Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi mišką, kuris ribojasi su brolio žeme. Brolis savo žemėje yra pasistatęs garažą. Jis, norėdamas susitvarkyti savo dalį – 7 arus žemės, nuvažiavo į Miško urėdiją, esančią Smolensko gatvėje. Jam institucijos darbuotojai nurodė atnešti žemės planą ir sumokėti už jį. Institucijos darbuotojai taip pat atvažiavo pažiūrėti sklypo bei rado brolio garažus. Miško darbuotojai nurodė nutraukti garažų statybas. Jis, nuvykęs į žemės sklypą, ten dirbančių darbuotojų prašė patraukti automobilį, nes norėjo privažiuoti. Jis atidarė duris, brolis atbėgo netoli jo ir paėmė geležinį vamzdį 32 mm, su juo davė jam į ranką ir krūtinę. Turi tai patvirtinančią nuotrauką. Jis galėjo kreiptis į policiją, bet jam gėda buvo, nes jie broliai, tačiau brolis pagalvojo, kad parašys pareiškimą ir pirmas nubėgo į policiją. Po kelių mėnesių jis atvažiavo dar kartą, išėjo iš brolio kaimyno, tačiau brolis pradėjo jį kaltinti, kad jis parašė pareiškimą, buvo užsispyręs, jo neklausė. Kad jis nerašė pareiškimo, gali paliudyti jo buvusi žmona. Kai jis pasakė, kad nerašė pareiškimo, brolis su grėbliu jam trenkė į veidą, bet ta geležinė dalis jam labai nekliudė veido. Jis sulaikė grėblį, kai laikė grėblį su kaire ranka, davė jam su dešine ranka į veidą, tas mušimas buvo lengvas, nes brolis jį stipriai labai pastūmė. Jis jau buvo ant žemės. Brolis, gulėdamas ant jo, mušė visą veidą, veidas buvo kraujuotas, kaimynas R. matė gal. Atėjo į mašiną, negalėjo važiuoti, nes buvo visas kraujuotas, susitvarkė ir nuvažiavo namo. Jokios lazdos jis neturėjo, lazdą turėjo tik tuomet, kai jis nuo brolio išsivadavo ir atėmė iš jo tą grėblio kotą, grėblį išmetė, o lazdą paliko. Už kaklo buvo prilietęs brolį, kai brolis gulėjo ant jo, jis bandė išsivaduoti, išstumti jį nuo savęs, tai suėmė žemiau kaklo virš krūtinės. Atvažiavę specialistai nieko nerado, tai nežino iš kur tie sužalojimai, gal ir jis kažką padarė. Jam (kaltinamajam) kraujas bėgo, kai davė geležiniu grėbliu prie veido (parodė dešinę veido pusę). Jis nuo nukentėjusiojo veiksmų jautė galvos skausmą, kelias dienas labai skaudėjo. Jis bandė gintis. Jis broliui į krūtinę nemušė, nes buvo mažas impulsas ir jis būtų negyvas. Ant nukentėjusiojo krūtinės nesėdėjo, brolis ant jo sėdėjo. Jis turėjo servetėlių, todėl nusivalė kruviną veidą, nesikreipė į policiją su pareiškimu, blogai padarė, nes gėda buvo. Nežino, ar galėjo stresu paveikti brolio sveikatą. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jei specialistai nieko nerado, tai už ką jam tuos 2 000 eurų mokėti nesupranta. Kaip galėjo atsirasti tie sužalojimai, nežino, gal ir jis juos padarė, nes kartu grūmėsi, bet jis ( brolis) nuolat buvo ant jo ( kaltinamojo). Galėjo ir nuo jo rankos tie sužalojimai būti, bet jam reikėjo broliu atsikratyti. Jis ( nukentėjusysis) pradėjo tas muštynes, nes su grėbliu davė jam į veidą. Be to, posėdžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu darytos apklausos metu jam buvo daromas spaudimas pripažinti kaltę. Pirma ta apklausa vyko taip, kad jam nieko nereikėjo pasirašinėti, tyrėja nurodė, kad viską surašys, jam reikės tik ateiti pasirašyti. Kažkur po 2 mėnesių buvo jau surašyta. Dalyvavo advokatas Anton Kviatkovski irgi sakė pripažinti kaltę. Visą laiką tas pats per tą patį, jis gi nieko nemušė, o buvo užpultas. Paskui sakė, jei tyrėja neišklausys jo, nebus apie ką kalbėti, tada ji sutiko išklausyti ir jis pradėjo pasakoti nuo ko viskas prasidėjo. Lygtai buvo priimti tie paaiškinimai, bet ten nebuvo surašyta, ką jis sakė. Jautėsi, kad žmogus nusiteikęs prieš jį, ar tiesiog tyrėja nekompetentinga, turėjo tokį jausmą, kad ji prieš jį nusiteikusi kažkaip ne taip. Pirmą kartą apklausoje buvo tik jis, po to antrą kartą atsirado advokatas. Pirmą kartą apklausoje jam nedavė pasiaiškinti, nebuvo išklausytas apie įvykio aplinkybes, dokumentai nebuvo jokie surašomi, sakė kitą kartą ateisi ir surašys. Antros apklausos metu neprisipažino savo kaltės. Antrą kartą, kai atėjo, apklausos, kaip ir tokios nebuvo, tik prisipažink ir viskas, protokolą, kuris buvo surašytas, perskaitė. Jis nematė, ar tekstas surašytas buvo, tik matė, kad tyrėjas prie kompiuterio buvo. Nuolat nespausdino. Advokatas buvo jau antrą ar trečią kartą. Iš viso buvo maždaug keturis kartus, pirmą kartą nieko nebuvo rašyta, antrą va čia šitas (teisiamojo posėdžio metu parodytas protokolas 1 t., b. l. 125–128) buvo rašyta, trečią kartą viskas buvo tas pats, kalbėjo su ja ir viskas, ketvirtą kartą tas pats pokalbis vyko. Advokatas buvo priešpaskutinį ir paskutinį kartą, viso du kartus.

Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai tvarkėsi sklype, priėjo brolis ir pradėjo priekaištauti, atėjo su pagaliu ir pradėjo jį mušti. Pagalys buvo kažkur 1,2 m ilgio, storis maždaug 4 cm, medinis. Mušėsi ne tik pagaliu, bet ir kumščiavosi. Jis nieko rankose neturėjo, kai brolis atėjo su pagaliu. Jis norėjo išsilaisvinti. Po konflikto brolis paėmė pagalį ir išėjo iš jo sklypo. Su pagaliu iš karto sudavė į šoną, į kelį, kažkur du kartus su pagaliu sudavė, o vėliau gulintį jį mušė, nuo sumušimų buvo mėlynės, kurios atsirado kitą dieną. Taip pat buvo matomi nubrozdinimai, visas veidas raudonas. Brolis jo nesmaugė, sumušimai gal ir buvo, bet specialiai nesmaugė. Tą dieną policiją buvo iškvietę ir ji atvažiavo, o greitosios nebuvo, jis tik po to važiavo abdukciją nuimti. Su broliu taip pirmą kartą susipyko. Anksčiau į policiją nėra kreipęsis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad toks irgi buvo konfliktas, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius, neprisimena, negali nurodyti. Jis nelabai atsimena, bet visas buvo sudaužytas, yra užfiksuota dokumentuose, kad visas kūnas po konflikto buvo mėlynas. Atsisakė važiuoti į ligoninę, nes tuo metu nebuvo tokio poreikio. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad buvo sumuštas, jo manymu, tai yra labai maža suma dėl tokių sumušimų. Mėlynes pamatė, kai grįžo namo, žmona pradėjo žiūrėti ir dukra atvažiavo ir iškart nuvažiavo padaryti abdukciją. Greitajai leido apžiūrėti, kodėl jie nenustatė jokių sumušimų, nežino. Kai brolis jį mušė, jam skaudėjo, visą savaitę jautė skausmą. Šiuo metu ne taip gerai atsimena aplinkybes, todėl įvykio vietoje viską teisingai nurodė. Jis norėjo nuo brolio išsilaisvinti, jo nemušė. Užartame lauke voliojosi. Brolis jį mušė, jis bandė apsiginti, kadangi brolis buvo jį užgulęs. Kadangi jam yra implantuotas defibriliatorius, žinojo, kad reikia saugotis, vengti konfliktiškų situacijų, muštynių, gerai, jog nieko nenutiko. Brolis taip pat žinojo apie jo sveikatos problemas. Konfliktas kilo dėl to, jog jis savo sklypo pusėje savavališkai pastatė statinį, brolis parašė skundą į visokias instancijas. Brolis reikalauja parduoti žemę, tačiau jis nesutinka, nenori parduoti tėvų žemės. Turi dar vieną brolį, jis taip pat skatina parduoti. Jeigu jis nebūtų atėjęs, tai ir nebūtų konflikto. Jis greičiausia pats nežino, ką daro, jau pasidalino turtus, jis labai pavydus. Anksčiau gyveno labai gerai, konfliktai prasidėjo dėl pavydo.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. po pietų jai paskambino tėčio draugė ir pranešė, kad tėtis buvo užpultas bei sumuštas. Ji iškart kreipėsi į greitąją pagalbą ir kvietė pareigūnas, kadangi tėtis ligotas žmogus, daug visokių manipuliacijų (jis turi kardio defibriliatorių, 3 lygio ligoninėje stebimas, sutrinka veikla) ir jaudinasi. Atvykusi pas tėtį, pamatė jį gulintį, susijaudinusį. Tuo metu gydytoja darė manipuliaciją, buvo užfiksuota širdies veikla. Sutrikimų dėl širdies žymių nebuvo, tai stresas, sukrėtimas, jam buvo suduoti vaistai – raminamieji. Tuo metu, kai atvyko, tėtis tylėjo, buvo susijaudinęs, pasimetęs. Tikrai stresas buvo, įtampa, kai gydytoja išvyko, tėtis nurodė, kad savo valdoje tą dieną tvarkė aplinką, iš miško išėjo brolis R. S. su pagaliu ir jį sumušė, užpuolė, jis gynėsi, jam pavyko apsiginti, o R. S. pasišalino. Pokalbio metu dalyvavo tėčio draugė, jos vyras, taip pat pareigūnai buvo. Ji matė sužalojimus ant kūno: dešinė ausis kraujavo, buvo apibrozdintas kaklas, buvo kairės kojos iš nugarinės pusės blauzda sužalota, žaizda ir rodėsi jau mėlynė, kairės kojos blauzda priekinė dalis, buvo paraudimas per visą blauzdos paviršių ir nugarinė pusė dešinės kojos šlaunikaulis, buvo žaizda, kraujavo ir jau matėsi hematomos. Buvo atvykę du ekipažai, pirmieji pareiškimo nepriėmė, jie pasakė, kad atvyks kiti pareigūnai. Matėsi akivaizdžiai, kad buvo smūgiuojama į kaklą, į veidą. Kai nurenginėjo, tai buvo viskas aišku, kur buvo sužalojimai, su pagaliu per kojas daužė, taip pat sakė, kad ir į žandą, buvo smūgis į kairę pusę su kumščiu. Buvo sugriebęs už kaklo, sakė, kad smaugė. Tėčio brolis sukėlė grėsmingą situaciją, nes tėčiui reikia vengti fizinio krūvio, negali rankų į viršų kelti. Galėjo sustoti širdis, jam visada pulsas sukyla. Ji lydėjo tėtį į apklausą, kurioje tėtį tyrėjai jam suprantama kalba, apklausoje vertėjas nedalyvavo. Be to, kaltinamasis grasino, kai sužinojo apie reiškiamą civilinį ieškinį. Santykiai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo niekada nebuvo ypatingai šilti. Viskas prasidėjo, kai kaltinamasis pardavė savo namą ir jam liko jo 5 arai krūmų. Kai kaltinamasis pardavė namą, paskundė tėtį dėl pastogių miške. Buvo įvykis, kad tėtis, sustojus kaltinamajam, priėjo prie automobilio, atidarė duris ir tėtis paėmė už automobilio durų, norėjo pakalbėti, tačiau kaltinamasis jam sužalojo ranką, buvo kreiptasi į pareigūnus, bet paskui buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Specialistė Rasa Gaidienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo išvadą palaiko. Išvadoje surašyti sužalojimai, padaryti T. S.. Padarytas odos įbrėžimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, dešinėje šlaunyje poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Tai padaryta kietu buku daiktu. Briauną turinčiu daiktu, 1 – 4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal morfologines savybes laikas veikos padarymo atitiko. Grumtynių metu galėjo būti padaryti tie sužalojimai. Nebūdingi tokie sužalojimai vienkartiniam nugriuvimui. Įrankio negalima identifikuot pagal sužalojimus. Širdies sveikatai poveikis gali būti, gali ir nebūti. Jei į krūtinę suduodama, gali sureaguoti gali ir nesureaguoti. Sureagavęs defibriliatorius gali sutrikti, gali ir nesutrikti, nebuvo užfiksuota sudavimų į krūtinę, dėl to negalima pasakyt kas būtų. Sužalojimas kakle yra nedidelio išmatavimo nubrozdinimas, galėjo būti padaryta ir vienkartiniu poveikiu. Mažai tikėtina, kad pats pasidarytų tai. Nėra būdingas kaklo priekiniame paviršiuje sužalojimas griuvimui. Negalima atmesti, kad tai kitas žmogus buvo suėmęs už kaklo, nes yra nagų žymės. Sužalojimai kakle neatspindi padėties, kurioje buvo nukentėjusysis. Krūtinės srityje yra užfiksuoti tik seni randai, naujų šviežių nebuvo. Kai asmuo yra, vertina jį, nes tai daug objektyviau nei nuotraukos. Žmogaus pateiktų nuotraukų nevertina.

Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių nematė. Įvykio metu jis buvo lauke, iš T. S. giminių kažkas (tikriausiai dukros vyras) atėjo ir viską papasakojo, sakė, kad turėjo pagalį. Nukentėjusiojo dukrą pažįsta, su ja įvykio dieną nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė teisingus. Nesakė tyrėjai, kad giminaitis buvo atėjęs, nes būtų užrašę. Klausimus jam uždavinėjo tyrėja, ji užrašinėdavo, skaitė, daug klaidų, bet esmės nekeičia. Iš pradžių lyg turėjo lazdą, o kai prie mašinos priėjo, nieko neturėjo. Tiksliai pasakyti negali. Medžiai mažina matomumą.

Liudytojas Mindaugas Pakarnis teisiamojo posėdžiu metu nurodė, kad asmenų nelabai prisimena, įvykio taip pat. Gavo pranešimą dėl smurto, vyko konfliktas tarp brolių. Vienas dalyvis buvo nukentėjęs, kito brolio įvykio vietoje nebuvo. Dukra nupasakojo įvykio detales, kurias užfiksavo tarnybiniame pranešime. Įvykis filmuotas kūno kameromis. Fotografavo viršutinę kūno dalį. Neprisimena, kokie buvo sužalojimai, gal ausis, gal kaklas. Neatsimena, ar nubrozdinimai, ar įdrėskimai. Nuotraukos buvo padarytos, matyt, kad jis jas darė pats. Jie surašo ir atiduoda į savo informacinę sistemą, tada mato tyrėjai ir jie juos ištraukia. Į policijos darbo vietą įkelia, ne į IBPS. Jis asmeniškai pareigūnams nesakė, kad reikia nuvažiuoti papildomai į įvykio vietą. Negali pasakyti, kas prašė, kad atvyktų. Budėtojai sprendžia ir tyrėjai.

Liudytoja Gražina Kirvel teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmenis, sėdinčius salėje, šiek tiek prisimena. Gavo jau pradėtą ikiteisminį tyrimą. Ji apklausė nukentėjusįjį, jai buvo papildoma ir įtariamojo apklausa, nes lyg pirminė apklausa jau buvo įvykusi, liudytojo apklausas atliko taip pat ji. Su nukentėjusiuoju prieš apklausą kalbėjo telefonu lenkiškai. Jo dukra patvirtino, kad moka lietuviškai, teiravosi, ar reikalingas vertėjas, sakė, kad lietuviškai moka. Niekas nedalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, tik ji ir nukentėjusysis. Jis atvažiavo su dukra, ji palydėjo ir laukė koridoriuje. Nukentėjusysis ką pasakojo, viskas buvo užfiksuota, tik pamena, kad konfliktas lauke įvyko tarp brolių. Kaltinamasis nepamena, kiek kartų buvo iškviestas į apklausą, apklausa vyko vieną kartą, buvo gal kviestas, kad būtų įteiktas kaltinamasis aktas. Pirmą kartą nepamena, jie kalbėjo ne lietuviškai, bet nepamena, ar lenkiškai, ar rusiškai. Kad R. S. nemoka proceso kalbos, sužinojo tada, kai susiekė su žmogumi, greičiausiai tai įvyko telefonu. Neprisimena to, kad pirmą kartą su juo bendravo ir nieko nebuvo fiksuojama. Vieną kartą kartu su gynėju vyko. Buvo atvykęs kaltinamasis susipažinti, atsisakė, nes norėjo dalyvaujant gynėjui, antrą kartą jie buvo abu. Kaltinamasis buvo kviečiamas į apklausą telefonu, prieš darant apklausą žinojo, kad jam bus reikalingas gynėjas ir vertėjas. Iš anksto buvo suplanuota apklausa, pakviestas gynėjas ir vertėjas. Įtariamasis davė parodymus lenkų kalba, ji lenkiškai supranta. Surašydavo parodymus lietuvių kalba. Vertėja vertė parodymus. Nukentėjusiojo apklausa vyko lietuviškai, galbūt savaime gavosi ir lenkiškai, bet kalbėjo lietuviškai. Viskas užfiksuota, visi parodymai surašyti. Nukentėjusiojo buvo vienintelė atlikta apklausa. Po visų įvykio aplinkybių greičiausiai jam reikėjo dar patikslinti. Nereikalingas vertėjas buvo, patvirtino ir dukra, nebūtų buvę problemos iškviesti vertėjo. Dukros nebuvo, ji nedalyvavo. Kodėl su nukentėjusiuoju atlikinėjo parodymų patikrinimą vietoje, o su įtariamuoju ne, neprisimena. Kaltinamasis pirmiausiai susipažino su įtarimu, vėliau davė parodymus laisva forma.

Motyvuojamoji dalis

2023 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 916/2023 (01) nurodyta, kad T. S. padarytas odos įbrėžimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1–4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. kovo 24 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. T. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 77–78).

2023 m. kovo 24 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. S. pateikė 9 nuotraukas (1 t., b. l. 62–73).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, peraugęs į fizinį smurtą, tačiau vis dėlto realaus ir akivaizdaus pavojaus nenustatyta. Atvirkščiai teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis matyti, kad būtent kaltinamasis priekaištaudamas nukentėjusiajam jį užpuolė nukentėjusiojo sklype bei puolė muštis, o byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusysis būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė daugybinius sužalojimus, t. y. nukentėjusiajam padarytas odos įbrėžimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1–4 parų laikotarpyje iki apžiūros (1 t., b. l. 77–78). Be to, kaltinamasis baigęs savo neteisėtus veiksmus, pasišalino iš įvykio vietos nė vieno netrukdomas. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą taip pat užfiksavo nukentėjusiojo sužalojimus ( 1t., bl.20–22).Taip pat šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, šią aplinkybė patvirtinto ir liudytoja J. P., jog jam dėl sveikatos būklės būtina vengti fizinio krūvio, konfliktų, nukentėjusysis supranta, jog dėl neapgalvotų veiksmų, konfliktų ja, gali grėsti pavojus gyvybei. Pažymėtina, kad šią aplinkybę žinojo ir pats kaltinamasis, kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis broliui į krūtinę nemušė, nes būtų mažas impulsas ir jis būtų negyvas. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo neteisėtų veiksmų galima pasekmes. Nors pats kaltinamasis teigė, kad nuo nukentėjusiojo veiksmų jautė galvos skausmą, bėgo kraujas, tačiau į gydymo įstaigas nesikreipė. Taigi teismo vertinimu tokia kaltinamojo gynybinė versija visiškai atmestina ir neįtikinama. Todėl R. S. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi.

Nusikalstama veika padaryta tyčia, tai yra nagrinėjamu atveju ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo, tai yra suduotų smūgių gali atsirasti pavojingi padariniai, o būtent nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė padaręs nusikalstamą veiką, o jo pateikta versija dėl įvykio aplinkybių yra vertintina kritiškai. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. S. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam T. S. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, kuriuo remiantis, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio. Nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvykio metu buvo giminystės santykiai, kadangi jie yra broliai, tai yra artimi giminaičiai. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

R. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – broliui. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 138–139), neteistas (1 t., b. l. 137). Kaltinamasis pensininkas, nedirbantis.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumą, jį charakterizuojančią medžiagą, į kaltinamojo amžių, konstatuoja, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam R. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant žemesnį nei sankcijos vidurkis bei paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusioji santykiai konfliktiški, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiuoju ir nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ( BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes daro išvadą, jog šiais įpareigojimais bausmės paskirtis bus įgyvendinta. Intensyvios priežiūros skyrimas šiuo atveju, teismo vertinimu, būtų neproporcinga bei perteklinė priemonė, kadangi kaltinamasis neteistas.

V. Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje pateiktas T. S. civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas T. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė sveikatos sužalojimus, jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Jis buvo daužomas pagaliu per kojas, rankomis per veidą ir per kitas kūno vietas, smaugiamas, patyrė stiprius skausmus, kūne atsirado daugybinės kraujosruvos ir žaizdos, buvo ištinę kairės veido pusės žandikaulio srityje, nubrozdintas kaklas ir dešinioji ausis. Ilgą laiką juto sužalotose kūno vietose stiprius skausmus, deginimą, todėl gėrė skausmą malšinančius vaistus. Taip pat patyrė dvasinę skriaudą, nes dėl įvykio labai išgyveno, patyrė stiprų stresą, jautė įtampą bei pažeminimą. Kankino nemiga ir baimė. Be to, T. S. nurodė, kad turi labai rimtų sveikatos problemų, jam atliktos 3 širdies operacijos, turi neįgalumą. Prieš du metus jam buvo implantuotas kardioverteris-defibriliatorius. Tai buvo žinoma kaltinamajam, o bet koks stiprus sukrėtimas, stresas ar aparato fizinis pažeidimas kelia didelę riziką jo gyvybei. Po įvykio jaučiasi fiziškai ir dvasiškai nesaugus. Baiminasi, kad situacija gali vėl kartotis. T. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš R. S. 2 000 eurų dydžio materialinę kompensaciją už jo patirtas fizines ir dvasines skriaudas (1 t., b. l. 83).

Nukentėjusysis T. S. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 2000 eurų sumai. Posėdžio metu civilinį ieškinį šioje dalyje palaikė.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis R. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė T. S. sužalojimus bei sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam T. S. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus bei jaudintis, kad nepablogėtų jo sveikata. Kaltinamasis nukentėjusįjį sumušė atėjęs pas jį bei iš įvykio pasišalino, nors žinojo, jog nukentėjusysis turi rimtų sveikatos problemų, šios aplinkybės taip pat kaltinamasis tinkamai neįvertino ir smurtaudamas prieš nukentėjusįjį. Nors ieškinyje nurodė, jog smaugiamas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog specialiai nesmaugė, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmą, patyrė įvairius nepatogumus, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties. Pastebėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 – 1 000 eurų (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatytas odos įbrėžimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, neabejotina, jog T. S. jautė skausmą. Nors ieškinyje nurodė, jog vartojo skausmą malšinančius vaistus, kankino nemiga, tačiau duomenų kokius vaistus, ar ilgai vartojo nepateikė. Nors ieškinyje nurodė, jog jaučiau baimę, kad situacija gali kartotis, tačiau posėdžio metu teigė, jog brolio gal ir nebijo. Todėl nustatant neturtinės žalos dydį į šias aplinkybes taip pat atsižvelgtina.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra pensinio amžiaus, į kaltinamojo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog T. S. patirti išgyvenimai dėl įvykusio konflikto, kurio metu nesunkiai sutrikdyta jo sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 300 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 186,67 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Perduodant bylą teisiamajam posėdžiui gynėja buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamąjį pagal susitarimą gynė advokatas Tadeušas Gudzinskis (1 t., b l. 178), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam gynėjas buvo skirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos nepriteistinos.

VII. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su BPC garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – DVD-R laikmeną su BPC garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. S. (T. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. (R. S.) civiliniam ieškovui T. S. (T. S.) 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.