Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2) 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 90 MGL (3389,4 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuota automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1940 Eur;

3) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 150 MGL (7500 Eur), kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuota automobilio, „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 4440 Eur.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. M. 2024 m. vasario 27 d., apie 20.25 val., Vilniuje, P. Vileišio gatvėje, ties pastatu Nr. 6C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,85 promilių alkoholio koncentracija.

M. M. taip pat vengė atlikti jam 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.), o būtent: jis, susipažinęs su paskirta bausme ir teismo skirtais įpareigojimais, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdydamas teismo sprendimo, piktybiškai 2024 m. vasario 27 d., apie 20.25 val., Vilniuje, P. Vileišio gatvėje, ties pastatu Nr. 6C, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 29 d. įtariamuoju apklaustas M. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta visiškai nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, bet kartais išgeria savaitgaliais alkoholinių gėrimų, o būtent, alaus ir degtinės. Parodymus duos lietuvių kalba, gynėjas nereikalingas. Šiuo metu yra bedarbis ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie šiuos įvykius, o būtent, sutinka su tuo, kad 2024 m. vasario 27 d., jis kažkur nuo pietų, apie 13.00 val. pradėjo savo nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), vienas vartoti alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų ir degtinę. Apie 20.00 val. nusprendė važiuoti pas savo draugą A. R.. Jis nusprendė paimti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nors žinojo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus. Minėto automobilio raktelius pasėmė iš namų, jie guli namo viduje, svetainės kambaryje ant palangės. Minėtas automobilis priklauso jo sugyventinei I. R., ji yra minėto automobilio savininkė ir valdytoja. Apie tai, kad jis paėmė jai priklausantį automobilį, ji nežinojo, nes ji tą dieną dirbo nuo ryto 11.00 val. iki vakaro 23.00 val. Taigi apie 20.00 val. sėdo už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo vienas, vyko į Vilniaus miesto centro pusę. Ir tada policijos pareigūnai su švyturėliais privažiavo prie jo vairuojamo automobilio ir liepė sustabdyti automobilį, tą jis ir padarė, sustojo pirmoje juostoje. Ar jis neigė alkoholio vartojimo faktą ar ne, atsakyti negali, nepamena, bet žino, kad jam buvo tikrintas blaivumas pučiant į alkotesterį, bet kiek kartų jam buvo tikrintas blaivumas, jis nežino, jau nepamena. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko ir pasirašė. Tada policijos pareigūnai jam pranešė, kad automobilis bus uždarytas į saugojimo aikštelę, jis pasiėmė asmeninius daiktus iš automobilio salono ir jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į 1-ąjį policijos komisariatą 2024 m. vasario 28 d., 13.00 val. Jis nurodytu laiku atvyko, bet kadangi buvo daug išgėręs alkoholinių gėrimų 2024 m. vasario 27 d., su juo tyrėjas jokių procesinių veiksmų neatliko, tik įteikė šaukimą atvykti kitą dieną, t. y. 2024 m. vasario 29 d., 13.00 val., ką jis ir padarė. Jis tikrai visiškai prisipažįsta, kad sėdo už vairo neblaivus ir važiavo sugyventinės automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) be jos leidimo. Dėl savo šių veiksmų labai gailisi. Nori paminėti, kad automobilyje jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Dėl ko sėdo būdamas išgėręs alkoholinių gėrimų atsakyti negali ir paaiškinimo neturi šiam savo veiksmui. Prašo prokurorės gražinti automobilį jo sugyventinei I. R., nes jie tvarkosi namą ir šis automobilis jai yra būtinas perkant ir atsivežant statybines medžiagas bei važiavimui į darbą. Su sugyventine I. R. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų. Taip pat sutinka ir dėl įtarimo, kad vengė atlikti jam 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.), o būtent, jis buvo supažindintas pasirašytinai su paskirta bausme ir teismo skirtais įpareigojimais, bet kada tiksliai tai buvo, atsakyti negali, nepamena. Žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdydamas teismo sprendimo, piktybiškai 2024 m. vasario 27 d., apie 20.25 val., Vilniuje, P. Vileišio gatvėje, ties pastatu Nr. 6C, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Taip pasielgė veikiamas alkoholio ir net nepagalvojo apie laukiančias pasekmes. Šiuo metu nuoširdžiai gailisi dėl to, kad pažeidė paskirtą įpareigojimą vairuoti transporto priemonę. Be to, nori paminėti, kad jo buvo sunki materialinė padėtis, dėl to nei baudos, nei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos nėra atlyginęs. Jis nuoširdžiai gailisi, šiuo metu oficialiai niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet pažada kuo greičiau užsiregistruoti ir susirasti darbą, ir kuo greičiau dalimis padenginėti paskirtos sumos dydį. Prašo, esant galimybei, jam neskirti realios bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, nes reikia dirbti ir padengti susidariusius įsiskolinimus. Taip pat antstolis buvo su juo susisiekęs ir pranešė apie įsiskolinimo sumą, bet nei kada tai buvo, nei kokia suma buvo paskirta, nežino, nepamena. (b. l. 70-73)

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra I. R., gimusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 33)

2024 m. vasario 29 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Volkswagen Passat“, kuras - dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1,968, pasirinkti metai - 2007, kaina Lietuvoje su PVM - 2548 eurų. (b. l. 32)

2024 m. kovo 7 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte Nr. 8S-1530 nurodyta, kad M. M., 2020 m. lapkričio 9 d. yra įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kardomosios priemonės, duomenų registrą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamąjį įsakymą. M. M. su priežiūros planu ir raštu dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pasirašytinai nesusipažino, nes į siunčiamus šaukimus nereagavo, vengė įskaitos, apie save jokios informacijos nepateikė. (b. l. 44-57)

2024 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų rašte NR. e1-1284-834/2020 nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamojoje byloje Nr. el-1284-834/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimtas baudžiamasis įsakymas M. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo išsiųstas registruotu laišku, kuris 2020 m. rugsėjo 11 d. neįteiktas grąžintas į teismą, kadangi gavėjas neatsiėmė pašte. Baudžiamojo įsakymo nuorašas 2020 m. rugsėjo 15 d. M. M. buvo išsiųstas el. paštu. (b. l. 60-62)

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

M. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog pavartojęs alkoholio nusprendė aplankyti draugą, vairavo sugyventinės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kadangi jis praradęs teisę vairuoti automobilį, yra teistas už vairavimą neblaiviam. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirma, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas K. Š. parodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris užvažiavo ant šaligatvio ir negali išvažiuoti. M. M. buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu buvo nustatyta 3,85 promilių girtumas, o antru pūtimu buvo nustatytas 3,88 promilių girtumas (b. l. 22-25). Be to, kaip minėta, neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 27-28; 29).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad M. M. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2024 m. vasario 27 d., apie 20.25 val., Vilniuje, P. Vileišio gatvėje, ties pastatu Nr. 6C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,85 promilių alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

M. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. savo kaltę ir dėl šios jam įkaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2020 m., buvo du kartus (2017 m. ir 2020 m.) teistas už vairavimą esant neblaiviam. Pažymėtina, kad M. M. anksčiau nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. patvirtino, jog žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisė to ir vis tiek vairavo transporto priemonę.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad M. M. žinojo apie anksčiau jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, to jis neneigė ir teisiamajame posėdyje, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę, paaiškino, kad taip atsitiko dėl priklausomybės alkoholiui. Taigi kaltinamasis M. M. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, M. M. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. M. – vidurinio išsilavinimo, nevedęs (turi sugyventinę), iš jo žodžių dirbantis pavienius darbus (neoficialiai), anksčiau teistas, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina artima šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto, o už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio ir artima minimaliam, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskiriant M. M. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes M. M. vėl vairavo neblaivus ir kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Kadangi kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti M. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tokią poziciją baigiamojoje kalboje išdėstė ir valstybinis kaltintojas.

Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pažymėtina, kad M. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad M. M. yra darbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis išreiškė gailestį dėl padarytų veikų bei siekį taisytis. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog M. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Manytina, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, o pats baudžiamasis procesas, probacijos laikotarpis ir taikomi įpareigojimai bus pakankami tam, kad pasiekti pozityvius jo elgesio pokyčius, kaip auklėjamosios ir prevencinio pobūdžio priemonės, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M. M. taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktuose – pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip jau minėta aukščiau, M. M. jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taigi, tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, M. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 29 d. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto M. M. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų apie automobilio savininką matyti, jog šios transporto priemonės savininkė yra I. R., t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Volkswagen Passat“ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 548 Eur (b. l. 32), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 548 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo M. M. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi bylą teisme nuspręsta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (oficialiai nedirba, turi skolų) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, M. M. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. M. valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 548 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus).

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.