Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 62-824 bei 2017 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 62-871, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos, panaikinimo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui buvo atsiųstas kortelių skaitytuvas ir 2 GB SD kortelė, kurie buvo patikrinti ir 2017 m. rugsėjo 9 d. perduoti nuteistajam. Pareiškėjas, pastebėjęs kad įrenginys neveikia, su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 54 – 55). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnas buvo susitikęs su pareiškėju, susitikimo metu nustatyta, kad kortelių skaitytuvas fiziškai nepažeistas, prisijungus jį prie pareiškėjo aparatūros ir pajudinus laidą, kortelių skaitytuvas pradėjo veikti (b. l. 53). Lukiškių TI-K raštu pareiškėją informavo, kad kortelių skaitytuvas buvo tikrinamas panaudojant introskopą „Rapiscan“, pažeistas negalėjo būti, taip pat susitikimo su pareigūnu metu nustatyta, kad įrenginys veikia (b. l. 52).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. kratos metu buvo rasta ir patikrinimui paimta pareiškėjo daiktuose esanti informacijos laikmena „Sandisk Cruzer Glide“ 8 GB, dėl to surašytas Suimtojo ir nuteistojo elektros prietaisų ir informacijos laikmenų paėmimo patikrinimui 2017 m. rugsėjo 7 d. aktas Nr. 51-4604 (b. l. 42 – 47). Pareiškėjas raštu patvirtino, kad laikmeną rado duše ir nežino, kas joje yra (b. l. 48). Specialistai patikrino nurodytą laikmeną ir tarnybiniame pranešime (b. l. 50 – 51) nurodė, kad informacijos laikmena pareiškėjui nepriklauso. Patikrinimo metu informacijos laikmenoje buvo rasti pornografinio turinio įrašai. 2017 m. rugsėjo 20 d. vyko drausmės komisijos posėdis (b. l. 41), kurio metu nutarta teikti siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą. 2017 m. rugsėjo 22 d. skundžiamu nutarimu Nr. 62-824 (b. l. 13) pareiškėjui buvo paskirtas papeikimas.

Dėl pareiškėjui skirtų nuobaudų

Dėl šio pažeidimo įvyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu svarstyta dėl padaryto pažeidimo ir teikimo dėl nuobaudos, buvo išsamiai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Lukiškių TI-K priėmė sprendimą remdamasis tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, pareiškėjo paaiškinimu, patikrinimo medžiaga bei drausmės komisijos posėdyje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė bendrąsias ir specialiąsias teisės aktuose įtvirtintas pareigas, laikėsi nuobaudos skyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pačią švelniausią galimą skirti nuobaudą – papeikimą. Vien faktas, kad informacijos laikmena priklausė ne pareiškėjui, negali paneigti tos aplinkybės, kad laikmena su neleistinu turiniu buvo rasta pas pareiškėją, todėl nuobauda paskirta pagrįstai, o taip pat nėra per griežta padarytam pažeidimui. Teismas taip pat daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas skundą dėl šios nuobaudos, tinkamai įvertino jam pateiktą dokumentinę medžiagas, visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 62-824.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 62-871 gavo nuobaudą už tai, kad pažeidė pataisos įstaigos tvarką bei nevykdė pareigūnų reikalavimų. Byloje esančių Lukiškių TI-K tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 9 val. 40 min., pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 74, ne miegui skirtu metu miegojo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota, pareigūno reikalavimų atsikelti ir sutvarkyti savo miegamą vietą nuteistasis nevykdė. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau tą padaryti jis atsisakė. Atsisakymas įformintas protokolu. Žodžiu pareiškėjas paaiškino, kad negalėjo padaryti pažeidimo, kadangi žiūrėjo televizorių, tačiau toks teiginys laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, o nesivadovauti tarnybiniuose pranešimuose esančiais objektyviais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Šio pažeidimo padarymo aplinkybės išnagrinėtos 2017 m. spalio 11 d. drausmės komisijos posėdžio metu, atsižvelgiant į drausmės komisijos teikimą, buvo priimtas skundžiamas Lukiškių TI-K nutarimas Nr. 62-871, kuriuo pareiškėjui skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Nagrinėjamu atveju, parinkdamas konkrečią nuobaudos rūšį, atsakovas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pareigas, taip pat Taisyklių 73.6 punkte nurodytą pareigą tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Teismas vertina, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, tinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, faktą, kad pareiškėjas jau buvo baustas ir gavęs papeikimą, todėl parinko adekvačią – vidutinio sunkumo nuobaudą, kurios panaikinti nėra teisinio pagrindo. Konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą dėl nutarimo išnagrinėjo tinkamai ir, įvertinęs surinktą medžiagą, pagrįstai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 2S-7104 konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl šiais Lukiškių TI-K nutarimais paskirtų nuobaudų jam buvo sumažinta pašalpa nuo 0,3 BSI dydžio piniginės išmokos iki 0,1 BSI. Pareiškėjas, keldamas šį reikalavimą teismui, nenurodė tokį reikalavimą grindžiančių aplinkybių, t. y. nenurodė, kodėl ir kokiu pagrindu gauna minėtas pašalpas, bei kitų reikšmingų aplinkybių. Kaip minėta, galimų už pažeidimus paskirti nuobaudų rūšys įtvirtintos BVK 142 straipsnio 1 dalyje, pateikiant išsamų ir baigtinį sąrašą. Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad pareiškėjui, be jau minėtų nuobaudų (papeikimo ir draudimo iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje) būtų buvusi paskirta dar kokia nors sankcija, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui sumažintas pašalpos dydis yra susijęs su pareiškėjui už pažeidimus paskirtomis nuobaudomis, todėl toks pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo nurodomų pažeidimų

Pareiškėjas 2017 m. kovo 31 d. pateikė prašymą – pasižadėjimą dėl darbo įmonėje „Mūsų amatai“ staliumi (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų, prašymas nebuvo patenkintas (b. l. 106 – 107). 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą (b. l. 111). Lukiškių TI-K raštu (b. l. 109 – 110) jam buvo neleista dirbti, išaiškinus, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų daug, todėl jeigu nuteistasis neatitinka bent vieno kriterijaus, jam nėra suteikiamas leidimas dirbti.

BVK 125 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų darbą. Jame numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas buvo du kartus informuotas apie laisvas darbo vietas įmonėje „Mūsų amatai“, atsižvelgiant į tai pateikė prašymus – pasižadėjimus dėl darbo, kurie buvo svarstyti Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje ir buvo netenkinti vadovaujantis Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis bei jame įtvirtintais kriterijais.

Atsižvelgiant į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio metu pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas neleisti V. G. dirbti įmonėje „Mūsų amatai“. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug. Todėl jeigu nuteistasis neatitinka bent vieno kriterijaus, jam nėra suteikiamas leidimas dirbti įmonėje „Mūsų amatai“. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Lukiškių TI-K administracija piktybiškai neleido pareiškėjui užsiimti darbine veikla.

2017 m. birželio 2 d. pareiškėjas įteikė prašymą padaryti paso kopiją (b. l. 100). Atsižvelgiant į tai, kad paso galiojimas buvo pasibaigęs, pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. pateikė prašymą padaryti asmens tapatybės kortelę (b. l. 102). 2017-08-14 V. G. buvo padaryta asmens tapatybės kortelė bei išduota kortelės kopija. Pagal Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo duomenis, 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas įteikė laišką, kuris buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (b. l. 104).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo padaryta asmens tapatybės kortelės kopija, dėl to suvaržytos teisės pateikti dokumentus institucijoms dėl palikimo priėmimo.

Taisyklių 193 ir 194 punktuose įtvirtinta kopijų išdavimo tvarka, pagal kurią pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, tam nuteistasis turi pateikti prašymą. Administracijos atstovas prašymą registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti, arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą padaryti paso kopiją, tačiau kadangi jo galiojimas buvo pasibaigęs, šio prašymo atsisakė. Teismui pateikto tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo padaryta asmens tapatybės kortelė bei išduota jos kopija, dėl to pareiškėjo teiginys, kad šie administracijos veiksmai nebuvo padaryti, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentą taip pat paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, kad jis 2017 m. lapkričio 17 d. išsiuntė laišką Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Pareiškėjas taip pats skundžiasi tuo, kad atliekant patikrinimą, buvo sugadintas jo kortelių skaitytuvas. Taip pat pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. skundu skundė Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. rašto Nr. 96-4617 dėl galimo kortelių skaitytuvo sugadinimo. Kalėjimų departamentas nustatė, kad skaitytuvas fiziškai negalėjo būti sugadintas, kadangi tikrinant introskopu jis nebuvo išpakuotas. Dėl galimo kortelių skaitytuvo sugadinimo su pareiškėju buvo susitikęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas, kurio metu pareiškėjo akivaizdoje buvo nustatyta, kad kortelių skaitytuvas fiziškai nepažeistas, prijungus jį prie televizoriaus ir pajudinus laidą, kortelių skaitytuvas pradėjo veikti.

Kalėjimų departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad kortelių skaitytuvas galimai buvo su gamykliniu broku ir Lukiškių TI-K pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) numato, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė (7.8 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gavo siuntinį – kortelių skaitytuvą su 2 GB SD kortele, kurie, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus dėl siuntinių patikrinimo, buvo patikrinti panaudojant introskopą „Rapiscan“, t. y. siuntinio neišpakuojant. Pareiškėjas skunde Lukiškių TI-K nurodė, kad gavo neveikiantį skaitytuvą. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo duomenų, Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas susitikimo metu, dalyvaujant pareiškėjui, patikrino aparatą, kuris pradėjo veikti, taip pat buvo nustatyta, kad aparatas fiziškai nėra pažeistas. Šios aplinkybės buvo detaliai išdėstytos Lukiškių TI-K pareiškėjui dėl šio nusiskundimo pateiktame 2017 m. lapkričio 10 d. rašte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad kortelių skaitytuvas buvo sugadintas atliekamo patikrinimo metu, kadangi atsakovas pateikė išsamius ir nuoseklius tą paneigiančius duomenis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K, atlikdamas teisės aktuose įtvirtintą pareigą, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, prašydamas teismo atlyginti dėl kortelių skaitytuvo sugadinimo patirtą turtinę žalą, nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų – ar buvo tikrintas veikimas pirkimo metu, nepateikė čekio, įrodančio patirtų nuostolių realumą, o vien byloje esanti kortelių skaitytuvo dėžutė su ant jos nurodyta kaina 14,99 Eur (b. l. 18) nėra pakankamas įrodymas turtinės žalos kilimui pagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, skundžiamame 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7104 pagrįstai ir visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, nurodytas pareiškėjo skunde ir padarė pagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad kortelių skaitytuvas būtų neveikiantis ar juo labiau sugadintas dėl Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. kratos metu nebuvo supažindintas su jos atlikimo pagrindu bei rezultatais, kratos atlikimo metu negalėjo būti patalpoje, o taip pat iš jo buvo paimti stalo įrankiai. Su tokiais pareiškėjo argumentais negalima sutikti.

Kratų atlikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos. Instrukcijų 148 punktas numato, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kamerų kratų atlikimo tvarka įtvirtinta 173 punkte. Atliekant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) išvedami iš kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Išvestiems iš kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata. Kameros sienos ir grindys išstuksenamos, patikrinama, ar nėra slaptaviečių, galimų landų į pogrindį, ar gerai pritvirtintas stalas ir gultai. Patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija. Apžiūrimos miegojimo vietos, lovos, patalynė, spintelės ir suimtųjų bei nuteistųjų daiktai. Kamerų techninių apžiūrų, kontrolinių techninių apžiūrų, planinių kamerų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į kamerų kratų ir techninių apžiūrų apskaitos žurnalus (33 ir 34 priedai). Pareigūnai, atlikę kratas ir technines apžiūras, apie jų rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris pasirašo specialiame žurnale ir apie rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kratos atliekamos prevenciniu tikslu, siekiant surasti ir konfiskuoti daiktus, kurie neįtraukti į asmenims leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Šiuo atveju darytina išvada, kad kratos procedūros pažeistos nebuvo, kaip nurodo pats pareiškėjas savo skunde, jis buvo išvestas į koridorių, taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi taip, kaip jiems numatyta teisės aktuose, taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos filmuoti vykdomą kratą. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra užfiksuota, jog ginčo kratos metu būtų paimti kokie nors daiktai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo 2017 m. spalio 30 d. skunde, pateiktame Kalėjimų departamentui, pats teigia, kad iš jo buvo paimti nuosavi metaliniai šaukštai ir šakutės, kai tuo tarpu Taisyklių 18 priedo 4.6 punktas numato, kad nuteistiesiems leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį), taigi teisės aktuose nenumatyta galimybė nuteistiesiems turėti metalinius įrankius. Darytina išvada, kad šias aplinkybės Lukiškių TI-K visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bei atsakė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 24 d. raštu.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad jam nebuvo suteiktas leidimas turėti stacionarų nešiojamąjį kompiuterį. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad, vadovaujantis Taisyklių 18 priedo 5.2 punktu, nuteistiesiems iš elektroninių prietaisų galima turėti nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą, taip pat nurodyta, kad leidžiama turėti stacionarius kompiuterius, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Darytina išvada, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems turėti stacionaraus kompiuterio, todėl Lukiškių TI-K veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų jam kilo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kurią skunde įvertino 20 000 Eur.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, taip pat nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K nepadarė neteisėtų veiksmų, priešingai, tiek skirdama nuobaudas, tiek dėl kitų pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, atsakovas elgėsi griežtai laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei jam keliamų pareigų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nedetalizavo, kokius fizinius ir dvasinius išgyvenimus jam sukėlė galimai neteisėti atsakovo veiksmai. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad neegzistuoja būtinosios sąlygos neturtinės žalos priteisimui (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.