Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas), jam priteisti 625,48 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje neveikė tinkamai ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 7, 35, 248, 259 straipsnių reikalavimus – akivaizdžiai nesilaikė teisėtumo, operatyvaus administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų. Įvykis, dėl kurio pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įvyko 2013 m. rugsėjo 24 d., tačiau galutinis sprendimas dėl jo administracinės atsakomybės buvo priimtas tik 2015 m. spalio 6 d., t. y., praėjus daugiau nei dvejiems metams. Manė, jog užsitęsęs administracinio teisės pažeidimo bylos procesas iš esmės buvo susijęs su Klaipėdos teritorinės muitinės netinkamai atliktais ir ATPK normų neatitinkančiais veiksmais, t. y.: tuo, kad nebuvo vykdomas pradinio pareiškėjui surašyto 2013 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo taisymas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties reikalavimus. Vietoje to, buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodomas kitas pažeidimas – kontrabanda. Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinė muitinė pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tariamos kontrabandos buvo surašytas nekvalifikuotai. Surašant trečiąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą vėl grįžta prie to paties kaltinimo, kuris nurodytas pirmajame protokole, tačiau dar papildomai pridėtos ir naujos aplinkybės, kurios, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo žinomos Klaipėdos teritorinei muitinei dar nuo 2013 metų spalio mėnesio. Administracinio teisės pažeidimo byla perduota ne tam teismui, kuriam byla teisminga, todėl procesas buvo užvilkintas. Manė, kad nuo 2014 m. kovo 24 d. (suėjus 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Pareiškėjas prašė priteisti 625,48 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 434 Eur atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje, 26,54 Eur palūkanos dėl nepagrįsto teisės naudotis piniginėmis lėšomis suvaržymo (5 procentai metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. spalio 6 d. nuo 868 Eur sumos, t. y. sumokėtos paskirtos baudos); 64,94 Eur kelionės išlaidos (po 2014 m. kovo 24 d., pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės rajono apylinkės teisme vyko 3 posėdžiai, į kuriuos pareiškėjas vyko iš Klaipėdos savo transportu); 100 Eur sudaranti konfiskuotų vaistų kaina ir jų pabrangimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos, kuri, jo teigimu, pasireiškė nepatogumais dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo būsenoje, išgyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jo pavojingumą visuomenei.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog teismai nepaneigė, kad pareiškėjo veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo požymių. Nesutiko su skundo argumentu, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pažeidė ATPK normų reikalavimus. Nesutiko, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas užsitęsė dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų netesėtų veiksmų. Praktikoje pasitaiko proceso operatyvumo principo konfliktų su kitais proceso principais, nes nei šalys, nei teismas dėl proceso operatyvumo negali nesivadovauti teisėtumo, rungimosi, objektyvumo ir kitais principais. Manė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog ATPK 35 straipsnio normos, susijusios su administracinės nuobaudos terminų skaičiavimu, buvo pažeistos ir taikytos netinkamai, tai nereiškia, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai. Teigė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą. Dėl konfiskuotų prekių nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, konfiskuoti vaistai buvo perduoti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui, kur prekės buvo įtrauktos į apskaitą, saugomos, o vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį sunaikintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties Nr. ATP-21-174/2015 vykdymo, o pareiškėjas į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių su prašymu vaistus grąžinti nesikreipė.