Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečio pareiškėjo L. K. įstatyminių atstovų A. K. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo mažamečio L. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , įstatyminiai atstovai A. K. ir V. K. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, , Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydami atnaujinti pareiškėjui L. K. praleistą terminą priimti po palikėjos jo močiutės A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, kadangi kitokiu būdu jis negali gauti paveldėjimo. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą jos sūnus V. K., kuris nuo palikimo atsisakė, tokiu būdu perleisdamas palikimą antros eilės įpėdiniui savo sūnui ( mirusiosios anūkui) L. K.. Kitų įpėdinių nėra. Kadangi paveldėtojas yra nepilnametis, reikėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, procesas užsitęsė, į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi tik 2019 m. kovo 5d., notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Mano, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas per nustatytą terminą buvo gautas atsiliepimas , kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą buvo gautas atsiliepimas , kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.

Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas ,Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta, jiems nedalyvaujant .

Pareiškėjo L. K. įstatyminiai atstovai A. K. ir V. K. teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė, prašė atnaujinti terminą nepilnamečiui L. K. palikimui pagal įstatymą priimti, likusį po jo močiutės A. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjo nepilnamečio L. K. įstatyminių atstovų A. K. ir V. K. pareiškimo , jų paaiškinimų teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. K. močiutė A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas žemės sklypai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurį galėjo paveldėti pagal įstatymą pirmos eilės įstatyminis įpėdinis-jos sūnus V. K. , tačiau V. K. 2019 m. sausio 23 d. nuo palikimo atsisakė. Jam atsisakius nuo palikimo, mirusiosios A. K. turtą pagal įstatymą gali paveldėti antros eilės įpėdinis- jos anūkas L. K., kuriam šiuo metu yra tik penki metai. Iš 2019 m. sausio 23 d. notaro liudijimo matyti, kad po A. K. mirties notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. 2019 m.vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pareiškėjams V. K. ir A. K. buvo išduotas leidimas jų nepilnamečio sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, likusį po vaiko močiutės A. K. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Iš 2019 m. kovo 5 d. notarės nutarimo matyti, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nepilnamečiui L. K., kurį atstovauja jo tėvas V. K., po A. K. mirties, nes jis prašymą paveldėti pateikė , praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti , be to, nepateikė įrodymų apie tai, kad jis faktiškai palikimą yra priėmęs.

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjo argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas L. K. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių visumos – močiutės mirties dieną jis buvo mažametis, tik 4 metų amžiaus, pats paveldėjimo dokumentų jis sutvarkyti negalėjo, o jo įstatyminiai atstovai - tėvai laiku paveldėjimo dokumentų nesutvarkė ir nepateikė notarui.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas labai nežymiai ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareiškėjo ir jo įstatyminių atstovų argumentai, kad terminas buvo praleistas, nes pareiškėjas L. K. buvo ir yra nepilnametis, o jo tėvai nėra teisiškai išsilavinę, tai jiems sutrukdė laiku ir tinkamai įgyvendinti nepilnamečio sūnaus L. K. teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.).

Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių A. K. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. A. K. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2 str., 5.50 str., 5.62 str., 5.66-5.67 str.), todėl pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jam praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjui nepilnamečiui L. K., kaip įstatyminiam įpėdiniui, paveldėti turtą, likusį po jo močiutės A. K. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, o taip pat į tai, kad L. K. po močiutės A. K. mirties buvo ir yra nepilnametis , vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais , konstatuoja, jog pareiškėjas L. K. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo L. K. įstatyminių atstovų A. K. ir V. K. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 ,582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti .

Atnaujinti nepilnamečiui L. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po jo močiutės A. K. a .k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmimo pagal įstatymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.