Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S. E., jo atstovui advokatui Albertui Kučinskui;

atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui,

2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Iš aukščiau aptarto teisnio reguliavimo darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015).

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Iš teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 85-ANR_P-11758-2018 turinio ir formos matyti, kad minėtas protokolas atitinka ANK nustatytus reikalavimus, jame nurodyto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas suformuluotas aiškiai, pareiškėjas su protokolu supažindintas tinkamai. Aptariame protokole matyti, kad pareiškėjas jame paaiškinimų neteikia, to neneigia ir pats pareiškėjas. Be kita ko, teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės nepaaiškino ir nepagrindė aplinkybių, kodėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su padarytu pažeidimu bei jo kvalifikavimu sutiko ir neteikė jokių paaiškinimų.

Analizuojant Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarimo turinį, darytina išvada, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarimas teismo buvo panaikintas ne dėl pareigūnų kaltės, ar aplaidumo teikiant pirmos instancijos teismui medžiagą susijusią su administracinio nusižengimo padarymu, o dėl to, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pareiškėją pripažinti kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį padarė bylos neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai pareiškėjui surašant protokolą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Taip pat nagrinėjamoje byloje tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų neteikia ir pareiškėjas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai ANK pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau apylinkės teismo priimtas nutarimas buvo apygardos teismo panaikintas, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų surašnat administracinio nusižengimo protokolą, kurio pagrindu buvo pradėta adminitsracinė teisena vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarime nebuvo nurodyta, kad 2018-12-20 protokolas surašytas neteisėtai. Išvardytos faktinės aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad aprašytoje situacijoje administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėjas galbūt padarė ANK numatytą administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau jo pagrindu pradėti administracinę teiseną. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad pareigūnai nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis.

Pareiškėjo teigimu atsakovas savo veiksmais tyčia siekė, kad jam kuo ilgiau nebūtų grąžintas ginklas bei leidimas laikyti (nešiotis) medžioklei skirtą ginklą. Pabrėžia, kad dėl paimto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo teisė medžioti buvo suvaržyta 1 (vienerius) metus (nuo 2018-09-17 iki 2019-09-16). Dėl aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, patyrė žalą. Neturtinio pobūdžio praradimus, sukeltus nepatogumus, išgyvenimus pareiškėjas įvertina 4000,00 Eur dydžio suma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo turimas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1163 Tauragės AVPK pareigūnų buvo paimtas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. kartu su visais jo turimais ginklais ir šaudmenimis. Pareiškėjas šį leidimą turėjo teisę ir galimybe atgauti įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarčiai byloje Nr. A11.-35-761/2019, kurios pagrindu jam buvo grąžinta dalis jo turimų ginklų, tačiau pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, to neneigia ir pats pareiškėjas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, kuris Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 1 d. buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 1 d., svarbu paminėti, kad pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) medžioklei skirtus ginklus viso proceso metu nebuvo panaikintas. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarimui dėl administracinės teisenos panaikinimo pareiškėjui ir jo paties 2019 m. birželio 25 d. Tauragės AVPK skyriui pateiktais prašymais dėl leidimo laikyti nešiotis ginklus ir dėl ginklo grąžinimo, minėti daiktai buvo gražinti, nors pareiškėjas teigia, kad juos atgavo tik 2019 m. rugsėjo 16 d. t. y. praėjus trims mėnesiams po minėto Klaipėdos apygardos teismo priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Iš byloje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu Tauragės AVPK padarė pareiškėjui skunde nurodytą 4000 Eur neturtinę žalą ir kaip pareiškėjo nurodyta neturtinė žala yra susijusi su Tauragės AVPK veiksmais ar neveikimu. Turtinės žalos dydžio iš vis nenurodo ir negrindžia įrodymais, tačiau skaito, jog turėta turtinė žala turėtų būti atlyginama kaip neturtinė.

Teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą, bei nuostolius – bylinėjimosi išlaidas, dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos. Tačiau, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo pareigūnų veiksmai (kartu ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas, bei ginklų paėmimas ekspertizei) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.