Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. R. 2023 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,12 promilių neblaivumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu savo šeimos narei – sugyventinei I. L. – tyčia suėmė už pečių ir vieną kartą ranka sugriebė jai už kaklo, taip sukėlė I. L. fizinį skausmą.

D. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. R. 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10 val. prie baro (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), stikliniu bokalu vieną kartą tyčia suduodamas A. K. į galvos sritį, sukėlė A. K. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą viršugalvyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

D. R. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis su I. L. šventė jo gimtadienį, vartojo alkoholį (kartu išgėrė gal 15 l alaus). Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu, jei būtų blaivus, eitų 22 val. miegoti. Nukentėjusioji išgėrusi garsiai klauso muziką ir žiūri įrašus. Šiuo atveju įvyko žodinis konfliktas tarp jų, jis nuėmė nuo I. L. ausines ir suplėšė jas. Galėjo suimti nukentėjusiąją už pečių, kad nuimtų ausines, tačiau nemušė jos, negriebė už kaklo. Patikslino, kad sutinka su prokuroro pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau nenorėjo to specialiai daryti. Iki nagrinėjamo įvykio gyveno su I. L. 3,5 metų, šiuo metu taip pat su ja gyvena, yra susitaikę. Gali būti, kad dėl neblaivumo tiksliai nepamena visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 8.30 val. jis su bičiuliais susitiko bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. Baras yra vieno aukšto, dviejų kambarių. Nedažnai lankosi šiame bare. Prieš eidamas į barą, nebuvo pavartojęs alkoholio. Jis užsisakė bokalą alaus ir atsisėdo šalia jų. Iki konflikto išgėrė du gurkšnius iš pirmo bokalo. Tuo metu buvo gal aštuoni žmonės bare. Tame pačiame bare sėdėjo A. K. su draugu, kurie garsiai kalbėjo. D. R. su bičiuliais tildė juos, kurie buvo agresyvūs ir kalbėjo, kad karas Ukrainoje yra geras dalykas. Kaltinamasis atsistojo eiti parūkyti, o nukentėjusysis apėjo aplink stalą ir stipriai pastūmė jį į sieną. D. R. pargriuvo, pamatė, kad ranka persukta, apėmė labai stiprus skausmas. Tuo metu A. K. spardė į gulintį jį (sudavė į galvą, kairę pusę). Nukentėjusysis su draugu buvo išprašyti į lauką. D. R., siekdamas, kad nukentėjusysis nepasišalintų iš baro, paėmė nuo priekinio staliuko stiklinį 0,5 l bokalą su rankena alaus (bijojo, kad su ranka nesustabdys nukentėjusiojo, todėl paėmė bokalą), išėjo į lauką, pasivijo A. K. ir šliukštelėjo jam į veidą alaus. Nukentėjusysis smogė jam, o jis griūdamas galimai pataikė A. K. (neatsimena kur). Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri rado D. R., gulintį ant žemės. Jam buvo akivaizdžiai lūžusi ranka, todėl jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Kaltinamajam buvo nustatytas kairės rankos dvigubas lūžis. Nukentėjusįjį ir jo draugą pirmą kartą matė. Neprašė draugų sustabdyti A. K., nes viskas greitai įvyko. Nuo pargriuvimo bare iki bokalo paėmimo praėjo gal 3–4 min. Kai jis išėjo į lauką, nukentėjusysis buvo gal 20 metrų atstumu. Prieš pildamas alų nukentėjusiajam, pasakė „ką darai?“ (rusų kalba). Neprisimena, ar pataikė nukentėjusiajam su bokalu. Teismui pacitavus A. K. užfiksuotus sužalojimus (2 t., b. l. 27–28), D. R. parodė, kad jis galėjo padaryti tokius sužalojimus nukentėjusiajam gindamasis. Tuo metu šalia stovėjo A. K. draugas, o kaltinamojo pažįstami liko bare. Bokalas nedužo.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, D. R. parodė, kad jis paėmė dešine ranka svetimą bokalą, kuriame buvo pusė alaus (puspilnis), nuo pirmo staliuko prie baro durų. Pasivijo A. K. tarp baro ir parduotuvės „Maxima“. Kaltinamasis norėjo nukentėjusiajam šliukštelėti alaus į veidą, kad atsikvošėtų nuo nesąmonių darymo. Kvietė policiją, kai dar nebuvo įvykęs incidentas, bet policija neatvažiavo, o antrą kartą kvietė policiją, kai jis nukentėjo. Šliukštelėjo A. K. į veidą, kai šis atsisuko po D. R. pasakymo. Po to nukentėjusysis smogė kaltinamajam, smūgis praslydo, D. R. buvo prikasta lūpa iš vidaus, praėjo po dviejų dienų, niekur nesikreipė. Galėjo griūdamas bokalu užkabinti A. K. (bokalą laikė alkūnės aukštyje). Jis šliukštelėjo alaus ir gal ištiesė tuo metu ranką. Nugriuvęs nebuvo praradęs sąmonę. Matė, kad A. K. marškinėliai buvo kruvini, tačiau kraujas galėjo atsirasti iš bet kur. Prie jo buvo priėję V. su A.. Greitoji medicinos pagalba pirmiau atvažiavo, o policininkai atėjo iš kitos pusės. A. K. muštinė žaizda galėjo atsirasti nuo bokalo (galėjo savo veiksmu padaryti nukentėjusiajam sužalojimą).

Atsakydamas į gynėjos klausimus, D. R. parodė, kad jis išėjo iš baro, nes siekė pasivyti skriaudikus, kad jie nepasišalintų.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Nukentėjusioji I. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu D. R. apie trejus metus. Ji vakare su juo išgėrė alkoholinių gėrimų, tačiau tarp jų konfliktas neįvyko. Išgertuvių metu jie žiūrėjo filmą. Bežiūrint filmą, jos sugyventinis užmigo, o jai nesimiegojo, todėl ji nuėjo į balkoną parūkyti. Balkone ji buvo su telefonu ir ausinėmis, nes per telefoną klausėsi muzikos, bei rūkė. Jai berūkant, į balkoną atėjo sugyventinis ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl pavydo. Jai sėdint ant fotelių, jis jai iš ausų išplėšė ausines ir jas išmetė per balkono langą. Ji bandė nuraminti konfliktą ir jam pasakė, kad nustotų konfliktuoti, eitų išgerti dar po vieną „stikliuką“ ir eitų miegoti, bet jis jai suėmė už pečių ir pasakė, kad ,,niekur neisi „s***““. Po to, D. R. iškart sugriebė viena ranka jai už kaklo, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Ji pasakė jam, kad labai nori į tualetą, ir jis paleido ją. Ji iškart paėmė raktus nuo namų ir išbėgo į laiptinę išsikviesti pagalbos. Ji susisiekė su draugu, kad jis pasiimtų ją, nes jai nesaugu. Lauke sutiko policijos pareigūnus. Medikų pagalbos jai šiandien nereikia. Prieš tai buvo smurto artimoje aplinkoje, tačiau ne visada pranešdavo policijai (1 t., b. l. 2).

Nukentėjusioji I. L., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad D. R. pažįsta apie ketverius metus. Paskutinius trejus metus jie gyveno kartu kaip sugyventiniai. Žodiniai konfliktai tarp jų vyko ir ankščiau, tačiau D. R. niekada nenaudojo prieš ją smurto. Dviese alkoholį gėrė kelias dienas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. įvykio. Gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, bet nemažai. Kiekvieną dieną dviese išgerdavo po 10 litrų 6 laipsnių stiprumo alaus. Kas įvyko 2023 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.30 val., ji davė išsamus parodymus pirmoje apklausoje. Nori patikslinti, kad į balkoną D. R. atėjo būdamas labai agresyvus, smarkiai ranka čiupo ją už kaklo, tuo metu sukeldamas jai fizinį skausmą. Kita ranka jis išplėšė ausines, kurias, atidaręs balkono langą, išmetė, po to, suėmęs rankomis už pečių, pradėjo purtyti. Išsisukusi ji išbėgo į laiptinės koridorių. Jokių riksmų iš jos pusės nebuvo, tik sakė, kad jis atstotų nuo jos. D. R. pravardžiavo ją „s***“. Laiptinėje tarp 1 ir 2 aukštų sutiko policijos pareigūnus. Kas iškvietė policiją, nežino, galimai kaimynai. Jai sukeltą skausmą įvertina 5 balais iš 10 balų. Ryte jokio skausmo jau nejuto. Ji tuo metu tiesiog labai išsigando. Jokių įdrėskimų, mėlynių ar kitų sužalojimų padaryta nebuvo. Nei pas teismo medicinos specialistus apžiūrai, nei pas kitus medikus nesikreipė, nes kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Po šio įvykio D. R. paėmė savo daiktus iš jos buto, už padarytus veiksmus atsiprašė (1 t., b. l. 69–72).

I. L. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 1 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D, R. sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. vieną kartą sugriebė už pečių ir vieną kartą sugriebė jai už kaklo (1 t., b. l. 1–2).

2023 m. rugpjūčio 1 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas butas yra 5 aukšte iš 5 namo aukštų, buto durys Nr. 58. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kuris veda į virtuvę ir į vieną kambarį. Patekus į kambarį, kambaryje iš dešinės pusės stovi lova, priešais lovą stovi stalas ir sekcija. Kambaryje yra alkoholio vartojimo požymių, ant stalo stovi alkoholinių gėrimų tara. Iš kambario patenkama į balkoną, kuris bute yra vienas. Užėjus į balkoną, matomi du foteliai ir staliukas. Balkone grumtynių požymių nėra, kitų reikšmingų objektų nerasta. Butas nėra filmuojamas vaizdo kameromis (1 t., b. l. 3, 9–11).

2023 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas telefono skambutis dėl nagrinėjamo įvykio, apžiūra (1 t., b. l. 80–82).

2023 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota policijos pareigūnų, atvykusių į nagrinėjamo įvykio vietą, „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 85–89).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2024 m. rugpjūčio mėn., jis su pažįstamu P. B. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes visą naktį kartu gėrė alkoholinius gėrimus nuomojamame bute. Išaušus rytui, apie 6–7 val., jie nusprendė apsilankyti bare. P. B. šiame bare buvo ne pirmą kartą, o jis – pirmą sykį. Ten susipažino su žmonėmis, su kuriais bendravo, linksminosi. Po to, gal šiek tiek po 9 val., į barą atėjo D. R., su kuriuo tam tikru momentu prasidėjo žodinis konfliktas, t. y. kaltinamasis pradėjo juos provokuoti, kabinėtis, bet labiausiai nukentėjusįjį. D. R. gal pastebėjo, kad A. K. yra silpnesnis, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Žodinio konflikto metu kaltinamasis pasakė, kad tuoj iškvies policiją. P. B. pasiūlė palikti barą ir grįžti į butą. Sutikus tai padaryti ir išeinant iš baro, D. R. atsistojo ir neleido jiems išeiti, t. y. užstojo kelią išėjimo link. A. K. norėjo apeiti kaltinamąjį iš dešinės ar kairės pusės, o šis darė provokuojantį veiksmą tai kairėn, tai dešinėn. Nukentėjusysis nesugalvojo nieko kito kaip nustumti D. R., kuris pradėjo šaukti, kad A. K. yra neteisus. Nepažįstamas asmuo pribėgo ir pasakė išeiti iš baro. P. B. paėmė jį už rankos ir išėjo iš baro. Lauke, žinodami, kad yra kiemelis, kuriame sustoja automobiliai, nuėjo išsikviesti taksi. Nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra apie 20–30 metrų nuo baro. Jiems einant, A. K. pajuto nugaroje, kad šlapia. Jie apsisuko ir D. R. sudavė jam smūgį į galvos sritį. Kaltinamasis staigiai nukrito ant grindinio ir pradėjo rusų kalba šaukti, kad jį muša, žudo. A. K. marškinėliai buvo kruvini, jais pridengė žaizdą. Paskui atvyko policijos pareigūnai.

Atsakydamas į teismo klausimus, A. K. parodė, kad, prieš ateidami į barą, jis su P. B. išgėrė apie 1 l degtinės ir nepamena, kiek butelių, alaus. Vartojo alkoholį nuo 22 val. iki ryto. Kai atėjo į barą, D. R. bare nebuvo. Anksčiau kaltinamojo nėra matęs. Jis nebuvo priėjęs prie D. R.. Bare užsisakė po bokalą alaus ir galimai po taurę degtinės. Pastūmus kaltinamąjį, jis liko stovėti ir nenugriuvo. Nespardė D. R., kai šis nukrito. Po įvykio A. K. buvo nustatytas daugiau kaip trijų promilių neblaivumas. Lauke nematė daugiau pašalinių žmonių. D. R. prieš smūgį (prieš 1–2 s) kažką tyliai pasakė ir jis su P. B. apsisuko. Iki apipylimo alumi jis nieko negirdėjo iš kaltinamojo pusės. Teismui perskaičius dalį A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 62–63), nukentėjusysis parodė, kad jis davė parodymus, kai dar nebuvo atsigavęs nuo įvykio, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Matė smūgį bokalu – jam sudavė, kai jis buvo atsisukęs (neatsimena, kurioje rankoje D. R. laikė bokalą). Kaip supranta, jam buvo trenkta iš viršaus, nes žaizda buvo viršugalvyje. Bokalas buvo stiklinis, 0,5 l talpos, su stikline rankena. Kiek pamena, bokalas sudužo, bet kitą dieną atvykę su tyrėju, nerado šukių. Lauke neatliko jokių veiksmų prieš kaltinamąjį. A. K. buvo prakirsta galva bokalu. Jam ligoninėje buvo nustatyta kruvina hematoma. Nagrinėjamas įvykis lauke įvyko nuėjus gal 30 žingsnių nuo baro, praėjus apie vieną minutę.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. K. parodė, kad prieš kaltinamojo veiksmus nukentėjusiojo pusė kūno buvo pasukta į jį. Nematė, kuria bokalo dalimi buvo suduota.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, A. K. parodė, kad gali būti, kad bare jis su P. B. kėlė triukšmą ir garsiai kalbėjo, nes baras yra pasilinksminimų vieta. Nebuvo muzikos, kuri lemtų jų triukšmą. Konfliktas įvyko tarp jo ir D. R., nes tikriausiai suveikė dvi antipatijos vienas kitam (dėl iššaukiančių žvilgsnių). Daugiau bare niekas nekėlė antipatijų. Bare muštynių nebuvo, nesimušė su kaltinamuoju.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su drauge ryte atėjo į barą, (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „Maxima“ (nebuvo išgėrę alkoholio), atsisėdo prie staliuko, užsisakė alaus ir truputį degtinės. Atėjus į barą, nebuvo D. R.. Kadangi buvo nugara į barą, išgirdo garsiai barantis žmones. Atsisukęs pamatė D. R. ir šalia du vyrus. Jie toliau garsiai barėsi. Vienas vyras, kuris buvo arčiau, prie pat baro smogė kaltinamajam ir jis nukrito (tuo metu V. B. su drauge buvo kitoje salės pusėje). Tas pats vyras dar porą kartų įspyrė gulinčiam D. R. gal į šoną. V. B. užrėkė, vyras atsitraukė, o liudytojas priėjo prie kaltinamojo ir padavė ranką, kad šis atsikeltų. D. R. atsikėlė, apsižodžiavo, o barmenė liepė jiems išeiti ir jie aprimo. Jiems išėjus į lauką, liudytojas grįžo pas draugę. Atrodo, kad D. R. atėjo į barą, norėjo užsisakyti ir, matyt, įvyko konfliktas su kitais asmenimis, tačiau nežino priežasties. D. R. kalbėjo su vyrais rusiškai. Po to, nematė, kad kas iš jų būtų grįžęs į barą atgal. D. R. pažįsta 3–4 metus, bendraudavo tik, kai susitikdavo bare. Neatsimena, kaip atrodė du vyrai, jie nematyti ir nepažįstami.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, V. B. parodė, kad po šio įvykio jis su drauge pasėdėjo valandą bare ir išėjo namo. Kitas vyras, negali tiksliai pasakyti, bet nesvirduliavo.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, V. B. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio D. R. skambino, kad jam reiks liudyti policijoje. Po to paskambino policija ir liepė jam ateiti į komisariatą. D. R. nekalbėjo su juo apie įvykio aplinkybes, kaltinamasis prašė jo pasakyti, ką matė.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną baras, esantis (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės „Maxima“), dirbo nuo 8 val., iki 9 val. bare buvo keturi klientai, vienas iš jų – ką tik atėjęs D. R.. Įėjo du svečiai – vienas ramus, kitas labai triukšmingas. Vienas iš jų pradėjo šaukti, kad ji nesisveikina ir kad jam reikia alaus. D. R. atsistojo ir užstojo ją. Tada kaltinamasis su tuo vyru susikivirčijo, buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai. Vyras pastūmė D. R., kuris krito į praėjimą. Kai jie pradėjo stumdytis, A. P. surinko bokalus, kad nieko neatsitiktų, o prie durų nepriėjo. D. R. atsikėlė, du svečiai išėjo pirmi, tada kaltinamasis ėjo pro duris ir pasiėmė bokalą. Į barą atėjo kiti klientai, kuriuos ji aptarnavo. Po to, išėjo į lauką, vienas iš svečių buvo be marškinėlių, o kaltinamasis gulėjo ant žemės ir kažkam skambino.

Atsakydama į teismo klausimus A. P. parodė, kad nukentėjusysis buvo triukšmingas, nes buvo pakankamai girtas, o jo draugas ramus. Kai jie atėjo į barą, ji tik buvo įpylusi alaus D. R., nežino, ar jis spėjo išgerti gurkšnį. Kaltinamasis buvo neišgėręs, kai atėjo į barą. Asmenys bendravo rusiškai. Nukentėjusysis elgėsi kaip išgėrusio asmens priekabiavimas, pavyzdžiui, tatuiruotės, negali smulkmenų pasakyti. Jis pastūmė D. R. su krūtine, po to – su ranka, kaltinamasis buvo atsitrenkęs į sieną ir nukrito ant žemės. Kai buvo nukritęs ant žemės D. R., kitas asmuo nieko nedarė jam. Prieš tai kaltinamasis nieko nedarė nukentėjusiajam. Konfliktas bare baigėsi, kai svečiai išėjo iš baro, o D. R. atsistojo ir taip pat išėjo iš paskos su bokalu. Kaltinamasis gulėjo lauke netoli nuo baro (nežino, kokiu tiksliai atstumu). Nematė nė ant vieno asmens sužalojimų. Bokalas buvo 0,5 litro, stiklinis. Bokalas liko sveikas, kažkas atnešė jį liudytojai. Teismui perskaičius dalį A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 66–67), liudytoja parodė, kad jos parodymai neteisingai užfiksuoti. Nepamena, nukentėjusysis gal ir spardė D. R.. Kaltinamasis išėjo iš baro su bokalu ir negrįžo. Neskaitė surašytų parodymų. Smūgio sudavimo nematė, tik kažkas pasakė. D. R. pažįsta apie penkerius metus, jis retai ateina į barą (gal tris kartus per metus). Ne darbe nebendrauja su kaltinamuoju. D. R. nekalbėjo su ja apie bylą.

Atsakydama į prokuroro klausimus, A. P. parodė, kad abu svečiai dviese išėjo į lauką. D. R. išėjo į lauką, kai atsikėlė nuo grindų. Nežino, po kiek laiko jis išėjo iš baro. Nežino, kodėl jis pasiėmė bokalą alaus. Šis bokalas buvo ne jo, o kito žmogaus, sėdėjusio prie staliuko, esančio šalia durų. Alaus buvo nedaug bokale – mažiau kaip pusė. Nieko nebuvo girdėti lauke. Išėjusi į lauką, pamatė, kad nukentėjusysis valėsi kūną marškinėliais, nebuvo daugiau žymių be alaus. Neturi pagrindo meluoti. Neatsimena, kas pirmiau atvažiavo – greitoji medicinos pagalba ar policija. Greitoji medicinos pagalba išvežė D. R.. Nežino, ar nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai.

Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną po 8 val. jis su A. K. nuėjo į barą, išgėrė alaus ir nuėjo pažaisti biliardo. Jie buvo išgėrę, bute vartojo degtinę. A. K. išėjo iš salės, o liudytojas ėjo iš baro, kai išgirdo žodinį ginčą. Baro padavėja prašė apsiraminti, nes iškvies policiją. Jis pasakė nukentėjusiajam eiti namo. Jie nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, vyras pribėgo ir trenkė A. K. stikline per galvą. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, o kaltinamasis atsigulė ant žemės ir pradėjo šaukti, kad jį žudo. Tuo metu atvažiavo policija. P. B. nuėjo namo, o A. K. buvo išvežtas. Liudytojas anksčiau yra buvęs bare. Kai nuėjo į barą, kaltinamojo bare nebuvo. D. R. pamatė, kai P. B. išėjo iš biliardo. Tarp kaltinamojo ir A. K. buvo įprastas barimasis. Matant P. B., niekas nenaudojo fizinės jėgos. Kai jie išėjo iš baro, D. R. liko bare. Nukentėjusysis buvo sužalotas galvoje iš galinės pusės. Negali apibūdinti bokalo, negali pasakyti, ar jis sudužo. A. K. po smūgio per visą veidą bėgo kraujas. Nežino, kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Teismui perskaičius dalį P. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 48–51), liudytojas parodė, kad jis nematė, kaip buvo suduotas smūgis A. K.; matė rankos mostą, smūgis labai greitai įvyko. Pamena, kaip buvo apklaustas policijos komisariate, apklausoje dalyvavo vertėja, ji išvertė protokolą.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, P. B. parodė, kad smūgis A. K. į galvą buvo apie 30 m link parduotuvės „Maxima“. Nežino, kodėl kaltinamasis sudavė bokalu ir atsigulė ant žemės. Nežino, ar bokale buvo alaus.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, P. B. parodė, kad prie baro sėdėjo žmonės ir vartojo alkoholį. Jis žaidė biliardą su nepažįstamu vaikinu. Tame bare nedažnai lankydavosi. Nežino, dėl kokios priežasties kilo ginčas. A. K. išsivežė policija.

Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ji dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7 skyriaus tyrėja. Ji atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pamena, kad buvo gautas iškvietimas, kad buvo sužalotas asmuo, daugiau nieko neatsimenu. Neprisiminė, kaip apklausė liudytoja A. P.. Bendra apklausos tvarka yra tokia: supildoma asmens duomenų pažyma, asmeniui išaiškinamos teisės ir pareigos bei atliekama apklausa. Asmuo pasakoja, ką atsimena, tas yra surašoma protokole. Apklausos protokolas rašomas vietoje su asmeniu, toks proceso veiksmas atliekamas arba tarnybiniame automobilyje, arba asmens namuose. Duodama susipažinti su apklausos protokolu. Jei asmuo turi pastabų dėl protokolo, tai asmuo pataiso jį. Jei liudytoja būtų pasakiusi, kad protokole užfiksuotos aplinkybės yra netikslios, protokolas būtų tikslinamas. Jei liudytojas pasirašo apklausos protokole, tai jis ir parodė tokias aplinkybes. Nebuvo atvejų, kad ji neduotų asmeniui susipažinti su apklausos protokolu.

Atsakydama į prokuroro klausimus, G. P. parodė, kad neprisimena, kokiu būdu liudytoja A. P. susipažino su apklausos protokolu, nes įvykis buvo seniai, taip pat ar ji išreiškė pastabas dėl apklausos protokolo. Jei būtų pastabų, visa tai pataisoma iš karto prieš G. P. pasirašant apklausos protokolą. Jei po apklausos turima pastabų, atliekama papildoma apklausa. Pildė apklausą tarnybiniu kompiuteriu. A. P. stebėjo apklausos pildymą, nes sėdėjo šalia. Liudytoją įspėją dėl melagingų parodymų.

Atsakydama į gynėjos klausimus, G. P. parodė, kad apklausos protokolas duodamas paskaityti, jei viskas gerai, apklausos protokolas pasirašomas, atspausdinamas specialus priedas ir paprašoma, kad asmuo ranka parašytų, kad perskaitė, surašyta teisingai, nurodytų vardą, pavardę ir pasirašytų, kad neturi pastabų. A. P. apklausa vyko bare. Pareigūnai turi nešiojamuosius kompiuterius, eina į įvykio vietą, kur supildo dokumentus, grįžta į tarnybinį automobilį, atspausdina dokumentus ir atneša juos pasirašyti. A. P. buvo darbo metu, negalėjo ateiti iki tarnybinio automobilio. Ji turėjo galimybę susipažinti su apklausos protokolu, nes ryte nebuvo daug žmonių bare.

Nukentėjusysis A. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nepažįstamas asmuo vieną kartą trenkė jam stikliniu bokalu į galvos sritį, dėl to pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 19).

2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – viešos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 1–8).

2024 m. rugpjūčio 7 d. asmens apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), atliekant A. K. asmens kūno apžiūrą, ant galvos plaukuotosios dalies matoma apie 2 cm ilgio žaizda. Daugiau asmens kūno apžiūros metu jokių sužalojimų nenustatyta (2 t., b. l. 20–23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2512/2024 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 2512/2024 (01)) konstatuota, kad A. K. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje vienu trauminiu poveikiu – kietu bukabriauniu daiktu (kurio identifikuoti negalima), kuo galėjo būti stiklinio bokalo kraštas, esant jam bet kokioje padėtyje. Muštinė žaizda galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. rugpjūčio 6 d.). Žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 27–28).

2024 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas telefono skambutis dėl nagrinėjamo įvykio, apžiūra (2 t., b. l. 55–57).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. R. bylą nagrinėjant teisme iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą pagal prokuroro pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis patvirtino, kad bylai reikšmingą dieną ir vietoje tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, todėl jis galėjo suimti I. L. už pečių. Nors D. R. teisme nebuvo nuoseklus, ar jis sugriebė nukentėjusiajai už kaklo, tačiau pažymėtina, kad kaltinamajam po nagrinėjamo įvykio buvo sunkus girtumas (3,12 promilės) (1 t., b. l. 98), todėl akivaizdu, kad dėl tokios apsvaigimo būsenos jis galėjo neprisiminti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, D. R. ikiteisminio tyrimo metu neatmetė galimybės, kad jis galėjo nagrinėjamo įvykio metu suimti I. L. už pečių ir sugriebti už kaklo (1 t., b. l. 119–122). Tą aplinkybę, kad D. R. iš tiesų panaudojo fizinius veiksmus prieš I. L., patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 69–72), jos 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimas (1 t., b. l. 1–2). Todėl pripažintina, kad byloje įrodyta, kad D. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo sugriebęs I. L. už kaklo.

I. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl D. R. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. D. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 123–125) neneigė, kad jis galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nors D. R. teisme teigė, kad jis nesiekė specialiai sukelti I. L. fizinį skausmą, tačiau, įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, panaudoto fizinio smurto pobūdį (paėmimą I. L. už pečių ir sugriebimą už kaklo), nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, bent bendrais bruožais suvokė, kad jis gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir leido tokioms pasekmėms atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tyčia.

Nagrinėjamo įvykio metu D. R. ir I. L. buvo sugyventiniai, o tai atitinka šeimos narių sąvoką BK 248 straipsnio prasme.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. R. 2023 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,12 promilių neblaivumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu savo šeimos narei – sugyventinei I. L. – tyčia suėmė už pečių ir vieną kartą ranka sugriebė jai už kaklo, taip sukėlė I. L. fizinį skausmą.

D. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl D. R. gynėjos prašymo pripažinti ginamojo padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšme

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214) (toliau – BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatyme Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357) nustatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsniu pakeistas BK 37 straipsnis ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 37 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, Nr. 2K-231-489/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje tyčia suėmė už pečių ir vieną kartą ranka sugriebė jai už kaklo, taip sukėlė I. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją negali būti pripažinti pateisinamais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar kaltinime nurodyti įvykio metu atlikti D. R. veiksmai ir jo paties asmenybė yra tokio pavojingo pobūdžio, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju tarp sugyventinių įvyko žodinis konfliktas, kuris netruko ilgą laiką. Abu šeimos nariai intensyviai vartojo alkoholį, nes šventė D. R. gimtadienį. Nors D. R. suėmė I. L. už pečių ir vieną kartą ranka sugriebė jai už kaklo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tokie kaltinamojo veiksmai tęsėsi ilgesnį laiką. I. L. iš karto po nagrinėjamo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ji pasakė kaltinamajam, kad labai nori į tualetą, ir jis paleido ją. Medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 2). Nukentėjusioji, papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, išsisukusi nuo kaltinamojo veiksmų, ji išbėgo į laiptinės koridorių. Jokių riksmų iš jos pusės nebuvo, tik sakė, kad jis atstotų nuo jos. Jai sukeltą skausmą įvertina 5 balais iš 10 balų. Ryte jokio skausmo jau nejuto. (1 t., b. l. 69–72). Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. R. veiksmai buvo labiau spontaniški, kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Byloje nenustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos I. L. atsirado kokie nors sužalojimai (mėlynės, nubrozdinimai ar kt.). Nukentėjusioji įvertino jos patirtą fizinį skausmą kaip vidutinį, kuris neturėjo ilgesnio poveikio. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. iki nagrinėjamo įvykio ar po jo naudojo fizinį smurtą prieš I. L.. Kaltinamasis iš tiesų sugriebė nukentėjusiajai už svarbios kūno dalies – kaklo, tačiau ji neparodė, kad dėl to duso, buvo pavojus prarasti sąmonę ar galėjo atsirasti kitokių, jos nuomone, pavojingų padarinių. Šiuo atveju vien kaltinamajam nustatytas didelis neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo netaikyti mažareikšmiškumo instituto. D. R. iki nagrinėjamo įvykio nebuvo teistas, nors nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, turi gyvenamąją vietą.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad D. R. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Tokio pobūdžio procesiniam sprendimui esminės įtakos neturi, kad D. R. šioje byloje pripažįstamas kaltu dėl kitos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo. Pirma, jis nusikalto jau po nagrinėjamo įvykio su I. L.. Antra, negalima ignoruoti tos aplinkybės, kad pagal nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nukentėjusysis A. K. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš D. R., o kaltinamasis tik vėliau panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį; nenustatyta, kad, darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis buvo neblaivus. Vadinasi antros nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės savaime neparodo, kad D. R. yra agresyvus, linkęs be jokios priežasties naudoti fizinį smurtą.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. buvo nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti specialisto išvados Nr. G 2512/2024 (01) turiniu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.

Tiek D. R., duodamas parodymus teisme, tiek jo gynėja baigiamojoje kalboje teigė, kad kaltinamasis gynėsi nuo A. K. panaudoto smurto, t. y. esą D. R. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms.

BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023).

Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tarp D. R. ir A. K. įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį, kuriam nukritus buvo suduoti smūgiai. Pažymėtina, kad A. K. buvo kaltinamasis dėl minėto pobūdžio veiksmų padarymo kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1910-1011/2025 (įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendis). Kita vertus, teismas nenustatė, kad po minėtų nukentėjusiojo veiksmų padarymo D. R. turėjo teisę gintis nuo A. K.. Remiantis bylą nagrinėjant teisme apklaustų asmenų (D. R., A. K., P. B., V. B. ir A. P.) parodymais, po konflikto minėtame bare A. K. išėjo į lauką, o po tam tikro laiko į lauką taip pat išėjo ir D. R.. Taigi akivaizdu, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bare jau buvo pasibaigęs. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis iš karto pasibaigus konfliktui bare negalėjo iškviesti policiją dėl prieš jį galimai padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat byloje nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių D. R., išeidamas iš baro, turėjo pasiimti su savimi alaus bokalą. Pasak kaltinamojo, jis taip norėjo sustabdyti išėjusį A. K., kad šis nepasišalintų, kita vertus, D. R., išėjęs į lauką, galėjo balsu (pavyzdžiui, šaukti) reikalauti, kad nukentėjusysis sustotų, arba kaltinamasis, dar būdamas bare, galėjo prašyti kitų asmenų, kad kuris nors iš jų bandyti atkreipti A. K. dėmesį, kad jis nesišalintų iš įvykio vietos.

Byloje taip pat nenustatyta, kad, D. R. išėjus į lauką, A. K. pirmas imtųsi kokių nors pavojingų veiksmų prieš kaltinamąjį. Priešingai, pasak D. R., jis priartėjęs pylė alų iš bokalo ant nukentėjusiojo. Taigi kaltinamasis pirmas inicijavo konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju. D. R. teisme teigė, kad po apliejimo alumi A. K. smogė kaltinamajam (smūgis praslydo). Kita vertus, be kaltinamojo parodymų byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. smurtavo ar bandė smurtauti prieš jį. Nukentėjusysis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 19–20) nenurodė to. Nagrinėjamo įvykio vietoje buvęs liudytojas P. B. baudžiamojo proceso metu taip pat nepatvirtino A. K. smurtavimo (bandymo smurtauti) prieš D. R. lauke (2 t., b. l. 48–51). Byloje nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo betarpiškai matytų, kad nukentėjusysis smurtavo (bandė smurtauti) prieš kaltinamąjį lauke. Byloje nėra jokių medicinos dokumentų, patvirtinančių, kad kaltinamajam buvo nustatyti sužalojimai galvos srityje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta D. R. parodymus, kad A. K. lauke atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį.

Taigi teismas konstatuoja, kad D. R. lauke nekilo joks akivaizdus ir realus pavojus. Jis savo iniciatyva išėjo iš baro į lauką siekdamas išsiaiškinti su A. K., todėl nelogiškas gynėjos teiginys, kad ginamasis galėjo tikėtis, kad jis gali būti A. K. sužalotas lauke. Konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Todėl nutraukti kaltinamajam bylą pagal BK 28 straipsnį nėra pagrindo.

D. R. teisme neneigė, kad jis susidariusioje situacijoje galėjo suduoti bokalu A. K.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių kitokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sužalojimas – muštinė žaizda viršugalvyje. A. K. nustatytas sužalojimas atitinka tiek nukentėjusiojo parodymus, duotus teisme, tiek specialisto išvados Nr. G 2512/2024 (01) turinį. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad A. K. sužalojimas buvo padarytas nuo D. R. panaudoto stiklinio bokalo. Tarp nukentėjusiajam padaryto sužalojimo ir kaltinamojo veiksmo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

A. K. sužalojimo pobūdis ir vieta (galvos sritis), D. R. panaudoto fizinio smurto pobūdis (smūgis stikliniu bokalu), iki tol buvusi tarp asmenų konfliktinė situacija, kaltinamojo pirminiai veiksmai prieš nukentėjusįjį lauke išėjus iš baro (apipylimas alumi) neleidžia abejoti, kad D. R. panaudojo fizinį smurtą tyčia. Įvertinus minėtas aplinkybes, abejotina, ar kaltinamasis galėjo padaryti aptariamo pobūdžio sužalojimą nukentėjusiajam griūdamas ant žemės.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. R. 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10 val. prie baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stikliniu bokalu vieną kartą tyčia suduodamas A. K. į galvos sritį, sukėlė A. K. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą viršugalvyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

D. R. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. R. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo suduota į svarbią kūno dalį (galvą) gana pavojingu daiktu (stikliniu bokalu), ilgalaikių liekamųjų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nėra).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-207-1073/2018 ir kt.).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, bare tarp D. R. ir A. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį, o, šiam nukritus, A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš gulintį D. R.. Tokios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiajame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1910-1011/2025. Akivaizdu, kad nukentėjusysis pirmas savo iniciatyva sąmoningai dėl neblaivumo atliko fizinio smurto veiksmus prieš kaltinamąjį. Tai supykdė D. R. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtą prieš A. K. lauke. Nors fizinio smurto panaudojimas prieš A. K. nelaikytinas D. R. atsakomybę šalinančia aplinkybe (būtinąja gintimi), tačiau pripažintina, kad nukentėjusysis provokuojančiai elgėsi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prieš jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas nelaiko, kad D. R. atsakomybę lengvina tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015, 2K-282-303/2020). Pažymėtina ir tai, kad fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Taigi šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, reikia nustatyti dvi sąlygas: 1) nukentėjusiojo atliktus neteisėtus veiksmus, ir 2) kaltinamojo fiziologinio afekto būseną, kurią nulėmė būtent nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Nesant bent vienai iš anksčiau nurodytų sąlygų, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti negalima.

Šiuo atveju nuo D. R. patirto fizinio smurto nuo A. K. bare iki konfliktinės situacijos lauke praėjo tam tikras laikas. D. R. bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad jis buvo labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo padarytų veiksmų. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jis išėjo iš baro į lauką siekdamas, kad nukentėjusysis nepasišalintų. Taigi D. R. elgesį lauke nulėmė būtent pastaroji priežastis, o ne kaltinamojo didelis susijaudinimas. Teismas taip pat abejoja, ar kaltinamasis, būdamas labai susijaudinęs, sąmoningai pasiimtų stiklinį bokalą ir juo atliktų minėtus veiksmus prieš A. K.. Todėl D. R. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, D. R. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 129–131), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 128). Kaltinamasis nedirba (2 t., b. l. 127), registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie D. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. R. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė skirti D. R. laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, tačiau teismas nenustatė, kad kaltinamasis yra tokio pavojingumo, kad jam reikėtų taikyti tokio pobūdžio poveikio priemonę. Be to, D. R. nusikalto dienos metu, todėl, teismo vertinimu, įpareigoti jį būti namuose nakties metu nėra tikslinga.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29–33).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

A. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl D. R. veiksmo jis patyrė stiprų skausmą, vėliau atsirado plati kruvina hematoma. Jam buvo sukeltos moralinės ir fizinės kančios.

A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis po nagrinėjamo įvykio negalėjo formuluoti sakinių, atsiminti tam tikrų žodžių. Buvo suduotas smūgis jam į galvą, kuri yra svarbiausias kūno organas. Žaizda užgijo. Jo nuomone, po mėnesio oda buvo atsinaujinusi, nes jo mergina pasakė, kad liko randas. A. K. gydymas nebuvo skirtas, negėrė vaistų nuo skausmo, gydėsi savo turimais tepalais. Po nagrinėjamo įvykio jį kamuoja nemiga.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą (padaryta muštinė žaizda viršugalvyje). Kaltinamasis tyčia bokalu sudavė A. K. per galvą, t. y. panaudojo gana pavojingą daiktą į nukentėjusiojo svarbią kūno dalį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat patyrė fizinį skausmą. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad A. K. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai fiziniai sužalojimai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis po nagrinėjamo įvykio negalėjo formuluoti sakinių, atsiminti tam tikrų žodžių, jį kamuoja nemiga, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų (pavyzdžiui, medicinos dokumentų), patvirtinančių tokias aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad A. K. po nagrinėjamo įvykio kreipėsi pas psichologus, vartojo išrašytus vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius) ir kt.

Teismas taip pat vertina anksčiau aptartą byloje nustatytą situaciją, kai D. R. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis A. K. elgesys. Tai laikytina dideliu nukentėjusiojo neatsargumu civilinės (deliktinės) atsakomybės prasme (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Todėl A. K. prašoma priteisti neturtinė žala gerokai mažintina.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad A. K. priteistinas iš D. R. 300 Eur neturtinės žalos dydis, kuris šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Vien A. K. prašomas neturtinės žalos dydis teismo neįpareigoja.

VI. Kiti klausimai

D. R. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. 1.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 13.38 val. (viena diena) (1 t., b. l. 105–108, 109–111). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 114–117). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. 1.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 13.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. R., padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Iš D. R. priteisti nukentėjusiajam A. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. K. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.