- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1-3361-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13498-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- I. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
I. P. kaltinamas tuo, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 18 d. apie 00.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais savo veiksmais I. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis I. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, gailėjosi ir nurodė, kad tą dieną, grįžęs namo, išgėrė porą butelių alaus. Vėliau kartu su draugu V. B. nuėjo į automobilį, kur sėdėjo, bendravo ir klausėsi muzikos. Kaltinamasis paaiškino, kad prieš tai buvo trumpai pavažiavęs kieme – apie 20 metrų, siekdamas priparkuoti automobilį, tačiau užvažiavęs ant šaligatvio krašto pradūrė padangą. Po to automobilį pastatė ir niekur daugiau nebevažiavo. Jis nurodė, kad tuo metu buvo išgėręs, tačiau manė, kadangi automobilis stovėjo, nieko blogo nenutiks, nežino Lietuvos įstatymų. Kai atvyko policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą, kaltinamasis atsisakė pūsti į alkotesterį, manydamas, kadangi jis nebevairavo, jokių pasekmių nebus. Kaltinamasis pripažino, jog buvo išgėręs ir trumpai vairavo būdamas neblaivus, teigdamas, kad gailisi dėl savo poelgio. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti brolio S. P. atsakomybėn. Pažymėjo, kad jo santykiai su broliu stabilūs, geri, jo klauso nuo vaikystės, brolis dirba, neteistas. Brolis jį įdarbins, jis jau yra dirbęs tame darbe, bet pradėjau dirbti taksi, norėjo individualumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad tuo metu dirbo, sėdėjo prie kompiuterio, kai išgirdo garsius garsus, grojo muzika. Nuėjo patikrinti prie lango, stovėjo Prius automobilis ir girdėjosi rėkavimai, šūksmai iš to Prius. Staiga pamatė, kad Prius pradėjo važiuoti atbulai, o už to automobilio buvo tokie atsidaromi vartai, ir vos Prius neįvažiavo į tuos vartus, užvažiavo su ratu ant bordiūro. Jam pasirodė keista, stebėjo toliau, Prius pavažiavo šiek tiek į priekį, sustojo ir tada kokius tris metrus stovinėjo, pavažiuoja ir staigiai sustoja, taip kelis kartus. Stebėjo, Prius važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki mokyklos ir jau per langą nebematė. Pagalvojo, kad išeis pasivaikščioti, pažiūrės, kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kai išėjo, kurį laiką, kokią minutę automobilio nesimatė, paskui pamatė, kad jis atvažiuoja į jo pusę, Prius jau skleidė labai keistus garsus, panašius į metalo trynimasi į asfaltą. Tada Prius bandė prisiparkuoti prie šalia esančių garažų, kelis kartus, tačiau jam nepavyko prisiparkuoti, tada pasuko į gatvelę kur buvau jis, prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė, kad Prius vienas ratas be padangos, tada suprato iš kur tie keisti garsai. Jis policiją buvo iškvietęs, kai buvo išėjęs į lauką, pamatė, kad pareigūnai jį pravažiavo, kai Prius jau stovėjo jis buvo užsirašęs to Prius numerius. Nuėjo pasitikti policijos, užtruko iki minutės, parodė kur stovi tas Prius, jis stovėjo šiek tiek toliau, už kokių 20 m., gatvės gale. Buvo apie 1 val. nakties. Kas vairavo jis nematė. Kai buvo priėjęs prie Prius galo, girdėjo du vyriškus balsus, matė kad abu vyrai buvo su kepurėmis. Pareigūnai jo klausė, bet jis sakė, kad negali atpažinti, kuris vairavo, nes jis nebuvo nuėjęs į priekį, kad pasižiūrėti. Jam kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Patys pirminiai požymiai kaip neadekvačiai automobilis buvo vairuojamas, važiuodamas gatve buvo užvažiavęs ant bordiūro, vėliau, kai priėjo prie pareigūnų, nuo sulaikytųjų jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Kai sėdėjo policijos autobusiuke, rašė paaiškinimą, buvo priėjęs vienas žmogus nuo kurio irgi jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kvapas jautėsi nuo abiejų vyrų. Vien iš jų kalbos matėsi, kad jie yra neblaivūs. Kai pareigūnės atvažiavo jie buvo išlipę iš automobilio ir abu šlapinosi prie darželio, dešinėje automobilio pusėje buvo padėtas alaus butelis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. (V. B.) parodė, kad buvo namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino draugas, pakvietė jį pas save pasėdėti, išgerti. Jie sėdėjo, kalbėjo, tai buvo po pietų. Paskui jam paskambino kaltinamasis, kad jis važiuoja namo. Jis atsisveikino su draugu. Jis išgėrė kažkiek degtinės, pasiėmė su savimi ir išėjo iki automobilio. Tai buvo vakaras, jau buvo tamsu, jie sėdėjo automobilyje, kaltinamasis rūkė, o jis gėrė. Paskui jam buvo šalta ir jis paprašė, kad kaltinamasis užkurtų variklį. Paskui privažiavo policija ir pradėjo jiems aiškinti. Tuo metu jo draugas kaltinamasis alkoholio nevartojo visiškai. Atvažiavo policija visą tai užrašė, paėmė automobilį ir viskas. Prie jo kaltinamasis alkoholio nevartojo, jis nematė. Užkūrus automobilį jis niekur nejudėjo, kai jis išėjo į lauką, automobilis stovėjo vienoje vietoje ir visą laiką stovėjo toje vietoje. Nežinau kodėl kaltinamasis atsisakė pūsti. Pas juos Ukrainoje yra toks įstatymas, jeigu negėrei, automobilis nejudėjo, tada galima nepūsti. Automobilyje buvo gal 1-1,5 val. Pusę valandos arba valandą jie pasėdėjo automobilyje ir paskui atvažiavo policija. Kai pareigūnai tikrino jo neblaivumą, jis pripūtė apie 1.5 prom., tiksliai neprisimena.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. K. parodė, kad per balkoną išgirdo kažkokį atsitrenkimą, išėjo pasižiūrėti kas vyksta, pradėjo filmuoti per balkoną ir matė, kaip automobilis keistai važinėja, ant šaligatvio užvažiavo, matė, kad žmogus kažkur toliau skambina, kviečia policiją. Kažkaip įstrižai ant šaligatvio automobilis buvo sustojęs, tada į priekį staigiai pavažiavo, sustojo, tada vėl pavažiavo, sustojo, buvo keista, kad į priekį greitai pavažiuodavo ir sustodavo, vėl pavažiuodavo, vėl sustodavo. Automobilyje buvo du asmenys, matė juos, nes jie sustojo prie darželio tvoros ir išlipo. Irgi matė, kad šlapinosi. Keleivis buvo mažesnis žmogus, o vairuotojas didesnis. Po to išėjo policijai pasakyti, kad gal atsitrenkė, į kaltinamąjį, daugiau su keleiviu bendravo. Labiau iš keleivio matė neblaivumo požymius, keleivis atrodė išgėręs. Matė, kaip jie su policija ginčijosi, ar kaltinamasis buvo blaivas ar ne, jis nesistengė fiksuoti, nes buvo policija, galvojo jie patikrins blaivumą, jis neblaivumo požymių nepastebėjo.
Šalies argumentai
S. P. teisiamojo posėdžio metu prašė jį paskirti laiduotoju ir nurodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, kartu su juo gyvena, jų santykiai puikūs. Apie šią situaciją sužinojo antrą dieną, kaltinamasis jam papasakojo, o jis pasakė, kad taip negalima daryti. Dėl tokio poelgio įtakos turėjo pavartoti alkoholiniai gėrimai, tai buvo pirmas kartas, tokių dalykų niekada nebuvę, tai buvo šokas. Brolis pasakojo, kad pravažiavo aplink kiemą, jis matė nuotraukas, kad kaltinamasis ratu atsitrenkė į bordiūrą ir buvo sugadintas ratas. Jis suprato, kad brolis išsigando, dėl išgąsčio negalėjo papūsti ir tai suveikė prieš jį, o būtų buvę geriau iš karto papūsti. Jis tuo metu namuose miegojo, jeigu būtų matęs, būtų kaltinamąjį sulaikęs, jis jo labai klauso, todėl galės daryti įtaką broliui. Jis pats yra vyresnis, skirtumas tarp jų beveik pusantrų metų. Brolis iki šiol gailisi dėl savo poelgio. Jis iš pat pradžių gailėjosi ir dabar gailisi dėl to ką padarė. Šiuo metu brolis nebedirba, nes jam neleidžiama vairuoti automobilio, bet jis planuoja kaltinamajam padėti įsidarbinti jo darbovietėje, kad kartu dirbtų, kalbėjo su direktoriumi, kad įdarbins brolį. Jo mėnesinės pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur, prašė taikyti laidavimą be užstato, todėl, kad siunčia pinigus šeimai, kuri liko, siunčia pinigus tėvams, jie liko Ukrainoje. Butą nuomojasi už 500 eurų per mėnesį ir šiuo metu jis išlaiko brolį. Jis nėra baustas už vairavimą išgėrus, baudžiamųjų bylų neturėjo nei Lietuvoje, nei Ukrainoje.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 16 d. apklaustas I. P. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, neprisipažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių gali papasakoti, kad tą dieną (tai galėjo būti ir 2025 m. balandžio 17 d.) apie 11.30-12.00 val. jis atvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), po ko vėl važiavo dirbti. To pačios dienos vakare, apie 23.00-00.00 val. jis grįžo namo ir važiuodamas kieme užvažiavo ant bordiūro ir pradūrė priekinį vairuotojo pusės ratą. Su pradurtu ratu jis dar kažkiek pavažiavo, pastatė automobilį ant žalios vejos ir išėjo namo. Namuose buvo mano pažįstamas V., kuris su savo draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jie dviese su V. nuėjo iki jo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, V. atsisėdo šalia į priekinę keleivio vietą. Jis užkūrė automobilio variklį, nes buvo šalta, įjungė muziką. Automobilyje V. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, jis nieko negėrė. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai, mano, kad juos iškvietė kaimynė dėl garsios muzikos. Atsisakė pūsti į alkotesterį, nes Ukrainoje yra kitos taisyklės ir jis, kaip ir sakė, niekur nevažiavo, tiesiog sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje su užvestu varikliu. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. A. klausimas: Ar pamenate, kaip buvote apsirengęs tą dieną, kai netoli vietos, kur gyvenate bendravote su policijos pareigūnais? Įtariamojo I. P. atsakymas: Marškinėliai greičiausiai buvo juodos spalvos, nes jis visada rengiasi juodais marškinėliais, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, gal turėjo akinius nuo saulės, o gal ne. Daugiau savo aprangos detalių nepamena ir paaiškinti nieko negali (t. 1, b. l. 111-112).
2025 m. balandžio 18 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 00.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojas D. B. paaiškino pastebėjęs galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus, D. B. šalia minėto automobilio pamatė stovinčius, kaip vėliau paaiškėjo, I. P. ir V. B.. Būdami neblaivūs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jiems nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo ir abu neigė vairavę automobilį. Šiais savo veiksmais I. P. ir V. B. įtariami padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ str. 1 d. (t. 1, b. l. 6).???
2025 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyresniuoju specialistu T. B., apie 00.32 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės, prie darželio važinėja įtartinas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja per šaligatvius, galimai vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje buvo RV pareigūnų ekipažas (duomenys neskelbtini), į kuriuos kreipėsi žmogus, kuris galimai pranešė apie įvykį. Ekipažas paaiškino, kad dirba kitame įvykyje pagal žmogaus paiešką, dėl to įvykį perdavė jiems ir išvažiavo. Šalia pranešime nurodyto „Toyota Prius“ automobilio stovėjo du asmenys, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). Kaip vėliau paaiškėjo šie asmenys buvo iš Ukrainos, pilietis I. P. ir V. B., kurie aiškino, kad nei vienas iš jų automobilio nevairavo, o tiesiog atėjo iki automobilio paklausyti muzikos bei pasikrauti telefoną. Susisiekus su pranešėju pranešime nurodytu numeriu, jis paaiškino, jog matė kaip automobilis „Toyota Prius“ keistai manevravo kelyje bei važiavo šaligatviu, taip pat sakė, kad buvo keistas garsas (panašus į susidūrimą), paaiškino, kad galėtų atpažinti asmenį, vairavusi automobilį. Apžiūrėjus automobilio „Toyota Prius“ išorę buvo pastebėti apgadinimai, automobilio dešinys šonas buvo nubrozdintas, o automobilio kairės pusės priekinė padanga buvo be oro. Apie situaciją pranešė OVS budėtojui. I. P. ir V. B. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą aiškindami tai, kad jie nieko nepadarė ir neprivalo tikrintis, alkoholio kiekį kraujyje taip pat pasitikrinti atsisakė. Į įvykio vietą atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini), kuriems buvo perduota įvykio vieta. Filmuota BODY (t. 1, b. l. 95).
2025 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 00.36 val. dirbant pagal įvykį ROIK: 0125000213824, važiuojant (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi vyras, kaip vėliau paaiškėjo D. B., kuris paaiškino, kad prieš kelias minutes skambino telefonu 112 ir kvietė policijos pareigūnus, kadangi matė, kaip iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sklido garsi muzika, po ko automobilis pajudėjo iš vietos ir vos neįvažiavo į tvorą. D. B. tiksliai parodė kur šiuo metu sustojo minėtas automobilis „Toyota“. Jiems privažiavus prie automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo stovėjo du akivaizdžiai neblaivūs, nerišliai kalbantys vyrai, iš kurių vienas prisistatė kaip V. B., kitas vyras atsisakė prisistatyti sakydamas, kad pagal įstatymą neprivalo tai daryti. Bendraujant su minėtais vyrais jie nurodė, kad minėtos transporto priemonės nevairavo, teigė, kad klausė tik muzikos. Tuo metu į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas (duomenys neskelbtini), kurie toliau dirbo su šiuo įvykiu, o jie toliau nuvyko dirbti (t. 1, b. l. 96).
2025 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas pilkos spalvos, penkių durų lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi priešais pastatą Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - darželis), adresu (duomenys neskelbtini), ir šalia esančio daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis priekine dalimi nukreiptas į darželio pusę, stovi neaptvertoje teritorijoje ant žalios vejos. Apžiūros metu automobilis atrakintas. Ant apžiūrimo automobilio kėbulo yra nežymūs apgadinimai, kairės pusės priekinė padanga yra nuleista. Automobilio salonas yra medžiaginis. Nuo vairuotojo sėdynės buvo paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 1, plomba Nr. 038732. Iš salono paimtas foninio kvapo pėdsakas ir įdėtas į stiklainį Nr. 2, plomba Nr. 038733. Automobilio salono viduje ant priekinio kairės pusės kilimėlio yra cigarečių „Marlboro“ pakelis. Nuo automobilio vairo paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 3, plomba Nr. 038954, taip pat nuo automobilio pavarų perjunginėjimo svirties paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 4, plomba Nr. 038953. Ant automobilio priekinės dešinės pusės sėdynės yra sulčių pakelis ir juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Redmi“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5, plomba Nr. 038738. Ant priekinio dešinės pusės kilimėlio yra stiklinis butelis su permatomu skysčiu. Puodelių laikiklyje, tarp priekinių sėdynių, yra du popieriniai puodeliai. Daiktadėžėje tarp sėdynių yra juodos spalvos piniginė, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 6, plomba Nr. 038731. Automobilio galinių sėdynių ir bagažinės bendra tvarka nepažeista. Apžiūrint automobilį, daugiau reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, kokių nors kitų objektų ar pėdsakų neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (t. 1, b. l. 15-17).
2025 m. gegužės 16 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2025 m. balandžio 17 d. visą dieną buvo namuose. Būdamas namuose, nakties metu, apie 00.15 val. išgirdo lauke sklindantį triukšmą - garsią muziką. Priėjus prie lango, kurie yra nukreipti į (duomenys neskelbtini) gatvę link poliklinikos ,,(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad šalia jos stovi automobilis „Toyota Prius“ sidabrinės spalvos, valstybinių numerių iš karto neįsidėmėjo, kuriame buvo matyti, kad sėdi du asmenys. Stebint automobilį, jis po kelių minučių, tai yra apie 00.20 val., pradėjo judėti atbuline eiga ir vos neatsitrenkė į šlagbaumo vartus, kurie yra šalia grožio salono ,,(duomenys neskelbtini)“, tada automobilis judėjo toliau (duomenys neskelbtini) link mokyklos, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, važiuojant automobilis nuolat greitėjo ir staigiai stabdė, tai besikartojant kelis kartus, išėjo į namo kiemą ir tada iš karto paskambino ir pranešė apie įvykį į bendrąjį pagalbos centrą, kadangi toks automobilio vairuotojo elgesys sukėlė jam įtarimų, kad gali būti neblaivus. Automobilis „Toyota Prius“ apsisukęs prie minėtos mokyklos, gatve (duomenys neskelbtini) grįžinėjo atgal, stabtelėjo prie garažų, kurie yra šalia namo (duomenys neskelbtini), bandė automobilį priparkuoti, tačiau nepavyko. Tuomet atvažiavo į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į kiemo galą, kai automobilis sustojo, jis priėjo prie jo ir užsirašė valstybinius numerius, kurie buvo (duomenys neskelbtini) matė tik tiek, kad už automobilio vairo sėdėjo vyriškos lyties atstovas, ant kurio galvos buvo uždėta tamsios spalvos kepurė ir šalia jo sėdėjo dar vienas asmuo vyriškos lyties, tačiau jokių asmenų požymių išvaizdos tuo metu neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsus paros metas, o prieiti prie automobilio nenorėjo. Matė, kad įvykį, kuris vyko kieme, stebėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo, kurio buto nurodyti negali, tik matė, kad iš antrojo aukšto, kraštutinio balkono, duomenų kaimyno nežino. Tada užsirašęs automobilio numerius, nuėjo į namo galą pasitikti policijos pareigūnų, kad šie nepravažiuotų įvažiavimo į kiemą, atvykus pareigūnams ir nurodžius jiems kur stovi automobilis „Toyota Prius“, šalia jo jau buvo išlipę du asmenys. Kaip atrodo asmenys jis neįsidėmėjo, tačiau iš balso gali teigti, kad tai tie patys asmenys, kurie sėdėjo prieš tai automobilyje ir jį vairavo, kai jis buvo priėjęs (t. 1, b. l. 28-29).
2025 m. gegužės 16 d. papildomai apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad savo 2025 m. balandžio 18 d. dienos parodymuose minėjo, kad įvykį matė dar vienas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo, tačiau negali nurodyti iš kurio buto ir nepažįsta to kaimyno. Žino vieną kaimynę, kuri yra iš to paties namo ir galimai ji galėtų suteikti informacijos apie tą kaimyną, kuris matė įvykį, tačiau kaimynės jokių kontaktų nežino (t. 1, b. l. 30).
2025 m. birželio 20 d. liudytoju apklaustas Š. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. jam būnant namie, išgirdo iš lauko sklindantį atsitrenkimo garsą. Išgirdęs garsą išėjo į balkoną pasižiūrėti kas vyksta. Įėjęs į balkoną pamatė įstrižai, priekiniais ratais ant šaligatvio ir galiniais ant gatvės stovintį užvestu varikliu automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia priparkuotą kitą automobilį, kuris buvo apgadintas. Jam taip stovintis automobilis sukėlė įtarimą, todėl automobilį stebėjo toliau. Automobilis kelis kartus pavažiavo pirmyn, trūkčiodamas privažiavo prie šalia esančio vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ tvoros, manė, kad automobilis įvažiuos į tvorą, tačiau neįvažiavo. Įėjus į balkoną, taip pat išgirdo, kaip netoliese vaikščiojantis vyriškis mobiliojo ryšio telefonu bendrauja su policijos pareigūnais ir pranešinėja kas vyksta. Pamatęs, kad situacija gali baigtis blogai, nuėjo į kambarį pasiimti savo mobiliojo ryšio telefono ir grįžo atgal į balkoną nufilmuoti kas vyksta. Jam pradėjus filmuoti iš automobilio keleivio vietos išlipo vyriškis, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 168 cm. ūgio, vilkėjo baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos megztinį ir buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę. Po keleto minučių iš automobilio išlipo ir vairuotojas, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 183 cm. ūgio, vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Kurį laiką vairuotojas ir keleivis tiesiog stovėjo prie automobilio. Po kurio laiko pamatė pravažiuojančius, kiek toliau policijos pareigūnus, todėl paskambino bendrajam pagalbos centrui, kadangi manė, kad pareigūnai nuvažiavo ne ten, tačiau jam nurodė, kad viskas gerai. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai prie minėto automobilio ir minėtų asmenų. Vaizdo įrašą pareigūnams pateikė el. paštu (t. 1, b. l. 37-38).??
2025 m. rugpjūčio 1 d. liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 24 val. jis buvo namie adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu minėtu adresu vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po 30 minučių namo atvyko draugas I.. Draugas, su kuriuo jis buvo namie, iškart išėjo į savo namus, o jis su I. nusileido iki aikštelės, kurioje stovėjo automobilis, kuriuo I. atvyko iš darbo, atsisėdo į jį, įjungė muziką ir tiesiog sėdėjo, klausėsi muzikos. Jis vartojo alkoholinius gėrimus, o jo draugas I. nevartojo visai. Jie niekur su automobiliu nevažiavo, nuo to laiko, kai I. atvyko iš darbo ir pastatė automobilį aikštelėje prie namų, jie juo daugiau niekur nevažiavo, jis taip ir stovėjo aikštelėje su pradurtu ratu, nes I. važiuodamas namo pradūrė padangą. I. buvo užvedęs automobilio variklį, bet tik todėl, kad jiems pasidarė šalta ir norėjo sušilti, automobilis iš vietos niekur nejudėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie teigė, kad jie vairavo neblaivūs. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jie sėdėjo, priklauso įmonei, įmonės vadovas J. T.. Įvykio metu jis dėvėjo tamsios spalvos drabužius, buvo be kepurės, o draugas I. buvo apsirengęs irgi tamsiai ir buvo su kepure (t. 1, b. l. 151).
2025 m. birželio 9 d. BPC garso įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius pirmąjį BPC garso įrašą, kurio ID:92381006707, skambinta 2025 m. balandžio 18 d., 00 val. 29 min. 24 s., girdisi: BPC: 112 Pranešėjas: Sveiki, Vilnius, (duomenys neskelbtini), būtų prie darželio, čia prie (duomenys neskelbtini) namo, įtartinas Priusas važinėja. Žinokit ir garsiai muziką pasileidęs ir per bordiūrus pirmyn atgal, dabar ant bordiūro užvažiavęs. BPC: (duomenys neskelbtini) kiek būtų? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) namas iš gatvės pusės, čia prie garažų yra toks darželis. BPC: Iš gatvės pusės, prie darželio, taip? Pranešėjas: Jo, galiu numerį pasakyt dabar Priuso. BPC: Pasakykit Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: Tai įtariant ką? Kad jisai neblaivus ar kas? Pranešėjas: Jo, jo. BPC: Per bordiūrus važiuoja, taip? Pranešėjas: Jo, jo, jo. BPC: Matot dabar, taip? Kažką? Pranešėjas: Taip, taip nežinau kažkas su ta mašina, ten ratai gal pravaryti ar kažkas tokio. Nu kažkaip keistai net važiuoja jinai. BPC: Tai dabar kol kas prie to darželio taip? Pranešėjas: Mhm, jo. BPC: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: D. B.. BPC: D.? Pranešėjas: B.. BPC: Gerai informuojam policiją, ačiū už pranešimą. Pranešėjas: Gerai. Dėkui, viso.
Atidarius antrąjį BPC garso įrašą, kurio ID:92381006707, skambinta 2025 m. balandžio 18 d., 00 val. 35 min. 18 s., girdisi: BPC: 112. Pranešėjas: Laba diena, čia. BPC: Laba diena. Pranešėjas: Čia skambino kažkas, (duomenys neskelbtini), šitas (duomenys neskelbtini) gatvėje pranešė apie kažkokį keistai važinėjanti, ne? BPC: Nesupratau? Pranešėjas: Žodžiu, aš pro langą girdėjau, kaip žmogus kvietė policiją, kad čia kažkas keistai važinėja, apdaužė mašinas man atrodo, ką tik mačiau policiją, žodžiu pravažiavo, neprivažiavo prie to žmogaus. (duomenys neskelbtini) maždaug namas, prie darželio žodžiu. BPC: Supratau, tai galbūt jie jau tiesiog... Pranešėjas: Ne, ne aš matau pro langą dar juos. Policija pravažiavo, o matau tą mašiną aš, stovi čia prie darželio dar. BPC: o tai ten kažkas laukia pareigūnų? Pranešėjas: Aš matau, tas žmogus, kuris skambino, kad dar stovi ten. BPC: Nepadėkite ragelio, gerai? Pranešėjas: Jo. BPC automatinis įrašas: Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas... BPC: Pareigūnai žino apie situaciją, jie viską mato. Ačiū! Pranešėjas: Aišku, gerai (t. 1, b. l. 54-56).
2025 m. birželio 13 d. vaizdo įrašų, užfiksuotų mobiliojo ryšio priemone (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Pirmas“, kurio trukmė yra 48 s. Vaizdo įrašo pradžioje, 1 s., matomas pilkos spalvos automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. dėl prastos kokybės nėra galimybės įvardinti, kuris stovi su įjungtais žibintais ant žalios vejos, prie po kaire puse esančio apšvietimo stulpo ir priekyje esančios tvorelės. Vaizdo įrašo 39 sekundėje matomas vaizdas, kaip yra atidaromos ankščiau minėto automobilio TOYOTA PRIUS priekinės keleivio durys, po ko iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipa vyriškis, dėvintis šviesios spalvos drabužį bei taip pat ant viršaus užsidėjęs viršutinį tamsios spalvos drabužį, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Išlipęs vyriškis uždaro priekines keleivio dureles ir su kažkuo dar bendrauja per atidarytą priekinių keleivių durelių langą. Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „Antras“, kurio trukmė yra 1 min. 4 s. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja žymėtas policijos tarnybinis automobilis „VW Caddy“, kuris važiuoja link automobilio „Toyota Prius“. Vaizdo įrašo 4 sekundėje matomi du vyriškiai stovintys prie ankščiau minėto automobilio „Toyota Prius“. Prie automobilio vairuotojo durelių stovi vyriškis dėvintis tamsios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus, ties automobilio priekiu stovi pirmame vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis, taip pat matoma kaip abu vyriškiai tarpusavyje bendrauja. Vaizdo įrašo 20 sekundėje matoma, kaip iš tarnybinio policijos automobilio išlipa pareigūnai ir prieina prie vyriškių, kurie stovi prie automobilio „Toyota Prius“, su jais bendrauja (t. 1, b. l. 67-68).
2025 m. birželio 5 d. vaizdo įrašų iš BODY kameros apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą PSS-20240418-014004UTC+0300, kurio trukmė 2.37 min., matome, kad jis darytas tamsios paros metu. Iš bylos aplinkybių aišku, kad lauke pareigūnai bendrauja su liudytoju, kurio klausiama ką jis matė. Liudytojas atsako, kad matė kaip neadekvačiai vairavo. Pats liudytojas pareigūnui parodo, kur gyvena, aiškina, kad tarp med. įstaigos ir namo stovėjo automobilis, kuris staiga pradėjo važiuoti atbulai, vos neįvažiavo į „šlagbaumo tvorą“. Paties liudytojo pokalbio pradžioje nesimato, ką jis rodo pareigūnams, taip pat nesimato jo paties. Paklaustas liudytojas, ar tikrai „šita mašina“, liudytojas atsako teigiamai. Liudytojas nurodo, kad nematė vairuotojo veido, girdėjo kaip jis šnekėjo, buvo priėjęs prie automobilio atstumu apie 5 metrus bei pasako, kad viską dar galėjo matyti liudytojas, gyvenantis 2 aukšte, kuris buvo išlindęs per langą. Toliau liudytojas tęsia pasakojimą ir vėl sako, kad pradžioje automobilis stovėjo prie poliklinikos, paskui staiga pradėjo važiuoti atbulas, vos neįvažiavo į šlagbaumą, liko mažas atstumas (pareigūnams parodo, tačiau įraše nesimato), ratais lietė bordiūrą, tada važiavo „ta gatvele“, „gazo duoda“ ir stabdo, duoda ir stabdo ir taip gal 5 kartus, vieną kartą sustojo, gale apsisuko ir ten sustojo, paskui per bordiūrą važiavo, bandė už mašinos parkuotis (rodo), nesigavo, o paskui čia, bet konkrečiai per bordiūrus važiavo. Paklaustas pareigūno ar matė kas vairavo, liudytojas atsako, kad veido nematė. Kitas pareigūnas aiškina, kad nei vienas iš vyrų nesutinka, įrodinėja, kad nevairavo. Liudytojas nustebintas aiškina, kad jis net buvo priėjęs, numerį užrašė. Liudytojas paklaustas pareigūno, ar matė kas išlipo iš vairuotojo pusės, atsakė, kad jam reikia pažiūrėti bei pridūrė, kad automobilyje buvo 2 vyrai. Liudytojas paprašo pareigūnų leisti jam pažiūrėti į sulaikytus vyrus. Pareigūnai sutinka.
Atidarius vaizdo įrašą PSS-20250418-012754UTC+0300, kurio trukmė 3.52 min., matome, kad jis darytas tamsios paros metu. Lauke pareigūnai bendrauja su dviem vyrais. Vienas iš jų apsirengęs juodais marškinėliais, juodomis kelnėmis, su kepure su snapeliu. (toliau Nr. 1) Kitas vyras apsirengęs tamsios spalvos lengva striuke ar megztiniu, šviesios spalvos marškinėliais, taip pat su kepure su snapeliu (vyras įraše pasimato vėliau, toliau Nr. 2) Vyrai aiškina, kad nesupranta lietuviškai, kalba rusų kalba. Vyras Nr. 2 sako, kad jis automobilio nevairavo ir tikrintis atsisako. Pareigūno paklausti, kad iš jų vairavo automobilį, vyras Nr. 1 atsako, kad jie niekur nevažiavo. Abu vyrai tvirtina tą patį. Pareigūnai tarpusavyje aiškinasi kaip nustatyti kiek vyrai išgėrė, ar pradėti administracinę teiseną. Vyras Nr. 2 sako, kad jis ėjo namo, jis net dviračiu nevažiavo, jis nesitikrins. Pareigūnai klausia vyro Nr. 1, ar jis sutinka pasitikrinti, o tas klausia kam to reikia, teigia, kad jis tiesiog ėjo gatve ir buvo sulaikytas, piktinasi, kad žmonės gali nurodyti į kiekvieną, klausia ar yra skirtumas kas vairavo automobilį, pasako, kad tegu jį baudžia bauda, siunčia į teismą ir taip toliau. Toliau pareigūnai bendrauja tarpusavyje, aiškindamiesi, ar buvo bendrauta su pranešėju.
Žemesnės instancijos teismas
Atidarius vaizdo įrašą PSS-20250418-011648UTC+0300, kurio trukmė 30 min., matome, kad jis darytas tamsios paros metu. Kalba pareigūnas, kuris nurodo, jog pranešėjas pranešė, kad vyrai vairavo. Pareigūnai bendrauja su 2 vyrais. Dėl triukšmo viso pokalbio nesigirdi, girdosi tik atskiri žodžiai ir frazės, kuomet vyrai sako, kad jie nemeluoja, jie niekur nevažiavo. Pareigūnas apžiūri automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) randa, kad viena padanga priekyje nuleista. Pareigūnai apžiūri teritoriją aplinkui, nustato iš kur automobilis atvažiavo, sulaikytiems vyrams aiškina, kad lauke yra vaizdo kamerų, bet vyrai kategoriškai tvirtina, kad jie niekur nevažiavo. Paklausti kodėl nuleista padanga, paaiškinti negali. Kai pareigūnas paklausia vyro Nr. 2 kas yra vairuotojas automobilio, pastarasis atsako, kad vairuotojas yra kitas žmogus, jo vietoje nėra. Taip pat jis nurodo, kad vyras Nr. 1 yra jo draugas, kuris vakar ir užvakar vairavo. Paklaustas pareigūno kada šioje vietoje buvo priparkuotas automobilis, teigia, kad jis stovi nuo šios dienos ryto, nakties. Pareigūnai apžiūri automobilį, ieško apgadinimų, kalba tarpusavyje, kad nėra vairavimo fakto, asmuo neigia. Toliau vėl pareigūnai bendrauja su 2 vyrais, dėl triukšmo pokalbis girdisi blogai, girdim, kaip pareigūnas aiškina, kad jei bus tik 1,5, tai bus surašytas tik protokolas. Vyras Nr. 2 aiškina, kad net su dviračiu nevažiavo, atsisako pasitikrinti. Prie vieno iš pareigūnų prieina liudytojas-jaunas vyras su akiniais, apsirengęs tamsiais rūbais, kuris pasakojo ką matė ir girdėjo (liudytojo pasakojimas analogiškas - Vaizdo įrašas PSS-20240418-014004UTC+0300). Liudytojas tvirtina, kad automobiliui važiuojant gatvele, jis girdėjo garsą „pokšt“. Paklaustas ar jis gali atpažinti vairuotoją iš išvaizdos, atsako neigiamai, nurodydamas, gal tik iš balso, bet nėra tikras. Taip pat liudytojas sako, kad automobilyje buvo du vyrai. Taip pat jis nurodo, kad dar vienas žmogus galėjo matyti iš antro aukšto. Pareigūnai bendraudami su liudytoju jam pasako, kad sulaikė abu vyrus, bet nežino, kuris iš jų vairavo. Liudytojas pasako, kad jam reikia pažiūrėti į vyrus, gal galės pasakyti iš kūno sudėjimo, iš veidų atpažinti negalės. Toliau pareigūnas su liudytoju kalba apie liudytojo girdėtą triukšmą - „pokšt“, liudytojas sako, kad galimai bamperis, automobilis važiuodamas labai barškėjo, važiavo neadekvačiai, Išgirdęs iš pareigūno, kad neva automobilis stovi nuo vakaro, liudytojas nustebo, sakydamas, kad matė kaip jis prisiparkavo. Į pareigūno klausimą ar stambesnis vyras išlipo iš vairuotojo pusės, liudytojas atsako, kad jam atrodo, kad stambesnis, bet nėra įsitikinęs. Kalbėdami apie vyrų ūgį, liudytojas nurodo, kad vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis, bet negali nurodyti, kuris buvo už vairo, buvo priėjęs prie automobilio, bet ne prie pat, veidų nematė. Liudytojas su pareigūnais prieina prie sulaikytų, kurie sėdi tarnybiniame automobilyje, sakydamas, kad mano, kad vairavo stambesnis/aukštesnis(tiksliai koks pasakytas žodis-neaišku), mano, kad tas „kuris šnekėjo, nevairavo“. Atidarius tarnybinį automobilį, kuriame sulaikytųjų vietoje sėdi du vyrai, pareigūnas jų klausia, ar jie sutinka pasitikrinti. Tuo metu iš dešinės sėdi vyras Nr. 1, iš kairės sėdi vyras Nr. 2. Liudytojas juos pamatęs, sako, kad jam atrodo, kad vairavo vyras, sėdintis po dešinę, nes tas kuris po kairę, šnekėjo su pareigūne. Pareigūnai bando išsiaiškinti, kokios pareigūnės su vyrais šnekėjo. Tuo metu liudytojas nurodo, kad vienas vyras buvo su kepure, jis jį matė, bet pareigūnai praneša, kad abu vyrai su kepure. Išsiaiškinę, kokios pareigūnės šnekėjo su vyrais iki jų, kalbėdami per raciją, prašo pareigūnių atvykti.
Vaizdo įrašas PSS-20250418-011646UTC+0300, kurio trukmė 9.22 min., yra analogiškas įrašui PSS-20250418-011648UTC+0300.
Atidarius vaizdo įrašą PSS-20250418-014648UTC+0300, kurio trukmė 6.11 min., matome, kad jis darytas tamsios paros metu. Pareigūnai bando surasti liudytoją, kuris galėjo matyti įvykį pro langą. Daugiu įraše reikšmingos informacijos nėra.
Atidarius vaizdo įrašą PSS-20250418-025022UTC+0300, kurio trukmė 1.17 min., matome, kad jis darytas tamsios paros metu. Pareigūnai apžiūri automobilį PRIUS, išsiaiškina, kas iš pažeidėjų kur sėdėjo. Vyras Nr. 1 nurodė, kad tuo metu kai klausėsi muzikos, jis sėdėjo už vairo, o jo draugas šalia. Daugiau įraše reikšmingos informacijos nėra.
Vaizdo įrašas PSS-20250418-014054UTC+0300, kurio trukmė 9,23 min., darytas tamsios paros metu, Vaizdo įraše vėl liudytojas pasakoja, ką jis matė, ateina su pareigūnais pažiūrėti į sulaikytus vyrus. Pareigūnai vėl bando paaiškinti sulaikytiems vyrams, kodėl reikia pasitikrinti blaivumą, tačiau jie nesutinka, teigia, kad niekur nevažiavo, klausėsi muzikos. Sužinoję, kad yra liudytojai, vyrai teigia, kad liudytojai gali pasakyti, kad jie vairavo, bet faktiškai jie nevairavo. Liudytojas teigia, kad automobilis važiavo, jame matė 2 žmones, parodo į kažkurį asmenį, tačiau to vaizdo įraše nesimato, sako, „tas kuris iš kairės“. Vyrai toliau kategoriškai neigia važiavę. Liudytojas nurodė, kad buvo atvykusios pareigūnės. Išsiaiškinta, kad pareigūnės dirbo pagal paiešką, tai buvo ekipažas (duomenys neskelbtini). Per raciją susisiekta su pareigūnėmis, žada atvykti. Pareigūnai išsiaiškina, kad abu sulaikyti turi leidimus gyventi Lietuvoje. Toliau pareigūnai pasitikslina, ar reikia paimti vyrų kraują nustatant neblaivumą, ar vyrus reikia sulaikyti, surašyti neblaivumo nustatymo aktą (t. 1, b. l. 59-60).?
2025 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (t. 1, b. l. 77).??
Žemesnės instancijos teismas
Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „T“ (t. 1, b. l. 85).
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 4 550 Eur (t. 1, b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog I. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad nebuvo išgėręs. Apklausiamas pirmajame teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog alkoholio nevartojo, tvirtino, kad buvo ką tik grįžęs iš darbo, o atsisakė tikrintis neblaivumą, nes nepagalvojo, kad gali grėsti atsakomybė. Antrojo posėdžio metu papildomai apklaustas jis teigė, kad automobilį vairavo pavartojęs alkoholio, vairuodamas pradūrė padangą. Prieš vairavimą buvo išgėręs du butelius alaus, atsisakė tikrintis blaivumą manydamas, kad taip bus geriau ir tokiu būdu išvengs atsakomybės. Jis taip pat paaiškino, kad buvo išsigandęs, nežinojo Lietuvos įstatymų, žinojo, kad Ukrainoje už atsisakymą pūsti į alkotesterį nebaudžiama, todėl ir atsisakė. Nors kaltinamojo pozicija dėl prisipažinimo keitėsi, matyti, jog jis padarė išvadas, pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi, pripažino, jog vairavo neblaivus ir atsisakė tikrintis neblaivumą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. B. ir Š. K. nurodė, kad pamatė įtartinai važinėjantį automobilį „Toyota Prius“, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo I. P.. Liudytojams iš karto kilo įtarimas, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, todėl jie abu skambino į BPC ir iškvietė policiją, o tą patvirtina BPC garso įrašų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 54-56). Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo I. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Pareigūnai nustatė tokius neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo akte policijos pareigūnai paminėjo, kad I. P. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš valandą ir jis vengė neblaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 77). Tai, jog kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo patvirtina tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 6, 95, 96), tiek neblaivumo nustatymo aktas, tiek byloje esantys vaizdo įrašai. Iš šių įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai keletą kartų kaltinamajam išaiškino jo teises, pasekmes atsisakius pasitikrinti neblaivumą, tačiau I. P. suprasdamas teisines pasekmes kategoriškai atsisakė tikrintis neblaivumą.
I. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo broliui S. P. be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis vykdė individualią veiklą, po šio įvykio negali dirbti, todėl šiuo metu planuoja įsidarbinti brolio darbovietėje. I. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
S. P. yra kaltinamojo brolis, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie šią situaciją sužinojo kai kaltinamasis jam papasakojo, o jis pasakė, kad taip negalima daryti, pabrėžė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena, jų santykiai puikūs. Kaltinamasis ankščiau nėra taip pasielgęs. S. P. tuo metu namuose miegojo, jeigu būtų matęs, būtų kaltinamąjį sulaikęs, jis jo labai klauso, S. P. yra vyresnis, todėl mano, kad galės daryti įtaką broliui.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes (gyvena kartu su kaltinamuoju nuo vaikystės, yra dirbantis, darbo charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, neteistas) bei turtinę padėtį (išlaiko Ukrainoje likusius tėvus, Lietuvoje esantį brolį, kuris neturi darbo, moka už buto nuomą) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 16 d.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto I. P. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų apie automobilio savininką matyti, jog šios transporto priemonės savininkas yra UAB „T“, t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Toyota Prius“ kaina Lietuvoje su PVM yra 4 550 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 550 Eur.
Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, I. P. yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.
Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant 42 MGL (2 100 Eur), įpareigojant visą sumą sumokėti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokėjimus atliekant kas mėnesį po 6 MGL (300 Eur).
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.
Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam I. P. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turės atlyginti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą bei jam skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje; kvapo pėdsaką, paimtą nuo vairuotojo sėdynės, foninį kvapo pėdsaką, paimtą iš salono (t. 1, b. l. 22), nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio vairo, vokas Nr. 3 su plomba Nr. 038954, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio pavarų perjunginėjimo svirties, vokas Nr. 4 su plomba Nr. 038953 (t. 1, b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
I. P. (I. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo S. P. (S. P.) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti I. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. P. valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 550 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, I. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, I. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 42 MGL (2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant visą sumą sumokėti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokėjimus atliekant kas mėnesį po 6 MGL (300 Eur (tris šimtus eurų)).
I. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje; kvapo pėdsaką, paimtą nuo vairuotojo sėdynės, foninį kvapo pėdsaką, paimtą iš salono (t. 1, b. l. 22), nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio vairo, vokas Nr. 3 su plomba Nr. 038954, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio pavarų perjunginėjimo svirties, vokas Nr. 4 su plomba Nr. 038953 (t. 1, b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti I. P., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
Taip pat išaiškinti I. P.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. P., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.