- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- eI2-4170-920/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. J. K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. K. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. J. K. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2025-09-08 Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei M. J. K. J.; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės M. J. K. J. prašymą išduoti Šengeno vizą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą dėl to, kad ketino aplankyti Lietuvoje gyvenantį ir dirbantį savo būsimą vyrą ir vaiko tėvą M. M. T. D., kuris Lietuvoje darbo pagrindu turi leidimą laikinai gyventi. Ambasadai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. prašymas išduoti Šengeno vizą, paso kopija, kelionės draudimo dokumentai, lėktuvų bilietų skrydžiams į Lietuvą ir atgal į Indiją rezervacijos, banko pažymos apie turimas lėšas. 2025.10.08 Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Pareiškėjai. Minėtame sprendime nurodyta, kad taip nuspręsta dėl to, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas; informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo, arba dėl jų turinio teisingumo; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Kadangi Pareiškėja Lietuvoje planavo būti 90 dienų, kas reiškia, jog jie turėjo įrodyti, kad turi 3600 EUR, taip pat, kad turės lėšų grįžti į savo kilmės valstybę. Tad akivaizdu, jog Pareiškėja įrodė ir pagrindė, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, todėl jai visiškai nesuprantama, kodėl Ambasada sprendė, kad ji nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų. Tarpininkavimo raštuose buvo nurodyta, kad Pareiškėja Lietuvoje bus apgyvendinta adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su būsimu vyru M. M. T. D. 2020-02-21 yra susilaukusi sūnaus A. C., kurį būsimos kelionės metu įsipareigojo prižiūrėti jos tėvai J. K. ir D. J., todėl vaiko palikimas Indijoje yra nepaneigiama garantija, kad ji grįš į Indiją pas vaiką. Pareiškėjai yra visiškai nesuprantamas Ambasados sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą neva dėl to, kad užsienietė nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir dėl ko Ambasadai kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinimo dokumentų patikimumo ir autentiškumo. Taigi nežinodama Ambasados argumentų ir motyvų dėl priimtų sprendimų, Pareiškėja detaliau šiame skunde negali pakomentuoti ir pasisakyti dėl tokių Ambasados padarytų išvadų. Gavus Atsakovo atsiliepimą į šį skundą, Pareiškėja, žinodama Ambasados motyvus, galės plačiau dėl jų pasisakyti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Atsakovas, Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, jog yra susituokusi, kelionės į Lietuvą tikslas - draugo lankymas, kvietėjas G. K.. Pareiškėja ranka surašytame rašte Lietuvos Ambasadai nurodė, jog jos sutuoktinis dirba Lietuvoje, kad jų santuokos dokumentai nėra teisiškai sutvarkyti; sutuoktinio draugas G. pateikė kvietimą atvykti į Lietuvą; ji teikianti skrydžio bilietą į Lietuvą nuo 2025-10-20 iki 2026-01-10; turi medicininį draudimą; jos darbovietė pateikė sutikimą vykti į užsienį; jos tėvas ir motina lieka Indijoje. Patikrinus pateiktų skrydžių rezervacijos duomenis oro linijų svetainėje nustatyta, kad galiojanti rezervacija yra tik į Lietuvą, o atgalinio skrydžio į Indiją rezervacijos nėra. Pareiškėja deklaruoja vykstanti į Lietuvą pas sutuoktinį, tačiau nepateikusi jokių savo sutuoktinius ryšius su nurodytu asmeniu patvirtinančių dokumentų; jos 2025-08-19 išduotame pase nurodytas visai kitas asmuo, nei jos minimas kreipimosi tekste, pas kurį vykstama. Pareiškėja nurodžiusi, kad dirba, tačiau jos darbo santykius patvirtinantys dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl ten pateiktos informacijos tikrumo ir duomenų teisingumo: pareiškėjos pateiktas 2025-10-03 (duomenys neskelbtini) raštas dėl darbovietės sutikimo pareiškėjai vykti į Lietuvą neturi originalaus parašo ir spaudo (tėra faksimilė), o 2025-10-01 (duomenys neskelbtini) raštas dėl pareiškėjai atostogų suteikimo nuo 2025-10-15 iki 2026-01-15 pasirašytas faksimile kito asmens, spaudas taip pat faksimilinis. MIGRIS informacinėje sistemoje pateiktame Kvietime nurodyta, kad ji apsistos Šiauliuose, o kitame apgyvendinimą patvirtinančiame rašte - kad apsistos Marijampolėje. Banko sąskaitos išraše pastebimos manipuliacijos lėšomis - įnašai didelėmis sumomis grynaisiais arba iš nežinomų šaltinių, nėra galimybės nustatyti šių lėšų kilmės ir šaltinio, tikrojo pareiškėjos pajamų dydžio ir stabilumo, Išraše nėra gaunamo darbo užmokesčio. Pagal ES ambasadų Indijoje turimą informaciją Indijoje aktyviai veikia tarpininkai, kurie už mokestį rengia prašymus dėl Šengeno vizos ir patvirtinamuosius dokumentus, o siekdami sudaryti įspūdį apie pareiškėjo finansinį pajėgumą, tarpininkai neretai perveda dideles sumas į pareiškėjų sąskaitas. Ambasados konsuliniam pareigūnui, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos pareiškimų tikslu gauti Šengeno vizą patikimumo, taigi ir dėl deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimų grįžti į kilmės valstybę iki vizos galiojimo pabaigos, o tai pagal Vizų kodeksą yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Lietuvoje gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2025-09-08 Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei M. J. K. J.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155 (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas).
Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Minėto 21 straipsnio 3 dalies d papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis). To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
Pareiškėja nurodė, kad Ambasadai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. prašymas išduoti Šengeno vizą, paso kopija, kelionės draudimo dokumentai, lėktuvų bilietų skrydžiams į Lietuvą ir atgal į Indiją rezervacijos, banko pažymos apie turimas lėšas.
Atsakovė nurodė, kad patikrinus pateiktų skrydžių rezervacijos duomenis oro linijų svetainėje nustatyta, kad galiojanti rezervacija yra tik į Lietuvą, o atgalinio skrydžio į Indiją rezervacijos nėra. Pareiškėja deklaruoja vykstanti į Lietuvą pas sutuoktinį, tačiau nepateikusi jokių savo sutuoktinius ryšius su nurodytu asmeniu patvirtinančių dokumentų; jos 2025-08-19 išduotame pase nurodytas visai kitas asmuo, nei jos minimas kreipimosi tekste, pas kurį vykstama. Kvietime nurodyta, kad ji apsistos (duomenys neskelbtini), o kitame apgyvendinimą patvirtinančiame rašte - kad apsistos (duomenys neskelbtini).
Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad nurodytuose teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Kaip jau nurodyta, Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai ir atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, bei yra objektyviai pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro, nes byloje nustatyta, kad konsuliniam pareigūnui patikrinus pateiktų skrydžių rezervacijos duomenis oro linijų svetainėje nustatyta, kad galiojanti rezervacija yra tik į Lietuvą, o atgalinio skrydžio į Indiją rezervacijos nėra. Taip pat pareiškėja deklaravo vykstanti į Lietuvą pas sutuoktinį, tačiau nepateikusi jokių savo sutuoktinius ryšius su nurodytu asmeniu patvirtinančių dokumentų; jos 2025-08-19 išduotame pase nurodytas visai kitas asmuo, nei jos minimas kreipimosi tekste, pas kurį vykstama. MIGRIS informacinėje sistemoje pateiktame Kvietime nurodyta, kad ji apsistos (duomenys neskelbtini), o kitame apgyvendinimą patvirtinančiame rašte - kad apsistos (duomenys neskelbtini). Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ambasados konsuliniam pareigūnui įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos nurodyto tikslo gauti Šengeno vizą patikimumo, taigi ir dėl deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimų grįžti į kilmės valstybę iki vizos galiojimo pabaigos, o tai pagal Vizų kodeksą yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Lietuvoje gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjos teismui pateikti grįžimo atgal duomenys nebuvo laiku ir tinkamai pateikti ambasados konsuliniam pareigūnui, todėl jis neturėjo pagrindo kitaip įvertinti pareiškėjos pateikto prašymo bei įrodymų pagrįstumo.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą; pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą vertinančiai institucijai ir pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (LVAT 2021-12-01 nutartis adm. byloje Nr.eA-2764-624/2021; 2025-03-05 sprendimo adm. byloje Nr. eA-158-415/2025 26 p.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad 2025-09-08 Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai sprendimas yra pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punktas), jame išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės: nurodyta, kokius dokumentus pareiškėja pateikė, kokią informaciją surinko Ambasada, įvardinti pareiškėjos prašyme bei pateiktuose dokumentuose esantys prieštaringumai, sprendimo motyvai išdėstyti išsamiai ir pakankamai, todėl jis atitinka VAĮ įtvirtintus bendruosius pricipus, įskaitant proporcingumo principą, taip pat VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir išplėtotą LVAT praktiką aiškinant šiuos reikalavimus, taigi yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas)
Papildomai pažymėtina, kad administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl nei pats teismas atlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus, nei gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024; kt.). Sutiktina su atsakove, kad administracinis teismas pirmiausia vertina ginčijamo Sprendimo, kaip administracinio akto, kuriam keliami nustatyti reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą, o vertybinis (politinis, ekonominis) situacijos vertinimas priklauso viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju atsakovės ir jos padalinio Ambasados, diskrecijai.
Teismas dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ir argumentų, nekeičiančių šios administracinės bylos baigties, plačiau nepasisako. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.).
Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nei ginčijamas atsakovo Sprendimas, nei šis teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos vizos gavimo.
Pareiškėjos prašymas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas atsižvelgiant į tai, kad netenkintas pagrindinis skundo reikalavimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos M. J. K. J. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.