Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-514-668/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
II-514-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00316-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
S. S.
Advokatai
Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-514-668/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00316-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai S. S. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. P. 2024 m. kovo 6 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį Š. M. ir A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. kovo 25 d. S. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. P. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) teiseną ir paskirti Š. M. ir A. M. administracinę nuobaudą.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Policijos įstaigoje buvo užregistruotas S. S. pareiškimas dėl to, kad 2023 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje kilo konfliktas su kaimynu gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2023 m. vasario 8 d., apie 17.30 val. Pareiškėja išėjo su savo atstove, atstovaujančia ją bylose, D. G. į lauką jos palydėti iki mašinos. Būnant kieme ir einant link gatvės kaimyno Š. M. draugė arba žmona, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), užpuolė D. G. ir pasakė „tai ką su maišiuku išeini, ateik ir mes maišelį tau duosim“. Moteris buvo šviesių plaukų, vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, maždaug 40-45 metų amžiaus. Einant link mašinos, automobiliu grįžo kaimynas Š. M. Kaimynas Š. M. priėjo prie vartelių ir pradėjo Pareiškėją stumdyti. Kaimynas stumdė ją vartais. Kaimynas stengėsi vartus uždaryti, o ji norėjo atsidaryti vartus ir išeiti iš kiemo ir tuo momentu mane Š. M. pastūmė. Pastūmė kokius tris kartus, tada aš apsisukau savo kieme ir nuėjau link namų, nes bijojau, kad gali sumušti, nes kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs. Š. M. pasakė, kad „vartai turi būti atidaryti į vidų, užpisai mane". Incidento metu moteris šviesiais plaukais stovėjo šalia kaimyno Š. M. ir pasakė, kad „kai duosiu tai ir nukrisi". Policijos įstaigoje tikslinant mano pareiškimą D. G. paaiškino, kad 2023-02-08 apie 16.00 vai. jai atvykus pas mane, t.y. jos klientę S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, D. G., išėjusi iš mano namų apie 17.30 vai. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties mano namo varteliais, išgirdo stiprų moters riksmą iš (duomenys neskelbtini), Kaunas. Moteris šaukė ant visos gatvės, kad “sakei, kad nepažįsti, o va gavai maišiuką, eini su maišiuku“. D. G. moteriškę ignoravo, jai nieko neatsakė ir nuėjusi prie savo automobilio pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo automobilis, kurio modelio pasakyti negali, nes neprisimena. Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris praėjo ir tik atokiau nuėjęs, apsisuko ir pasakė D. G. šypsotis, nes jis nufotografavo ją ir automobilio valstybinius numerius. Į konfliktą D. G. nesivėlė. Tada minėtas vyriškis įžeidžiančiu tonu (niekinančiu tonu) kvietė į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, taip pat teigė, kad ir jie duos maišelį, jeigu užeis į svečius. Vyriškį D. G. ignoravo ir su juo visiškai nebendravo. Vyriškį matė pirmą kartą ir įtaria, kad jis bus klientės S. S. kaimynas Š. M. Vyriškis D. G. necenzūriniais žodžiais nevadino. Taip pat, D. G. paaiškino, kad kai dėjosi daiktus į savo automobilį, matė kaip Pareiškėja buvo pasilenkusi prie savo vartų, o kaimynas bandė juos uždaryti. Mažiausiai tris kartus vartus stūmė vartelius link klientės S. S.

Tyrimo metu policijos pareigūnė atliko dviejų vaizdo įrašų apžiūrą: vaizdo įrašas „VID_20230208_191102“ yra 1.26 min. trukmės, spalvotas be garso. Vaizdo įraše laiko ir datos nesimato. Įraše matosi metalinė tvora ir vartai. Vienoje vartų pusėje stovi vyras, o kitoje pusėje stovi moteris. Matosi, kad asmenys kalbasi ir gestikuliuoja. Vyras apsirengęs tamsiai, vidutinio ūgio, stambaus sudėjimo. Moteris vidutinio ūgio, stambaus sudėjimo, apsirengusi tamsios spalvos striuke, palaidais tamsiais plaukais iki pečių. Vyriškis uždaro vartelius. Matosi kaip vyras nori uždaryti vartelius, o moteris juos nori atidaryti. Matosi, kad vartai kelis kartus yra stumdomi iš abiejų pusių. Prie vartų ateina moteris šviesių plaukų ir apsirengusi šviesiai, kuri kažką pasako moteriai apsirengusiai tamsiai. Vaizdas dingsta ir pasirodo nespalvotas vaizdas. Matosi, kad moteris išeina pro vartelius. Moteris grįžta į aptvertą teritoriją, pasuka galva į dešinę pusę ir pridėjusi pirštą prie smilkinio pasukioja. Tuomet prieina vyriškis ir uždaro vartus. Vaizdo įrašas „VID_20230208_192909“ yra spalvotas ir 02.43 min. trukmės, laiko ir datos nesimato. Matosi kieme stovintis mėlynos spalvos automobilis, metaliniai tvoros vartai. Girdisi moterų balsai ir matosi praeinančios dvi moterys. Viena moteris yra tamsių plaukų, stambesnio sudėjimo, apsirengusi mėlynos spalvos striuke. Kita moteris yra šviesių plaukų ir apsirengusi raudonos spalvos striuke. Moterys atsidaro vartelius ir išeina už jų į gatvę. Girdisi moters balsas „su maišiuku išeinant, geros dienos pone ir pas mus ateikit“. Pasirodo vyras apsirengęs tamsiomis kelnėmis, tamsios spalvos striuke žemiau kelių. Pateiktame vaizdo įraše ne viskas girdisi kas yra kalbama, girdisi pokalbių nuotrupos, fone girdisi šuns lojimas ir triukšmas. Vyras pasako „gal paderinti“, „jei reikės aš pabūsiu vartininkas“ vyras laiko rankose dėžę ir prieina prie vartelių. Vyras sako „vartai negali būti atidaryti į gatves išsiaiškink savivaldybėje taisyklės „bled užpisai su savo tais vartais“ moteris pasako „ei gražuole ką čia darai“ ir pasirodo moteris šviesiais plaukais, apsirengusi šviesiai „alkoholikė išsigydyk nuo alkoholio, žiūri alkoholikė“ vyras pasako „dabar nusifotografuosimi kartu“ ir vyras laiko rankose telefoną. Moteris apsirengusi mėlynos spalvos striuke eina pro vartus į kiemą ir pasukioja pirštą prie galvos. Vyras uždaro vartelius. Girdisi kaip moteris pasako „greit sutvarkys psichinė bled“.

Pareiškėjos ir jos atstovės duoti parodymai bei vaizdo įrašas visiškai paneigia Institucijos motyvus, kad „garso įraše yra girdimi necenzūriniai žodžiai, tačiau Š. M. neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“ ir, kad „necenzūriniai žodžiai buvo išreikšti negarsiai, žodinio konflikto metu kaip emocijos išraiška“, nes jokio konflikto nebuvo, t. y. nei ji, nei jos atstovė nebendravo su Š. ir A. M. Tik jie savo įžūliu elgesiu siekė išprovokuoti konfliktą, garsiai vadindami ją visokiais, aukščiau minėtais žodžiais, jos atstovei niekinančiai siūlydami kyšį. Š. M. ir A. M. įžūlus elgesys buvo kryptingas – įžeidinėjo ir kibo prie Pareiškėjos ir jos atstovės, tyčia tai darydami garsiai ir aiškiai, siekdami, kad matytų ir girdėtų aplinkiniai asmenys. Policijos pareigūnė priėmusi skundžiamą nutarimą teigia, kad tyrimo metu surinkus duomenis, administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 481 straipsnyje nustatyta nebuvo, tačiau byloje surinkti įrodymai aiškiai įrodo Š. ir A. M. neteisėtus, ANK 481 straipsnyje nurodytus veiksmus. Atkreipiamas dėmesys, kad Š. M. ir A. M. ne tik garsiai Pareiškėją vadino necenzūriniais žodžiais, bet ir įžūliai kibo prie jos atstovės, kurios nepažinojo, ir kuri su jais nekalbėjo.

Š. M. ir A. M. priešingus teisei veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune, kur veikos padarymo metu turėjo ir šiuo metu turi teisę lankytis kiti asmenys. Dėl laisvo priėjimo (veiksmas vyko gatvėje) prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įstatymas nereikalauja, kad būtinai turi matyti ar girdėti neteisėtus asmens veiksmus kiti asmenys. Įstatymas tik reikalauja nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas minėtame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Š. M. ir A. M. tyčia, ciniškai, ne kartą atliko teisei priešingus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. 2024 m. kovo 1 d. Š. M. ir 2024 m. vasario 27 d. A. M. duoti parodymai, kad nesiekė nieko įžeisti ar sutrikdyti viešąją tvarką prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir yra tiesiog gynybinė pozicija.

Pareigūnė priėmusi skundžiamą nutarimą teigia, kad „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Visos abejonės turėtų būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir, nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio teisės nusižengimo sudėties”, tačiau pareigūnė nenurodo jokių abejonių ar neaiškumų, kurie būtų, ir kurių nebūtų galima pašalinti. Yra netgi atvirkščiai, iš pareigūnės aprašytų aplinkybių aiškiai matyti, kad vaizdo įrašai ir Pareiškėjos bei D. G. duoti parodymai ne tik, kad neprieštarauja vieni kitiems, bet vieni kitus patvirtina. Nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent dėl Š. M. ir A. M. veiksmų, t. y. Pareiškėjos stumdymo, necenzūrinių žodžių, kibimo prie pašalinių žmonių viešoje vietoje buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

Policijos pareigūnė atlikusi S. S. pareiškimo tyrimą teigia, kad tyrimo metu bendrauta su kaimynais, tačiau įvykio liudininkai nenustatyti. Taip pat, kad patikslinimo metu bendrauta su Š. M. ir A. M., kurie atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes. Su asmenimis pravestas prevencinis pokalbis dėl netinkamo ir priešingo visuomenės interesams elgesio. Policijos pareigūnė priėmusi skundžiamą nutarimą teigia, kad „atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 481 straipsnyje nustatyta nebuvo. Pareiškėjos pateiktame garso įraše yra girdimi necenzūriniai žodžiai, tačiau Š. M. neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį”. Visiškai nesuprantama ir neaišku kokiu būdu policijos pareigūnė nustatė Š. M. veiksmų tikslą, nes nei jis, nei A. M. savo elgesio motyvų nenurodė, o jų atlikti veiksmai aiškiai rodo, kad jų tikslas būtent ir buvo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nepaisyti bendražmogiškų elgesio taisyklių, tyčia nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nes tiek Pareiškėja, tiek jos atstovė buvo Š. M. ir A. M. be jokios priežasties užsipultos viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžeidinėjamos, ką patvirtina ir policijos pareigūnės apžiūrėti vaizdo įrašai.

Policijos pareigūnė teigia, kad „Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas”, tačiau Pareiškėjos atstovė yra pašalinis asmuo, niekaip nesusijusi su Š. ir A. M., tačiau buvo jų aprėkta ir įžeidinėjama.

Priimant procesinį sprendimą turi būti įvertinta medžiagoje esančių duomenų visuma, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, nes vertinant vaizdo įrašų duomenis, liudytojos ir Pareiškėjos paaiškinimus yra akivaizdu, kad šių duomenų visuma paneigia policijos pareigūnės teiginį, kad nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir patvirtina, kad Š. M. ir A. M. padarė administracinės teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmens atliekami neleistini veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti viešajai tvarkai ir rimčiai pažeisti. Viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti pagrindinis, o ne šalutinis neteisėtus veiksmus atliekančio asmens veiklos motyvas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. vasario 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prie Pareiškėjos įvažiavimo vartų įvyko konfliktas su kaimynu Š. M. (toliau – Kaimynas) ir jo sutuoktine A. M. Konflikto metu Kaimynas pavartojo necenzūrinius žodžius Pareiškėjos atžvilgiu ir bandė uždaryti vartelius, kurių uždaryti neleido Pareiškėja juos laikydama – tuo metu įvyko susistumdymas. Tiek Kaimynas, tiek jo sutuoktinė paaiškino, kad konfliktas su Pareiškėja vyksta seniai, su Pareiškėja buvusios moters nenorėjo įžeisti, o Kaimyno veiksmai ir bendravimas buvo skirti Pareiškėjai, bei nukreipti į vartelių uždarymą, o ne į viešosios tvarkos trikdymą kas aiškiai matoma ir vaizdo įrašuose.

Vertinant teisinį reguliavimą būtina pažymėti, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (žr. pvz., Kauno apygardos 2022 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. AN2-144-348/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-233-806/2022 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja nesutinka su Nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo Kaimyno ir A. M. veiksmuose.

Iš byloje surinktos medžiagos, tame tarpe ir pareiškėjos apklausos matyti, kad tarp pareiškėjos bei Š. M. ir A. M. vyksta tarpusavio konfliktai, santykiai yra įtempti. Nutarime nurodytu laiku ir vietoje taip pat kilo žodinis konfliktas. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz., kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Sutiktina, kad Š. M. ir A. M. pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau Institucijos vertinimu pastarųjų veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai (Kauno Apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-144-348/2022, AN2-275-317/2023).

Tai, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnė ištyrė visą bylos medžiagą ir įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2024 m. kovo 6 d. priėmė pagrįstą sprendimą – nutarimą Nr. 24-ANR_N-192-2024, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje sudėties.

Pareiškėja S. S. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Dobilas teismo posėdžio palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje 2024 m. kovo 6 d. priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, iš esmės nurodant, kad administracinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo Š. M. ir A. M. taikyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nurodytas sankcijas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti tvarką ir žmonių rimtį. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje užtraukia asmenims baudą nuo 30 iki 140 eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra laikomi bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Remiantis ANK 565¹ straipsniu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Iš pateikto skundo matyti, kad Pareiškėja S. S. nesutinka su Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylą. Institucija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad be Pareiškėjos pateikto vaizdo įrašo ir jos bei atstovės apklausos tyrimo metu, duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nenustatyta, atliktoje vaizdo įrašo peržiūroje matyti, kad S. S. nėra stumdoma, ginčas tarp asmenų vyko dėl atidarytų kiemo vartų, o Š. M. ir A. M. veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos. Iš byloje surinktos medžiagos, tame tarpe ir Pareiškėjos apklausos matyti neginčijamas faktas, kad tarp Pareiškėjos bei Š. M. ir A. M. vyksta tarpusavio konfliktai, santykiai yra įtempti. Taip pat nėra ginčo, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje tarp S. S. ir Š. M. bei A. M. kilo žodinis konfliktas. Kaip matyti ir iš pačiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, abi konflikto pusės vieni kitų atžvilgiu išsakė tam tikrus žodžius, pati Pareiškėja nevengė kitai konfliktuojančiai pusei išsakyti nemandagių žodžių, akivaizdu, kad pati Pareiškėja nevengė konfliktuoti ir nebuvo suinteresuota, kad konfliktas neįvyktų arba ignoruoti kitos pusės reiškiamus priekaištus jos atžvilgiu.

Visų pirma, atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.

Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos medžiagą formaliai būtų galima konstatuoti ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymius, tačiau vadovaujantis tuo, kad tarp šalių, tai yra S. S. ir Š. M. bei A. M. vyksta nuolatiniai konfliktai, teisme ne kartą yra nagrinėti Pareiškėjos skundai dėl analogiško ar panašaus pobūdžio Š. ir A. M. veiksmų, byloje minimas trečiasis asmuo – S. S. atstovė D. G. yra tiesiogiai susijusi su ankstesniais šių šalių tarpusavio konfliktais bei administracinių bylų nagrinėjimu teismine tvarka, o iš byloje surinktų duomenų matyti, kad konfliktas nėra nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą ir siekio pažeisti viešąją tvarką Š. M. ir A. M. veiksmuose nėra. Savo veiksmais minėti asmenys siekė išsiaiškinti įvykio situaciją, tačiau neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, be to, remiantis vaizdo medžiaga, Pareiškėja taip pat nevengė naudoti nemandagius žodžius ir veiksmus kitai pusei. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Institucijos nuomonei, kad Š. M. ir A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) ir paskirti Š. M. ir A. M. administracinę nuobaudą, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o S. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos S. S. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta