvykdymo užtikrinimui UAB „Sortima“ 2013-01-28 įkeitė ieškovui įsigytą įrangą (t. 1, b. l. 39-42). Taip pat prievolių įvykdymo užtikrinimui UAB „Sortima“ gavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją 80 proc. paskolos sumos (t. 1, b. l. 15). 2013-07-24 ir 2014-05-30 ieškovės ir atsakovės UAB „Sortima“ sutarimu buvo pakeistos paskolos grąžinimo sąlygos. UAB „Sortima“ tinkamai nevykdant prievolės mokėti paskolos sutartyje numatytas įmokas ir palūkanas, ieškovė 2015-05-08 valdybos sprendimu paskolos sutartį nutraukė (t. 1, b. l. 16). 2015-06-02 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 68 316,31 Eur skolos ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimo.Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, kaip solidarių skolininkų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų UAB „Sortima“, A. A. ir L. A. solidariai 68 177,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė L. A. padavė apeliacinį skundą, kuriame ginčija jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą.
Dėl laidavimo galiojimo pakeitus paskolos sutarties sąlygasApeliaciniame skunde atsakovė L. A. ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2014-05-15 įsakymu Nr. G-14-0436 pakeitus paskolos sutarties sąlygas ir nuo 2014-05-30 perplanavus paskolos mokėjimo grafiką, laiduotojų atsakomybė iš esmės nepasikeitė ir laidavimas nepasibaigė. Nurodo, jog pakeitus paskolos sutarties sąlygas buvo padidintas mokėtinų palūkanų dydis, dvigubai ilgesniam laikui buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas, ko pasėkoje taip pat sumažėjo įkeistos įrangos vertė, ir padidėjo UAB „Sortima“ rizikingumas. Šios aplinkybės lėmė esminį laidavimo prievolės pasikeitimą, kuris, remiantis CK 6.87 str. 4 d., sudaro pagrindą laidavimo sutartį laikyti pasibaigusia. Ieškovė Aukštaitijos kredito unija atsiliepime su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, jog galimybė pakeisti šias sąlygas buvo numatyta laidavimo sutartyje, be to, paskolos sutarties pakeitimu tiek skolininkės, tiek ir laiduotojų atsakomybė sumažėjo, buvo suteiktas papildomas terminas paskolai grąžinti. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei šalių pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 6.87 straipsnyje nustatyta, kad laidavimas kaip papildoma, šalutinė prievolė pagal bendrąją taisyklę baigiasi kartu su pagrindine prievole, nepriklausomai nuo to, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas, tačiau sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, nurodančioje, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015).Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Be to, minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015).Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-03-29 paskolos sutarties Nr. 12-00065 sąlygos buvo pakeistos 2013-07-24 bei 2014-05-30. Paskutiniu, 2014-05-30 atliktu, paskolos sutarties mokėjimo grafiko perplanavimu buvo prailgintas paskolos grąžinimo terminas (nuo 2017-03-20 pratęstas iki 2024-04-20) bei nustatytas naujas paskolos įmokų mokėjimo grafikas, kuriuo kas mėnesį mokėtinos įmokos sumažėjo (t.1, b. l. 8, 13-14, 162-163). Šiuo atveju sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog pratęsus paskolos sutarties terminą buvo padidintos atsakovės UAB „Sortima“ galimybės tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, be to buvo nutrauktas delspinigių skaičiavimas. Tai reiškia, jog skolininkės, o kartu ir laiduotojų, padėtis iš esmės pagerėjo, kadangi sumažėjo mokėtinos įmokos ir įmonei buvo suteiktos palankesnės galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, paskolos sutarties pakeitimas iš esmės nepadidino laiduotojo atsakomybės, kadangi laiduotojo užtikrintos prievolės dydis (300 000 Lt bei palūkanos) liko toks pat. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės, jos nuomone, lėmusios laiduotojo padėties pablogėjimą – įkeisto turto nusidėvėjimas bei UAB „Sortima“ rizikingumo padidėjimas, taip pat nepakeitė laiduotojo užtikrintos prievolės dydžio, jų negalima laikyti aplinkybėmis, pasunkinančiomis prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančiomis prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančiomis dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Pažymėtina, jog CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė šalims laidavimo sutartyje nustatyti papildomas ar kitokias sąlygas nei reglamentuojamos nurodytoje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3 punkte įtvirtinta, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško iš paskolos sutarties kylančių paskolos gavėjo prievolių unijai įvykdymo; jeigu keičiamas paskolos grąžinimo terminas ar kitos pradinės paskolos sutarties sąlygos, laidavimas lieka galioti. Tai reiškia, jog pačioje laidavimo sutartyje įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 4 dalyje esančios taisyklės išimtis, numatanti, jog laidavimo galiojimas nesibaigia pakeitus paskolos grąžinimo terminą ar bet kurią kitą pradinę sutarties sąlygą. Paskolos sutartyje numatytas palūkanų dydis yra įtvirtintas ir laidavimo sutartyje, todėl jis vertintinas kaip pradinė laidavimo sutarties sąlyga, o šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik patvirtina aukščiau nutartyje padarytą išvadą, jog 2014-05-30 atliktas paskolos sutarties perplanavimas nepanaikino 2012-03-29 laidavimo sutarties galiojimo.
Dėl atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės prisiimtos prievolės Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog apeliantė L. A. yra solidariai atsakinga pagal 2012-03-29 laidavimo sutartį. Nurodo, jog ji nėra laidavimo sutarties šalimi, o savo parašu joje tik patvirtino, jog jai žinoma apie sutuoktinio prisiimtą prievolę. Pažymėjo, jog net ir darant prielaidą, kad apeliantė davė sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, ji turėtų atsakyti tik kaip papildoma – subsidiari skolininkė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo bendro turto dalimi už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2012-03-29 laidavimo sutartyje laiduotoju yra nurodytas atsakovas A. A., sutartis patvirtinta jo parašu. Taip pat sutartyje yra pasirašiusi ir A. A. sutuoktinė L. A., kuri savo parašu patvirtino, jog buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės L. A. parašą sutartyje vertino kaip jos sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti ir apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka. Apeliantės argumentai, jog ji savo parašu patvirtino žinanti apie sutuoktinio prisiimtą prievolę bet nėra už ją atsakinga yra atmestini, nes, kaip bus išaiškinta toliau šioje nutartyje, toks sutikimas tam tikra apimtimi sukelia pasekmes ir jį davusiam sutuoktiniui. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tokiu atveju, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aptariamam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, nes sudaryta laidavimo sutartimi nebuvo perleidžiamas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį, o įsipareigota atsakyti visu savo turtu kredito unijai, jeigu UAB „Sortima“ neįvykdys visos arba dalies prievolės. Taigi tokiam sandoriui sudaryti įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad jį sudarytų būtinai abu sutuoktiniai ar kad vienas iš sutuoktinių turėtų kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip minėta pirmiau, atsakovės L. A. sutikimas A. A. sudaryti laidavimo sutartį su ieškove nebuvo privalomas dėl laidavimo sutarties asmeninio pobūdžio, tačiau L. A. tokį sutikimą davė. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos atveju taikytinas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių bendrosios prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma; jos esminis bruožas yra tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. A. laidavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovės UAB „Sortima“ finansavimo poreikiui užtikrinti. Be to, apeliantė nesudarė su ieškove laidavimo sutarties kaip laiduotoja, taigi ji neprisiėmė laidavimo asmeninės prievolės. Minėta, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį lemia prievolės vykdymą iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad prievolė grąžinti skolą ieškovei laidavimo sutarties pagrindu negali būti vykdoma iš atsakovės L. A. asmeninio turto. Už atsakovės UAB „Sortima“ prievolę ieškovei Aukštaitijos kredito unijai atsakovė L. A. turėtų atsakyti subsidiariai su kitais atsakovais, prievolę vykdant iš L. A. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad vykdant ieškovės su A. A. sudarytą laidavimo sutartį, pagal kurią šis laidavo savo turtu, UAB „Sortima“ prisiimta prievolė vykdytina iš A. A. asmeninės nuosavybės teise turimo turto; jeigu tokio turto nepakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, prievolė vykdytina iš A. A. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, jeigu A. A. turto (tiek asmeninio, tiek dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) nepakaktų visai UAB „Sortima“ skolai grąžinti, likusi prievolės dalis galėtų būti vykdytina iš laiduotojo sutuoktinės L. A. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ji šiuo atveju atsakys kaip papildoma – subsidiari skolininkė tiek, kiek neužteks UAB „Sortima“ bei A. A. turto trečiojo asmens skolai grąžinti.Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl atsakovės L. A. atsakomybės rūšies, nurodant, jog jos atsakomybė pagal laidavimo sutartį kitų atsakovų atžvilgiu yra subsidiari ir skolos išieškojimas gali būti vykdoma tik iš atsakovės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93). Paduodama apeliacinį skundą atsakovė L. A. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista Panevėžio apygardos teismo 2016-03-17 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi jos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas sprendimas pakeičiamas, iš ieškovės Aukštaitijos kredito unijos apeliantės naudai priteisiama pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 50 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių atsakovė buvo atleista paduodant apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi būti priteisiamos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės Aukštaitijos kredito unijos į valstybės biudžetą priteisiama 175 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsakovės L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog atsakovė L. A. ieškovei Aukštaitijos kredito unijai atsako kaip subsidiari skolininkė.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeitą.
Priteisti atsakovei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Aukštaitijos kredito unijos, į. k. 112040733, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės Aukštaitijos kredito unijos, į. k. 112040733, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.