Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ernesto Spruogio ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas), Vilniaus pataisos namams (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl išmokų (pašalpų) pareiškėjui sumažinimo, taip pat neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

8. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, Nr. A822-619/2009).

9. Pasak pareiškėjo, jam neteisėtai buvo sumažintas skiriamos išmokos dydis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama ir pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Apraše. Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos.

Iš nurodytų materialiosios teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7 dalyje paminėtą iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką (nuteistiesiems) ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1136-525/2016, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-883-662/2019).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur. Taigi maksimali galima mokėti išmoka pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį buvo 11,40 Eur.

Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. N-170 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo“ (II tomas, b. l. 4–6) matyti, jog pareiškėjui buvo skirta 0,1 (3,8 Eur) bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu (nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda) Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. N-158 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo“ (II tomas, b. l. 1–3) pareiškėjui skirta 0,3 (11,40 Eur) bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu (arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudas). 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. N-172 (II tomas, b. l. 7–9) pareiškėjui skirta 0,1 (3,8 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu. Iš 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. N-193 (II tomas, b. l. 10–12) matyti, jog pareiškėjui, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu skirta 0,1 (3,8 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka. 0,3 (11,40 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, pareiškėjui buvo skirta 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. N-48 (II tomas, b. l. 13–15). 2018 m. rugpjūčio 17 d. Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui nutarimu Nr. N-116 (II tomas, b. l. 16–17) skyrė 0,3 (11,40 Eur) BSI dydžio piniginę išmoką, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu. Tuo pačiu pagrindu, t. y. vadovaudamasis Taisyklių 2.1 punktu, Lukiškių TI-K direktorius 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. N-58 (II tomas, b. l. 18–20) pareiškėjui skyrė 0,3 BSI dydžio piniginę išmoką. 0,3 BSI dydžio piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, pareiškėjui buvo skirta taip pat 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. N-80 (II tomas, b. l. 21–23). Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. N-33 (II tomas, b. l. 24–26) matyti, jog pareiškėjui skirta 0,3 BSI piniginė išmoka pagal Taisyklių 2.1 punktą. 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. N-7 (I tomas, b. l. 190–192) pareiškėjui skirta 0,3 BSI piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu. 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. N-142 (I tomas, b. l. 193–195) pareiškėjui, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, skirta 0,3 BSI dydžio piniginė išmoka. Vadovaujantis minėtu Taisyklių 2.1 punktu 0,3 BSI dydžio piniginė išmoka pareiškėjui skirta ir 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. N-155 (I tomas, b. l. 196–198). Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat pareiškėjo Žiniaraštis sąskaitai pagal dimensijas (I tomas, b. l. 183–187). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. pateikė prašymą dėl piniginės išmokos (pašalpos) skyrimo (II tomas, b. l. 42). Prašymą skirti piginę išmoką pareiškėjas pateikė taip pat 2017 m. kovo 3 d. (II tomas, b. l. 38), 2017 m. birželio 5 d. (II tomas, b. l. 40), 2017 m. liepos 3 d. (II tomas, b. l. 30), 2017 m. gruodžio 4 d. (II tomas, b. l. 34), 2018 m. liepos 5 d. (II tomas, b. l. 36), 2018 m. rugsėjo 4 d. (II tomas, b. l. 32), 2019 m. sausio 4 d. (II tomas, b. l. 28) ir 2019 m. vasario 5 d. (II tomas, b. l. 44). Pareiškėjui Lukiškių TI-K atsakė, atitinkamai: 2017 m. sausio 26 d. (II tomas, b. l. 41), 2017 m. kovo 17 d. (II tomas, b. l. 37), 2017 m. birželio 20 d. (II tomas, b. l. 38), 2017 m. liepos 21 d. (II tomas, b. l. 29), 2017 m. gruodžio 19 d. (II tomas, b. l. 33), 2018 m. liepos 18 d. (II tomas, b. l. 35), 2018 m. rugsėjo 26 d. (II tomas, b. l. 31), 2019 m. kovo 4 d. (II tomas, b. l. 43). Lukiškių TI-K atsakymuose nurodė, jog išmokos neskiriamos, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 BSI dydžio pinigų sumą, o dirbantis – 0,5 BSI. Pareiškėjo sąskaitoje pinigų likutis einamųjų mėnesių pradžioje viršydavo nurodytą sumą. Įstaiga raštuose taip pat paaiškino, jog jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, iš asmeninės sąskaitos išleido daugiau kaip 0,5 BSI dydžio pinigų sumą, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 BSI, išmoka neskiriama. Pareiškėjas atitinkamais mėnesiais išleisdavo daugiau, nei nurodyta suma.

Darytina išvada, kad pareiškėjui skiriamos išmokų sumos atitiko aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Iš patikslinto pareiškėjo skundo matyti, jog jis nesutinka, su jam paskirta 0,1 BSI dydžio išmoka. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriama iki 0,l BSI dydžio pinigų suma. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu konstatavo (o LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. patvirtino), jog nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos pagrįstai. Atitinkamai, įstaiga galėjo ir turėjo teisę sumažinti pareiškėjui skiriamą išmoką. Be to, pabrėžtina, jog nuteistųjų ir suimtųjų teisė į nagrinėjamą išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, įstaiga turi teisę išmokų visai neskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimas, susijęs su piniginės išmokos skyrimu ir jos dydžiu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10. Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog privalėjo mokėti už elektros energiją. BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-108, 1 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų daiktų, naudojančių elektros energiją, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šiuose taisyklėse nustatytą formą. Teismas pažymi, kad šios taisyklės nenumato galimybės suimtuosius ar nuteistuosius atleisti nuo išlaidų už naudojamus elektros prietaisus, išskyrus išlaidas už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją, kurios vadovaujantis taisyklių 10 punktu, iš suimtųjų ir nuteistųjų neišskaičiuojamos, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėjas skundėsi, jog jam nebuvo išduodamos rašymo priemonės, todėl jis negalėjo ginti savo teisių, susirašinėti su šeima.

Vadovaujantis BVK 100 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Be to, Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 mmm. Rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 3–4 punktai įtvirtina, jog oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigai išlaidas už jos parengimą, o įstaiga turi sudaryti sąlygas pareiškėjui sumokėti už kopijos parengimą pačioje įstaigoje arba nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kad pareiškėjas galėtų sumokėti banke. BVK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos (BVK 99 straipsnio 3 dalis). BVK 99 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad siunčiamų skundų ir laiškų išlaidas apmoka patys nuteistieji, todėl pataisos įstaiga neprivalo aprūpinti nuteistųjų pašto ženklais bei kanceliarinėmis priemonėmis (popieriumi, rašymo priemonėmis, vokais ir kt.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės netrukdo teikti jam procesinius dokumentus teismui. Pažymėtina, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. pateikė 4 skundus (pradėtos 4 administracinės bylos) Vilniaus apygardos administraciniame teismui, nuo 2017 m. iki 2018 m – 6. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiems pareigūnams teikė prašymus dėl kanceliarinių reikmenų išdavimo (ir buvo atsisakyta), nekonkretizavo, kada jam buvo būtinos minėtos prekės, tačiau nebuvo išduotos. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl šis pareiškėjo neindividualizuotas ir nepagrįstas reikalavimas atmestinas.

12. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

13. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.