Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-1020/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00101-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.17.4.; 2.1.2.4; 2.1.2.12.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6. (S)

2020 m. kovo 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. ir E. S. pripažinti kaltais bei nubausti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) – 300 MGL (11 298 EUR) dydžio bauda.

Į E. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas, 1 para, ir galutinė bausmė jam nustatyta 298 MGL (11 222,68 EUR) dydžio bauda.

Nutiestiesiems nustatytas paskirtų baudų sumokėjimo terminas – vieneri metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. S. ir T. L. nuteisti už tai, kad susitarę ir veikdami kartu bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtą prekių – 3 390 kg vandens pypkių tabako neišvežimą, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 340 964,40 EUR, įskaitant privalomus mokesčius, sudarančius 284 826 EUR, ir kurias pagal tranzito dokumentus vežėjas UAB „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), turėjo išvežti iš Lietuvos Respublikos, o būtent: E. S., būdamas SIA „T“ savininku kartu su SIA „T“ direktoriumi T. L. organizavo krovinio – 3 390 kg vandens pypkių tabako neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, t. y. 2016 m. vasario 15 d. nurodė UAB „C“ atstovui 2016 m. vasario 17 d. paimti prekes iš UAB „R“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojamų sandėlių, pagal Bendrijos tranzito procedūros lydintį dokumentą T1 MRN (duomenys neskelbtini), kurios pagal minėtą tranzito deklaraciją turėjo būti pristatytos į Latvijos Respublikos paskirties muitinės įstaigą – Latvijos muitinės ZILUPES MKP (LV000723) postą iki 2016 m. vasario 24 d., ir nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodė neteisėtai nuimti muitinės plombą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškrauti prekes iš transporto priemonės – krovininio automobilio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip buvo neteisėtai neišvežtas iš Lietuvos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 3 390 kg vandens pypkių tabakas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 340 964,40 EUR, įskaitant privalomus mokesčius, sudarančius 284 826 EUR, kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos. Šiais veiksmais E. S. ir T. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 200 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis T. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Šio prašymo netenkinus, nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, nes tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Jei ir šis prašymas nebūtų patenkintas, skundu prašoma nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nes jis buvo šališkas. Jeigu teismas netenkintų nei vieno iš minėtų prašymų, apeliantas prašo teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas byloje atliko prokuroro funkcijas ir buvo šališkas. Iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties dėl bylos perdavimo prokurorui matyti, kad teismui jau tuomet kilo abejonių dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Visgi teismas tik po baigiamųjų kalbų, išėjęs į pasitarimų kambarį, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi byloje įrodymų tyrimą atnaujino ir informavo apie galimą kaltinimo pakeitimą. Nutartyje teismas nurodė, kad inkriminuota veika gali būti perkvalifikuota iš BK 200 straipsnio 1 dalies į 2 dalį; kad turi būti patikslintas veikos laikas; kad kaltinimas ydingas netiksliai nurodant prekių kiekį bei apskaičiuojant jų vertę. Tai rodo, kad kaltinamasis aktas iš pat pradžių neatitiko BPK reikalavimų ir byla jau parengimo nagrinėti stadijoje turėjo būti perduota prokurorui. Prokuroras į jau minėtą teismo nutartį nereagavo ir, kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio nuostatos, nepateikė prašymo pakeisti kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis. Nesant prokuroro prašymo, teismas savo iniciatyva pakeitė faktines veikos padarymo aplinkybes (laiką, prekės vertę ir kiekį), pasunkino kaltinimą ir taip atliko kaltintojo funkciją.

2.2. Abejones dėl teisėjo nešališkumo lemia ir tai, kad 17 lapų nuosprendis byloje buvo paskelbtas netrukus po įrodymų tyrimo byloje atnaujinimo (įrodymų tyrimas byloje buvo atnaujintas 2019 m. lapkričio 22 d. 11.00 val., posėdis baigėsi 12.00 val., o nuosprendis paskelbtas tą pačią dieną 14.30 val.). Tai leidžia teigti, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę, dar neišėjęs į pasitarimų kambarį.

2.3. Apelianto teigimu, nuosprendyje ir kaltinamajame akte tinkamai neatskleisti bendrininkavimo požymiai – neaišku kas yra nusikalstamų veiksmų vykdytojai, o be vykdytojo nusikaltimas nėra padaromas. Kaltinime nurodomas tik vežėjas UAB „C“, bet ar jis yra nusikaltimo vykdytojas, nesuprantama. Anot apelianto, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatas, vežėjas yra visiškai atsakingas už krovinį iki jo pristatymo gavėjui. Tačiau kaltinime net neįvardijamas konkretus krovinį vežęs asmuo, kuris galėtų būti vykdytoju. Prokuroras liudytojais apklausė įmonės vežėjos darbuotojus, iš ko akivaizdu, kad jie nelaikomi vykdytojais. Nors visi fiziniai ir juridiniai asmenys susiję su įvykiu tyrimo metu nustatyti ir žinomi, dėl nežinomų priežasčių jie kaltinime įvardinti kaip nenustatyti. Tokia kaltinimo formuluotė jį daro visiškai nesuprantamą. T. L. teigimu, byloje nustatyta, kad vieninteliu kroviniu suinteresuotu žmogumi buvo A. K., kurio nurodymu E. S. atliko veiksmus su kroviniu. Todėl A. K. laikytinas nusikaltimo organizatoriumi ir naudos gavėju, tačiau tyrimo metu jis neapklaustas, nors jo anketiniai duomenys žinomi. Prašymas jį apklausti teisme buvo atmestas motyvuojant sunkumais vykdant teisinės pagalbos prašymus, kai tai susiję su Rusijos Federacija. Anot nuteistojo, nevisapusiškai atliktas tyrimas neleido teismui išsamiai ištirti bylos aplinkybių ir nustatyti tiesos. Buvo pasirinktas lengviausias kelias – apkaltinti veikos padarymu jį, nors jis tik vykdė E. S. nurodymus ir nežinojo tikrųjų jo ir A. K. kėslų. Jokio išankstinio susitarimo daryti nusikaltimą tarp jų nebuvo.

2.4. Nuteistojo teigimu, nuosprendyje konstatuota vežtų prekių vertė byloje yra neobjektyvi. Ji galėtų būti vertinama ne kaip 340 964,40 EUR, o kaip 17 066 EUR. Iš muitinės tranzitinės deklaracijos T1 MRN (duomenys neskelbtini) matyti, kad prekių vertė yra lygi 17 066 EUR. Byloje nėra jokių kitų dokumentų, kuriais būtų nustatyta kitokia jų vertė. Pasak nuteistojo, keisdamas kaltinimą teismas rėmėsi 2016 m. gegužės 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštu, tačiau šiame dokumente yra apskaičiuota ne prekių vertė, o skola muitinei – 284 826 EUR. Apelianto įsitikinimu, muitinės paskaičiuota galima skola su prekių verte negali būti tapatinama. Muitinės įgaliotasis atstovas D. D. nustatė, jog prekių pagal tranzitinę procedūrą kaina važtaraščiuose atitinka statistinę kainą ir prekių muitinė vertė yra laikoma sandorio verte. Todėl, apelianto teigimu, reali prekių vertė yra 17 066 EUR. T. L. nurodo, kad tokius skaičiavimus atliko deklarantas ir muitinės pareigūnas, o jis pats šiame procese nedalyvavo. BK 200 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Todėl teoriškai, t. y. pagal dokumentus, jis galėjo žinoti tik apie 17 066 EUR prekių vertę. 2016 m. gegužės 26 d. skaičiavimais atsirado akcizo, PVM ir muito mokestis, padidėjo prekių muitinė vertė, tačiau kas tai lėmė, iš bylos neaišku. Be to, iš muitinės pareigūnų, kurie atliko prekių patikrinimą, parodymų matyti, kad jie negalėjo kategoriškai pasakyti ar prekėse buvo tabako ar ne (J. B. priešingai, nurodė mačiusi užrašą „non tabacco“), o ši aplinkybė yra lemiama sprendžiant dėl akcizo mokesčio. Visos šios abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, nes nepaneigus teiginio apie tabako nebuvimą prekių sudėtyje, laikytina, kad akcizo mokesčiai negalėjo būti priskaičiuoti. Atitinkamai, apelianto įsitikinimu, net jei 2016 m. gegužės 26 d. paskaičiuota skola muitinei lygi 284 826 EUR yra objektyvi, iš jos reikalinga atimti PVM ir muito mokesčių sumą lygią 8 981 EUR (paskaičiuotą 2016 m. vasario 17 d. krovinį išleidus tranzitui) ir ši skola tampa lygi 275 845 EUR.

2.5. Apelianto įsitikinimu, net jei minėta skola atsirado, už ją turėtų atsakyti jau minėtas muitinės įgaliotasis atstovas D. D.. Būtent jis nustatė, kad prekės vertė yra 17 066 EUR ir išleido prekes į tranzito procedūrą bei nenurodė garantijos, užtikrinančios, kad bus sumokėta bet kokia skola ar privalomieji mokėjimai muitinei, galintys atsirasti dėl atitinkamų prekių. Tokie veiksmai galimai atitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Nuteistieji pagal BK 200 straipsnį už šio asmens padarytą žalą gali atsakyti tik jei bendrininkavo su muitinės pareigūnu, tačiau tai nuteistiesiems neinkriminuota. Anot nuteistojo, Muitinės tarnyba nepateikė D. D. tarnybinio patikrinimo duomenų, nes šiuo tyrimu buvo nuslėpta tarnautojo nusikalstama veika. Paviršutinišką ikiteisminio tyrimo atlikimą patvirtina ir tai, kad muitinės dokumentuose nurodyta prekių gavėja Kazachstano įmonė „D“ nėra registruota šios valstybės VMI bazėje. Taigi, jei į Lietuvą šios prekės pateko nelegaliai, galimybės inkriminuoti BK 200 straipsnio nuostatų nėra, nes pagal šią normą prekės per Lietuvos valstybės sieną yra gabenamos teisėtai. Neteisėtai gabenant prekes per sieną, veika atitiktų BK 199 straipsnio požymius.

2.6. T. L. teigimu, inkriminuotas nusikaltimas niekaip nesusijęs su SIA „T“ ir jo, kaip įmonės vadovo, pareigomis. Jis buvo ką tik įsidarbinęs įmonėje ir vykdė vienintelio akcininko E. S. nurodymus bei pasitikėjo jo, kaip savininko ir patyrusio asmens, sąžiningumu. Išvada, jog apeliantas turėjo pervežimo procedūrų vykdymo patirties yra nepagrįsta, nes anksčiau dirbo serviso paslaugų įmonėje. Visi finansiniai įmonės srautai ir susitarimai dėl vandens pypkių tabako pervežimo buvo tarp E. S. ir A. K.. Vienintelis veiksmas, kurį atliko SIA „T“ – E. S. nurodymu užsakė transporto priemonę, o jo nusikalstami tikslai nebuvo žinomi. Tai patvirtina ir UAB „C“ atstovai liudytojai J. C. ir A. H., nurodę, kad prekių pakrovime/iškrovime apeliantas nedalyvavo. Vadovaudamasis liudytojų V. L., J. B. parodymais bei sąskaitomis faktūromis, apeliantas teigia, kad UAB „R“ buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su SIA „E“, kurios direktorius E. S., ir vandens pypkių tabako krovinys saugotas jos pagrindu. Liudytojas A. H. parodė, kad asmuo atidaręs (duomenys neskelbtini) transporto priemonę prisistatė kaip SIA „E“ atstovas; N. – kad E. S. dalyvavo pasirašant angaro nuomos sutartį su A. B.. Anot apelianto, išskirtinį E. S. vaidmenį SIA „T“ veikloje rodo ir jo nurodymas T. L. atidaryti sąskaitas banke ir leidimas atlikti operacijas tik esant rašytiniam E. S. sutikimui bei faktas, kad kodų generatoriai saugomi pas E. S. Būtent E. S., siekdamas nuslėpti SIA „E“ dalyvavimą nusikaltime, po įvykio pardavinėjo bendrovės akcijas N. S. Tai patvirtina E. S. ir Ž. R. susirašinėjimas, kurį teismui pateikė būtent T. L.. Anot apelianto, vadovaujantis jo ir liudytojo V. L. pateiktais dokumentais, iki 2016 m. vasario 4 d. SIA „E“ akcininku buvo A. K., kuris liudytojų įvardijamas kaip A. K. Iš byloje esančio E. S., A. K. ir V. L. susirašinėjimo „Skype“ programoje, aiškiai matyti, kad krovinio užsakovas ir gavėjas buvo A. K., o atsiskaitymai turėjo vykti per E. S. ir SIA „E“. Su V. L. apeliantas buvo nepažįstamas, o A. K. matė tik kartą, kai jį, kaip savo partnerį, pristatė E. S.. Anot apelianto, visi šie duomenys rodo, kad jis ir SIA „T“ neturėjo nieko bendro su tranzito procedūra, išskyrus transporto priemonės užsakymą. Tokie veiksmai nelaikytini nusikaltimo organizavimu. E. S. susirašinėdamas el. paštu naudojo SIA „T“ pašto adresą, kas natūralu, nes jis dirbo vadybininku šioje įmonėje ir buvo jos savininku. Apeliantas teigia tapęs E. S. įrankiu siekiant padaryti ir nuslėpti nusikaltimą. Anot T. L., po pirminės apklausos E. S. jam liepė pasakoti išgalvotą istoriją apie ukrainietį R. K..

2.7. T. L. įsitikinimu, jei jis nebūtų išteisintas, jam paskirta bausmė turi būti sumažinta. Nuosprendžiu nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog jis tiek tyrimo metu, tiek teisme bendradarbiavo, o savo parodymais, pateikdamas teismui ir papildomus dokumentus, padėjo atskleisti nusikaltimą. Jo vaidmuo padarant veiką yra antraeilis: jis vykdė darbdavio E. S. nurodymus ir nenorom tapo jo „įrankiu“. Naudos iš nusikaltimo negavo ir nesiekė, o kad dalyvavo nusikaltime suprato tik susipažinęs su bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė neteisingą sprendimą paskirdamas vienodas baudas tiek jam, tiek ir E. S.. Be to, apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytas jo asmens kodas, todėl nuosprendžiu yra nuteistas ne jis, o kitas T. L.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (dėl teismo šališkumo) ar prokurorui (dėl bylą nagrinėti trukdančių BPK 219 straipsnio pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą).

3.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. padarė inkriminuojamą nusikaltimą, yra nepagrįsta. Anot gynėjo, nuteistieji nebuvo kaltinime nurodyto krovinio savininkai ar pirkėjo/pardavėjo atstovai Lietuvos Respublikoje. Atsakingi už krovinį asmenys nurodomi CMR važtaraštyje, o jame siuntėju nurodyta HK. Visgi teisinės pagalbos prašymo pagrindu nebuvo gautas atsakymas, kokį krovinį pakrovė ši įmonė ir ar krovinyje pakrautos prekės buvo akcizinės. Vadovaujantis važtaraščiu, prekės gavėjas buvo Kazachstano įmonė „D“, tačiau duomenų apie minėtą įmonę proceso metu nebuvo surinkta. Į šioje byloje teisiamus asmenis buvo kreiptasi tik siekiant surasti vežėją, kuris paimtų prekę iš UAB „R“, ir taip surasta UAB „C“, atlikusi pervežimą. Būtent ši įmonė priimdama krovinį pasirašė ant CMR važtaraščio ir kaip vežėja įsipareigojo pristatyti krovinį į nurodytą vietą. Nepaisant to, UAB „C“ nebuvo pareikšti įtarimai, jos pozicija dėl įvykio liko paslaptyje, nes teismas nesivargino atskleisti įmonės veiksmų. Apelianto įsitikinimu, SIA „T“ buvo tik tarpininkė, todėl ji ir jos darbuotojai neatsakingi už krovinio saugumą, tvarkymą ar pristatymą. Todėl nuteistųjų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios neišvežti minėto krovinio iš Lietuvos Respublikos. Apelianto teigimu, nėra jokių įrodymų, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų davęs nurodymus nuo krovinio nuimti muitinės plombas ir perkrauti prekes į nenustatytą vietą. E. S., kaip SIA „T“ akcininkas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, negalėjo būti laikomas asmeniu turinčiu užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito procedūrą įvykdymą. Byloje nėra nei vieno E. S., kaip akcininko, sprendimo, įpareigojančio T. L. neišvežti tam tikrų prekių iš Lietuvos, o taip pat nėra ir duomenų apie SIA „T“ prisiimtus įsipareigojimus paimti prekę ir pristatyti į kitą užsienio valstybę. Anot apelianto, byloje nėra paneigta, kad T. L. galėjo sumaišyti įmonių antspaudus ir taip ant CMR atsirado kitos įmonės spaudas. Taigi kalbėti apie T. L. tyčinį veikimą nėra pagrindo, o E. S. tokio nuteistojo veiksmo negalėjo numatyti. Byloje net nėra duomenų, kad prekė nebuvo išvežta iš Lietuvos Respublikos. Muitinės deklaracija uždaryta Latvijoje ir tai patvirtina, kad prekė buvo išvežta iš Lietuvos, o ar prekė išvežta iš Latvijos, gali atsakyti tik šios valstybės teisėsauga. Anot apelianto, tai rodo, kad teismo išvados yra grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, todėl apkaltinamasis nuosprendis nuteistųjų atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Pasak apelianto, net esant pagrindui pripažinti jo ginamąjį kaltu, jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta – nuosprendyje pasigendama motyvų ir argumentų, kodėl skirta 300 MGL dydžio bauda.

3.2. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pagal pareikštą kaltinimą nebuvo galima tinkamai gintis, o bylos nagrinėjimo metu teismo atlikti veiksmai rodo jo išankstinį nusistatymą ir akivaizdų šališkumą. Anot gynėjo, surašytame kaltinamajame akte buvo aibė neatitikimų ir prieštaravimų. Kaltinimas dėl netikslumų, nekonkretumo, dviprasmybių buvo sunkiai suprantamas, o tai trukdė jo ginamajam pasinaudoti teise į gynybą. Anot apelianto, kaltinime buvo prieštaringai nurodoma vandens pypkių tabako vertė. Pranešimo apie įtarimą pradžioj prekių vertė nurodoma 56 138,10 EUR, žemiau tame pačiame įtarime ji išauga iki 284 826 EUR, nors pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 26 d. raštą, pastaroji suma yra ne prekių vertė, o skola muitinei. Atitinkamai byloje pateikiamoje lentelėje, prekės vertė nurodyta 8 775 USD. Anot apelianto, kyla pagrįstos abejonės, kaip, neturint savo dispozicijoje prekės, jos vertė žymiai padidėjo. Kadangi vertės padidėjimą pagrindžiančių specialistų išvadų nėra, esančios dviprasmybės kaltinime, neleidžia tinkamai nuo jo gintis. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad 2018 m. birželio 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas buvo nurodęs eilę trūkumų, kurių nepašalinus, laikytina, kad tyrimas atliktas neišsamiai. Nors, apelianto įsitikinimu, teismas šia nutartimi savotiškai įpareigojo prokuratūrą reaguoti į esminius kaltinamojo akto trūkumus, prokuroras nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti. Teismas, išėjęs priimti procesinį sprendimą, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi byloje įrodymų tyrimą atnaujino ir nurodė, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota iš BK 200 straipsnio 1 dalies į 2 dalį; kad turi būti patikslintas veikos laikas; kad kaltinimas turi trūkumų netiksliai nurodant prekių kiekį bei apskaičiuojant jų vertę. Apelianto vertinimu, tokiu būdu teismas viršydamas įgaliojimus ir šališkai suformulavo tokį kaltinimą, kurio reikėjo siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Net ir tokiu būdu parodžius lojalumą prokuratūrai ir nurodžius kokius veiksmus atlikti, 2019 m. lapkričio 22 d. posėdyje prokuroras nepateikė prašymo tikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes. Iš karto po to, teismas, net neapklausęs kaltinamųjų, užbaigė įrodymų tyrimą ir pradėjo baigiamųjų kalbų stadiją. Gynybos vertinimu, valstybiniam kaltintojui neįvykdžius teismo nutarties, buvo užkirstas kelias teismui pačiam keisti faktines veikos aplinkybes ir jų kvalifikavimą. Teismas turėjo arba asmenis išteisinti, arba bylą perduoti prokurorui. 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje buvo nurodyta, kad kaltinamųjų veika gali būti perkvalifikuota į BK 200 straipsnio 2 dalį, tačiau nebuvo nurodyta į kokią šio straipsnio redakciją. 2017 m. BK 200 straipsnio 2 dalis numatė galimą juridinio asmens atsakomybę, todėl gynyba buvo įsitikinusi, kad bus svarstomas klausimas dėl normos taikymo juridiniam asmeniui, kas matyti iš 2019 m. lapkričio 22 d. baigiamųjų kalbų. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis buvo surašytas dar iki išėjimo į pasitarimų kambarį, nes 18 lapų sprendimas buvo paskelbtas netrukus po teismo posėdžio pabaigos (2019 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis baigėsi 12.00 val., o nuosprendis paskelbtas 14.30 val.) Tai leidžia konstatuoti teismo šališkumą, kaip pagrindą naikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistojo E. S. gynėjas, taip pat nuteistasis T. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundas tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, bet sutiko su argumentais, kad byloje padaryta techninė klaida nurodant neteisingą nuteistojo T. L. asmens kodą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. L. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliaciniai skundai atmestini

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje nepadarė bei pagrįstai pripažino T. L. ir E. S. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 2 dalyje. Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, taip pat byloje tinkamai išspręsti ir kiti klausimai. Visgi teisėjų kolegija sutinka su proceso dalyvių pozicija dėl nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytos techninės klaidos nurodant nuteistojo T. L. asmens kodą, todėl šią klaidą ištaiso.

Dėl nuteistųjų vaidmens ir atsakomybės už prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos

6. Pagal BK 200 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pripažįstama, kad paprastai tokia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Lietuvoje, gauti iš to turtinės naudos, įgyti ekonominių pranašumų. Šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pvz., įmonės vadovas, prekių gabentojas ar kitas atsakingas darbuotojas). Kita vertus, prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais, kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimas nenustatytu maršrutu arba gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba partvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiais atvejais svarstytina, kokios rūšies bendrininkavimo požymius atitinka šie veiksmai (vykdytojo, padėjėjo ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014, 7-30-788/2017 (Teismų praktika. 2017, Nr. 47, p. 316-349)).

7. Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos dalyko, t. y. 3 390 kg vandens pypkių tabako krovinio siuntėjas buvo Honkongo įmonė „HK“, o gavėjas – Kazachstano bendrovė „D“. Taigi pagal pirminius krovinio dokumentus (sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei prekės siuntėjas, nei jos galutinis gavėjas nebuvo Europos Bendrijos valstybių įmonės ir prekės neturėjo patekti į Europos Bendrijos rinką. Nepaisant to, jau pirminiuose prekių pardavimo dokumentuose, pastabose apie prekių transportavimą buvo nurodyta, kad prekės bus pakrautos Dubajaus oro uoste, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, o galutinis uostas iškrovimui – Vilniaus oro uostas. Krovinys (dvi siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) iš jau minėto Dubajaus oro uosto buvo išgabentos į Maskvą (pirma siunta 2016 m. sausio 28 d., antra – 2016 m. vasario 12 d.), ten perkrautos į kitą lėktuvą ir 2016 m. sausio 29 d. bei 2016 m. vasario 13 d. pristatytos į Vilnių (t. 7, b. l. 132, 134, 140, 146).

8. Minėtos ir byloje neginčijamos krovinio gabenimo aplinkybės bei maršrutas yra svarbūs turint omenyje ir byloje nustatytas aplinkybes apie galutinio prekių gavėjo geografinę padėtį, taip pat faktą, kad gavėjas, t. y. Kazachstano bendrovė „D“, iš tiesų nėra registruota, o prekės, nors ir turėjo būti gabentos per Latvijos Respubliką, toliau galutiniam gavėjui (vėlgi per Rusiją) iš tiesų buvo iškrautos nuteistųjų valdytame sandėlyje (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės yra reikšmingos ir pavojingos dėl to, kad prekės pateko į Lietuvos Respubliką ir Europos Bendrijos rinką išvengiant mokėtinų itin žymių 284 826 EUR dydžio mokesčių.

9. Nuteistieji nesutiko su teismo išvadomis dėl jų atsakomybės už prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Nuteistasis E. S. iš esmės teigė, kad nei jis, nei T. L. nebuvo krovinio savininkai, ar pirkėjo atstovai; kad jie tebuvo tarpininkai atsakingi už dalį krovinio logistikos; kad nedavė jokių nurodymų T. L. dėl krovinio plombos nuėmimo ir iškrovimo nenustatytose vietose ir jog prekė buvo prie Latvijos sienos, tačiau nežino kur jos nukeliavo. Nuteistasis T. L. teigė, kad vykdė E. S. nurodymus dėl transporto priemonės užsakymo nežinodamas jo ir tikrojo nusikaltimo organizatoriaus bei naudos gavėjo A. K. tikslų.

10. Atskleidžiant nuteistųjų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir jų atliktų veiksmų, susijusių su aptariamų prekių neišvežimu iš Lietuvos Respublikos, chronologiją, pirmiausia paminėtini byloje surinkti objektyvūs duomenys ir asmenų susirašinėjimai apie atvykusius krovinius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš šių duomenų aiškiai matyti ne tik tai, jog abu nuteistieji sprendė klausimus, susijusius su gautomis siuntomis bei jų tolesne logistika, bet ir aiškiai žinojo apie krovinio pobūdį, bei tai, kad šios prekės yra akcizinės.

11. Iš nuteistojo E. S. kompiuterio kietajame diske rastų susirašinėjimų elektroniniu paštu bei VIBER programa apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 11-190) matyti, kad 2016 m. sausio 29 d. el. pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas muitinės tarpininko oro uoste UAB „S“ direktoriaus S. J. atsakymas į T. L. laišką apie turėjusį atvykti krovinį „avia (duomenys neskelbtini)“, vežtiną į UAB „R“. S. J. atsakė, kad gavus šios įmonės patvirtinimą, krovinys bus išvežtas. 2016 m. vasario 1 d. 16 val. 13 min. T. L. el. paštu gavo informaciją iš A. A. su prisegtais dokumentais apie pirmąją, t. y. 1925 kg tabako siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) – deklaraciją Nr. MRN (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. (t. 4, b. l. 22-23, 160-161).

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijoje Nr. MRN (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas UAB „S“, be kita ko nurodė, kad vandens pypkių tabako kaip prekės kodas yra 24031100, o vien šis kodas, kaip teisiamajame posėdyje vėliau paaiškino muitinės pareigūnė D. K., reiškia, kad prekė yra akcizinė (t. 7, b. l. 59). Dar daugiau, iš byloje apklausto UAB „R“ atstovo liudytojo S. J. teisme duotų parodymų apie elektroniniu paštu T. L. siųstus ir tyrėjai pateiktus laiškus matyti, kad T. L. siųstuose dokumentuose buvo nurodytas ne tik prekės kodas, reiškiantis, jog prekė akcizinė, bet ir mokėtinų mokesčių suma – 128 014 EUR (t. 7, b. l.19; t. 2, b. l. 166). Taigi dar iki antros siuntos atvykimo į Vilnių ir viso krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini), nuteistasis T. L. žinojo apie tai, kad prekės yra akcizinės ir apmokestinamos.

13. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad T. L. visus klausimus dėl jau minėtos tabako siuntos derino ir su nuteistuoju E. S. Iš jau aptarto T. L. ir S. J. susirašinėjimo matyti, kad T. L. į S. J. dėl siuntos atvykimo kreipėsi po to, kai gavo laišką iš E. S., o E. S. iš A. (el. paštas (duomenys neskelbtini); (tą rodo S. J. T. L. parašyto laiško turinys su laiške likusia informacija apie 2016 m. sausio 26 d. E. S. ir A. laiškus (t. 2, b. l. 163)). Iš susirašinėjimų matyti, kad 2016 m. vasario 2 d. E. S. persiuntė T. L. informaciją būtiną tvarkant deklaraciją ir susijusią su šiuo konkrečiu siuntiniu (nurodomas perėjimo punkto numeris, prekės kodas – 2401300000 (arba nurodoma nenurodyti kodo – „arba be kodo“), jog prekė – žaliavinis tabakas bei, kad būtina plomba (t. 4, b. l. 166). Iš to akivaizdu, kad būtent E. S. pateikė T. L. konkrečius duomenis, kurie įrašytini į deklaraciją.

14. Be to, iš E. S. kompiuteryje rastų VIBER pokalbių matyti, kad tuo pat metu E. S. apie krovinį ir tolesnį jo pristatymą bendrauja ir su kitais nenustatytais asmenimis. Tuo pat metu, kai buvo susirašinėjama dėl deklaracijos, jis 2016 m. vasario 2 d. siunčia žinutes rusų kalba asmeniui slapyvardžiu „D D“, kad šiandien nespės atvežti, nes su dokumentais nesusitvarko. 2016 m. vasario 4 d. asmuo „D D“ informuojamas, kad kitą savaitę atveš, o 2016 m. vasario 8 d. jam pranešama, kad šiandien turi atvykti krovinys (t. 4, b. l. 17). Tą pačią dieną užfiksuotos ir E. S. siųstos žinutės asmeniui slapyvardžiu „AK A (duomenys neskelbtini) 2“, kuriomis jis informuojamas, kad prekės kodas bus kaip sąskaitoje – „240311“ (t. 4, b. l. 18).

15. Apie tai, kad visų šių pokalbių dalyviu buvo E. S., liudija ne tik aplinkybė, jog susirašinėjimas rastas jo kompiuteryje, tačiau ir tai, kad 2016 m. vasario 8 d. E. S. UAB „R“ atstovai persiuntė ne vieną dokumentą, susijusį su kroviniu 555-47983386 (t. 4, b. l. 23).

16. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad E. S. vaidmuo prekių gabenimo procese buvo itin svarbus ir aktyvus. Prieš T. L. pateikdamas informaciją apie deklaracijoje nurodytinus duomenis, nuteistasis E. S. bendravo ir tarėsi su kitais asmenimis, o vėliau teikė informaciją apie krovinio statusą, aptarinėjo iškylančias problemas ir pan. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas ir E. S. kompiuteryje rastą 2016 m. vasario 8 d. susirašinėjimą su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuo, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, naudojosi nuteistasis T. L. (t. 1, b. l. 26).

17. Abiejų nuteistųjų tarpusavio santykiai bei veiksmai nustatyti ir po to, kai į Vilniaus oro uostą buvo pristatyta antroji siunta su 1 525 kg vandens pypkių tabaku. Iš jau minėto apžiūros protokolo matyti, jog 2016 m. vasario 13 d. UAB „R“ atstovas G. K. el. paštu informavo T. L. ir E. S., kad jų įmonės vardu atvyko krovinys Nr. AWB (duomenys neskelbtini), kodu 2403, prekė – tabakas, skirtas kaljanui rūkyti (t. 4, b. l. 170-171). 2016 m. vasario 15 d. 8 val. 58 min. G. K. el. paštu prašo T. L. pateikti informaciją apie tai, ar šiam kroviniui bus taikoma T1, t. y. tranzito, procedūra, jei taip, kokiu adresu pristatyti, koks numatomas muitinės postas bei kokios prekės bei jų kodas (t. 4, b. l. 172-175). Praėjus tik kelioms minutėms nuo šio laiško gavimo, T. L. pateikia atsakymą G. K. su konktaktiniais duomenimis ir toliau derina klausimus dėl krovinio forminimo bei logistikos (t. 4, b. l. 176). Iš apžiūros protokolo matyti, kad tą pačią dieną E. S. iš el. pašto adreso „(duomenys neskelbtini)” T. L. siunčia ir sudarytą krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau 12 val. 47 min. UAB „C“ T. L. atsiuntė laišką dėl krovinio į (duomenys neskelbtini) su ta pačia sutartimi, taip pat nurodė koks automobilis ir vairuotojas pristatys krovinį (t. 4, b. l. 23, 64). Šią sutartį sudarė būtent E. S., kaip SIA „T“ įmonės transporto vadybininkas (t. 1, b. l. 30-31). Be to, E. S. savo ir T. L. veiksmus aptarinėjo ir su kitais asmenimis, kurie suinteresuoti krovinio gavimu. 2016 m. vasario 15 d., pirmadienį, asmuo „D D“ teiravosi, kaip reikalai, į ką E. S. atsakė, kad trečiadienį tik bus. Atitinkamai 2016 m. vasario 17 d., krovinio gabenimo į (duomenys neskelbtini) dieną, šis asmuo vėl teiraujasi E. S., kaip reikalai, į ką jis atsako – formina, pranešiu (t. 4, b. l. 18).

18. Tolesnė įvykių eiga ir viso krovinio pristatymas iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), bei jo iškrovimas nuimant plombą (duomenys neskelbtini), aiškiai rodo tai, kad padarant inkriminuojamą veiką T. L. vaidmuo nebuvo antraeilis, kad jo veiksmai buvo aiškiai sąmoningi, suprantant, kad prekės negali likti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kad jos yra tranzitinės, kad tokių prekių įvežimas į Lietuvą ir neišvežimas iš Europos Bendrijos apmokestinamas.

19. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad abi vandens pypkių siuntas į (duomenys neskelbtini), esantį sandėlį pristatė UAB „C“ vairuotojas A. H., automobiliu Iveco Cargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos ir susirašinėjimo tarp SIA „T“ ir UAB „C“ atstovų matyti, kad krovinio pristatymo klausimus su įmonės UAB „C“ atstove J. C. derino T. L. (t. 4, b. l. 62-64), jis taip pat pateikė įmonei UAB „R“ informaciją apie automobilį, kuris atvyks pasiimti krovinį (t. 1, b. l. 56).

20. UAB „C“ direktorė J. C. teisme nurodė, jog krovinio gabenimo metu aktyviai telefonu bendravo su T. L., kurio el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), kad pastarasis teikė visus duomenis, susijusius su krovinio pristatymu, kuriuos ji perdavė vairuotojui A. H. Iš šios liudytojos parodymų matyti ir tai, kad T. L. dar iki prekių pristatymo į (duomenys neskelbtini) žinojo, jog tranzitinis krovinys, kuris turi būti pristatytas į Latvijos muitinę, o vėliau į Kazachstaną, (duomenys neskelbtini) bus iškrautas.

21. Liudytoja J. C. teisme nurodė, kad derinant sutartį nežinojo, jog krovinys tranzitinis ir prekės akcizinės, kad jų įmonė tokių krovinių neveždavo. Apie tai ji sužinojo tik telefonu iš vairuotojo, kai krovinys jau buvo pakrautas, o mašina užplombuota. Dėl to, T. L. ją nuramino, pasakė, jog viskas bus gerai, jei reikės palaukti dėl muitinės procedūrų, jie papildomai sumokės. Be to, T. L. pasakė, kad krovinį reikės iškrauti (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo sutarta („T. pasakė, kad išsikraus, ir tada jie toliau vežą krovinį į Kazachstaną, taip buvo ir pagal dokumentus“ (t. 7,b. l. 60)). Vien šie liudytojos parodymai leidžia atmesti nuteistojo T. L. teiginius apie tai, jog jis neturi nieko bendro su krovinio tranzitu.

22. A. H. teisiamajame posėdyje negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar T. L. dalyvavo iškraunant krovinį ir nuimant plombą, kas itin svarbu vertinant nuteistojo T. L. ginčijamą aplinkybę apie jo dalyvavimą iškraunant krovinį. Liudytojas A. H. nurodė, kad negali tiksliai prisiminti šių aplinkybių. Visgi tiek tyrimo metu, tiek teisme pastarasis nurodė, kad vienas iš jį (duomenys neskelbtini) pasitikusių trijų asmenų, prisistatė įmonės atstovu bei nuėmė krovinio plombą. Vėliau liudytojas atidavė šiam asmeniui dokumentus, o juos pasirašius, jie buvo grąžinti (t. 2, b. l. 25-26). A. H. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gerokai išsamesni. Jis nurodė, kad krovinio gabenimo dieną J. C. jam atsiuntė SIA „E“ įmonės atstovu Lietuvoje prisistačiusio asmens kontaktinį telefono numerį, kuriuo jie palaikė ryšį. Atvykus prie sandėlio (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko 3 vyriškiai, krovinio plombą (duomenys neskelbtini) nuėmęs asmuo prisistatė SIA „E“ atstovu ir nurodė turįs įgaliojimą jai atstovauti (t. 2, b. l. 16-17). Tokie jo parodymai apie įgaliojimą leidžia daryti išvadą, kad tai nebuvo įmonės vadovas, o liudytoja J. C. ikiteisminio tyrimo teigė, kad, kiek jai žinoma, T. L. dalyvavo iškraunant krovinį (duomenys neskelbtini) SIA „E“ sandėlyje; jis bendravo su vairuotoju A. H. telefonu, jam vykstant į pristatymo vietą. Telefonu T. L. jai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tvarko krovinio dokumentus – susitarė, kad visus krovinio dokumentus pakrovimo bei iškrovimo vietoje tvarkys jis. Už pervežimo paslaugą atsiskaitė T. L. (t. 2, b. l. 2-3).

23. Teisėjų kolegija nevertina jau minėtų liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu kaip savarankiškų įrodymų, spręsdama apie T. L. dalyvavimą iškraunant krovinį ir nuimant plombą (duomenys neskelbtini). Visgi aiškiai matyti, kad šie parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tiesiogiai patvirtinančius faktą, kad šiuos veiksmus atliko būtent T. L..

24. Iš byloje esančio UAB „C“ direktorės J. C. rašto SIA „P“ matoma detali informacija, ne tik kada ir kaip buvo pristatytas krovinys iš UAB „R“ į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, bet ir tai, kad krovinį priėmė būtent T. L.. Šiame rašte, be kita ko, nurodoma: „SIA T atstovas T. L. krovinį priėmė SIA E sandėlyje (duomenys neskelbtini) 2016.02.17 17:15 val. Visą tolimesnę krovinio gabenimo procedūrą atliko SIA T atstovas T. L..“ (t. 1, b. l. 72).

25. Nuteistojo dalyvavimą iškraunant krovinį ir nuimant plombą, patvirtina ir faktas, kad būtent T. L. pasirašė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio 24 grafoje apie krovinio atvykimą ir gavimą 2016 m. vasario 17 d. bei tą patvirtino, Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „E“ atspaudu (t. 1, b. l. 76.). Byloje nėra ginčo, jog krovinio važtaraštį pasirašė ir SIA „E“ spaudą uždėjo T. L..

26. Taigi visi jau aptarti įrodymai yra pakankami išvadai, kad būtent T. L. priėmė krovinį (duomenys neskelbtini), ir dalyvavo nuimant krovinio plombą. Kaip jau minėta, jis dar iki krovinio atvykimo liudytojai J. C. telefonu buvo nurodęs, kad krovinys bus iškrautas (duomenys neskelbtini), taigi ir tai, jog bus pažeista krovinio plomba, nors privalėjo užtikrinti, kad tranzito procedūra būtų įvykdyta jos nepažeidžiant.

27. Teismas atmeta kaip nelogišką ir nepatikimą T. L. versiją apie sumaišytus įmonių antspaudus ir per klaidą, bei menką patirtį uždėtą SIA E spaudą. Nors apeliantas teigia, kad SIA „T“ įsidarbino tik 2016 m. sausio 11 d., jis ir anksčiau užsiėmė panašiais klausimais. Antai, iš T. L. kompiuteryje rasto susirašinėjimo „Skype“ programoje matyti, kad T. L. rašė žinutes, susijusias su mašinų, vežančių tabaką, forminimu. Jose, pradedant nuo 2015 m. spalio 21 d., t. y. dar iki jo darbo pradžios SIA „T“, minimas ir mašinos su tabaku vežimas į Kazachstaną, sprendžiama ar į CMR siuntėju įrašyti UAB „R“, T. L. teiraujamasi ar procedūrą forminti kaip „T1“ tipo, T. L. prašo parengtą deklaraciją atsiųsti privačiu el. paštu „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. lapkričio 4 d. asmenys kalba apie tai, kad tabakas atvežtas (t. 3, b. l. 65-68). Byloje užfiksuotas ir panašaus pobūdžio E. S. bei T. L. bei pastarojo ir UAB „R“ atstovų susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 6 d., kai T. L. UAB „R“ nurodė kokius duomenis įrašyti į deklaracijas (t. 4, b. l. 152, 154-155). Taigi dar iki 2016 m. sausio 11 d., T. L. mažiausiai 3 mėnesius faktiškai dirbo krovinių pervežimo srityje bei šiais klausimais pats teikdavo nurodymus bei patarimus.

28. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis T. L. ne pirmą kartą veikė ir kaip SIA „E“ atstovas. Byloje yra užfiksuotas T. L., veikusio kaip SIA „E“ atstovo, 2016 m. sausio 6 d. susirašinėjimas el. paštu su UAB „R“, kuriai nuteistais siuntė laišką apie deklaracijos tipą ir kt. (laiškas pavadinimu „Tabakas 1200“). Be to, dar 2015 m. gruodžio 28 d. T. L., kaip SIA „E“ atstovas, gavo ir kitą el. laišką iš UAB „R“ dėl krovinio atvykimo ir atitinkamų sąskaitų išrašymo (t. 4, b. l. 153).

29. Aktyvų T. L. vaidmenį padarant inkriminuotą veiką patvirtina ir faktinės aplinkybės, rodančios jo sąsajas su sandėlio, kuriame buvo iškrautos neišvežtos prekės, patalpomis. Iš byloje apklaustos liudytojos A. B. parodymų matyti, kad šių patalpų nuomos klausimus faktiškai sprendė T. L.. Liudytoja teigė, kad sandėlyje lankydavosi ir E. S. (pastarąjį atpažino tyrimo metu (t. 2, b. l. 116-117) ir teisme), tačiau nurodė, kad pinigus už jo nuomą grynaisiais pinigais mokėjo T. L., kuris vėliau teiravosi ir dėl nuomos sutarties pratęsimo (t. 7, b. l. 21; t. 2, b. l. 113-114).

30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. L. darbinė patirtis, vykdytos funkcijos, susirašinėjimas su muitinės tarpininkais ir susirašinėjimų pobūdis, aiškiai suprantant specifinius terminus ir suteikiant reikiamą informaciją (pvz. „siunčiu į kur nukreipti T1“ ir pan.), liudija, kad T. L. buvo gerai susipažinęs su krovinių vežimo procedūromis ir suvokė savo neteisėtą veikimą. Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo pakankamai detaliai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad prekių gabenimo procesas buvo vykdomas SIA „T“ vardu ir užsakymu, o jas iškraunant Lietuvoje, bet nenurodant konkrečios krovinio iškrovimo vietos, SIA „E“ įmonės rekvizitais bei spaudu buvo pasinaudota sąmoningai, siekiant apsunkinti už krovinio neišgabenimą atsakingų asmenų nustatymą ir veikos išaiškinimą. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad T. L., o ne E. S., dalyvavo iškraunant krovinį, kad jis tą darė sąmoningai, suprasdamas apie pareigą išvežti prekes iš Lietuvos, suprantant, kad krovinys yra tranzitinis ir nesumokėjus nustatytų mokesčių negali likti Lietuvoje ir patekti į Europos Bendrijos rinką.

31. Nuteistojo E. S. gynėjo teigimu, SIA „T“ neturėjo įsipareigojimų pristatyti prekių į kitą užsienio valstybę; be to, nėra duomenų, kad prekė nebuvo išvežta iš Lietuvos, visgi tokie teiginiai yra aiškiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje aiškiai nustatyta, kad prekės nepasiekė jos paskirties vietos Latvijoje. Iš byloje esančios 2016 m. vasario 17 d. tranzito deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad krovinys yra tranzitinis ir jo paskirties įstaiga yra Latvijoje (LV000742). 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus teritorinė muitinė pranešė, kad tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) Latvijos muitinės Rezeknės 2 MKP (LV000742) poste NTKS sistemoje buvo užbaigta su neatitikimais, nes tranzito deklaracijoje deklaruotas automobilis ir krovinys neatvyko muitinės kontrolei į paskirties įstaigą (t. 1, b. l. 21).

32. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo E. S. gynėjo argumentus dėl kitų subjektų atsakomybės dėl krovinio neišvežimo iš Lietuvos. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog E. S. ir T. L. laukė krovinio dar iki jo atvykimo, po to kartu sprendė visus klausimus, susijusius tiek su krovinio statusu, tiek su jo apmokestinimu, tiek su jo, kaip tranzitinio krovinio, įforminimu, bei neišvežimu iš Lietuvos. Be to, būtent nuteistasis E. S. ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, po to, kai 2016 m. vasario 17 d. vandens pypkių tabakas buvo neteisėtai iškrautas (duomenys neskelbtini).

33. Iš susirašinėjimo VIBER sistemoje matyti, kad praėjus 2 dienoms nuo prekių iškrovimo, E. S. asmens „D D“ teiraujasi ar jie važiuos, ar ne. Į tai minėtas asmuo, vartodamas necenzūrinius žodžius atsako, kad vairas (vairuotojas) užsispyrė ir nevažiuos (t. 4, b. l. 18). Atitinkamai 2016 m. kovo 9 d. bendraudamas su asmeniu „A(duomenys neskelbtini)“, E. S. nurodo, kad jokių pinigų negavo, o apie juos jau rašo internete (t. 4, b. l. 19). 2016 m. kovo 10 d. šioje sistemoje bendraudamas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (pagal byloje nurodomą telefono numerį, tai T. L.), E. S. pastarąjį informuoja, kad „neuzdare T1“, į ką T. L. sureaguoja necenzūriniu žodžiu (t. 4, b. l. 20). Tai rodo, kad T. L. puikiai suprato savo neteisėtus veiksmus ir galimą atsakomybę už prekių neišvežimą, jau nekalbant apie tai, kad suprato, ką reiškia pakankamai specifiniai terminai „T1” ir „T1 neuždarymas”. Svarbu paminėti ir tai, kad liudytojas V. L. asmeniui vardu A, kuris bendravo su E. S., būtent 2016 m. kovo 10 d. nurodė, kad su kroviniu prasideda nesklandumai - „kipišas“ (t. 2, b. l. 74, 81). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jau kovo mėnesio pradžioje E. S. suvokė, jog tranzito procedūros neužbaigus, nuteistųjų neteisėti veiksmai gali išaiškėti ir dėjo pastangas šiuos veiksmus nuslėpti.

34. Skundžiamame nuosprendyje pateikta detali duomenų analizė, bylojanti, kad 2016 m. kovo 21 d. E. S. fiktyviai perleido SIA „E“ akcijas, siekdamas nutraukti saitus su šia įmone ir nuslėpti padarytą nusikaltimą. Kolegija detaliai nekartoja visų teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, tik pabrėžia svarbią įvykių chronologiją ir esminius duomenis apie tariamą naująjį šios įmonės vadovą bei fiktyvius jo veiksmus, susijusius su byloje nagrinėjamu kroviniu.

34.1. E. S., praėjus tik savaitei nuo pokalbių apie galimą tranzitinės deklaracijos neužbaigimą, 2016 m. kovo 18 d., UAB „E“ buhalterei Ž. R. išsiuntė duomenis apie būsimą šios įmonės pirkėją – N. S. (t. 4, b. l. 108-112), o jau 2016 m. kovo 21 d. šiam asmeniui fiktyviai buvo perleistos įmonės akcijos.

34.2. 2016 m. kovo 30 d. E. S. UAB „R“ atstovui V. L. iš savo el. pašto adreso išsiuntė naujojo SIA „E“ vadovo N. S. pasirašytą ir 2015 m. vasario 12 d. žymimą pranešimą, kad krovinys gabenamas siuntomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savyje neturi tabako (t. 4, b. l. 128-129).

34.3. Vadovaujantis Latvijos registrų centro duomenimis, SIA „E“ valdybos narys E. S. įmonės akcijas N. S. pardavė 2016 m. kovo 21 d. (t. 8, b. l. 9), o pagal E. S. išsiųstą naujojo SIA „E“ vadovo N. S. pasirašytą dokumentą, N. S. šį raštą pasirašė dar 2015 m. vasario 12 d.

34.4. Liudytojas N. S. nurodė, kad yra išgeriantis ir jam reikėjo pinigų, todėl sutiko su nepažįstamų žmonių pasiūlymu už 100 EUR tapti firmos savininku ir pasirašyti kažkokius dokumentus, kurių turinio nežino (t. 8, b. l. 177).

35. Minėti duomenys, turint omenyje ir nepasitvirtinusią pirminę nuteistųjų gynybinę versiją apie veikusį asmenį R. K. bei kitų tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimo faktą, ką pakankamai detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, jog E. S. siekė nuslėpti savo indėlį padarant nusikalstamą veiką.

36. Atsižvelgiant į šio sprendimo 6 pastraipoje jau aptartą LAT praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek T. L., tiek E. S. ėmėsi labai konkrečių organizacinio ir koordinuojančio pobūdžio veiksmų, susijusių su vandens pypkių tabako krovinio deklaravimu, kaip tranzitinio krovinio, kuris privalo būti išgabentas iš Lietuvos, taip pat veiksmų, kuriais tokios pareigos nebuvo laikomasi, t. y. suorganizavo krovinio atgabenimą į vietą Lietuvoje, kuri pagal dokumentus buvo nuslėpta ir pažeisdami muitinės plombą, iškrovė prekę Lietuvoje, taip neišveždami prekės iš Lietuvos Respublikos į jos paskirties vietą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. ir T. L. organizavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtą prekių – vandens pypkių tabako neišvežimą, o pati formuluotė naudojant sąvoką „organizavo“, šiuo atveju nereiškia, kad nuteistieji buvo organizatoriai BK 24 straipsnio 4 dalies prasme.

37. Apeliantų teiginiai, kad už padarytą nusikalstamą veiką turėtų atsakyti ir kiti asmenys, nesvarbu, kad jie yra užsienio šalyje ir jiems nebuvo pareikšti kaltinimai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistieji E. S. ir T. L. padarė inkriminuojamą veiką kartu su kitais nenustatytais asmenimis, net, jei tokie buvo nusikalstamos veikos naudos gavėjai ir pan. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl E. S. ir T. L. veiksmų organizuojant prekių neišvežimą iš Lietuvos yra teisingos, o prielaidas, kad už tai turi atsakyti ir kiti, muitinės deklaracijas tvarkę, krovinį laikinai saugoję, ar jį iki iškrovimo gabenę asmenys, kolegija vertina kaip deklaratyvias ir neleidžiančias daryti jokių išvadų apie tai, jog šie asmenys savo veiksmais veikė suprasdami, kad prisideda prie veiksmų, kuriais siekiama neišvežti prekių iš Lietuvos. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad deklaracijas tvarkę ir krovinį gabenę asmenys veikė vykdydami nuteistųjų valią, kuri atskirais atvejais, buvo papildoma patikinimais, jog prekės bus išvežtos iš Lietuvos (pvz. tą T. L. nurodė UAB „C“ vadovei, po to, kai ji sužinojo, kad krovinys yra tranzitinis ir turėtų būti išvežtas iš Lietuvos).

Dėl prekių tipo ir vertės

38. Apeliantų teigimu, byloje nenustatyta, kad gabentos prekės buvo akcizinės, t. y. jog jose buvo tabako. Be to, jų įsitikinimu, ir nuosprendžiu konstatuota prekių vertė nėra objektyvi – ji nustatyta prieštaringais duomenimis, o vertės padidėjimas proceso metu nepagrįstas ir turėtų siekti 17 066 EUR. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Byloje surinkti įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nuosprendžiu nustatytas prekės tipas bei jos vertė yra objektyvūs.

39. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, jau iš pirminių krovinio gabenimo dokumentų galima spręsti, kad vandens pypkių tabakas buvo akcizine preke. Pažymėtina, jog 2016 m. sausio 29 d. tranzito deklaracijoje Nr. MRN (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas oro uoste UAB „S“ nurodė, kad vandens pypkių tabakui (1 925 kg), kodu 24031100, apskaičiuota mokesčių, tarp jų ir akcizo, suma yra lygi 128 014 EUR (t. 7, b. l. 47, 51). Panaši akcizo suma (102 138 EUR) buvo apskaičiuota ir už antrą krovinio siuntą, t. y. už 1 500 kg vandens pypkių tabaką (t. 7, b. l. 44 - 46).

40. Teisėjų kolegija šio sprendimo 12 pastraipoje jau minėjo S. J. parodymus teisme, iš kurių matyti, kad T. L. dar 2016 m. vasario 8 d. buvo išsiųsti dokumentai, kuriuose be kita buvo užfiksuota ir tai, kad vien pirmasis vandens pypkių tabako krovinys (1 925 kg), apmokestinamas 128 014 EUR, t. y. daug kartų didesne suma nei T. L. nurodo savo apeliaciniame skunde.

41. Nuteistojo T. L. įsitikinimu, muitinės įgaliotasis atstovas D. D. nustatė prekės vertę lygią 17 066 EUR ir išleido prekes į tranzito procedūrą bei nenurodė garantijos, užtikrinančios, kad bus sumokėta bet kokia skola ar privalomieji mokėjimai muitinei, galintys atsirasti dėl atitinkamų prekių. Vertindama tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pastebi, kad teisiamajame posėdyje apklaustas D. D. pakankamai detaliai paaiškino, jog padarė klaidą, kaip ir kodėl ją padarė, kad gavo pastabą už tai, jog neįvykdė rizikos valdymo sistemos nurodymo įrašyti prekės kodą ir papildyti prekės aprašymą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia šio pareigūno atsakomybės klausimo ir nevertina priimto sprendimo dėl pastabos šiam pareigūnui, visgi pažymi, kad tokius jo sprendimus nulėmė ir muitinės tarpininkės veiksmai, kuri taip pat pateikė klaidingus dokumentus. Kita vertus, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nuteistieji žinojo prekės pobūdį, prekės kodą, tą aptarinėjo tarpusavyje, jiems buvo siųsta ir deklaracija bei dokumentai su ženkliai didesne mokesčių suma.

42. Muitinės tarpininko UAB „R“ atstovė liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad krovinį įformino kaip neakcizinį, nes, būdama kartu su A. A., atidarius vieną iš krovinio dėžių, ant prekės etikečių matė užrašą „non tabaco“. Visgi, tokius jos parodymus ir paaiškinimus apie tariamai neakcizinę prekę teisme iš esmės paneigė A. A. nurodęs, kad kartu su J. B. ant pakuočių matė užrašą „tabaco“ (t. 7, b. l. 20-21). Nepaisant tokių J. B. paaiškinimų, pastaroji kaip muitinės tarpininkė privalėjo įvertinti jai pateiktus pirminius dokumentus, o ne tai, ką matė ant etikečių.

43. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir Muitinės departamento bei Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnių liudytojų D. K. ir D. U. parodymai. Teisiamajame posėdyje D. U. be kita ko parodė, kad muitinės tarpininkė deklaracijoje pateikė kodą 24031100, kurį įvedus į sistemą LITAR.CUST.LT, iš karto matosi, kad tai akcizinė prekė – vandens pypkių tabakas (t. 7, b. l. 57-58). Atitinkamai liudytoja D. K. nurodė, kad jai buvo pateiktas prekės aprašymas – vandens pypkių tabakas, kuris deklaruojamas kodu 24031100 ir kuriam yra taikomas akcizas. Be to, liudytoja konsultavosi su prekių klasifikavimo grupe, kuri nurodė, kad vandens pypkių tabakas yra akcizinė prekė (t. 7, b. l. 58–59). Taigi ir šių asmenų parodymai rodo, kad gabenta prekė tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal suteiktą kodą buvo priskiriama akcizinėms.

44. Nuteistųjų suvokimą, kad šiose prekėse yra tabako, patvirtina jų ir kitų asmenų susirašinėjimas elektroniniu paštu. E. S. dar 2015 m. gruodžio 28 d. išsiuntė T. L. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „HK“ siunčia prekes kodu 2403. Kartu su šiuo elektroniniu laišku pateikta ir informacija apie konkretų muitinės punktą LV000722, nurodytiną prekės kodą – 2403110000 arba be kodo, o pati prekė įvardyta kaip šviežias/žalias tabakas (angl. raw tobbaco) (t. 4, b. l. 154-155). Iš esmės tą pačią informaciją su prierašu „siunčiu į kur nukreipti T1“ 2016 m. sausio 6 d. T. L. persiuntė muitinės tarpininkui UAB „R“ nurodydamas, kad prekės pagal tranzitinę deklaraciją (T1) nukreiptinos į postą LV000722. (t. 4, b. l. 152). Atsižvelgiant į tokį susirašinėjimo turinį, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistiesiems buvo žinoma, jog gabenamos akcizinės prekės. Jie ne tik minėtą prekę įvardijo tabaku, tačiau jiems iš anksto buvo žinomas prekės kodas – 2403110000, kuris nurodo, jog minėtoje prekėje yra tabako ir ji apmokestintina akcizu. Minėtą prekių kodą ir informaciją apie apskaičiuotinus mokesčius pirminėse deklaracijose jiems pateikė dar muitinės tarpininkas oro uoste UAB „S“, todėl visi teiginiai apie kitokį prekės pobūdį, atmestini.

45. Nuteistieji taip pat nesutinka su nustatyta prekių verte. Jų manymu, nustatant prekių vertę turėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, visgi ir šie apeliantų teiginiai atmestini, nes nuosprendžiu nustatyta gabentų akcizinių prekių vertė yra pagrįsta objektyviais įrodymais, o prekių vertės nustatymo metodas ne tik paneigtas liudytojų paaiškinimais, bet nagrinėjamu atveju netinkamas ir negalimas, kaip visiškai nepatikimas bei neatspindintis objektyvios tikrovės.

46. Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodytą informaciją, sąskaitose faktūrose nurodytas prekių gavėjas, t. y. Kazachstano įmonė „D“ nėra registruota (t. 1, b. l. 111), o prekės siuntėjas (Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo Specialiajame administraciniame regione registruota įmonė „HK“ 2016 m. rugsėjį buvo panaikinta (šios įmonės adresu faktiškai buvo įsikūrusi įmonių sekretoriato kompanija (t. 8, b. l. 96)). Taigi objektyviai nustatyti prekės vertę pagal nenustatytų subjektų, kurių vienas realiai netgi neegzistuojantis, sąskaitas-faktūras, negalima.

47. Panevėžio apygardos teismas siekdamas išsiaiškinti, koks prekių vertės apskaičiavimo metodas taikytinas byloje, itin atidžiai apklausė prekės vertę ir mokėtinų mokesčių dydį apskaičiavusią Muitinės vertinimo skyriaus inspektorę D. K., kurios paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nei abejoti, nei netikėti.

48. Liudytoja D. K. nurodė, kad nustatė prekių vertę vadovaudamasi Bendrijos kodekso 31 straipsniu, kadangi neturėjo dokumentų apie prekių pardavimą į Bendriją. Pagal jai patektas dvi sąskaitas-faktūras abi sandorių šalys buvo ne Europos Bendrijos įmonės, o tokiu atveju, neturint dokumentų apie prekių pardavimą į Bendriją, sandorio vertės metodas negali būti taikomas. Būtent todėl prekių muitinė vertė šioje byloje buvo nustatyta naudojant duomenis, kurie yra muitinio vertinimo duomenų bazėje. Buvo atrinkta kaina, vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B 431 patvirtintomis Importuojamų prekių muitinių vertinimų kontrolės taisyklėmis. Vertę, t. y. 16,56 EUR už kilogramą, ji nustatė pagal duomenų bazėje esančią kitų importuotojų mažiausią prekės kainą („yra duomenų bazė kur nurodytos kainos - kilogramo kainos ir imama mažiausia kaina iš to laikotarpio“ (t. 7, b. l. 58-59)).

49. Iš esmės tokius prekių vertės apskaičiavimo principus patvirtino ir liudytoja S. Z., kuri kartu su D. K. parengė Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (8.1/17)-2V-9088 su apskaičiuota skola muitinei (t. 7, b. l. 14-18). Atitinkamai tokius liudytojų parodymus bei prekės muitinės vertės ir nuo jos priskaičiuotinų mokesčių skaičiavimo principus patvirtina 2016 m. gegužės 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštas. Jame nurodytos konkrečių Europos Sąjungos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis ir buvo apskaičiuoti nuosprendžiu konstatuoti mokesčių dydžiai (t. 1, b. l. 37).

50. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.1/17)-2V-9088 pridedamos lentelės matyti, kad 56 138,40 EUR suma – tai nustatyta prekės muitinė vertė. Atitinkamai iš lentelės matyti, kad 284 826 EUR sumą sudaro pagal nustatytos prekės muitinę vertę apskaičiuotų mokesčių suma (42 048 EUR muitas + 59 176 EUR PVM + 183 602 EUR akcizas (t. 1, b. l. 37)). Abi šios sumos, t. y. 56 138,40 EUR ir 284 826 EUR, sudaro prekės muitine vertę su privalomais mokėti mokesčiais, kuri yra lygi 340 964,40 EUR ir pagrįstai inkriminuota nuteistiesiems.

51. Gynybos argumentai, kad 284 826 EUR suma, kaip skola muitinei, negali būti tapatinama su prekės verte, atmestini, nes privalomi sumokėti mokesčiai pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra prekės vertės dedamąja sprendžiant dėl BK 199-200 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalyko vertės. Be to, T. L. teiginys, kad iš 284 826 EUR apskaičiuotų mokesčių sumos, jei ji pasitvirtintų, turi būti atimta 8 981 EUR mokesčių suma, kuri buvo paskaičiuota 2016 m. vasario 17 d. krovinį išleidus tranzitui, yra neobjektyvus. Nustatant prekės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais tokio pobūdžio įskaitymai neatliekami, nes taip būtų iškreipiama reali prekės vertė. Visgi, jei minėti mokesčiai buvo sumokėti, susidariusi mokestinė skola muitinei minėta apimtimi mažėtų.

52. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl prekės tipo bei jos vertės, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas. Prekės vertė (340 964,40 EUR) šiuo atveju daug kartų viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią 250 MGL dydį, todėl nuteistieji realizavo visus BK 200 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatyto nusikaltimo požymius.

53. Gynybos teiginiai, kad krovinys galimai į Lietuvos Respubliką pateko nelegaliai ir veika galimai atitinka kontrabandos požymius, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vandens pypkių tabako buvimas Lietuvos Respublikoje savaime nebuvo neteisėtas, jo patekimas į Lietuvą buvo galimas, jei yra laikomasi nustatytos tvarkos ir sumokami atitinkami mokesčiai valstybei. Šiuo atveju vien faktas, kad kroviniui buvo pritaikytos muitines procedūros bei jis buvo deklaruojamas kaip tranzitinis, buvo uždėta plomba, rodo, kad į Lietuvos Respubliką jis pateko teisėtai ir per ją galėjo būti gabenamas tranzitu, o atsakomybė kyla tuo atveju, jei jis neišvežamas iš Lietuvos Respublikos. Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde cituoja ir BK komentarą aiškinant BK 200 straipsnio požymius bei skirtumą nuo kontrabandos, tačiau komentare išdėstytus teiginius papildo savo interpretacija, kurios nėra jo cituojamame šaltinyje. BK komentare iš tiesų nurodoma, kad „Kitaip nei kontrabandos atveju, darant nusikaltimą, numatytą BK 200 str., prekės ar produkcija per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos teisėtai, tik po to, esant joms Lietuvoje, pažeidžiama prekių ar produkcijos išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Knyga 2. Specialioji dalis (99-212 straipsniais).Vilnius: Registrų centras, 2009.– P. 466). Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje byloje, todėl nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, o ne už kontrabandą.

Dėl teismo šališkumo ir kitų baudžiamojo proceso teisės pažeidimų

54. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas net keliais aspektais. Visų pirma teismas byloje atliko kaltintojo vaidmenį ir ėmėsi savo iniciatyva taisyti bei keisti nuteistiesiems inkriminuotas aplinkybes, kita vertus, teismas buvo šališkas ir dėl to, jog teismo sprendimą po įrodymų tyrimo atnaujinimo ir pranešimo apie galimą kaltinimo pakeitimą, priėmė pernelyg greitai, t. y., kad teismo sprendimas iš tiesų jau buvo priimtas dar iki bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje.

55. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas, išklausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, 2019 m. spalio 10 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo akto, kurį nurodė paskelbsiąs 2019 m. lapkričio 25 d. Visgi dar iki to laiko, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. teismas priėmė nutartį dėl įrodymų tyrimo byloje atnaujinimo, nurodydamas, jog kaltinime inkriminuotos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės dėl prekių kiekio, jų vertės ir veikos padarymo laiko gali būti keičiamos, o kaltinime nurodyta veika iš BK 200 straipsnio 1 dalies gali būti perkvalifikuota į BK 200 straipsnio 2 dalį. Minėtoje nutartyje teismas, paminėdamas ir siekį įspėti proceso dalyvius apie galimą kaltinimo keitimą, detaliai nurodė kaip gali būti keičiamas kaltinimas ir šią nutartį išsiuntė proceso dalyviams. Kartu buvo pranešta, jog byla po įrodymų tyrimo atnaujinimo teismo posėdyje bus nagrinėjama 2019 m. lapkričio 22 d.

56. Iš 2019 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo (įrašo dalis iki 2 min. 30 sek.) ir protokolo (t. 8, b. l. 144-145) matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas pasiteiravo proceso dalyvių ar jiems pakako laiko susipažinti su nutartimi, pasiruošti gynybai, ar suprantama, kodėl byloje atnaujintas įrodymų tyrimas, ar ir jie neturi prašymų, klausimų. Nuteistieji ir gynėjai informavo teismą, jog jiems suprantamas teismo sprendimas ir situacija aiški, jokių prašymų neteikė bei papildomo laiko pasirengti gynybai neprašė. Be to, priešingai nei teigė E. S. gynėjas, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje paklausė nuteistųjų, ar jie norėtų papildyti parodymus po teismo sprendimo, kuriuo jie informuoti apie galimą kaltinimo pakeitimą, o pastarieji aiškiai nurodė, kad nieko naujo pasakyti negali ir nepageidauja. Po tokių paaiškinimų teismas patenkino gynėjo prašymą dėl dokumentų apie nuteistojo T. L. šeimos padėtį pridėjimo ir nesant jokių kitų prašymų baigė įrodymų tyrimą bei pradėjo baigiamąsias kalbas.

57. Visa tai rodo, kad bylą nagrinėjęs teismas atidžiai įvertino, ar dėl 2019 m. lapkričio 19 d. priimtos nutarties nebus suvaržytos proceso dalyvių teisės ir buvo itin rūpestingas, spręsdamas klausimą, ar gali tęsti bylos nagrinėjimą. Taip elgdamasis teismas BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė, procesą organizavo sąžiningai ir užtikrinant visas esmines baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamas proceso dalyvių teises, taip pat ir teisę į gynybą.

58. Teisėjų kolegija nesutinka su gynybos teiginiais, kad nesant prokuroro prašymo, teismas pats savo iniciatyva apskritai negalėjo keisti kaltinimo, o tai padaręs tapo šališku. Tokia teismo teisių interpretacija yra neteisinga ir prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek BPK numatytam teisiniam reguliavimui. Dar 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, kad anksčiau galiojusios BPK 256 straipsnio nuostatos, tiek, kiek jose nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Atsižvelgiant į tai, dar 2015 metais BPK 256 straipsnio nuostatos buvo pakeistos, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams“. Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, suteikė teismui galimybę veikos aplinkybes ir jų kvalifikavimą pakeisti ne tik esant pateiktam prokuroro ar nukentėjusiojo prašymui, tačiau ir savo iniciatyva. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, rašytine nutartimi pranešęs apie galimą kaltinimo pakeitimą, procesą organizavo rūpestingai, suteikdamas proceso dalyviams laiko pasiruošti gynybai, leidęs proceso dalyviams pasisakyti dėl priimtos nutarties ir įvertinęs jų poziciją ar teismas gali tęsti bylos nagrinėjimą po pranešimo apie galimą kaltinimo pakeitimą, todėl apygardos teismo sprendimas keisti kaltinimą savaime nerodo jo šališkumo.

59. Apeliantai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo konstatuoti BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimus surašant kaltinamąjį aktą ir privalėjo gražinti bylą prokurorui. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-215-1020/2017 ir kt.).

60. Gynybos teiginių dėl kaltinimo ydingumo kontekste pastebėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nežymiai pakitęs neišvežtų iš Lietuvos Respublikos prekių svoris (skaičiuojant ne gaminio svorį su pakuote, o tik gryną prekių svorį), patikslintas veikos padarymo laikas (ištaisant redakcinę klaidą dėl neteisingai nurodytų metų, t. y. nurodant ne 2017, o 2016 metus, kai visi proceso dalyviai puikiai suprato, jog nagrinėjami 2016 metų įvykiai), taip pat prekių vertės pakeitimas (prie nesumokėtų mokesčių sumos pridedant ir kaltintojo pamirštą prekių vertę), nebuvo netikėtos ir iš esmės nekeitė gynybos pozicijos.

61. Veikos kvalifikavimas pakito taip pat nežymiai ir niekaip nepasunkino, o pašvelnino nuteistųjų teisinę padėtį. Įstatymų leidėjas BK 200 straipsnio 1 dalimi kriminalizavo neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, kai prekių vertė viršija 150 MGL, bet nesiekia 250 MGL dydžio. Dėl šios priežasties, buvusi straipsnio 1 dalis, numačiusi atsakomybę už analogiškus veiksmus, kai neišgabentų prekių vertė viršija 250 MGL, tapo 2 dalimi, be to buvo sušvelninta sankcija už šią veiką.

62. Gynybos argumentai, apie jų manymą, kad po kaltinimo pakeitimo galimai buvo reiškiami kaltinimai juridiniam asmeniui, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Apie jokius panašius kaltinimo pokyčius ir kaltinimus juridiniams asmenims nebuvo kalbama nei 2019 m. lapkričio 19 d. teismo nutartyje, nei teisiamajame posėdyje. Joks juridinis asmuo ar jo atstovai į procesą nebuvo įtraukti, o baigiamųjų kalbų metu prokuroras aiškiai nurodė, kad sutinka su teismo pozicija dėl galimo veikos perkvalifikavimo, nes 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 200 straipsnio 2 dalies redakcija, numatanti alternatyvią baudos bausmę, lengvina kaltinamųjų byloje padėtį (t. 8, b. l. 144).

63. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo korekcijos, nepaisant koks buvo įtarimas ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas buvo aiškus nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, o po pranešimo apie galimą kaltinimo pakeitimą nebuvo netikėtas, nesuprantamas ar iš esmės pasikeitęs, todėl nuteistųjų teisė į gynybą tokiu kaltinimo pakeitimu nebuvo pažeista.

64. Gynybos akcentuojama aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį paskelbė pernelyg greitai ir negalėjo surašyti didelės apimties nuosprendžio tą pačią 2019 m. lapkričio 22 dieną, kai teismo posėdyje buvo pasakytos baigiamosios kalbos, nagrinėjamoje situacijoje, t. y. turint omenyje visą procesą ir teismo sprendimo priėmimui bei rašymui skirtą laiką iki įrodymų tyrimo atnaujinimo, taip pat nerodo teisėjo šališkumo.

65. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas dar 2019 m. spalio 10 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo ir turėjo daugiau nei mėnesį laiko teismo sprendimui priimti, jo projektui parengti. Visgi dėl jau minėtų ir pastebėtų kaltinimo ydų, teismas nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskelbti proceso dalyviams apie sprendimo priėmimo stadijoje pastebėtas galimas kaltinimo klaidas dėl kurių, vadovaujantis BPK 300 straipsnio nuostatomis, privalu atnaujinti įrodymų tyrimą. Svarstomo klausimo kontekste svarbu pastebėti ir tai, jog proceso dalyviai, po įrodymų tyrimo atnaujinimo, jokių naujų aplinkybių nenurodė. Prokuroras pritarė teismo pozicijai, o gynyba iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir anksčiau, t. y. dar kartą prašė priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį arba bylą gražinti prokurorui. Teismo posėdis po įrodymų tyrimo atnaujinimo buvo labai trumpas, taigi teismas, neišgirdęs iš proceso dalyvių jokių naujų argumentų dėl 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytų kaltinimo pakeitimo aspektų, prieš tai turėjęs galimo teismo sprendimo projekto surašymui daugiau nei mėnesį laiko, neturėjo jokio pagrindo vien formaliai vilkinti bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimą skelbti po ilgesnio laiko nei realiai reikėjo atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Įvertinus bylą nagrinėjusio teisėjo aktyvumą ir atidumą viso proceso metu, ypatingai po to, kai jis pranešė apie kaltinimo keitimo galimybę, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo nešališkumo priimant teismo nuosprendį.

Dėl bausmių

66. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

67. Nuteistieji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą – neteisėtai iš Lietuvos Respublikos neišvežė prekių, kurių vertė ženkliai viršija 250 MGL sumą. Nagrinėjamoje byloje iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvežtas vandens pypkių tabakas, kurio svoris viršija tris tonas, o jo vertė su privalomais sumokėti mokesčiais apie 36 kartus viršijo tą, nuo kurio veikos padarymo metu kilo baudžiamoji atsakomybė (340 964,40 / 9 415 (250 MGL)). Akivaizdu, jog tokio kiekio ir vertės tabako gaminių patekimas į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos rinką aiškiai pažeidžia valstybės ekonomiką ir jos verslo tvarką. Dėl šios priežasties, o taip pat siekiant, kad būtų užtikrinta BK 41 straipsnio paskirtis, nuteistiesiems skirtina bausmė baudžiamojo įstatymo sankcijos kontekste turi būti pakankamai žymi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ypatingai svarbu, ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, tačiau juos paveikti, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tokio masto veikos paprastai yra itin pelningos. Pagal BK 200 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) sankciją, asmuo už tokią veiką baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), maksimali bauda už šią veiką buvo – 1 500 MGL (56 490 EUR), o baudos vidurkis 750,5 MGL (28 263,83 EUR).

68. Nuteistasis E. S. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 63), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (galiojančių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 55-62). Apygardos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Byloje nustatyta, kad būtent E. S. pateikdavo pirminę informaciją dėl krovinio pobūdžio ir jo gabenimo ypatumų T. L., po ko pastarasis ją perduodavo muitinės tarpininkų atstovams. Jis surado bei sudarė sutartį su vežėju dėl krovinio atvežimo iki sandėlio (duomenys neskelbtini), kur buvo pažeista muitinės plomba. Prekių, išgabentinų tranzitu, forminimo ir jų gabenimo proceso metu E. S. el. ryšių pagalba bendravo ir su kitais asmenimis siekiant gauti tam tikrą informaciją, aptariant krovinio atvykimo ir gabenimo aspektus. Paaiškėjus, kad nusikalstama veika gali būti atskleista, būtent E. S. ėmėsi aktyvių veiksmų fiktyviai perleidžiant įmonę alkoholiu piktnaudžiaujančiam asmeniui ir pasinaudodamas juo atliko kitus veiksmus, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su E. S. gynėjo pozicija, kad pastarajam paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Atsižvelgdama į šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pavojingumą daugiau nei dvigubai už baudos vidurkį mažesnė 11 298 EUR bauda yra pakankamai švelni, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo dar labiau ją mažinti. Dar labiau sušvelninta bausmė būtų aiškiai neteisinga ir prieštarautų BK 41 straipsnio paskirčiai, o ypatingai – kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų paveiktas taip, kad vėl nenusikalstų.

69. Nuteistasis T. L. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, turi šeimą, dirba, anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 106), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartą ir už viešosios rimties sutrikdymą (galiojančių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 98-105). Apygardos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

70. Anot nuteistojo, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis tiek tyrimo metu, tiek teisme bendradarbiavo, o savo parodymais bei pateikdamas papildomus dokumentus, padėjo atskleisti nusikaltimą. Bylą nagrinėjant teisme T. L. iš tiesų pripažino, jog asmuo vardu R. K. buvo išgalvotas, o taip pat teismui pateikė reikšmingų dokumentų. Visgi šiuo atveju nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei BK 59 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės pripažinti kitas lengvinančias atsakomybę aplinkybes nėra.

71. Apklaustas ikiteisminio tyrimo nuteistasis klaidino teismą apie išgalvotą asmenį R. K.. Taigi nuteistasis ne padėjo, o klaidino tyrimo pareigūnus. Teisminio nagrinėjimo metu, T. L. taip pat nebuvo nuoširdus, nes klaidino teismą, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus (neigė jam inkriminuotų veiksmų esmę, neigė dalyvavęs nuimant plombą nuo krovinio, kuris, kaip tranzitinė prekė, turėjo būti išgabentas iš Lietuvos Respublikos, neigė veikęs sąmoningai ir suprasdamas, ką daro). Kaip jau minėta, būtent T. L. muitinės tarpininkams perduodavo būtiną informaciją dėl krovinio pobūdžio ir jo gabenimo ypatumų, koordinavo ir užtikrino realų krovinio atgabenimą į sandėlį (duomenys neskelbtini), dalyvavo nuimant plombą ir pasirašė krovinio gavimo dokumentus, nuslėpdamas krovinio gavimo vietą. Visa tai buvo itin svarbu realizuojant bendrą nusikalstamą sumanymą. Visi šie veiksmai rodo, kad T. L. buvo ne mažiau pavojingu asmeniu nei E. S., taigi teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija, kad jam skirtina bausmė turėtų būti švelnesnė nei paskirta E. S.. Kaip jau minėta aptariant nuteistajam E. S. skirtiną bausmę, daugiau nei dvigubai už baudos vidurkį mažesnė 11 298 EUR bauda yra pakankamai švelni, todėl dar švelnesnės baudos paskyrimas būtų aiškiai neteisingas.

Dėl klaidos nurodant T. L. asmens kodą

72. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už nusikalstamos veikos padarymą nuteistas ne šioje byloje kaltintas T. L., o kitas T. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinto T. L. asmens kodas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytas neteisingai, kad jame sukeisti vietomis du paskutiniai asmens kodo skaitmenys (teisingas T. L. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 177). Toks techninio pobūdžio apsirikimas nuosprendžio įžanginėje dalyje nereiškia, kad byloje yra nuteistas kitas asmuo ir nekeičia bylos esmės, todėl siekiant proceso ekonomiškumo, gali būti ištaisytas ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 308¹ straipsniu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. L. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą nurodant T. L. asmens kodą ir vietoje skaičių „(duomenys neskelbtini)“ įrašyti skaičius „(duomenys neskelbtini)“.