- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-685-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00040-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- Rimo Vasario individualios įmonės savininkui R, Rimo Vasario
- Atsakovas
- UAB „Rivas“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Rasa Vaičekauskytė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Rimo Vasario individualios įmonės savininkui R. V. ir atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Rimo Vasario individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „Rivas“, trečiajam asmeniui V. P. dėl skolos priteisimo, užsakymo sutarties kroviniui pervežti pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2019 m. sausio 9 d. priimtas ieškovės R. V. individualios įmonės ieškinys atsakovei UAB „Rivas“, kuriuo ieškovė prašė priteisti ieškovei 4 450 Eur skolą; pripažinti 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20, sudarytą tarp ieškovės R. V. individualios įmonės ir atsakovės UAB „Rivas“ negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 4 450 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 1998 m. birželio 1 d. tarp ieškovės R. V. individualios įmonės ir V. P. (buvusi pavardė – I.) buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 13, pagal kurią V. P. buvo priimta dirbti R. V. individualioje įmonėje buhaltere. 2007 m. balandžio 23 d. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo aktu V. P. įsteigė UAB „Rivas“, kurioje ėjo direktorės pareigas. Apie 2016 m. lapkričio 27 d. ieškovės savininkas R. V. pastebėjo ieškovės dokumentuose neatitikimus. Paprašius buhalterės pasiaiškinti, ji atsisakė kalbėti, o 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš buhalterės pareigų pačiai prašant. Nuo prašymo padavimo dienos V. P. nebeatėjo į darbą, bendradarbiauti su ieškove atsisakė. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad buvusi buhalterė netikrų dokumentų pagrindu pervesdavo ieškovei priklausančias lėšas atsakovei, kurioje ji ėjo direktorės pareigas. 2015 m. spalio 14 d. atsakovė, atstovaujama direktorės, išrašė Ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 890 4 450 Eur sumai už neva atsakovės ieškovei suteiktas transporto paslaugas pagal Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/09/08. Minėtą PVM sąskaitą faktūrą ieškovė apmokėjo 2015 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21, nurodydama, kad mokama už transporto paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras serija VAS Nr. 890 ir 889. Mokėjimą atliko ieškovės įmonės buhalterė V. P., kuri turėjo prisijungimą prie ieškovės banko sąskaitos, nes ieškovės savininkas R. V. pats netgi nemokėjo prisijungti prie banko sąskaitos. Pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/09/08 atsakovė realiai nesuteikė ieškovei jokių transporto paslaugų. Atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo V. P. pati pripažino, kad dėl 2015 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija VAS Nr. 890 4 450 Eur sumos padarė klaidą du kartus tam pačiam reisui išrašydama PVM sąskaitą faktūrą, tačiau be pagrindo gautos 4 450 Eur sumos negrąžina. Be to, ieškovė nustatė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovė, atstovaujama direktorės V. P., išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 918 4 450 Eur sumai už neva ieškovei suteiktas transporto paslaugas pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20. Prie 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VAS Nr. 918 prisegė kito reiso CRM važtaraštį Nr. 151125, kuris jau buvo prisegtas prie 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovės išrašytos ieškovei PVM sąskaitos faktūros serija VAS Nr. 926 už atsakovės realiai suteiktas transporto paslaugas ieškovei pagal Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/24 ir Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/12/14. Teigia, kad automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo 2015 m. lapkričio 20 d. išvažiuoti į Balykchy (Kirgizija) ir vežti 9 152 579 kg krovinio, kaip nurodyta 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakyme/sutartyje kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20, nes minėtas automobilis šį krovinį iš tiesų pasikrovė tik 2015 m. lapkričio 26 d. Pažymėjo, jog 2015 m,. lapkričio 26 d. V. P. raštu buvo užpildytas lapas su vairuotojo parašu, patvirtinantis, jog 2015 m. lapkričio 26 d. vairuotojas su automobiliu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Kirgiziją, gavęs 1 000 Eur. Tai reiškia, kad pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 atsakovė nesuteikė ieškovei jokių transporto paslaugų. Nurodė, kad V. P. 2018 m. kovo 13 d., apklausta kaip liudytoja, patvirtino, jog reisas, kurio pagrindu išrašė 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 918, neįvyko, tačiau nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 918 ji išrašė ieškovės savininko R. V. nurodymu. Ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 918 apmokėjo 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama už transporto paslaugas, mokėjimą atliko pati ieškovės buhalterė V. P.. Taip 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymo/sutarties kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 ir 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija VAS Nr. 918 pagrindu atsakovė nepagrįstai gavo iš ieškovės 4 450 Eur už realiai nesuteiktas transporto paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Rivas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes susiklostę ūkiniai-komerciniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nėra tipiniai santykiai, įprastai susiklostantys tarp dviejų komercinių įmonių. V. P. dirbdama R. V. individualioje įmonėje buhaltere buvo atsakinga už dokumentų, gautų iš įmonės savininko, suvedimo į buhalterinę apskaitą. Už įmonės vykdomą veiklą, dokumentus, kasą, banką ir kt. buvo atsakingas pats įmonės savininkas R. V.. 2007 m. balandžio 23 d. R. V. įkalbėta V. P. įsteigė UAB „Rivas‘. Įmonė buvo įsteigta dėl to, kad R. V. individuali įmonė turėjo daug skolų, buvo areštuotas įmonės ir asmeninis savininko turtas. Buvo sutarta, kad jis įmonėje dirbs vairuotoju, parūpins reikiamus dokumentus krovinių pervežimui vykdyti ir padės transporto klausimais, tuo pačiu turės darbą ir stengsis atidavinėti individualios įmonės skolas. 2015 metais tarp R. V. ir V. P. prasidėjo nesutarimai, nes R. V. individuali įmonė pagaliau grąžino visas skolas ir UAB „Rivas“ tapo nebereikalinga. Tuo pačiu pašlijo ir asmeniniai R. V. ir V. P. santykiai. R. V. pradėjo savivaliauti, nepaisydamas kas yra UAB „Rivas“, o kas jo individualios įmonės. Pirkimo sąskaitas faktūras nešė apmokėjimui į UAB „Rivas“, nors perkamas detales, medžiagas ir kt. naudojo R. V. individuali įmonė, naudojosi visomis UAB „Rivas“ ryšio priemonėmis, garažais, atsargomis, inventoriumi, autodetalėmis. 2015 m. spalio 14 d. R. V. nurodymu buvo išrašyta 4 450 Eur PVM sąskaita faktūra serija VAS Nr. 890 pagal Užsakymą/sutartį Nr. 2015/09/08. Tam pačiam reisui 2015 m. spalio 22 d. išrašyta kita PVM sąskaita faktūra serija VAS Nr. 899, suma 4 450 Eur, tačiau apie antrą kartą išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija VAS 899 galėjo žinoti tik pats R. V., kuris greičiausiai pats ir išrašė, nes V. P. tuo metu gulėjo Mažeikių ligoninėje. Ant sąskaitos V. P. pasirašė vėliau, kaip buhalterė, nes mėnesio gale tikrindavo sąskaitas faktūras, kai reikėdavo perduoti deklaracijas VMI. Ar užsakyme/sutartyje nurodytas krovinio pervežimas realiai buvo atliktas ji žinoti negalėjo, nes visa šia veikla užsiiminėjo tik pats R. V., kuris pats atlikdavo ir bankinius pavedimus, nes pats valdė banko sąskaitų internetinių prisijungimų kodus ir viską pats mokėjo daryti. 2015 m. spalio 16 d. V. P. buvo išmesta kartu su kolege iš savo biuro, ko pasėkoje dėl sveikatos sutrikimų atsidūrė ligoninėje. Sirgo nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 30 d. Grįžusi iš ligoninės pasiūlė R. V. persirašyti UAB „Rivas“ sau su visu įmonės turtu ir nuo tada visus sprendimus abiejose įmonėse priiminėjo tik pats R. V., o V. P. tik vykdė jo nurodymus. PVM sąskaita faktūra serija VAS Nr. 918 išrašyta 2015 m. gruodžio 14 d. pagal R. V. įmonės užsakymą Nr. 2015/11/20, suma 4 450 Eur. Užsakymą išrašė R. V., kurį pats ir pasirašė. 2017 m. kovo 8 d. registruotu paštu UAB „Rivas“ siuntė Rimo Vasario individualiai įmonei suderinimo aktą 2017 m. vasario 28 d. dienai, kuris surašytas 2017 m. kovo 7 d., UAB „Rivas“ buvo skoloje R. V. individualiai įmonei 1 795,53 Eur, tačiau iš R. V. įmonės jokio atsakymo tuo klausimu nebuvo gauta. Mano, kad išvadą dėl to kuri įmonė kuriai yra skolinga ir kokią konkrečiai sumą galėtų pateikti tik finansų specialistas, atlikęs detalų abiejų įmonių finansinės veiklos patikrinimą (auditą ar reviziją). Pateikti duomenys jokiu būdu nerodo faktinio įmonių įsiskolinimo viena kitai, todėl ieškovės ieškinį prašė atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovės R. V. įmonės atstovai R. V. ir advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad tarp R. V. įmonės savininko ir buhalterės V. P. 2015 m. lapkričio mėn. įvyko konfliktas, nes R. V. pradėjo įtarti, kad yra vagiami įmonės pinigai. Tuo metu jis dirbo UAB „Rivas“ vairuotoju, abiejų įmonių ofisas buvo tas pats. Jis buvo išvarytas policijos pagalba. Kitą dieną jis peržiūrėjo TIR knygeles, pasiimtus dokumentus ir pamatė, kad ta pati mašina du kartus važiavo į Kirgiziją, dėl ko jo individualiai įmonei buvo pateiktos dvi sąskaitos ir apmokėta du kartus. Vėliau pati V. P. pripažino, kad padarė klaidą, tačiau 4 450 Eur iki šiol negrąžino. Be to, nustatė, jog buvo įformintas reisas į Uzbekiją, Vilnius-Taškentas, nors ta pati mašina fiziškai negalėjo vykti du kartus beveik vienu metu į Uzbekiją, dėl ko vėl atsakovė pasisavino 4 450 Eur. Kelionės dokumentus sutvarkė pati V. P., jis buvo apgautas, pasirašė pasitikėdamas buhaltere. Abi įmonės pradžioje bendradarbiavo, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai, V. P. norėjo, kad jis perimtų UAB „Rivas“, tačiau jis iš karto nesutiko, reikalavo audito ir revizijos. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 jis pasirašė apgautas UAB „Rivas“ direktorės, nes ji, būdama ieškovės buhaltere, jam pateikdavo pasirašyti daug ieškovės R. V. individualios įmonės dokumentų, jis ja pasitikėjo ir atidžiai netikrino. Šie dokumentai buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant prasivesti į UAB „Rivas“ sąskaitą pinigus. Atsakovės pateiktose suvestinėse yra nesutapimų, skiriais teismui ir Registrų centruo pateikti balansų duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Rivas“ atstovė ir trečiasis asmuo V. P. ir atstovas advokatas Gintaras Gricius prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad V. P. dirbo pas ieškovą buhaltere. R. V. įmonė prasiskolino, buvo areštuotas turtas, todėl R. V. įkalbėjo ją atidaryti kitą įmonę, kurioje R. V. įsidarbino vairuotoju, tačiau jo individuali įmonė teikė TIR Carnet knygeles, nuomojo ir subnuomojo mašinas. Iki 2014 m. ginčų nekilo, tačiau vėliau kilo konfliktas dėl asmeninių santykių. Individuali įmonė susitvarkė skolas, tada R. V. pasiūlė jai atskirti transportą nuo prekybos detalėmis, tačiau jai nesutikus, sukonfliktavo, pašlijo sveikata, gulėjo ligoninėje. Nuo 2015 m. spalio mėn. bendrovę valdė pats R. V.. Konfliktai tęsėsi, neneigė, jog galėjo apsirikti ir už vieną reisą išrašyti sąskaitą du kartus. Dėl 2015/11/20 Užsakymo/sutarties kroviniui vežti parodė, kad tuo metu jau pats R. V. vadovavo viskam, ji tik pasirašydavo sąskaitas, suvesdavo buhalterinius duomenis, o ar įvyko pervežimas pagal tą Užsakymą/sutartį ji nežino. R. V. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas. Abi įmonės turi viena kitai skolų, todėl atsakovė pripažįsta tik 1 435,04 Eur skolą. Ieškovas nėra įtraukęs kreditinės sąskaitos faktūros, todėl susidaro skirtumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. birželio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. P. (tuo metu – I.) buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 13, kurios pagrindu trečiasis asmuo pradėjo dirbti R. V. individualioje įmonėje buhalterės pareigose. 2007 m. balandžio 23 d. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo aktu trečiasis asmuo V. P. įsteigė atsakovę UAB „Rivas“. Bendrovės direktore buvo paskirta pati V. P.. R. V. individualios įmonės savininkas R. V. 2007 m. birželio 22 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 02 ir nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2017 m. sausio 30 d. dirbo UAB „Rivas“ vairuotoju-ekspeditoriumi.
Dėl skolos priteisimo
Ginčas byloje kilo dėl 4 450 Eur ieškovės pervestų iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovė teigė, jog atsakovė 2015 m. spalio 14 d. nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 890, todėl atsakovė yra skolinga 4 450 Eur, kurią prašė priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė R. V. individuali įmonė ir UAB „Rivas“ buvo glaudžiai susijusios verslo prasme. Atsakovės vienintelė akcininkė V. P. dirbo ieškovės buhaltere, o ieškovės savininkas dirbo atsakovės bendrovėje vairuotoju. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, pateikimo, jų pasirašymo ir apmokėjimo aplinkybės bei kiti bylos nagrinėjimo eigoje pateikti įrodymai, apklaustų asmenų paaiškinimai iš esmės patvirtina sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą. Kaip pažymėjo ieškovė, šalis, be kita ko, siejo krovinio pervežimo teisiniai santykiai, kroviniai buvo vežami tarptautiniais maršrutais, dėl ko susiklostė sutartiniai, CMR konvencijos reguliuojami santykiai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsakymu/sutartimi kroviniui pervežti Nr. 2015/09/08 atsakovė įsipareigojo iš Vilniaus į Taškentą nuvežti krovinį – įrengimus. UAB „Rivas“ 2015 m. spalio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 890 už transporto paslaugas Vilnius-Taškentas, kurią 2015 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21 ieškovė R. V. individuali įmonė apmokėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis reisas neįvyko, atsakovės atstovė V. P. šio fakto neneigė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ji nurodė, kad šią sąskaitą ji galėjo išrašyti per klaidą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina jos teiginį. V. P. nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. ji išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 1136, suma – 4 450 Eur, tačiau šios sąskaitos ieškovė nėra įtraukusi į apskaitą. Iš pateiktos pervežamų krovinių analizės matyti, kad V. P. patvirtino, jog PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 890 ji išrašė per klaidą, tam pačiam reisui išrašydama dvi sąskaitas, tai patvirtino savo parašu 2017 m. vasario 1 d. Byloje yra įrodymai, kad ši sąskaita ieškovės yra apmokėta, tačiau nenustatyta, kad pinigai būtų grąžinti ieškovei, todėl ši 4 450 Eur suma, gauta iš ieškovės pagal Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/09/08 ir 2015 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAS Nr. 890 laikytina įrodyta ir priteistina iš atsakovės UAB „Rivas“.
Dėl 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymo/sutarties kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
Ieškovė prašė 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu ab initio nuo jo sudarymo momento, nes sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, atsakovei siekiant pasisavinti ieškovės pinigus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nurodė, kad pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti atsakovė nesuteikė jokių transporto paslaugų ieškovei, tačiau ieškovė apmokėjo atsakovei pagal pateiktą sąskaitą. Ieškovės atstovas R. V. nurodė, jog jis, pasitikėdamas buhaltere V. P., pasirašė šį Užsakymą/sutartį neatkreipdamas dėmesio, nes V. P., būdama R. V. individualios įmonės buhaltere, jam teikdavo pasirašymui daugybę dokumentų. Nurodė, kad buvo apgautas, reisas neįvyko, o V. P. tokiu būdu siekė iš jo pasisavinti pinigines lėšas.
Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, tiek teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad minimas Užsakymas/sutartis buvo sudaryta parties R. V. nurodymu, jis nurodė ir pervežimo kainą – 4 450 Eur, pateikė kito reiso CMR važtaraštį Nr. 151125. Nors reisas ir neįvyko, ieškovės savininko nurodymu 2015 m. gruodžio 14 d. ji išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 918, tačiau nurodė, jog nežino, ar pinigai UAB „Rivas“ buvo apmokėti. Savo pozicijos atsakovės atstovė nepagrindė jokiais įrodymais, jos paaiškinimai teismo neįtikino, nes nėra pagrįsti logika.
Ieškovės atstovai nurodė, kad pinigai už neįvykusį reisą pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 buvo apmokėti 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54.
Teismui nekyla abejonių, jog automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 20 d. išvažiuoti į Balykchy, Kirgizija, ir vežti 9 152 579 kg krovinį, nurodytą 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakyme/sutartyje kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20, negalėjo. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog minėtas automobilis šį krovinį pasikrovė ne anksčiau kaip 2015 m. lapkričio 26 d. Kaip minėta, fakto, kad reisas neįvyko, neginčijo ir V. P., tačiau ji nurodė, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. 2017 m. vasario 28 d. buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra serija VAS Nr. 1136, kurios ieškovė neįtraukė į apskaitą. Teigė, jog jei ieškovė būtų įtraukusi į apskaitą šią kreditinę sąskaitą, skolos nebūtų.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, byloje esančių įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymas/sutartis kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sandorio teisinių padarinių. Nors sandorio šalys įgijo atitinkamas teises ir pareigas – ieškovė pateikti pervežimui krovinį bei apmokėti už jo pervežimą po išsikrovimo, sąskaitos faktūros ir CMR su atžyma apie krovinio pristatymą gavimo po 30 dienų, o atsakovė pervežti krovinį, tačiau nustatyta, jog sandoris nebuvo įvykdytas. Vertinant aplinkybę, kad po 4 dienų tarp šalių buvo sudarytas analogiška 2015 m. lapkričio 24 d. Užsakymas/sutartis dėl krovinio pervežimo į Kirgiziją, Balkych, ta pačia transporto priemone – „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užsakymas buvo įvykdytas, teismas neturi pagrindo abejoti, jog ieškovės atstovas R. V. galimai dėl pasitikėjimo buhaltere bei verslo partnere ar kitų aplinkybių galėjo pasirašyti 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį Nr. 2015/11/20. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių, nes nenustatyta, jog ieškovė iš to būtų turėjusi kokios naudos, ar būtų protingas motyvas sudaryti šį sandorį, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad tarp šalių atstovų susiklostė itin įtempti santykiai, sprendžia, jog sandoris neatitinka tikrosios šalių valios ir yra tariamas. Tokią išvadą teismas daro vertindamas 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymo/sutarties kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 sudarymo aplinkybes, po to atliktus šalių veiksmus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenis, t. y. faktą, jog pagal šį sandorį reisas neįvyko, o taip pat tai, kad kreditinė sąskaita faktūra serija VAS Nr. 1136 buvo išrašyta praėjus daugiau kaip metams po apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija VAS Nr. 918, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo netikėti ieškovės pateiktais įrodymais ir sprendžia, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, todėl naikintinas nuo jo sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
CK 1.86 straipsnio 2 dalis nustato, kad tariamiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Ieškovė pateikė 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 54, iš kurio matyti, jog už transporto paslaugas atsakovei sumokėjo 26 000 Eur. Nors šiame mokėjimo nurodyme nėra detalizuotos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atliktas mokėjimas, tačiau teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, protingumo principu bei tikėtinumo taisykle, sutinka su ieškovės teiginiu, jog šiuo mokėjimo nurodymu ieškovė apmokėjo atsakovei ir už neįvykdytą sandorį, t. y. už realiai jai nesuteiktas transporto paslaugas pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 ir jos pagrindu atsakovės išrašytą ieškovei 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 918, kurios suma 4 450 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija ir iš atsakovės priteistina ieškovei 4 450 Eur.
Dėl šalių apyvartų kortelėse, balansinėse ataskaitose ir kt. esančių nesutapimų teismas nepasisako kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Skolininkui laiku neįvykdžius prievolės, kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas laiku neįvykdo prievolės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tuo tarpu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant restituciją, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
Nagrinėjamu atveju atsakovė laiku neįvykdė pareigos grąžinti be pagrindo iš ieškovės gautus 4 450 Eur ieškovei apmokėjus 2015 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAS Nr. 890, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažinus 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20 negaliojančiu ab initio CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikant restituciją, nuo 4 450 Eur sumos 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte, o Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė pateikė įrodymus apie tai, jog jos suteiktos pagalbos išlaidos ieškovei sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą sudaro 5 073,40 Eur. Teismas, įvertinęs Rekomendacijų 2 punkte išvardintus kriterijus, konstatuoja, kad pateiktos išlaidos žymiai viršija protingas advokato darbo sąnaudas tokio pobūdžio byloje, neatitinka bylos sudėtingumo, ginčo sumos dydžio ir kt., t. y neatitinka Rekomendacijų 2 straipsnyje numatytų kriterijų. Teismas atkreipia dėmesį, jog byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko parengiamajame posėdyje, ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė ieškovės teises užtikrino bei padėjo įgyvendinti pareigas dalyvaudamas visuose teismo posėdžiuose, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė neprivalėjo teikti Rašytinių paaiškinimų į atsakovės atsakymą į pretenziją, kuriuos įvertino 500 Eur, teikti 2019 m. kovo 15 d. Rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriuos įvertino 544,50 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Rašytinius paaiškinimus į atsakovės Rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvertino 605 Eur, teikti teismui rašytinę baigiamąją kalbą, kurią įvertino 181,50 Eur (sumos su PVM), todėl šios sumos (viso – 1 831 Eur) iš atsakovės nepriteistinos. Be to, teismas sprendžia, kad ir likusi 3 242,40 Eur advokato padėjėjos išlaidų suma yra per didelė, todėl teismas pripažįsta, jog protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat ir Rekomendacijose nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio kriterijus atitinka 2 300 Eur suma, kuri sudaro daugiau kaip ¼ dalį ieškinio sumos.
Iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis. Viso iš atsakovės UAB „Rivas“ ieškovei R. V. individualiai įmonei priteistinos 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo atsakovei
Ieškovė prašė paskirti 300 Eur baudą atsakovei už teismo įpareigojimo pateikti balansines ataskaitas nevykdymą teismo nustatytai datai.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė nustatytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 10 d. nepateikė reikalaujamų įrodymų ir neinformavo teismo apie jų nepateikimo priežastis. Atsakovė nurodė, jog užtruko reikalaujamų pateikti balansų analizė, kurios pagrindu atsakovė siekė pateikti rašytinius paaiškinimus.
Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, teismas pripažįsta, kad atsakovė laiku neįvykdė teismo reikalavimų, reikalautus įrodymus pateikė praėjus savaitei, tačiau teismas pripažįsta, jog baudos skyrimas šiuo atveju būtų tik formalus, neigiamos pasekmės nebuvo sukeltos, bylos nagrinėjimas dėl to nebuvo užvilkintas, taigi, baudos skyrimas nebūtų proporcingas pasekmėms, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo numatytas 2019 m. liepos 12 d., t. y. beveik po mėnesio nuo reikalaujamų dokumentų pateikimo ir tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui buvo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui teismo posėdyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei Rimo Vasario individualiai įmonei, įm. k. 166817452, buveinės adresas Mažeikiai, 100-mečio g. 13, iš atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, 4 450 Eur skolą.
Pripažinti 2015 m. lapkričio 20 d. Užsakymą/sutartį kroviniui pervežti Nr. 2015/11/20, sudarytą tarp ieškovės R. V. individualios įmonės ir atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei R. V. individualiai įmonei, įm. k. 166817452, buveinės adresas Mažeikiai, 100-mečio g. 13, iš atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, 4 450 Eur.
Priteisti ieškovei Rimo Vasario individualiai įmonei, įm. k. 166817452, iš atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 450 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei Rimo Vasario individualiai įmonei, įm. k. 166817452, iš atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, 6 procentų dydžio metines palūkanas už restitucijos pagrindu priteistą 4 450 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei Rimo Vasario individualiai įmonei, įm. k. 166817452, iš atsakovės UAB „Rivas“, įm. k. 300822568, buveinės adresas Mažeikiai, Respublikos g. 20-5, 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.