- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-200-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00470-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- S. E.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. E. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. liepos 14 d., apie 23.40 val., turėdamas leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį laikyti (nešioti) ginklus, būdamas medžiotoju, Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) nariu, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) ploto vienete (duomenys neskelbtini) pievoje prie kelio (duomenys neskelbtini) galbūt iš savo vardu registruoto graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), šovinio tipas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus 58.2.2 straipsnio reikalavimus, sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, tai yra neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ne savo medžioklės plotuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu S. E. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda ir konfiskuotas nusižengimo padarymo įrankis – graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), šovinio tipas (duomenys neskelbtini). Remiantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi S. E. atimta teisė medžioti dvejiems metams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. E. nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes nutarimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika, be to, netinkamai buvo interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas nagrinėdamas S. E. administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą visiškai nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau tariamo įvykio metu įvykio vietoje buvo tik S. L. ir G. L.. Visų kitų liudytojų – A. L., A. T., V. P., I. Ž., V. P. – parodymai yra išvestiniai, kadangi jų parodymai remiasi išimtinai tik S. L. ir G. L. nurodytomis aplinkybėmis. Vertindamas liudytojų parodymus teismas turėjo įvertinti ir kitą teismui žinomą informaciją, jog tarp S. L. bei G. L. ir S. E. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, konfliktas tęsiasi ilgą laiką, teisme buvo nagrinėjama ne viena byla, kurią nepagrįstai inicijavo S. ir G. L.. Akivaizdu, jog tarp šalių besitęsiantys itin konfliktiški santykiai kelia pagrįstų abejonių liudytojų S. L. ir G. L. parodymų patikimumu, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo ir visiškai jos nevertino. Bylą nagrinėjant teisme buvo nurodyta, jog minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. S. L. ir G. L. paaiškinimus Aplinkos apsaugos departamento specialistams pateikė ne žodžiu, o raštu (2018 m. liepos 15 d. paaiškinimai (1 t., b. 1. 9–10). Minėtuose paaiškinimuose liudytojai nurodė identiškas aplinkybes, jog 2018 m. liepos 14 d. po medžioklės (medžioklė vyko (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kuri yra ganėtinai toli nuo tariamos įvykio vietos), G. L. atvykus pasiimti S. L., pastarajai lipant pasigirdo šūvis, tad jie grįždami namo nusprendė išsiaiškinti, kas šaudo, ir vėliau pastebėjo su šautuvu link automobilio einantį S. E.. Šie liudytojai paaiškinimus teikė raštu, tad turėjo pakankamai laiko prisiminti ir apgalvoti visas tariamo įvykio aplinkybes, tačiau nepaisant to, liudytojai 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose (1 t., b. 1. 39, 40–41) nurodo jau naujas aplinkybes, t. y. jog buvo ne vienas, o du šūviai, antrą šūvį išgirdo, kai važiuodami po medžioklės pamatė S. E. automobilį. Logiškai sunkiai paaiškinama, kodėl esmines įvykio aplinkybes asmuo labiau prisimena ne iš karto, o praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po tariamo įvykio. Atstovo teigimu, liudytojai nusprendė „patikslinti“ savo parodymus, kadangi suprato, jog parodymai apie girdėtą tik vieną šūvį lipant į transporto priemonę, esančią toli nuo tariamos įvykio vietos, nepadės kaltinant S. E. pažeidimo padarymu. Minėtos abejonės liudytojų parodymų patikimumu buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į kitus minėtų liudytojų parodymų neatitikimus. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose liudytojai nurodė, jog „rankose jis laikė šautuvą“, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog „jis ant peties nešėsi šautuvą“; 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose liudytojai nurodė, jog „rankose jis laikė šautuvą, kurį įsidėjo į automobilį, uždarė dureles, įsijungė variklį ir labai lėtai nuvažiavo link Laukuvos“, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog „perėjo skersai kelią ir nusileidę grioviu parėjo prie savo automobilio įdėjo šautuvą į bagažinę“; 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose liudytojai nurodė, jog „lauke jau buvo visiškai tamsu“, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog matomumas buvo geras; teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog laiko tarpas tarp šūvių buvo 10–15 minučių, nors jis turėtų būti trumpesnis, kadangi su transporto priemone nuvykti nuo S. L. medžioklės vietos iki įvykio vietos nereikalingas 10 minučių laikas, ir kt. Teismo posėdžio metu liudytoja S. L. į klausimą, kodėl skiriasi jos parodymai, nurodė, jog ji gali keisti parodymus. Esant tokiai situacijai bei tokiam liudytojo pareiškimui, kyla ne tik įrodymų vertinimo prieštaringumo prasme, bet ir atsakomybės už teisingų parodymų davimą klausimas, tačiau teismas šią aplinkybę taip pat ignoravo. Atstovo manymu, teismas tinkamai neįvertino liudytojų S. L. ir G. L. nenuoseklių parodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų ir tai lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.
3.2. Atstovas skunde taip pat akcentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė tik dalį ekspertizės akto išvados, t. y. teismas nurodė tik dalį 2 išvados, o visa 2 išvada yra tokia: „Kulka, kurios fragmentai pateikti tirti galėjo būti iššauta iš vieno iš pateiktų šautuvų, o būtent - (duomenys neskelbtini) kalibro šautuvo (duomenys neskelbtini), ar kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iššautų kulkų“ (1 t., b. 1. 49–52). Šiuo atveju teismas svarbios 2 išvados dalies nutarime nenurodė. Taip pat teismas nenurodė ir 3 išvados, pagal kurią atsakyti į klausimą, iš kokio konkretaus ginklo iššauta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija) (1 t., b. 1. 49–52). Akivaizdu, jog, priešingai, nei nurodoma nutarime, specialisto išvados neįrodo S. E. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, o įrodo, jog S. E. nepadarė jokio teisės pažeidimo.
3.3. Skunde atstovas akcentuoja ir tai, kad skundžiamame nutarime teismas, vertindamas liudytojų S. L. ir G. L. parodymų teisingumą, remiasi liudytojo V. P. parodymais, kuris aplinkybes sužinojo iš tų pačių liudytojų. Šiuo atveju susiklostė paradoksali situacija – teismas liudytojų parodymų patikimumą nustatė remdamasis kito liudytojo nurodytomis aplinkybės, kuris šias sužinojo iš tų liudytojų, kurių nurodytų aplinkybių patikimumo klausimas sprendžiamas. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su tariamos įvykio vietos užfiksavimu. Liudytojai A. T., V. P., I. Ž., V. P. (Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos bei policijos pareigūnai) teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio vietoje esančius pėdsakus užfiksavo tuos, kuriuos nurodė liudytojai S. L. bei G. L., išsami tariamo įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta, užfiksuota tik tai, ką nurodė minėti liudytojai. Be to, užfiksuoti tariamai S. E. avalynės bei automobilio padangų pėdsakai nepalyginti su S. E. turima avalyne bei turimos transporto priemonės padangų pėdsakais, todėl visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog įvykio vietoje rasti pėdsakai yra palikti S. E. ir jam priklausančios transporto priemonės. Be to, policijos pareigūnai turėjo galimybę iškart apklausti S. E., paimti lyginamuosius pavyzdžius ir pan., tačiau jo apklausa atlikta tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 23 dienoms po įvykio. Taip pat nebuvo užfiksuoti liudytojų, buvusių įvykio vietoje, avalynės pėdsakai, transporto priemonių padangų pėdsakai, nors įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigūnams vaikščiojo liudytojai, važiavo transporto priemonės, be to, liudytojai parodė, jog pėdsakai dėl kelio dangos nebuvo ryškūs, buvo ne vienos transporto priemonės pėdsakų, netirti kitų asmenų, medžiojusių įvykio dieną (taip pat ir liudytojų S. ir G. L.), ginklai ir kt. Minėtos aplinkybės įrodo, jog nebuvo tinkamai apžiūrėti bei užfiksuoti tyrimui svarbūs duomenys, t. y. nesurinkti duomenys, įrodantys S. E. kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad neįmanoma logiškai paaiškinti kai kurių byloje esančių aplinkybių. Pavyzdžiui, kaip asmuo (S. L. bei G. L.), būdamas toli nuo įvykio vietos ir girdėdamas šūvį, galėjo nustatyti šūvio vietą; S. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog šūvius skyrė 10–15 minučių laiko tarpas (kaip minėta, laiko tarpas turėtų būti trumpesnis), tokiu atveju nesuprantama, kaip laukiniai gyvūnai po pirmo šūvio nepabėgo, o liko įvykio vietoje iki antro šūvio; kodėl pamatę S. E., einantį link savo transporto priemonės su ginklu, liudytojai S. L. ir G. L. neužfiksavo minėto fakto vaizdo ar fotografavimo priemonėmis, nors tai galima padaryti bet kuriuo telefonu; kodėl pamatę S. E., einantį link savo transporto priemonės su ginklu, liudytojai S. L. ir G. L. iškart neskambino policijos pareigūnams ir nepranešė apie teisės pažeidimą; nutarime nurodyta, jog į stirną buvo šauta ne nuo kelio, o priėjus arčiau, tokiu atveju nesuprantama, kaip S. E. pavyko prisėlinti labai arti prie laukinio žvėries, be to, S. E. per trumpą laiko tarpą turėjo naktį, esant blogam matomumui, važiuodamas automobiliu, pastebėti stirną, sustoti, pasiimti ginklą, nueiti nuo kelio nežinia kur, nes nuo kelio dėl vietovės reljefo stirnos pamatyti neįmanoma, prisėlinti prie jos ir nušauti, tada palikti stirną, grįžti į savo transporto priemonę ir nuvažiuoti. Atstovo manymu, tokia situacija neatitinka logikos dėsnių.
3.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismo nutarime motyvuotai neįvertinti visi S. E. parodymai, teismas tik pažymėjo, jog S. E. pateiktos padangos su kitokiu raštu, nei užfiksuota įvykio vietoje, nepaneigia S. E. kaltės fakto, kadangi praėjus 8 mėnesiams nuo įvykio S. E. galėjo pakeisti savo automobilio padangas, be to, tai, kad S. E. nurodė kitą transporto priemonės stovėjimo vietą, vertintina kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, jog, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, jog ne atsakomybėn patrauktas asmuo – S. E. – turi įrodyti, jog jis nekaltas, o institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi įrodyti asmens kaltę. Tačiau matydamas, jog tyrimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsamiai, S. E. teismui pateikė jo transporto priemonės padangų fotonuotraukas, kadangi policijos pareigūnai jų nesugebėjo užfiksuoti per visą tyrimo laiką. Be to, policijos pareigūnai nevykdė ir teismo nurodymo dėl įvykio pėdsakų užfiksavimo schemoje. Tik teismui baigus nagrinėti bylą ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą, o vėliau nusprendus atnaujinti tyrimą ir pakartotinai įpareigojus pateikti įvykio schemą, policijos pareigūnai įvykdė teismo pavedimą. Teismas S. E. nurodymus apie transporto priemonės buvimo vietą, kuri neatitinka liudytojų S. L. ir G. L. nurodytos vietos, laikė S. E. gynybine versija, o liudytojo S. L. parodymų neatitikimus dėl S. E. ėjimo per kelią vietos pripažino nereikšmingais neatitikimais, tariamai ištaisytais jį apklausiant teismo posėdžio metu. Šiuo konkrečiu atveju teismas, besąlygiškai pripažindamas neginčijamais įrodymais liudytojų S. L. ir G. L. parodymus ir atmesdamas kitų liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus įrodymus, iš esmės vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovo advokato D. Kurpavičiaus apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu. Teigia, kad teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje vertino S. E. nurodytą aplinkybę dėl galbūt konfliktinių santykių su S. L. bei G. L.. Teismas taip pat vertino ir kitų liudytojų parodymus, kitus medžiagoje surinktus duomenis bei įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Su S. E. apeliaciniame skunde nurodytomis abejonėmis dėl liudytojų S. L. ir G. L. teiktų paaiškinimų raštu, o ne žodžiu, paaiškinimų identiškumo ar dėl naujų aplinkybių nurodymo vėlesniuose paaiškinimuose nesutinka. Nurodo, kad paaiškinimus liudytojas gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Šiuo atveju S. L. bei G. L. apie įvykį informavo žodžiu, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams įvykio aplinkybes taip pat išdėstė žodžiu, o kitą dieną pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuos patvirtino savo parašais. Vėliau duotus paaiškinimus jie taip pat patvirtino savo parašais. Kadangi jie abu buvo tiesioginiai įvykio liudytojai, todėl iš esmės skirtis jų parodymai ir negalėjo. Be to, kiekvienu momentu liudytojas turi teisę savo duotus parodymus patikslinti, papildyti. Mano, jog teismas priimdamas nutarimą teisingai įvertino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio liudytojų G. L., S. L., kitų liudytojų ir S. E. parodymus ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl panaikinti 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs ir iš to išeina, kad administracinei atsakomybei kilti pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nurodo komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.
8. Nagrinėjamu atveju S. E. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 punkto reikalavimų pažeidimas. Pagal šį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės.
9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti bei byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pripažinti S. E. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė S. E. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažinti pagrįstu.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti S. E. kaltu dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog S. E. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ne savo medžioklės plotuose.
10.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas S. E. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė liudytojų S. L. ir G. L. parodymais, pareigūnų V. P., A. T., I. Ž., V. P., liudytojo A. L. parodymais. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad apie įvykį jiems pranešė S. L. ir G. L.. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi specialisto išvada (duomenys neskelbtini). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad S. E. neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ne savo medžioklės plotuose.
10.2. Nagrinėjamoje byloje S. E. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jam nuobauda skirta S. L. ir G. L. pranešimo apie tai, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 23 val. 40 min., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) ploto vienete (duomenys neskelbtini)pievoje prie kelio (duomenys neskelbtini)galbūt neteisėtai sumedžiotas suaugęs stirnos patinas, pagrindu (1 t., b. l. 6). Nustatyta, kad į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjas V. P., kuris apžiūrėjo įvykio vietą, taip pat atvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai A. T. ir I. Ž.. Iš šių pareigūnų parodymų, kuriuos jie davė apklausos pirmosios instancijos teisme metu, matyti, kad apie įvykį ir jo aplinkybes jie sužinojo iš įvykio vietoje buvusių liudytojų G. L. ir S. L. bei liudytojo A. L..
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. E. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo įvykio vietoje, tačiau stirnos patino nenušovė, jokių šūvių nepaleido ir kitų šūvių negirdėjo, teigė, kad buvo sustojęs netoli įvykio vietos, tačiau ėjo patikrinti, kas šūkauja prie kapinių, o ne medžioti (1 t., b. l. 15–17, 109–111).
10.4. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 15 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie kelio (duomenys neskelbtini) 200 metrų iki šio kelio 4-o kilometrinio ženklo. Ant kelio važiuojamosios dalies prie kairiojo kelio krašto matosi įsispaudusios automobilio ratų protektoriaus žymės, tęsiasi link (duomenys neskelbtini) pusės ir toliau užvažinėtos kitų automobilių vėžėmis. Matosi taip pat vėžės link (duomenys neskelbtini) pusės, jos nutolusios 5,5 metro. Tarp ratų protektoriaus vėžių 1,84 m atstumas. Ratų vėžių plotis 20 cm. Nuo ratų protektoriaus link Laukuvos pusės matosi bato pėdsakas, priekiu į pietus, jo ilgis 32 cm. Nuo pėdsako iki kelio kairiojo krašto 0,4 metro. Nuo įsispaudusių automobilio ratų protektoriaus žymių iki bato pėdsako yra 36,85 m atstumas. Dešinėje kelio pusėje pievoje galva į šiaurės vakarus guli negyva stirna. Ji nuo kelio (duomenys neskelbtini) nutolusi 164,5 metro. Stirna ne šyva, nevisiškai sustingusi ir nevisiškai sušalusi. Šalia ant pievos žolės matosi kraujo. Stirna guli ant dešiniojo šono. Pavertus gyvūną ant kito šono jo nugaros galinėje dalyje matosi žaizda, apie kurią kailis kruvinas (1 t., b. l. 19–30). Taigi, įvykio vietoje buvo užfiksuotos automobilio, kuriuo galbūt važiavo stirnos patiną nušovęs asmuo, vėžės tačiau, nors įvykio vietoje buvę asmenys konkrečiai nurodė asmenį, kuris galbūt nušovė stirnos patiną, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktą S. E., tačiau jokie veiksmai, kuriais būtų galima patvirtinti arba paneigti liudytojų L. nurodytas aplinkybes (pvz., paimti bato pėdsakai, apžiūrėtas S. E. automobilis, S. E. avalynė), nei įvykio vietoje, nei iš karto po įvykio vietos apžiūros nebuvo atlikti, nors tokius veiksmus atlikti buvo visos galimybės, kadangi įvykio vietoje buvę liudytojai tiksliai nurodė asmenį, kuris galėjo padaryti administracinį nusižengimą. Be to, nebuvo užfiksuoti liudytojų, buvusių įvykio vietoje, avalynės pėdsakai, transporto priemonių padangų pėdsakai, nors įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigūnams vaikščiojo liudytojai, važiavo transporto priemonės, be to, liudytojai parodė, jog buvo ne vienos transporto priemonės pėdsakų, netirti kitų asmenų, medžiojusių įvykio dieną (taip pat ir liudytojų S. ir G. L.), ginklai ir kt., neatlikti kiti svarbūs veiksmai.
10.5. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, remdamasis 2018 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai rėmėsi tik ta išvados dalimi, kuri patvirtina S. E. administracinio nusižengimo protokole pateiktą kaltinimą, tačiau išvados dalies, kurioje nurodyta, kad kulka, kurios fragmentai pateikti tirti, galėjo būti iššauta iš vieno iš pateiktų šautuvų, o būtent (duomenys neskelbtini) kalibro šautuvo (duomenys neskelbtini), ar kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iššautų kulkų, nevertino. Be to, šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakyti į klausimą, iš kokio konkretaus ginklo iššauta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija) (1 t., b. l. 49–50). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. E. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ir rėmėsi šios išvados dalimi, tačiau neįvertino visos išvados ir joje pateiktų argumentų, kurie kelia abejonių S. E. kaltumu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
10.6. Iš proceso metu administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. ir liudytojos S. L. parodymų matyti, kad jų santykiai yra pakankamai įtempti ir konfliktiški. Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių matyti, kad tarp medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kurio pirmininkas buvo G. L., ir medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kurio narys yra S. E., vyksta nesutarimai dėl medžioklės organizavimo, taip pat S. E. yra kaltinęs G. L. dėl garbės ir orumo ir įžeidimo. Tokioje situacijoje teismas turi itin įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, išsamiai juos išanalizuoti, pašalinti esančius prieštaravimus. Akivaizdu, jog nepaneigus S. E. aiškinimo dėl aplinkybių, kad jis jokio šūvio nešovė ir stirnos patino nenušovė, jį kaltinantys liudytojų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai ir jais galima remtis tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų S. E. nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta, byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, esantys tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo S. E. ir kitų liudytojų parodymų.
10.7. Be to, analizuojant liudytojų S. L. ir G. L. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir lyginant šias aplinkybes su liudytojos S. L. parodymais, kuriuos ji davė apklausiama pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad juose yra prieštaravimų, šie liudytojai abiejuose savo paaiškinimuose, rašytuose 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d., nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, kurios, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra esminės. 2018 m. liepos 15 d. rašytame paaiškinime liudytojai S. L. ir G. L. nurodo, kad jie girdėjo vieną šūvį, po kurio norėjo patikrinti, kas šaudo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose minėti liudytojai nurodo, kad girdėjo du šūvius. Manytina, kad ši aplinkybė yra esminė, todėl sunkiai įmanoma situacija, kai asmuo, girdėjęs du šūvius, atvykusiems pareigūnams ir savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo girdėjęs tik vieną šūvį. Be to, iš minėtų skirtingų dienų paaiškinimų matyti, kad yra ir kitų prieštaravimų tarp liudytojų S. L. ir G. L. parodymų (dėl matomumo, buvusio įvykio metu, dėl aplinkybės, kur S. E. nešėsi ginklą, ir kt.), todėl, nepašalinus šių prieštaravimų, nėra pagrindo besąlygiškai remtis šių liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Neišsiaiškinus šių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, jog S. E. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes byloje nepaneigtos S. E. nurodytos aplinkybės, kad stirnos patino nenušovė.
10.8. Taigi, minėti bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių. Pažymėtina, kad ir administracinio nusižengimo protokole formuluojant kaltinimą S. E. nėra pateikiama kategoriška išvada, kad būtent jis nušovė stirnos patiną, nes kaltinimas formuluojamas taip, kad S. E. galbūt iš savo vardu registruoto graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX sk. 58.2.2 straipsnio reikalavimus, sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, tai yra neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ne savo medžioklės plotuose. Kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 21 d. Nr. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kulka, kuri buvo pateikta tirti, galėjo būti iššauta ir iš kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iššautų kulkų, o atsakyti į klausimą, iš kokio konkretaus ginklo iššauta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija). Taigi, nepasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytai aplinkybei, kad S. E. galbūt iš savo vardu registruoto graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ne savo medžioklės plotuose, nesant kitų objektyvių ir prielaidas naikinančių įrodymų dėl kaltininko kaltės, skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su tuo, jog asmuo būtų traukiamas atsakomybėn esant tikimybėms, o ne kaltės fakto bei nusižengimo sudėties visumos požymių nustatymui.
10.9. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju surinkti prieštaringi įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo. Visi prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duomenų nepavyko pašalinti.
11. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad S. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
12. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, S. E. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamas 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena S. E. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. E. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.