Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. T., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui, advokatui Pauliui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui P. B. dėl dalies sprendimo dėl išlaikymo priteisimo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. T. (buvusi pavardė – „A.“) ieškinį P. B. nutarė: (i) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki Sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufruktą į šias lėšas; (ii) sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai; (iii) nustatyti K. B. gyvenamąją vietą su motina; (iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teismo sprendimo išlaikymo dalyje niekada nevykdė geranoriškai, mokėjo nereguliariai su ženkliomis pertraukomis, t. y. per paskutinius dvejus metus vaiko išlaikymui skyrė 330 Eur. Susidariusius įsiskolinimus priverstine tvarka išieškodavo antstoliai. Ieškovė pažymi, kad atsakovas šio ieškinio pateikimo dieną pagal antstolio pateiktą informaciją yra skolingas sūnaus išlaikymo įmokų 3222 Eur sumai, kurią moka dalimis antstoliui kaip įsiskolinimą. Atsakovas iškart po to, kai buvo kreiptasi į antstolius, sumokėjo 300 Eur skolos dalį. Teismo sprendimu priteista suma, indeksuojant ją pagal Vyriausybės nustatyta tvarka, šio ieškinio pateikimo dieną pagal antstolio pateiktą informaciją sudaro 200 Eur. Ieškovė pažymi, kad ši suma yra visiškai neadekvati ir nepakankama bei neatitinka ženkliai išaugusių kasdienių sūnaus, kuriam šio ieškinio pateikimo dieną yra sukakę 14 metų, poreikių. Ši suma, tuo labiau atsakovo mokėta nereguliariai ir nepilna apimtimi, niekaip negali tinkamai patenkinti jo dabartinių fizinių ir dvasinių poreikių, kurie iš esmės pasikeitė (padidėjo) per laikotarpį nuo teismo Sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė taip pat pažymi, kad sūnus visą laiką nuo gimimo gyvena su ieškove, kur juo nuolatos rūpinosi, nors kurį laiką atsakovas su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ieškove. Atsakovas niekada nereiškė dėl to pretenzijų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas ne tik vengia vykdyti savo kaip tėvo įsipareigojimus išlaikyti sūnų, bet bendraudamas su ieškove nuolat ją įžeidinėja, grasina, kalba nepagarbiai, smerkiančiai, todėl ji savo bendravimą su atsakovu yra apribojusi, bendrauja tik per trečiuosius asmenius būtinaisiais klausimais, susijusiais su sūnumi. Kartu ieškovė nurodo, kad niekada neprieštaravo sūnaus bendravimui su tėvu. Sūnus šiuo metu jau yra pakankamai suaugęs, kad galėtų pats rinktis ir spręsti dėl savo santykių pobūdžio ir intensyvumo su savo tėvu. Anksčiau atsakovas su sūnumi susitikdavo epizodiškai, vos keletą kartų per pusmetį, tačiau po to kai buvo kreiptasi į advokatą dėl išlaikymo dydžio perskaičiavimo, tėvo elgesys kardinaliai pasikeitė, susitikimai padažnėjo. Ieškovė pastebėjo sūnaus elgsenos pasikeitimą jos atžvilgiu ir mano, kad atsakovas nepilnametį sūnų nuteikinėja prieš motiną ir kitus jos šeimos narius, šmeižia ieškovę. Sūnus pradėjo kaltinti motiną, kad tėvui visas sąskaitas areštavę antstoliai, kad ji nori tik pasipelnyti iš jo. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad po paskutinių susitikimų su tėvu, sūnaus elgesys pasidarė nestabilus, agresyvus ir nepagarbus kitų šeimos narių atžvilgiu. Atsakovas iš esmės skatina ir toleruoja tokį nepagarbų ir netinkamą sūnaus elgesį. Tokiu būdu, atsakovas, neįvertindamas galimos psichologinės žalos sūnui, juo manipuliuoja, įtraukia sūnų į tėvų tarpusavio ginčus dėl jo paties nevykdomų ar netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų sūnui. Taip pat, sūnui pradėjus daugiau bendrauti su tėvu ir šiam išreiškus norą pas jį gyventi, ieškovės buvo pasiūlyta nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Taip pat sūnus slapta, nežinant ieškovei, be aiškios priežasties, tėvui perdavė visus savo asmens dokumentus (gimimo liudijimą, pasą). Šią informaciją ieškovė sužinojo tik tuomet, kai pasigedo sūnaus dokumentų namuose. Nepaisant visų nurodytų aplinkybių, ieškovė tiek privalomos mediacijos proceso metu, tiek ir po jos buvo nusiteikusi taikiai spręsti išlaikymo dydžio problemą ir siūlė ieškoti kompromiso, buvo linkusi susitarti, tačiau atsakovas nesutiko. Nurodo, kad sūnaus poreikiai yra ženkliai išaugę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės iš atsakovo priteisti po 355 Eur sumą per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas todėl turi būti atmestas. Nurodė, kad vykstant mediacijos procesui, atsakovas geranoriškai sutiko padidinti vaiko išlaikymui skirtą sumą iki 250 Eur, kuri 2024 m. vasarį tikėtina būtų indeksuota. Tačiau ieškovė su tuo nesutiko, tam net nepateikusi jokių motyvų, nors ieškovė teigia priešingai. Ieškovė nutyli aplinkybes, kad tėvas tiesiogiai duoda lėšų savo sūnui, taip pat, kad tėvas perka vaikui drabužius bei avalynę. Sūnui laiką leidžiant pas atsakovą, vaikas teigia, kad mama jam neduoda piniginių lėšų jo smulkioms išlaidoms, todėl tėvas įvairiomis sumomis (20-100 Eur intervale pagal galimybes) tiesiogiai perduoda lėšas sūnui. Atsakovas turi vienintelį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Pažymėtina, kad tas turtas yra įsigytas su banko paskola ir įkeistas bankui. Būtent tuo laikotarpiu, kai buvo siekiama gauti banko paskolą (2022 m.) susidarė atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui, kurio išieškojimą ieškovė perdavė antstoliui. Atsakovas turi įsipareigojimą dengti būsto paskolą, atliekant periodines įmokas kas mėnesį po 593,69 Eur, pažymėtina, kad įmokos netrukus didės, nes bus perskaičiuojamos palūkanos. Atsakovas verčiasi individualia veikla, jo pajamos nėra stabilios, vieną mėnesį pavyksta užsidirbti daugiau, o kitą mažiau. 2023 m. ieškovas gavo 17000 Eur pajamų, nuo kurių reikia mokėtini apie 3000 Eur mokesčių, todėl atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 1170 Eur (2023 m. III ketv. duomenimis VDU – 1252 Eur.) Todėl vertinant atsakovo gaunamas pajamas Lietuvos mastu, tai yra beveik vidutinis darbo užmokesčio dydis. Nors atsakovo pajamos sąlyginai nėra mažos, tačiau atsakovo pajamų sunkiai užtenka visiems jo įsipareigojimams, atsakovą paremia jo šeimos nariai. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti 355 Eur dydžio išlaikymą sūnui, todėl geranoriškai siūlė išlaikymo dydį padidinti iki 250 Eur, nors tokiu būdu save įstumtų į labai sunkią finansinę padėtį. Iš ieškovės ieškinio galima suprasti, kad šis ieškinys yra labiau skirtas pamokyti atsakovą, tačiau ne dėl to, kad ieškovei iškilo realus poreikis padidinti vaiko išlaikymui skiriamą sumą. Ieškovė išlaikymo dydžio padidinimą argumentuoja tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovas su ieškove bendrauja nepagarbiai, teigia neva nuteikinėją sūnų prieš ją ir kitus šeimos narius. Nurodo dar visą eilę prielaidų, kurios niekaip nėra pagrindžiamos. Pažymėtina, kad būtent ieškovė nuolatos gyvena su sūnumi, todėl tik ji ir kiti nuolat su sūnumi gyvenantys asmenys gali daryti didžiausią poveikį sūnui, tačiau jokiais būdais ne atsakovas. Iš ieškovės dėstomų aplinkybių, galima suprasti, kad ieškovė susiduria su sunkumais auklėjant sūnų, todėl dėl šių aplinkybių nepagristai bando kaltinti atsakovą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad galimai ieškovės ir sūnaus santykiai yra komplikuoti dėl to, kad ieškovės šeimos narys (ieškovės vyras), sūnaus teigimu, jį sumušė. 2023 m. kovo 27 d. atsakovo sūnus žinute informavo apie šį įvykį. Dėl įvykio buvo pradėtas net tyrimas, buvo informuota sūnaus ugdymo įstaiga. Pažymėjo, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį sūnų, kuriam kas mėnesį taip pat teikia išlaikymą po 200 Eur. Teismų praktikoje yra taikomas lygybės principas priteisiant išlaikymą keliems išlaikytiniams, tačiau turi būti atsižvelgiama į vaikų individualius poreikius. Šiuo atveju, ieškovė nepagrindė sūnaus poreikių pasikeitimo, todėl nėra pagrindo ir argumentų nukrypti nuo lygybės principo ir vienam sūnui teikti didesnį išlaikymą nei kitam. Pažymėtina ir tai, kad teismas priteisdamas išlaikymo dydį turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, šiuo atveju ieškovė nepateikia jokių duomenų ir įrodymų apie jos gaunamas pajamas ir iš tiesų egzistuojantį poreikį padidinti vaikui skirto išlaikymo dydį. Atsakovo žiniomis, ieškovė turi gerai apmokamą darbą bei gauna aukštas pajamas, priešingai nei atsakovas. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti sūnui teikiamą išlaikymą iki 355 Eur, vadinasi, sūnaus išlaikymui ieškovė tariamai skiria kiek daugiau nei 800 Eur, tačiau atsakovas stipriai abejoja, kad sūnaus išlaikymui iš tiesų yra reikalinga tokia suma, maža to, ieškovė prašomo išlaikymo dydžio nepagrindė vaiko poreikių lentele.

4. Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis būtų pakankamas tenkinti individualius K. B. poreikius.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pasikeitė (padidėjo) sūnaus poreikiai. Vaiko tėvas niekada geranoriškai vaiko neišlaikė, neprisidėjo prie išlaikymo arba prisidėdavo minimaliai. Šiuo metu ieškovė vaiko išlaikymą dengia iš šeimos biudžeto. Atsakovas per paskutinius dvejus metus sūnaus išlaikymui skyrė iš viso 330 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad atsakovas šiais metais sūnų matė du kartus. Anksčiau bendraudavo epizodiškai, neprisidėdavo nei prie auklėjimo, nei finansiškai. Detaliai paaiškino dėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų. Be kitų būtinųjų išlaidų sūnui reikalingi dantų breketai. Ortodontinis gydymas kainuoja apie 150 Eur per mėnesį. Šiuo metu vaikas nelanko jokių treniruočių, kadangi yra patyręs traumą, tačiau vėliau norėtų sportuoti. Atsakovas neatostogauja su vaiku. Jos žiniomis, šiai dienai, palyginus 2013 m., atsakovo finansinė ir turtinė padėtis pagerėjusi.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad vaiko išlaikymui užtektų 250 Eur per mėnesį. Akcentavo, kad atsakovas su vaiku bendrauja itin retai ir tai tada, kai jis to nori. Atsakovas niekada neprisidėjo prie sūnaus išlaidų. Ieškovės prašoma priteisti suma padengtų tik minimalius vaiko poreikius. Šiais dienai atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei buvo sprendimo priėmimo metu.

7. Atsakovas teismo posėdyje ieškinio nepalaikė. Paaiškino, kad sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį ir papildomai vaikui asmeniškai mokėti po 50 Eur į jo sąskaitą. Jo nuomonė, tokios sumos užtektų. Teigė, kad jo ir sūnaus santykiai labai geri. Anksčiau turėjo finansinių problemų, todėl kurį laiką išlaikymo neteikė. Šiuo metų moka per antstolį ir pats. Paaiškino, kad jo žmona dirba odontologe ir jis pats norėjo parūpinti sūnui breketus. Nurodė, kad per mėnesį uždirba 800-1300 Eur. Paskolą būstui paėmė, o su pradiniu įnašu padėjo šeima. Šiuo metu sūnus su juo nebendrauja, telefonu neatsiliepia. Jo nuomone, kažkas įvykę, tose namuose su vaiku kažkas vyksta negero. Savo asmeninio automobilio neturi. Vairuoja kitų asmenų automobilius. Patvirtino, kad šiuo metu sveikatos problemų neturi.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, atsakovas galėtų sūnaus išlaikymui teikti 250 Eur per mėnesį. Akcentavo, kad nors ieškovės ir atsakovo pajamos yra panašios, tačiau ieškovės šeima gyvena didesniame būste, turi nuosavą automobilį, leidžia sau įsigyti prabangos prekes – atostogas. Atsakovas supranta, kad sūnaus poreikiai padidėję, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma priteisti suma.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Išvada byloje yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. T. ir atsakovas P. B. yra nepilnamečio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo P. B. nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (konvertuojant į eurus – 132 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei S. T. (buvusi pavardė – „A.“) uzufruktą į šias lėšas; nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina bei išsprendė byloje kitus klausimus.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

14. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

15. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui iki 355 Eur per mėnesį, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko, kuriam ieškinio pateikimo dieną yra sukakę 14 metų, poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis ir dėl to ženkliai padidėjusiu jo išlaikymu, dėl ko priteistas iš atsakovo išlaikymas yra nepakankamas ir nepatenkina vaiko dabartinių fizinių ir kitų poreikių.

17. Ieškovė ieškinyje detalizavo sūnaus poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, kurios sudaro apie 849,87 Eur per mėnesį: dienpinigiai – 100 Eur (jie skirti nusipirkti maistui mokykloje ir smulkioms išlaidoms), rūbai – 83,33 Eur, sveikatos paslaugos – 152,22 Eur, neformalus ugdymas – 0,00 Eur, laisvalaikis ir pramogos – 60 Eur, atostogos – 104,21 Eur, mokyklos reikmenys – 10 Eur, mobilus – 25,93 Eur, gyvybės draudimas– 30 Eur, maistas (1/4 dalis) – 174,75 Eur, komunaliniai mokesčiai (1/4 dalis) – 79,43 Eur, nenumatytos išlaidos – 30 Eur.

18. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad be būtinųjų poreikių sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, reikalingi dantų breketai. Taip pat, sūnui augant, reikalingi nauji drabužiai ir avalynė, atitinkamai padidėjo ir išlaidos reikalingos maistui. Be to, nors šiuo metu sūnus nelanko jokių būrelių, ateityje planuoja sportuoti, taip, ieškovės manymu, atsiras korepetitorių poreikis.

19. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sūnaus išlaikymui sutiktų mokėti po 250 Eur per mėnesį, papildomai asmeniškai pervedant į vaiko sąskaitą po 50 Eur. Atsakovo nuomonė, tokia suma (iš viso 300 Eur) patenkintų vaiko poreikius.

20. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) teismo Sprendimu atsakovas privalėjo sūnui teikti periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 450 Lt (132 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Todėl nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma ieškovei kreipiantis į teismą sudarė 200 Eur.

21. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, per paskutinius dvejus metus vaiko išlaikymui skyrė iš viso tik 330 Eur. Susidariusius įsiskolinimus priverstine tvarka išieškodavo antstoliai.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti atsakovo mokamą vaikui išlaikymą iki 355 Eur. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, nurodydamas, jog jis abejoja, kad sūnaus išlaikymui reikalinga tokia suma. Kaip minėta, iš atsakovo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2013 metais, kuomet šalių sūnui buvo nepilni keturi metai, šiuo metu jam jau yra keturiolika metų, atsirado nauji poreikiai ir interesais. Šiuo metu iš atsakovo priteista išlaikymo sūnui suma, net ir indeksavus ją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, yra žymiai mažesnio dydžio nei pusė MMA, kuri yra siejama su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu atsakovo teiktinas išlaikymo dydis nėra pakankamas patenkinti būtiniausius šalių sūnaus poreikius.

24. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra per dideli, nes atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra moksleivis, paauglys, nuolat augantis, sprendžia kad nurodytos išlaidos vaiko poreikiams iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.

25. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis. Tačiau ji į bylą teikė įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikius.

26. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

27. Byloje gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau – ir Sodra) nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovų darbo užmokestį apie 1913,05 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovė yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkė. Pagal Sodra duomenis atsakovas verčiasi individualia veikla ir pagal byloje pateiktą Pajamų mokesčio deklaraciją atsakovo pajamas 2023 metais sudarė iš viso 15 600 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dirba ne kiekvieną darbo dieną, tačiau paaiškinti kodėl neieško papildomo darbo, kad galėtų tinkamai išlaikyti nepilnametį sūnui, negalėjo.

28. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), o VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis šiuo metu moka įmokas kas mėnesį už būsto paskolą ir patiria papildomas išlaidas, tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog „kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

29. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą žemiau MMA vidurkio.

31. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Patsa atskovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su sūnumi matosi labai retai. Ieškovė ieškinyje ir paaiškinimais teismo posėdžio metu įrodė, kad deda pastangas įgyvendinti vaiko poreikius, siekdama užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad dėl jo turtinės padėties prašoma priteisti išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė. Pažymėtina, kad šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

32. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2013 m. vasario 11 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, pritaikius indeksaciją sudaro apie 200 Eur, yra žymiai mažesnė nei ½ dalis MMA ir nebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat vaiko poreikių ir teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistina 355 Eur išlaikymo suma kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

34. Nepilnamečio šalių sūnaus K. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė S. T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko pinigų

35. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

37. Teismas, pažymi, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su sūnumi matosi retai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovo pajamos yra pakankamos, kad galėtų išlaikyti sūnų, tenkinat bylos nagrinėjimo metu nustatytus jo poreikius, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteisino išlaikymo dydį pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis.

38. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

41. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovė, teikdama teismui ieškinį, patyrė iš viso 3904,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-69969), susijusių su sutektomis teisinėmis paslaugomis. Taip pat nustatyta, kad šioje byloje atsakovas patyrė iš viso 1966,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-79627) už suteiktą teisinę pagalbą. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

44. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 100 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 3904,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

45. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 100 proc. iš atsakovo valstybei priteistina 60 Eur žyminio mokesčio suma (355 Eur – 132 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,04 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno aplinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant į ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytą sąskaitą banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3904,50 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.