Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui V. M. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 180,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5,975 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2012-04-13 iki 2014-01-14 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – Alytaus PN). Alytaus PN administracija nuo 2012-04-13 iki 2014-01-14 mokėdama pareiškėjui 9 Lt mėnesinę išmoką, pažeidė LR įstatymus, nes turėjo mokėti 39 Lt piniginę išmoką. Dėl neteisingos išmokos su skundais kreipėsi į Alytaus PN administraciją, Kalėjimų departamentą ir į kitas institucijas. Pareiškėjas mano, kad 39 Lt piniginės išmokos jam buvo neskiriamos nepagrįstai, tokiu veikimu atsakovas pažemino pareiškėją. Jo paskaičiavimu pareiškėjas turėjo gauti 600 Lt piniginių išmokų, todėl jis prašo priteisti jam padarytą turtinę žalą, kurios dydis sudaro 600 Lt (180,39 Eur). Pareiškėjo nuomone, jo teisės gauti 39 Lt piniginę išmoką buvo varžomos, jis patyrė nepatogumus dėl to, kad negavo teisės aktais nustatytų piniginių išmokų, todėl prašo priteisti 5 975 Eur neturtinės žalos.

Atsakovo Alytaus pataisos namų atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (b.l. 21-23) išdėstytus motyvus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad, vadovavosi „Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo“ taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, 2 dalies 2 punktu. Konkretų piniginės išmokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgiant į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įstaigai turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę kuriai priskirtas nuteistasis. Arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 Bazinės socialinės išmokos dydžio piniginės išmokos. Pagal įstaigoje turimas lėšas, nuteistiesiems skiriama 9 litai piniginė išmoka. Drausminei grupei paskirtiems taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio piniginės išmokos. Pagal įstaigoje turimas lėšas, nuteistiesiems skiriama 5 litai piniginė išmoka. Įstaigoje pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų skiriamos vadovaujantis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2009-05-13 nutarimu Nr. 430, 7 punktu bei Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013-08-02 įsakymu Nr. 1-252 „Dėl socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašu" 2.3 p. (tik besimokantiems). Konkretų pašalpų dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija. Pagal įstaigoje turimas lėšas, labai gerai besimokantiems nuteistiesiems skiriama 8 litai pašalpos iš socialinės paramos fondo lėšų, gerai besimokantiems 5 litai, patenkinamai besimokantiems 2 litai, nelankantiems mokyklos pašalpa nemokama. Gautas finansavimas nepatenkina Alytaus PN įstaigos poreikių, nėra galimybės atsiskaityti už nuteistųjų sunaudotą elektros energiją, vandenį, šildymą, todėl ir susidaro kreditinis įsiskolinimas 2012-01-01 - 469,4 tūkst. Lt; 2013-12-31- 721,2 tūkst. Lt. Didžiausias kreditinis įsipareigojimas už nuteistųjų sunaudotas komunalines paslaugas (elektrą, vandens sąnaudas, šildymą). 2012 m. pareiškėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė išmoka ir 5 Lt pašalpa, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais - mokėta po 7 Lt, kovo- rugsėjo mėn. po 5 Lt ir vienkartinės piniginės išmokos 2013 m. kovo mėn. - 25 Lt ir liepos mėn. - 16,71 Lt. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. M. laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2014-01-14 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje yra reglamentuotas arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas. Pagal šio straipsnio 7 dalį nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Nuteistieji turi teisę gauti pašalpas iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija). Šio aprašo 7.1. punktu nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti „Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas“. Taip pat nuteistieji turi galimybes gauti pinigines išmokas iš valstybės biudžeto, šių išmokų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis „Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis“. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos; 2.2. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos; 2.3. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos. Be to, Taisyklių 4.2.1. punktas nurodo, kad išmokos neskiriamos, jeigu per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių. Pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo skirtos Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais 2012-07-31 (uždaryti į baudos izoliatorių septynioms paroms), 2012-12-19, 2013-01-03, 2013-01-18, 2013-02-07, 2013-03-14, 2013-03-28, 2013-04-12, 2013-04-29, 2013-06-10, 2013-06-25, 2013-07-08, 2013-07-25, 2013-08-28, 2013-09-18, 2013-10-03, 2013-10-21, 2013-11-04, 2013-11-19, 2013-12-09 (uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų) (b.l. 26-27). Tokiu būdu, pareiškėjui už tuos mėnesius, kuriais buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių, neturėjo būti skiriama piniginė išmoka, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas gaudavo pašalpą, kuri skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas (b.l. 28-29). Pagal šios Tvarkos 7.1. punktą laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jam Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. yra skyrę piniginių išmokų ir pašalpų 157,71 Lt. sumoje (b.l. 28-29).

Iš byloje pateiktos pažymos (b.l. 28-29) aiškiai matosi piniginių išmokų išmokėjimas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. 2012 m. pareiškėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė išmoka ir 5 Lt pašalpa, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais - mokėta po 7 Lt, kovo- rugsėjo mėn. po 5 Lt ir vienkartinės piniginės išmokos 2013 m. kovo mėn. - 25 Lt ir liepos mėn. - 16,71 Lt.

Pareiškėjas nurodė, jog turi būti skiriama per mėnesį 39 Lt piniginė išmoka, nes toks išmokos dydis nurodytas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymo Nr. 4/07-260, 2 punkte.

„Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo“ taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgiant į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įstaigai turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę kuriai priskirtas nuteistasis.

Aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokos iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t.y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.

Iš pirmiau pacituotų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui kas mėnesį būdavo skiriamos piniginės išmokos, išskyrus atvejus, kai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pretenzijos dėl gaunamų piniginių išmokų dydžio laikytinos nepagrįstomis.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 180,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5,975 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu Alytaus PN administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 5,975 Eur neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam Alytaus pataisos namų tarnautojų veiksmais padaryta turtinė žala, nes jo paskaičiavimais jis turėjo gauti 180,39 Eur piniginių išmokų, tačiau jis jų negavo dėl to, kad jam jos buvo netinkamai paskaičiuotos. Kaip jau buvo išanalizuota anksčiau, toks pareiškėjo paskaičiavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais, todėl laikomas tik prielaida, kad taip galėjo būti. Tačiau, teismas priimdamas sprendimą negali remtis prielaidomis. Kaip jau minėta aukščiau, teisė gauti piniginę išmoką nėra absoliuti ir priklauso nuo daugelių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.

Byloje nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto - Alytaus pataisos namų - pareigūnai veikė vadovaudamiesi teisės aktais, todėl pareiškėjo konstitucinių teisių nepažeidė. Jų veiksmus laikyti neteisėtais nėra pagrindo. Teisėtų veiksmų pagrindu turtinė bei neturtinė (moralinė) žala neatsiranda, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.