Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose jam buvo mokama per maža mėnesinė piniginė išmoka.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, vertina jog jis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas žalą sieja su tuo, jog kalinimo Alytaus PN laikotarpiu (nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. sausio 14 d.) jam buvo skiriama per maža piniginė išmoka. Pareiškėjo teigimu, išmokant tik 9 Lt piniginę išmoką per mėnesį vietoje pagal teisės aktus priklausančios 39 Lt išmokos per mėnesį, pareiškėjas patyrė 600 Lt (180,39 Eur) turtinę žalą bei 20 000 Lt (5 975 Eur) neturtinę žalą, nes taip iš jo buvo pasityčioja, pažemintas jo orumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi pareiškėjo bausmės atlikimo Alytaus PN laikotarpiu), arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintose „Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse“ (redakcija, galiojusi pareiškėjo bausmės atlikimo Alytaus PN laikotarpiu) nustatyta išmokų mokėjimo tvarka. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos; 2.2. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos; 2.3. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos.

Nuteistiesiems bei suimtiesiem gali būti mokama ir pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias Laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos. Aprašo 7 punkte taip pat numatytos vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (7.2 p.); vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams (7.3 p.); iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose (7.4 p.); parama medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas (7.5 p.).

Iš nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7 dalyje paminėtą iki 0,3 MGL dydžio išmoką (nuteistiesiems) ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo veiksmai – atitinkamo dydžio piniginės išmokos, taip pat pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, nesiekiančios maksimalios teisės aktuose nustatytos sumos, mokėjimas, atsižvelgiant į Taisyklių 2 punkte nurodytas aplinkybes, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti.

Taip pat pažymėtina, jog pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu) 4 punktą išmokos neskiriamos: 4.1. jeigu įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė mokamą darbą, kurį pagal sveikatos būklę nuteistasis gali dirbti, ir nuteistasis atsisakė dirbti; 4.2. jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš šių drausminių nuobaudų: 4.2.1. uždarymas į baudos (nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės) izoliatorių ar karcerį; 4.2.2. anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, panaikinimas; 4.2.3. perkėlimas į drausmės grupę; 4.2.4. perkėlimas į kamerų tipo patalpas; 4.3. jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti); 4.4. jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 MGL, o dirbantis – 0,5 MGL dydžio ar didesnę pinigų sumą.

Bylos medžiaga (b. l. 26-27) patvirtina, kad pareiškėjui nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių buvo skirta 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. vasario 7 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 12 d., 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. spalio 21 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. (pirmąjį kartą 7 paroms, kitus – 15 parų). 2013 m. rugpjūčio 27 d, pareiškėjui paskirta nuobauda – perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, 2014 m. sausio 7 d. – perkelti į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams.

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktos pažymos (b.l. 28-29) aiškiai matosi piniginių išmokų išmokėjimas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. 2012 m. pareiškėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė išmoka ir 5 Lt pašalpa, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais – mokėta po 7 Lt, kovo – rugsėjo mėn. po 5 Lt ir vienkartinės piniginės išmokos 2013 m. kovo mėn. – 25 Lt ir liepos mėn. – 16,71 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai, kai pareiškėjui kas mėnesį būdavo skiriamos piniginės išmokos, išskyrus atvejus, kai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, nepažeidžia aptartų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti ir, minėta, pareiškėjo pretenzijos dėl gaunamų piniginių išmokų dydžio laikytinos nepagrįstomis.

Apelianto akcentuojamame 2014 m. kovo 3 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. 2S-1320 pagrįstai nurodyta, kad maksimali piniginė išmoka nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d. gali būti iki 39 Lt (0,3 MGL), tačiau jau minėtose Taisyklėse nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Pareiškėjo akcentuojamas raštas neįrodo, kad teisės aktai įpareigojo atsakovą pareiškėjui jo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu mokėti 39 Lt per mėnesį piniginę išmoką.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, jog teismo posėdžio metu nurodė, kad būdamas Alytaus PN bandė įsidarbinti, taip pat prašo teismo išreikalauti duomenis, ar jis Alytaus PN buvo pateikęs prašymą dėl mokymosi mokykloje pagal socialinės paramos programą.

Šiais aspektais teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas neteigia ir nesiekia įrodyti, kad buvimo Alytaus PN laikotarpiu jis dirbo ar mokėsi, o tik tai, kad galimai buvo pateikęs atitinkamus prašymus. Nutartyje jau aptartų teisės aktų nuostatos numato, kad konkretus piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į dalyvavimą darbinėje veikloje (ne norą, prašymo dėl to pateikimą), o 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpos gali būti skiriamos suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose (ne tik nori mokytis, pateikė dėl to prašymą). Atitinkamai pareiškėjo argumentai susiję su jo darbine veikla atmetami, prašymas dėl dokumentų, susijusių su jo prašymu mokytis mokykloje, išreikalavimo netenkintinas.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog, skirtingai nei teigia apeliantas, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, ištyrė byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, priėmė teisėtą ir pagrįstą, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkantį, sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, nurodytą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.