- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1910-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30277-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A. K., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Vilma Gaudutienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „M.“ suvirintoju, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d., 284 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:
2024-08-06, apie 9.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,23 promilių girtumas), viešoje vietoje, bare „G“, adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, garsiai kalbėjo ir šaukė, tyčia rankomis pastūmė jį raminusį D. R., ko pasekoje pastarasis nugriuvo ant grindų, po ko, gulinčiam D. R. tyčia, nenustatytą kiekį kartų, spyrė į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam D. R. sukeldamas kairio stipinkaulio distalinės dalies sąnarinį skeveldrinį lūžį ir kairinio alkūnkaulio ylinės ataugos avulsiją, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei nukentėjusiajam D. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais A. K. įvykdė BK 138 str. 1 d., 284 str. numatytas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltę pripažino ir nurodė, kad rugpjūčio mėnesį lankėsi bare, kur kilo žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Tuo metu bare buvo jis, jo porininkas, baro darbuotoja, vienas vyriškis, pora žmonių kitoje baro salėje. Konfliktas užsitęsė, o jo pabaigoje – pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito, krisdamas ir atsiremdamas ranka taip ją galimai susižalojo; pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis susilaužė ranką. Barmenė ir keli žmonės atkreipė dėmesį į tarp jo ir nukentėjusiojo vykusį konfliktą. Po to išėjo iš baro ir atvyko policija. Negalėjo pasakyti dėl ko kilo konfliktas, tačiau nurodė, kad jis kalba garsiai, o ir be to, abu buvo neblaivūs. Pripažįsta, kad spyrė D. R., kai jis nukrito. Po to išėjo iš baro, o jį prisivijęs nukentėjusysis, alaus bokalu sudavė jam smūgį. Pareiškimu kreipėsi į policiją dėl patirtų sužalojimų. Sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Nukentėjusiojo atsiprašė už tai, kad jam sukėlė moralinį ir fizinį skausmą, gailisi dėl susiklosčiusių aplinkybių. Su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėkoja D. R., kad suteikė galimybę susitaikyti apmokėti visus civilinius ieškinius. Patikino, kad daugiau tokio pobūdžio veiksmų neatliks, savo klaidų nekartos.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi kaltinamasis A. K. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str.).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat pačių veikų padarymo bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
2024-08-06 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024-08-06, apie 9.40 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bare „G“ A. K., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,23 prom. neblaivumas matant kitiems pašaliniams asmenims, žodinio konflikto metu rankomis bei kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių D. R., (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (t. 1, b. l. 1).
2024-08-20 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. R. parodymai, kad 2024-08-06, apie 8.30 val., atėjo į barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsigerti alaus. Jis užsisakė kaip visada 1 bokalą alaus 0,5 L talpos, Biržų Širvėnos alaus, mano, kad alus yra 5 laipsnių stiprumo. Jis šiame bare lankosi kartą per mėnesį, nes pažįsta dabartinį baro savininką, beveik visus pažįsta žmones ten ateinančius atsigerti alaus, kartais pažaidžiama ten šachmatais, mainomasi monetomis. Užsisakius alaus, atsisėdo prie staliuko Be jo bare buvo apie 8 žmones: E, E, P. K., kitų nepamena vardų, buvo barmenė ir du nepažįstami asmenys, kaip vėliau suprato, tai buvo baltarusiai. Jie žaidė bilijardą, šūkavo kažką tarpusavyje, jie kėlė triukšmą bare. Kai jie baigė žaisti, atėjo prie baro susimokėti už bilijardą, užsisakė išgerti, ką nepamena ir prisėdo prie jų stalo, prie kurio sėdėjo jis, priešais jį sėdėjo P. K.. Vienas baltarusis dėvėjo baltą maikę, o kitas mėlyną maikę, daugiau nelabai pamena kaip jie atrodė. Vyras su balta maike jiems kalbėjo, kaip Tapinas išvogė Bairaktaro pinigus, kad lietuviai „lochai“, o Putinas su batka yra geri. Vystėsi karo tema ir jiems ten esantiems nepatiko, jie tylėjo, bandė nesivelti į diskusiją. To vyro (baltarusio) draugas jį bandė raminti, kad nekalbėtų taip, sakė tyliau, liepė nusiraminti. Jis tada atsistojo eiti parūkyti, o tas vyras su balta maikute ėjo iš paskos ir stūmė jį tiesiai į sieną, kodėl stūmė nežino, stūmė abiem rankomis, o jis nugriuvo ir atsirėmė ranka į grindis ir mano, kad po šio veiksmo jam sutrupėjo stipinkaulis – jis pajuto fizinį skausmą, vertina 8 iš 10 balų. Kas jam padėjo atsistoti, neatsimena ir o jie abu pasišalino į lauką. Tada jis paėmė prie staliuko sėdinčio L bokalą, kuriame buvo pusė tūrio alaus ir išėjęs į lauką paėjo apie 15 metrų, priėjo prie jų, šliūkštelėjo vyrui su balta maike į veidą alų, o šis jam smogė 1 kartą į veido sritį, bet nepataikė, ranka nuslydo, kuria ranka nežino. Jis nugriuvo, kažkas iškvietė greitąją pagalbą, o jie abu (baltarusiai) stovėjo šalia iki kol neatvažiavo pareigūnai. Jį greitoji pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę, jam diagnozavo kairės rankos stipinkaulio lūžį, bus reikalinga operacija, jis buvo blaivus, tą nustatė Lazdynų ligoninėje. Susitaikyti jis nepageidauja, bylos eigoje pateiks civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 23).
2024-08-06 vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad, dirbant pagal IT 01-1-30277-24 buvo nustatyta, jog nuvykus nurodytu adresu S. S. 26A buvo pastebėtas ant žemės gulintis asmuo ( kaip vėliau išsiaiškinta D. R., (duomenys neskelbtini)) kuris teigė, kad jam yra reikalinga GMP, nes galimai lūžo ranka, paklausus kas jam atsitiko, jis nurodė, kad jį užpuolė ir sumušė asmuo, apsirengęs žydros spalvos marškinėliais, raudonos spalvos šortais. Netoliese buvo pastebėtas ant suoliuko sėdintis asmuo (kaip vėliau išsiaiškinta, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nustatytas 3,23 prom. neblaivumas) ir kuris atitiko D. R. išvardintus apibūdinimus. D. R. patvirtino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris jį sumušė, tačiau pasiteiravus D. R. tikslesnių įvykio aplinkybių, šis įvykio aplinkybių nepaaiškino, tik vis kartojo, jog: „jis man sulaužė ranką, užpuolė mane“. Taip pat D. R. paaiškino, jog gindamasis paėmęs tuščią, stiklinį alaus bokalą, gindamasis sudaužė A. K. į galvos sritį. GMP 0846 išsivežė D. R. į RVUL priėmimo skyrių. Pabendravus su bare dirbusia A. P., (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl triukšmo, kurį kėlė A. K. garsiai kalbėdamas, o D. R. bandė paaiškinti, kad šis būtų šiek tiek tyliau. A. K. buvo sulaikytas ir kartu su V1753 buvo pristatytas į OVS. Faktinis sulaikymo laikas 11.20 val. A. K. aiškino, kad nieko nebuvo, jam D. R. trenkė iš bokalo į galvos sritį, tačiau jis pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, GMP atsisako. Atlikus procesinius veiksmus, su A. K. buvo nuvykta į RVUL priėmimo skyrių apklausti D. R.. Priėmimo skyriaus darbuotoja, paaiškino, kad R. R. yra apžiūrėtas ir paleistas ambulatoriniam gydymui. Bandant susisiekti su D. R. tel., šis neatsiliepė. Per policijos duomenų bazę buvo nustatytos D. R. sesuo ir motina, tačiau tel. Nr. nebuvo nurodyti. Nuvykus atlikti procesinių veiksmų, t. y. A. P. liudytojo apklausą, ši paaiškino, kad D. R. paliko savo telefoną ir ausines bare, todėl su juo susisiekti telefonu nebus įmanoma. A. P. paaiškino, kad D. R. ir A. K. pradėjo konfliktuoti bare, dėl triukšmo, tada A. K. bare pastūmė D. R. ir šis parkrito, tačiau bare susižaloti rimtai negalėjo. Paskui jie išėjo į lauką, tačiau kas vyko lauke nežino, nes nematė. Taip pat, bendraujant su A. P., ši nurodė, jog D. R. gyvena netoli baro, nes dažnai jame lankosi, tačiau tikslios vietos nenurodė, tik nurodė, jog „kažkur netoliese parduotuvės „NORFA“„.<...> (t. 1, b. l. 20).
2025-02-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. Gavulio parodymai, kad 2024-08-06 jo darbo laikas buvo nuo 6 val. iki 18 val., dirbo aktyviose pajėgose kartu su tyrėja G. Petkevičiūtė. Maždaug apie 11 val., gavo iškvietimą iš OVS dėl muštynių. Nuvykus adresu S. S. 26A, Vilniuje pamatė, kad D. gulėjo ant žemės, netoli baro. Jie prie jo priėjo, jis jiems pareiškė, kad baltarusis jam sulaužė ranką. Daugiau nieko neaiškino, tik papasakojo, kaip tas vyras, kuris jam sulaužė ranką, buvo apsirengęs. Jis pastebėjo netoliese ant suoliuko sėdintį vyrą, kuris atitiko apibūdintus požymius. Tas vyras pastebėjo juos, policijos pareigūnus, ir pradėjo eiti nuo jų į priešingą pusę. Jis priėjo prie minėto vyro ir jį nusivedė prie tarnybinio automobilio. Jis jo klausė už ką jį sulaikė, tačiau jis jam paaiškinti negalėjo, nes nemoka rusų kalbos. Jis dėvėjo melsvos spalvos marškinėlius, ant jų buvo raudonos spalvos dėmės, vyras jam vis kažką aiškino, bet jis nesuprato. Atvyko GMP, D. iškart išvežė į ligoninę. Po kažkiek laiko atvažiavo papildomas ekipažas V1753, nes jų tarnybinis automobilis nebuvo pritaikytas vežti sulaikytuosius (nėra laikino sulaikymo patalpos). Pareigūnai įsisodino vyrą į tarnybinį automobilį ir patikrino jo blaivumą. Jis kartu su kolege nuvažiavo į RVUL apklausti D., tačiau jis jau buvo paleistas, susisiekti telefonu su juo buvo neįmanoma. Pagal ROIK nusistatė, kur D. gyvena, nuvažiavo adresu Fabijoniškių g., tikslaus adreso neatsimena, tačiau niekas buto durų neatidarė. Po to važiavo į barą ir atliko barmenės apklausą (t. 1, b. l. 101).
2024-08-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. P. parodymai, kad ji dirba UAB „M“ barmenė adresu (duomenys neskelbtini). 2024-08-06 pagal iš anksto nustatytą grafiką darbą pradėjo nuo 8 val. ir dirbs iki 21 val. Jai pradėjus darbą, apie 8.40 val. į barą užėjo du Baltarusijos piliečiai (mano, jog šie du vyrai yra Baltarusijos piliečiai, kadangi girdėjo, kaip jie kalbėjo, jog yra Baltarusijos piliečiai). Vienas baltarusis buvo tamsaus gymio, apie 40 metų, kaip buvo apsirengęs neatsimena, o kitas europietiškų veido bruožų, taip pat apie 40 metų, tik atsimena, jog vilkėjo ryškios elektrinės spalvos marškinėlius. Vieną baltarusį iš matymo yra mačiusi anksčiau, tačiau būtent tą, kuris sukėlė šį įvykį, matė pirmą kartą. Jie užėjo į barą jau būdami akivaizdžiai neblaivūs, užėję užsisakė alaus ir atsisėdo. Po maždaug 10 min. į barą užėjo jai pažįstamas D (tikslių asmens duomenų, tel. Nr., gyv. vietos adreso tiksliai pasakyti negali, tik žino, kad kažkur prie parduotuvės „Norfa“), kuris dažnai užeina į šį barą, užėjęs užsisakė alaus ir atsisėdo. Jiems besėdint bare, anksčiau minėti du baltarusiai garsiai kalbėjo, o D juos tildė, kad nešauktų, dėl to ir kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje vienas baltarusis, kuris vilkėjo ryškios elektrinės spalvos marškinėlius atsistojo, tuo pat metu atsistojo ir D. Jiems besiginčijant anksčiau minėtas baltarusis žodinio konflikto metu rankomis (su kuria tiksliai vieta ir į kurią kūno vietą tiksliai pasakyti negaliu) pastūmė D, dėl ko D pargriuvo ant grindų. D gulint ant grindų anksčiau minėtas baltarusis kelis kartus kojomis (su kuria tiksliai koja ir į kurią kūno dalį bei kiek tiksliai kartų tiksliai pasakyti negali) sudavė D. Po šių smūgių kojomis ji išprašė anksčiau minėtą baltarusį išeiti iš baro, o D kurį laiką gulėjo ant grindų, vis šaukdamas, jog kvies policiją, tačiau po kurio laiko D atsistojo ir taip pat išėjo į lauką. Išėjus iš baro, lauke, prie baro buvo dviese, kažką kalbėjo. Staiga į barą įbėgo D, paėmė nuo stalo tuščią nuo alaus bokalą ir išbėgęs į lauką sudaužė alaus bokalą anksčiau minėtam baltarusiui į galvos sritį. Kas vyko toliau, ji nematė, kadangi bare buvo klientų ir turėjo juos aptarnauti, tačiau girdėjosi, jog vyrai vienas ant kito garsiai šaukia. Šis įvykis įvyko ne tik jos, bet ir kitų baro lankytojų akivaizdoje, pvz.: moterys vardais A., L. bei kartu su A. buvęs V. (t. 1, b. l. 88).
2025-01-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymai, kad tai galėjo būti 2024-08-06, mano, kad tai buvo rytas. Jis atėjo į barą adresu (duomenys neskelbtini), su drauge A. išgerti alaus, jie atsisėdo prie sieninio staliuko, jis nugara į barą, o ji veidu į barą. Tuo metu bare buvo apie 7 žmonės, du sėdėjo prie staliuko už jų, vienas sėdėjo prie baro, kiti žmonės jau nebepamena kur buvo. Jis buvo išgėręs 2 bokalus alaus ir 100 g degtinės, o A. gali būti, kad buvo išgėrusi pusę bokalo alaus iki muštynių. Jis, išgėręs apie porą bokalų ir 100 g, išgirdo bare triukšmą, vyko kažkoks konfliktas, girdėjosi keiksmažodžiai. Jis atsigręžė pažiūrėti ir matė, kad stovi D. ir du vyrai, vienas iš jų stovėjo atokiau. Jis matė, kaip tas vyras, kuris stovėjo arti D., smūgiavo dešinės rankos kumščiu D. į veido sritį, kur tiksliai negali atsakyti. D. nuvirto ant grindų, tas vyras, kuris stovėjo toliau, nieko nedarė, o vyras, kuris smūgiavo, spyrė du kartus D. iš kojos į kairį šoną. Jis pradėjo rėkti ant to vyro, kuris smūgiavo ir spyrė D., tada šis nustojo spardyti D.. Jis padėjo atsikelti D., paklausė kas čia darosi, ką jam D. atsakė – nepamena. Jis grįžo atgal prie A. ir gėrė toliau alų, o jie visi: D., vyras kuris smūgiavo ir jo draugas išėjo į lauką. To vyro, kuris smūgiavo, išvaizdos neatsimena, tik pamena, kad buvo jo ūgio, t. y. 1,78 cm, maždaug apie 30–35 metų (t. 1, b. l. 92).
2025-01-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojos A. S. parodymai, kad kuri tai buvo diena nepamena, kuris paros laikas irgi neatsimena. Ji kartu su V. B. užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Žino, kad gėrė alaus, gal dar užsisakė 100 g degtinės. Ji matė tik tą momentą, kaip vyras trenkė D., daugiau nieko nepamena. Jie kartu su V. buvo išgėrę, todėl nieko tiksliai neatsimena, nežino, kodėl D. susipyko su tuo vyru. To vyro apibūdinti negali, nes neatsimena (t. 1, b. l. 97).
2024-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas baras „G“ adresu (duomenys neskelbtini), bei šalia baro įėjimo esančios prieigos. Pastatas yra šviesios spalvos plytų, patekimas į šį pastatą yra iš (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo pusės. Stovint krūtine į barą, už nugaros lieka parkas. Patekimas į barą yra per apžiūros metu atidarytas baltos spalvos plastikines duris su stiklo paketu, šalia įėjimo į barą, kairėje pusėje yra reklaminiai stendai su užrašu „G“. Užėjus į barą tiesiai matyti šviesios spalvos dvi taburetes, tarp kurių yra juodos spalvos staliukas, tiesiai prieš kurį yra baras, už kurio ant lentynų sudėti alkoholinių gėrimų buteliai. Dešinėje pusėje matyti šviesiai rudos spalvos mediniai stalai ir suolai. Nusikalstamos veikos objektų, turinčių reikšmės tyrimui nėra. Įvykio vietos prieigos galimai stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 15).
2025-01-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo fiksuota, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašas. Atidarius garso įrašą pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92296764348, skambu io prad ia_ 2024-08-06 09_50_53)’’, girdime, kaip vyras skambina pagalbos numeriu 112.
- BPC: - 112.
- Vyras: - kas yra blet! 26 S. Reikia pagalbos, užpuolė.
- BPC: - Kas užpuolė?
Girdima, kad pranešėjas su kitu asmeniu rėkauja rusų kalba.
- BPC: - Ar jums įmanoma pasišalinti iš ten?
- Vyras: - Kas yra? Nu reikia policijos, niekaip nevažiuoja.
Girdima, kad kažkas rėkia, keikiasi rusų kalba.
- Vyras: - Užpuolė.
Girdima, kad vyksta jungimas su policija.
- PP: - Klausome, policija.
- Vyras: - Policija, S. 26, baras.
- Vyras: - Jo, reikia, užpuolė. Belarusas užpuolė, tiesiog užpuolė ir primušė dar.
- PP: - Gerai, tuoj atvažiuos pareigūnai.
- Vyras: - Ačiū.
BPC garso įrašo trukmė – 1.30 min. (t. 1, b. l. 149).
2025-01-24 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti mėlynos spalvos marškinėliai su rusvomis dėmėmis, ant kairios marškinėlių pusės, priekinės dalies yra užrašas GAASTRA 1897 NAUTICAL CLEAR.(1 t., b. l. 138; 140–141).
2024-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 4156/24, kurioje nurodyta, kad remiantis D. R., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais, pateikiama išvada:
1. D. R. nustatytas kairio stipinkaulio distalinės dalies sąnarinis skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos avulsija. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu(ais) arba nugriuvus ant ištiestos rankos, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024-08-06. Sužalojimas, dėl kaulų lūžio, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. Objektyvių duomenų apie kitus, nei nurodyta 1-ame išvados punkte, sužalojimus, nėra.
3. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) arba nugriuvus ant ištiestos rankos.
4. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu.
5. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ant ištiestos rankos.
6. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu, jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 123).
Matavimo alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0152 kvitas, patvirtinantis, kad 2024-08-06 10.59 val. A. K. nustatytas 3.23 prom. girtumas (t. 2, b. l. 2).
2024-10-29 ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30491-24 metu apklausto liudytojo P. B. parodymai, kad parodymus duos rusų kalba. Tą dieną, kada įvyko konfliktas, tikslios datos nepamena, jis su A. nuėjo į barą, kurio pavadinimo nepamena, ir kuriame vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų – apie 3 bokalus kiekvienas, žaidė biliardą. Visą laiką, kol buvo bare, jie su niekuo nekonfliktavo, prie nieko nesikabinėjo, prie jų irgi niekas nekibo, draugiškai bendravo su baro lankytojais, ėjo kartu parūkyti į lauką. Jiems būnant bare, atėjo vyras, kuris vėliau A. sudaužė galvą su alaus bokalu. Jie sėdėjo dviese prie staliuko, kai minėtas vyras atėjo į barą ir atsisėdo už baro. Po kažkiek laiko A. nuėjo užsisakyti alaus prie baro ir jis išgirdo keiksmažodžius ir garsiai kalbančius žmones. Atsisukęs pamatė, kad A. konfliktuoja su prie baro sėdėjusiu vyru. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, dėl ko jie susipyko, nežino, niekas niekam nieko fiziškai nedarė, jokių muštynių ir stumdymosi irgi nematė. Tada jis atsistojo ir nuėjo prie A. ir to vyro, su kuriu A. konfliktavo. Priėjęs pasakė A. eiti namo. A. apsisuko ir jie kartu išėjo iš baro į lauką. Praėjus apie 30 metrų, išgirdo iš paskos jiems greitai artėjančius žingsnius, tada apsisuko ir pamatė, kaip minėtas vyras, kuris bare konfliktavo su A., A. su alaus bokalu iš nugaros trenkė per pakaušį. Kuria būtent ranka trenkė pasakyti negali, tiksliai nepamena. Bokalas sudužo ir A. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, visi drabužiai buvo kruvini. Tas vyras, kuris trenkė bokalu A., nukrito ant kelio ir vartydamasis rusiškai rėkė „žmonės, padėkite, nori užmušti“. Jis pažiūrėjo į vyrą, kuris guli ant kelio ir pagalvojo, kas jam darosi, jo niekas net pirštu nelietė, ką jis čia išsigalvoja. A. tuo metu laikėsi už galvos, nes jam gana stipriai kraujavo galva. Tada netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jis išėjo. Kas buvo toliau, pasakyti negali, papasakojo viską, ką pamena (t. 1, b. l. 155).
2024-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2512/2024(01), kurioje nurodyta, kad remiantis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada:
A. K. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, vienu trauminiu poveikiu – kietu bukabriauniu daiktu (kurio identifikuoti negalima), kuo galėjo būti stiklinio bokalo kraštas, esant jam bet kokioje padėtyje. Muštinė žaizda galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024-08-06). Žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 157).
2024-08-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo A. K. parodymai, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, jos jam aiškios ir suprantamos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, jam gynėjas reikalingas, sutinka, kad jį gintų valstybės paskirtas gynėjas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Alkoholį vartoja retai, nes daug dirba. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, jo turinys ir esmė jam suprantamas. Pareiškia, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę tuo, kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Paaiškina, kad jis šiuo metu gyvenu (duomenys neskelbtini) kartu su kolegomis iš darbo įmonėje „M“: P. B., D. B., A., V., A.. Butą nuomoja „M“ direktorius K. C.. Jis dirba UAB „M“ betonuotoju, dirba (duomenys neskelbtini). 2024-08-05 vakare pradėjo gerti alų. Dėl problemų darbe norėjo atsipalaiduoti. Išgėrė apie 6 skardines „Tuborg“ alaus, gėrė vienas. 2024-08-06 apie 6 val. ryto su P. B. išėjo iš savo nuomojamo buto į barą, kur jis yra, nežino, galbūt Fabijoniškių g. Ten jis išgėrė 1 l alaus, 5,0 stiprumo, o P. išgėrė 0,5 l alaus. Tada sugalvojo nueiti į barą „G“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jie ten nusipirko po bokalą 0,5 L alaus ir nusprendė pažaisti biliardą. Žaidė visi esantys bare biliardą, ne mažiau kaip 10 žmonių, jis nieko iš ten nepažinojo. Jis atsimena, kad jis ir kitas vyras buvęs bare pradėjo vienas kitą užkabinėti. Jis buvo neblaivus ir tas kitas vyras buvo neblaivus. Jis neatsimena, ar jis jam kažką sakė, jis atsimena tik jausmą, kad nenorėjo šalia jo būti. Vyras buvo aukštas, apie 2 metrų ūgio, buvo stambus, bet ne sportiškas, tanki barzda, dėvėjo geltonus marškinėlius ir džinsinius šortus. Prisimena, kad kažkuriuo momentu jie jau žiūrėjo vienas kitam į akis ir buvo vienas kito atžvilgiu labai agresyviai nusiteikę. Jis pajuto, kad tai gali peraugti į muštynes. Maždaug po kokių 5–10 minučių, jis pasakė P., kad reikia išeiti iš čia, tada užsisakė degtinės po 50 gramų, ją išgėrė ir jie išėjo, o tas vyras pavymui kalbėjo jiems piktai: eikit iš čia. Gali būti, kad jis tą vyrą spardė, bet jis neprisimena, kada spardė, kiek smūgių sudavė. Į kurias vietas sudavė, irgi neatsimena. Išėję iš baro, ėjo link namų. Paėjus apie 100 metrų, jis išgirdo, kaip kažkas atbėga, tada pamatė, kad tas vyras, buvęs bare, bėga link jo. Po to tas vyras užsimojo ir trenkė jam bokalu iš nugaros į galvą. Tada jis atsisuko ir pamatė jį stovintį ir rankose laikantį sudaužyto alaus bokalo rankeną. Jis jam sakė, „ką tu padarei, pažiūrėk ką tu padarei“, jis jam sakė, kad jis jį užkniso ir „tu to nusipelnei“. Tada jis nusiėmė marškinėlius, pridėjo juos prie žaizdos, nes iš galvos bėgo kraujas. Tada vyras atsigulė ant žemės ir pasakė: „o tu man koją sulaužei ar ranką“, ir pradėjo rėkti, nors jis jo nelietė. Jis pergyveno, kad jam iš viršugalvio žaizdos bėga kraujas. P. išsigando, kad jam bėga kraujas, perėjo į kitą pusę gatvės, o jis pasuko eiti link namų, bet atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Vienas pareigūnas pavedė jį tolėliau, todėl jis nematė, kur tas vyras nuėjo. P. tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje. Jį pareigūnai pristatė į areštinę. Jis labai gailisi dėl padaryto, nuoširdžiai atsiprašo, norėtų susitaikyti su tuo vyriškiu ir jo atsiprašyti. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 2, b. l. 23).
2025-02-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo A. K. parodymai, kad jam įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, jis jį suprato ir nori pasakyti, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Tą dieną, 2024-08-06 kartu su draugu P., tikslaus laiko neatsimena, užėjo į barą, esantį S. S. g. Tame bare buvo nepažįstama kompanija, jie su jais bendravo, jis gėrė alų, išgėrė apie 1 litrą alaus, iki baro gėrė visą naktį degtinę ir alų su P. jų nuomojamame bute. Po kažkiek laiko atėjo D. į barą, iškart kilo antipatija tarp jo ir D., jis elgėsi iššaukiančiai, provokavo, kažką jam sakė, jis jam vis sakė „ko tu nori iš manęs“. Jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, D. buvo akivaizdžiai fiziškai stipresnis, todėl jeigu būtų koks fizinis kontaktas jis iš karto nuo jo būtų nukentėjęs. J. D. tik atstūmė savo ranka, kokia negali pasakyti, nes D. buvo priėjęs per daug arti jo, maždaug centimetras nuo jo. Kai bare atstūmė D. nuo savęs, jis neparkrito ir nematė, kad bare D. būtų parkritęs apskritai. Žodinis konfliktas tarp jo ir D. buvo ne vienas, vis prasilenkdami šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius. Nežino kodėl jis nepatiko D., gal taip jis užsidirba pinigų, ieško aukos. P. visą laiką jį ramino. Kadangi žodinis konfliktas jau vyko per garsiai, barmenė pasakė, kad iškvies policiją, tuomet P., kuris buvo blaivesnis, paėmė jį už parankės ir pasakė: viskas, einam namo. Jie su P. išėjo iš baro, pasukom į dešinę, ten buvo pėsčiųjų alėja, nuėję nuo baro apie 30-40 metrų, girdi, kad kažkas rėkia, jis apsisuko ir pamatė, kad D. greitai eina, nešinas rankose alaus bokalu, kuriame buvo alaus, priėjo prie jo, šliūkštelėjo alų ant jo kūno ir tuomet iš viršaus užsimojęs trenkė alaus bokalu jam per galvą. Bokalas sudužo, jis nesuprato, kas įvyko, jautė, kad bėga kraujas iš žaizdos galvoje. D. besmūgiuodamas pats dar nukrito ant šaligatvio. Kai jis atsipeikėjo, išgirdo kaip D. rusiškai rėkia: „žudo, padėkit“. D. su jais kalbėjo rusiškai ir bare. Kol jis stovėjo sužalota galva, atvažiavo policija. Kur buvo P., jis nežino, policijos pareigūnai po to nuvežė jį į areštinę. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, jis yra įsitikinęs, kad jis yra nekaltas. Pirmoje apklausoje jis davė parodymus, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, bet kadangi buvo šoko būsenoje prikalbėjo prieš save, blogai orientavosi, dar buvo girtas (t. 2, b. l. 35).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados
BK 138 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-495/2021, 2K-40-628/2022, 2K-174-719/2021 ir kt.).
BK 284 str. nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 284 str. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str.. turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, tvarką sutrikdančius veiksmus atlieka bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Taip pat, teismų praktikoje vadovaujamasi suformuotos nuostatos, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 str. sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 str. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015).
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo A. K. teismo posėdžio metu teikti parodymai; nukentėjusiojo D. R. ir liudytojų M. Gavulio, A. P., V. B., A. S., P. B. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad A. K. 2024-08-06, apie 9.40 val. viešoje vietoje, bare „G“, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su D. R. metu tyčia jį pastūmė, o šiam nukritus nenustatytą kiekį kartų, spyrė į įvairias kūno vietas. 2024-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 4156/24 patvirtina, kad D. R. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė sveikatos sužalojimus (kairio stipinkaulio distalinės dalies sąnarinį skeveldrinis lūžis, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos avulsija), kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, aptarti įrodymai patvirtina, kad A. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo viešoje vietoje, matant kitiems bare buvusiems asmenims, konflikto metu buvo šaukiama. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkai, taip pat sutrikdė sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad A. K. smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį ir tokiais veiksmais įvykdė BK 138 str. 1 d., 284 str. numatytus nusikaltimus.
Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
Nukentėjusysis D. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1 848 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti 800 Eur proceso išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 64–66). Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis D. R. ir kaltinamasis A. K. patvirtino, kad susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo, sutarė, kad kaltinamasis atlyginis visą ieškinyje nurodytą žalą bei atstovavimo išlaidas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str. nuostatas, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju; kaltinamasis su tokiu prašymu sutiko.
BK 38 str. numatyta, kokia forma turi būti išreikštas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu kaltinamajam A. K. ir nukentėjusiajam D. R. aiškiai išreiškus savo poziciją dėl ieškinyje nurodytos žalos ir proceso išlaidų atlyginimo sąlygų ir tvarkos, toks jų susitarimas tvirtintinas.
Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. K. savo kaltę dėl jam pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. pareikštų kaltinimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo D. R., kuris priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir jam atleido, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio ir sąlygų – A. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 1 848 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiskaitydamas sutartu mokėjimo terminu, t. y. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 300,54 Eur. A. K. ir D. R. patvirtino teismui, kad susitaikė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina kad yra nustatytos BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos sąlygos.
Čia pažymėtina ir tai, kad A. K. pripažintas kaltu ir už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą, o BK 38 str. 1 d. 3 p. sąlyga – susitaikymas su juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu – minėto nusikaltimo atžvilgi formaliai vertinant įstatymo nuostatas nebuvo įgyvendinta. Kita vertus, teisminėje praktikoje išaiškinta, kad susitaikymo privalomų subjektų siejimas su nusikalstamų veikų objektais, t. y. saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika, yra daugiau teorinio pobūdžio, taip susitaikymo institutą baudžiamojoje teisėje nepateisinamai susiaurinant. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-489/2023, 2K-555-788/2015). Nagrinėjamu atveju dėl A. K. nusikalstamų veiksmų realią žalą patyrė tik nukentėjusysis. Todėl reikalavimas kaip nors susitaikyti su valstybės institucijų atstovais šioje situacijoje nebūtų protingas ir teisingas, nes apsunkintų paties BK 38 str. taikymą, sudarytų dirbtines kliūtis susitaikyti su realiai žalą patyrusiu asmeniu.
Nustatyta, kad A. K., anksčiau teisiamas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip minėta, kaltinamasis supranta savo elgesio neteisėtumą, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, dėl savo veiksmų gailisi, dirba. Byloje jokių įrodymų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog A. K. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 300,54 Eur nukentėjusiojo D. R. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 130). Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateiktas 2024-10-08 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad D. R. suteikta gydymo paslaugų už 300,54 Eur (t. 1, b. l. 53–54).
Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta, ginčo dėl jos dydžio nėra. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš A. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistini 300,54 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistos 300,54 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo
A. K. nemoka lietuvių kalbos, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas V. B. (BPK 51 str. 1 d. 3 p.).
Tarnyba teismui pateikė 2025-04-09 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjui buvo apskaičiuota 310,42 Eur suma atstovavimo išlaidų.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad A. K. iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjime gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu teisminiame bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina; iš kaltinamojo paimtas jo Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. KH3092562 grąžintinas A. K..
Kompaktiniai diskai, esantys vokuose (2 vnt.), prisegtuose prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. numatytus nusikaltimus, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam D. R. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti A. K. ir nukentėjusiojo D. R. susitarimą dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad A. K. atlygins 1 848 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur neturtinę žalą bei 800 Eur proceso išlaidas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 310,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 310,42 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. K..
Neišieškoti iš A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kompaktinius diskus, esančius vokuose (2vnt.), prisegtuose prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
1) jeigu jis per 1 metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu jis per 1 metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.