Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
1-141-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19875-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
V. B., R. P.
Advokatai
Ramutė Veronika Šalaviejūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19875-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 1.2.22.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam D. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,nukentėjusiesiems V. B. ir R. P.,vertėjoms Ritai Daškevičienei ir Audronei Adomavičienei,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir laikomas Lukiškių TI-K, iki suėmimo nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-01-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-06 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (iš viso 2 nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio, 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-25 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2016-03-30), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad sudavė nukentėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po ko prie namo (duomenys neskelbtini), asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, sudavė nukentėjusiajam R. P. per šoną, D. B. beisbolo lazda sudavė V. B. per galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam V. B. nukritus ant žemės, D. B. su beisbolo lazda, o asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, - metaliniu strypu, taip pat spardydami nukentėjusįjį ir šokinėdami ant jo, sudavė nukentėjusiajam V. B. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2016-03-30).

Taip pat D. B. 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po ko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, sudavė nukentėjusiajam R. P. per šoną, o D. B. beisbolo lazda sudavė V. B. per galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam V. B. nukritus ant žemės, tuo metu D. B. su beisbolo lazda, o asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, - metaliniu strypu, taip pat spardydami nukentėjusįjį ir šokinėdami ant jo, sudavė nukentėjusiajam V. B. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl pastarajam (V. B.) padarytų muštinės kairio antakio žaizdos su akiduobės sienelės lūžiu ir kraujosruva kairės akies vokuose bei nežymiu pakraujavimu po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, daugybinių poodinių kraujosruvų kūne ir juosmens trečio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Taip pat D. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku radęs, įgijo du šaudmenis, kurių vienas yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys, skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, antras - C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, o būtent - pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro dujinis šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelio dujinių pistoletų, neturėdamas leidimo neteisėtai šiuos du šaudmenis laikė ir nešiojo su savimi iki 2015 m. balandžio 7 d., 15 val., kuomet buvo sulaikytas dėl kitos nusikalstamos veikos ir Vilniaus pirmojo policijos komisariato patalpose, Žirmūnų g.139A, Vilniuje, policijos pareigūnai asmens apžiūros metu rado ir paėmė nurodytus šovinius. Šiais savo veiksmai D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2015 m. balandžio 4 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo bei V. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. B. prisipažino kaltu kartu su A. O. sutrikdęs viešąją tvarką ir sužalojęs nukentėjusįjį V. B. 2015-04-04, apie 20 val., kartu su A. O. (su pastaruoju buvo pažįstami) atėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „Aibė“, kurioje A. O. norėjo nusipirkti brendžio. Abu buvo prieš tai išgėrę – kaltinamasis D. B. nurodė, jog namuose išgėrė vieną butelį alaus, girtas nesijautė, alkoholio suvartojimas neturėjo jokios įtakos jo elgesiui. Tuo tarpu jo pažįstamas A. O. buvo išgėręs daugiau, pastarasis gėrė dar prieš jiems susitinkant namuose. Parduotuvėje prie kasos stovėjo nukentėjusieji V. B. ir R. P.. Tarp A. O. ir V. B. įvyko nedidelis konfliktas dėl eilės (A. O. įlindo be eilės). A. O. nusipirkus butelį brendžio, jiedu išėjo į lauką, paskui juos netrukus išėjo ir V. B. su R. P. Kaltinamojo teigimu, jis su V. B. turėjo konfliktą iš anksčiau, kadangi nukentėjusysis prieš metus laiko buvo pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio vis negrąžino. Jis (D. B.) bandė dėl vagystės rašyti pareiškimą, tačiau V. B. turėjo pažįstamų policijoje ir niekas iš jo pareiškimo nepriėmė. Kai įvykio vakarą pamatė iš parduotuvės išėjusį V. B., labai susijaudino, eilinį kartą paprašė sugrąžinti telefoną, tačiau V. B. prašymą ignoravo, stumtelėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada jis, būdamas susijaudinęs/susinervinęs, paėmė iš A. O. brendžio butelį, ir trenkė V. B. į galvą. Smūgis nebuvo stiprus, trenkiant butelis net nesudužo (sudužo tik tada, kai nukrito ant žemės). Po smūgio jis su A. O. iš karto nuėjo namo. Nematė ir nežiūrėjo, kaip po smūgio atrodė nukentėjusysis, ar jis buvo sužalotas ir pan. Pargrįžęs į netoliese esančius namus, iš koridoriaus paėmė dvi lazdas – vieną metalinę beisbolo lazdą ir vieną medinę lazdą. Kartu su A. O. pasiėmė po lazdą – jis pasiėmė medinę lazdą, o A. O. – metalinę beisbolo lazdą. Trumpai su A. O. persimetė keliais žodžiais, kad abu pamokys V. B. (ne tik kaltinamasis, bet ir A. O. buvo piktas ant nukentėjusiojo). Pasiėmę lazdas, išėjo į lauką ir laukė ateinančio nukentėjusiojo. Kai pamatė nuo parduotuvės ateinantį V. B. su dar dviem vyrais (R. P. ir dar vienu), pribėgo prie jų ir rankoje turėta lazda sudavė V. B. smūgį į nugarą. Po smūgio lazda sulūžo. Kiek atsimena, smūgis tikrai buvo į nugarą, abejoja, kad galėjo pataikyti į galvą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. A. O. buvo kažkur šalia, jis, berods, trenkė R. P.. Kai V. B. atsikėlė, kaltinamasis paėmė iš A. O. lazdą ir dar porą kartų trenkė per rankas ir kojas, tiksliai nematė kur, bet į įvairias kūno vietas. Taip pat ir A. O. kumščiu porą kartų sudavė V. B. per galvą, dar kažkur. Kiek atsimena, nei jis, nei A. O. nešokinėjo ant nukentėjusiojo, gal nebent įspyrė. Viskas vyko greitai, atsimena, kad trečias vyras pabėgo. Po to iš bendrabučio išbėgo V. J., kuri, matyt, išgirdo, kad lauke kažkas vyksta, nes buvo triukšmas. Pasirodžius liudytojai, jie su A. O. nubėgo. Kaip atrodo nukentėjusysis, ar matėsi jam padaryti sužalojimai, pasakyti negali, nes jis nukentėjusiojo V. B. neapžiūrėjo. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Taip pasielgė ne dėl to, kad buvo išgėręs buteliuką alaus, o dėl to, kad susijaudino pamatęs nukentėjusįjį, kuris buvo pavogęs iš jo telefoną. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta pilnai (t. 2, b. l. 81-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. B. nurodė savo kaltę pripažįstantis. 2015-04-04, apie 20.00 val., (tiksliai laiko nežino, buvo jau sutemę) jis kartu su draugu A. O. nuėjo į maisto prekių parduotuvę, (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio. Prieš tai jie jau buvo išgėrę alkoholio. Parduotuvėje prie kasos A. O. susiginčijo su iš matymo pažįstamu vaikinu V. dėl vietos kasoje. Konfliktas buvo žodinis. A. išėjo iš parduotuvės pirmas. Išėjęs iš parduotuvės, lauke jis išsakė pretenzijas V. dėl prieš metus pavogto jo mobiliojo ryšio telefono. V. pradėjo jį siuntinėti, pastūmė. Tada jis su buteliu trenkė V. per galvą. Suduodant butelis nedužo, tačiau, kai iškrito jam iš rankų, sudužo krisdamas į žemę. V. pradėjo juos su A. pulti. Jis su A. nubėgo pas jį namo, iš kurių paėmė dvi lazdas ir išbėgo atgal į lauką. Lauke pamatė, kad V. eina su dar dviem vyrais. Jis, pribėgęs prie V., iš pykčio trenkė lazda jam per nugarą, nuo ko lazda sulūžo. V. pradėjo bėgti. Jis paėmė lazdą iš A. ir, jį pagavęs, trenkė kelis kartus V. per įvairias kūno vietas. V. nukrito ir jie su A. nubėgo namo. Lazdą bėgdamas kažkur išmetė. Kitą dieną ieškojo lazdos, bet nerado. Jis mušė tik V., kitų vyrų nemušė. V. buvo išgėręs alkoholio (b. l. 120). Papildomai apklaustas kaltinamasis D. B. nurodė, jog V. mušė iš pykčio dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės. Lazda sudavė V. smūgius į rankas, kojas ir kitas kūno vietas, smūgių į galvą nesudavė (t. 1, b. l. 123-124).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, jog praėjus ilgam laiko tarpui ne visas aplinkybes atsimena gerai. Tiek D. B., tiek A. O. pažinojo iš matymo. Nei su vienu iš jų jokių konfliktų neturėjo, telefono iš D. B. nevogė ir niekada su juo nėra pykęsis. Tą vakarą kartu su R. P. ir D. (pavardės neatsimena) buvo parduotuvėje, stovėjo prie kasos, kai į parduotuvę atėjo D. B. ir A. O. Atsimena, kad su jais susiginčijo, nes pastarieji lindo be eilės. Vos tik išėjo į lauką, iš karto gavo iš butelio smūgį į galvą. Atsimena, kad trenkė kaltinamasis D. B. Pabiro butelio šukės (po smūgio sudužus buteliui), pradėjo iš galvos bėgti kraujas, bet rimtai jis nebuvo sužalotas, dėl ko greitosios nekvietė. Kaltinamasis kartu su A. O. iš karto nubėgo. Nusivalęs kraują nukentėjusysis su R. P. ir D. ėjo link namų, kai pamatė iš bendrabučio vėl ateinančius D. B. ir A. O., kurie abu rankose turėjo lazdas (vienas metalinį strypą, kitas kažkokią medinę lazdą). Tuomet prie jo pirmas pribėgo D. B. ir pagaliu sudavė į galvą. Po smūgio nukentėjusysis pargriuvo, jis ėmė prarasti sąmonę ir nelabai ką atsimena. Atsipeikėjo iš esmės tik tada, kai pribėgusi kaimynė bandė nuvyti kaltinamąjį kartu su A. O. Jo atminty yra išlikusios nebent kažkokios nuotrupos (atsimena, kad tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, jam ant nugaros kažkas šokinėjo, matė, jog kažkuris pribėgo prie R. P.). Paskui jam moteris (V. J.) pasakojo, kad užpuolikus vijo. R. P. minėjo, kad jam (R. P.) kažkuris sudavė į pilvą. Visas aplinkybes yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu jau ne viską atsimena. Teismui perskaičius tyrėjai duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, kad jie surašyti teisingai, prašė jais vadovautis, tik patikslino, jog ir buteliu, ir vėliau lazda trenkė tas pats asmuo, t. y. kaltinamasis D. B. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, nurodė žalos atlyginimo nebereikalaujantis, patvirtino, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (t. 2, b. l. 81-90).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė 2015-04-04, apie 20.00 val., parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėjęs eilėje, į eilę pabandė įlįsti kažkoks apie 30 metų amžiaus vaikinas. Jis vaikinui neleido įlįsti į eilę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką tiksliai kalbėjo, neatsimena. Kai išėjo iš parduotuvės, tas vaikinas jam trenkė buteliu per galvą. Jis bandė griebti vaikiną, bet pastebėjo, kad su tuo vaikinu buvo dar vienas draugas. Pastarasis kažką pasakė apie ginklą, todėl iš karto pradėjo eiti link namo. Su juo buvo kaimynas R. P., su kuriuo jie nuėjo link namų, nes nenorėjo konflikto. Būnant jau prie namo prie namo prie jų pribėgo minėti du vaikinai ir pradėjo mušti jį ir kaimyną R. Jį mušė su metaline lazda. Tas, kuris parduotuvėje konfliktavo su juo, trenkė jam pirmas, V. B. pradėjo gintis, bet antras vaikinas pradėjo šokinėti jam ant nugaros. Kai jį mušė, išgirdo, kad kažkas šaukė, tada minėti vaikinai nubėgo. Žino, kad pirmas vaikinas gyvena bendrabutyje, turi žmoną ir vaiką. Apie antrą vaikiną nieko nežino, anksčiau nėra jo matęs (t. 1, b. l. 9-10). Apklausiamas papildomai nukentėjusysis V. B. pažymėjo neatsimenantis, ar vaikinui buteliu trenkus per galvą jam ėmė bėgti kraujas (kiek pamena, atrodo, tuo metu butelis galvos neprakirto), tačiau jam skaudėjo, jis pajuto fizinį skausmą. Jis vaikinui atgal nesudavė, nes buvo labai netikėtai užpultas. Vėliau jam, R. P. ir D. (pavardės nežino) einant link namų, iš tamsos (toje vietoje nešvietė šviestuvai ) iššoko tie patys du vaikinai, kurie buvo parduotuvėje. Žemesnio ūgio vaikinas rankose turėjo metalinį armatūros gabalą, o aukštesnio ūgio vaikinas - medinę beisbolo lazdą. Prie jo priėjo aukštesnio ūgio vaikinas ir lazda trenkė per galvą. Nuo smūgio jis prarado sąmonę. Nežino, kaip sumuštas grįžo namo. Sąmonę atgavo tik Lazdynų ligoninėje. Pamatė, kad jo kūnas yra su mėlynėmis, jam buvo prakirstas kairysis antakis, ligoninėje susiūta žaizda. Namuose gydėsi apie dvi savaites, jautėsi silpnai, labai skaudėjo galvą, mano, kad buvo patyręs smegenų sutrenkimą, nes kitą dieną jį pykino, jis vėmė. Vėliau iš R. sužinojo, kad kai jam vaikinas beisbolo lazda sudavė per galvą ir jis neteko sąmonės, R. vienas iš vaikinų taip pat sudavė per pilvą ir liepė tylėti, o D. pabėgo. Taip pat iš R. žodžių žino, kad kai jis nuo pirmojo smūgio nukrito, abu vaikinai jį toliau gulintį mušė armatūros gabalu ir medine beisbolo lazda, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 24-25).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. P. parodė įvykio vakarą su V. B. ir dar vienu pažįstamu ėję į parduotuvę nusipirkti degtinės. Parduotuvėje tarp V. B. ir kaltinamojo D. B. įvyko konfliktas, kadangi D. B. kartu su draugu, kurį visi vadina D. pravarde (A. O.), norėjo nusipirkti be eilės. V. B. supyko, kad D. B. lenda be eilės, kaltinamasis jam kažką pasakė. Kai visi apsipirko, nukentėjusysis su draugu iš parduotuvės išėjo pirmi, paskui juos – V. B. kartu su kaltinamuoju ir A. O. Atsimena, kad D. B. pasiūlė nukentėjusiajam V. B. išgerti brendžio (tokį gėrimą pirko kaltinamasis su draugu) ir viską pamiršti. R. P. ir D. nuėjo nelaukdami V. B., stovėjo daugmaž už 300 m, kai išgirdo trenksmą, šukių dužimą ir bešaukiantį V. B., kuris rėkė „pomogyte pacany“. Tada jis priėjo prie V. ir pamatė, kad šis susiėmęs už galvos, jo galva buvo kruvina, D. B. su A. O. tuo metu jau nueidinėjo link namų, dar girdėjo, kaip D. B. sakė, kad „nepomesala by byta“. R. P. padavė V. servetėlių, kad šis nusivalytų galvą, greitosios nekvietė, nes V. B. sakė, kad paeis. Klausė V., kodėl jį sumušė, pastarasis sakė nežinantis, minėjo, jog gal dėl to konflikto eilėje prie kasos. Beeinant namo, prie bendrabučio pamatė ateinančius kaltinamąjį D. B. ir A. O., pastarieji rankose turėjo lazdas (D. B. beisbolo lazdą (bytą), o A. O. kažkokį metalinį įrankį). D. B. iš karto pribėgo prie V. ir beisbolo lazda trenkė šiam į antakį (smūgis buvo iš karto, be jokių žodžių), po smūgio nukentėjusysis suklupo. Tuo tarpu porie jo priėjo D. (A. O.) ir tuo metaliniu įrankiu sudavė į pilvą. Jis nuo smūgio taip pat suklupo, jam A. O. nurodė gulėti ir nesikišti ne į savo reikalus, stebėjo, kad jis niekur neitų. Matė, kaip V. B. gulėjo, o D. B. jį visur spardė, šokinėjo ant gulinčio V. Kiek dabar atsimena, daugiau smūgių lazda kaltinamasis V. nesudavė. Teismui perskaičius nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. P. nurodė, kad tie parodymai surašyti teisingai, pažymėjo, kad anksčiau visas aplinkybes atsiminė geriau, prašė tais parodymais vadovautis. Tuomet apklausiamas įvardino visus matytus veiksmus, kuriuos padarė D. B. ir A. O. (ne tik dėl R. P. suduoto smūgio, bet ir smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį V. B.). Jis pats (R. P.) pažymėjo sužalotas nebuvo, pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 101-106).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. parodė, jog 2015-04-04, apie 19.30 val., jis kartu su savo draugu V. B. nuėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini) Eilėje prie kasos stovėjo V. ir prieš jį užlindo D., gyvenantis (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). V. tai nepatiko ir jis D. pasakė, kad pastarasis eitų į eilės galą. Kasoje dirbusi moteris V. pasakė praleisti D. be eilės. Jiems išėjus į lauką, prie parduotuvės stovėjo D. su savo draugu (duomenų nežino, bet gali atpažinti). Vyrai vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu stovėjęs D. pasakė V., kad jei jis nori išgerti kartu, tegul prieina. V. trumpam sustojo. Tuo tarpu jis (R. P.) kartu su dar vienu draugu D. (duomenų nežino) nuėjo kiek toliau ir sustojo. Netrukus jie išgirdo trenksmą ir šukių garsą. Suprato, kad V. sumušė. Pribėgęs prie parduotuvės matė, kad V. iš galvos bėgo kraujas, ant žemės buvo stiklo šukės. Matė, kad D. su savo draugu nubėgo tarp namų. Vėliau jiems (R. P., V. ir D.) einant link namų, priešais ėjo du vyrai. Pastarieji priėjo prie jų ir jis pamatė, kad tai yra D. su savo draugu. D. rankoje laikė medinę beisbolo lazdą, jo draugas – metalinę lazdą. Matė, kad D. lazda sudavė V. per galvą. D. draugas strypu jam (R. P.) sudavė per šonkaulius ir jis nukrito ant žemės. Vyras jam pasakė, kad tai ne jo reikalas, liepė ramiai gulėti. Buvo tamsu, bet girdėjo, kaip D. su savo draugu strypu mušė ir spardė V. Girdėjo V. riksmus. Mano, kad V. buvo suduota apie 9 smūgius į įvairias kūno vietas. Po kiek laiko iš šalia esančio bendrabučio išbėgo D. žmonos brolio žmona, kuri ir sustabdė muštynes (t. 1, b. l. 36). Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. P. patikslino, kad įvykio dieną jis ir V. B. buvo išgėrę alkoholio. Pažymėjo, jog D. buvo kartu su vaikinu, kurį jis žino iš matymo, vėliau sužinojo, kad pastarojo vardas A. (gyvena taip pat (duomenys neskelbtini)). Kai D. su A. užlindo prieš V., jis išsakė vaikinams pastabą. Tarp jų kilo nedidelis žodinis konfliktas. Susimokėjus už alkoholį, jie visi išėjo iš parduotuvės. Taip pat jiems iš paskos ėjo ir A. su D., kurie tą dieną taip pat buvo neblaivūs. Jis (R. P.) su D. ėjo pirmi. Išgirdo, kaip vaikinai pasiūlė V. išgerti, kadangi vaikinai parduotuvėje taip pat nusipirko alkoholinio gėrimo. Jis su D. nuėjo ir maždaug už kokių 300 metrų sustojo palaukti V., nes jis prie pat parduotuvės įėjimo pasiliko su vaikinais išgerti. Laukiant V., išgirdo trenksmą ir stiklo šūkių dūžį. Išgirdo, kaip V. šaukėsi pagalbos. Jie su D. nubėgo prie V. ir pamatė, kad jis susiėmęs už galvos, jam bėgo kraujas. Jis pasakė, kad vaikinai jam trenkė buteliu per galvą. Priežasties, dėl kurios trenkė, nesakė, taip pat neminėjo, kuris konkrečiai vaikinas sudavė. D. su A. nubėgo tarp namų. Išgirdo, kaip D. pasakė rusų kalba žodžius „nemišala by bita“. V. nusivalė kraują ir jie trise ėjo link namų. Jis ėjo per vidurį, jam iš dešinės pusės ėjo V., o iš kairės - D. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad prieš juos ateina D. su A. D. vieną ranką laikė už nugaros. Priėjęs prie jų, D. ištraukė ranką ir, laikydamas rankoje medinę lazdą, ja trenkė V. per galvą. Nuo smūgio V. suklupo. D. iš karto pabėgo. Tuo metu prie jo priėjęs A. jam su kažkuo trenkė per šoną ir pasakė rusų kalba, kad tai ne jo reikalas. Negali tiksliai pasakyti, ar A. jam trenkė strypu ar kokiu tai kitu daiktu. Jis suklupo, po ko atsikėlė ir nuėjo namo. Matė, kad D. su A. spardė kojomis V. į įvairias kūno vietas, o taip pat ant jo šokinėjo. D., mušdamas V., šaukė rusiškai „gde maja mobila?“. Kaip V. sugrįžo namo, nežino. Po įvykio buvo sutikęs V., matė, kad jam prie kairės akies buvo didelė mėlynė, taip pat susiūtas antakis. Dėl jam suduoto smūgio per šoną niekam pretenzijų neturi, fizinio skausmo nepatyrė (buvo neblaivus), jokių mėlynių ant kūno nebuvo, į polikliniką ar ligoninę nesikreipė (t. 1, b. l. 37-38).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. J. parodė įvykio aplinkybių beveik neatsimenantis, gali pasakyti tik tiek, kad grįžtant iš parduotuvės tarp V. B. ir D. B. kilo kažkoks konfliktas, pastarieji pykosi, triukšmavo, daugiau apie kilusį nesutarimą jis nieko nežino, nes nuėjo į namus. Liudytojas prašė vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriuos perskaičius patvirtino esant surašytus teisingai (t. 2, b. l. 101-106).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas D. J. parodė, kad 2015 m. balandžio mėn., tikslios dienos nurodyti negali, vakare, apie 20.00 val., jis kartu su V. B. ir R. P. nuėjo į parduotuvę „Aibė“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti butelį degtinės. Eidami į parduotuvę, jie jau buvo išgėrę alkoholio. Parduotuvėje nusipirko degtinės butelį (1 l talpos). Atsimena, kad prie kasos buvo kaimynas D. iš (duomenys neskelbtini) kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu (vardo nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini)). Ar jie konfliktavo su V. parduotuvėje prie kasos, negali pasakyti. Po to atsimena, kad iš parduotuvės jis kartu su R. išėjo ir nuėjo į šoną laukti V., kadangi pastarasis pasiliko lauke prie parduotuvės durų kalbėtis su D. ir kitu vaikinu. Neužilgo išgirdo kažkokį dūžtančio butelio garsą. Negali pasakyti, ar jie su R. nuėjo prie V., ar tai jis atėjo prie jų, bet matė, kad V. galva buvo prakirsta ir bėgo kraujas. Suprato, kad D. su draugu sužalojo V., kadangi daugiau jokių pašalinių žmonių aplink nebuvo. D. su draugu kažkur nuėjo. Jis nuėjo namo ir daugiau nieko nematė. Gali pasakyti, kad įvykio dieną jis buvo daug išgėręs ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nieko tiksliai ir konkrečiai apie V. sužalojimą negali papasakoti, kadangi to neatsimena. Jo asmeniškai niekas nemušė. Maždaug po poros dienų buvo sutikęs V. ir matė, kad jo kairioji veido pusė buvo su mėlynėmis. V. pasakė, kad jį sumušė D. su savo draugu (t. 1, b. l. 43-44).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. J. parodė, jog būdama namuose, bendro naudojimo virtuvėje, išgirdo, kad lauke vyksta muštynės, pro atidarytą langą girdėjosi triukšmas, pasižiūrėjusi pamatė (lauke buvo apšviesta, degė žibintai), kad mušamas kaimynas V. B.. Matė, jog yra du užpuolikai – kaltinamasis D. B., kito asmens vardo ir pavardės nežino, bet jį visi vadino pravarde „D.“. Matė, kad kaltinamasis D. B. rankose turėjo beisbolo lazdą, kitas asmuo kažkokį strypą. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, buvo visas kruvinas, nejudėjo. Tiksliai negali nurodyti, kuris kokius veiksmus atliko. Tik bendrai matė, kad užpuolikai turėjo lazdas, jomis mušė, dar spardė ir kojomis. Tikrai matė, kad mušė abudu. Išbėgusi į lauką, ji bandė užpuolikus nuvyti, šaukė jiems liautis. Atsimena, kad kaltinamasis D. B. ją pakėlė ir pastatė į šoną, dar buvo užsimojęs lazda, tačiau nesudavė. Tada D. B. su „D.“ nuėjo. Nukentėjusysis atrodė baisiai, visas kruvinas, gulėjo ant žemės, nešnekėjo, po kiek laiko atsigavo (atėjus sūnui). Liudytojos įsitikinimu, abudu užpuolikai buvo pavartoję alkoholio, nuo abiejų juto alkoholio kvapą, be to, ji kaltinamąjį yra ne kartą mačiusi, žino, kaip jis atrodo išgėręs. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja V. J. patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai (t. 2, b. l. 81-90).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja V. J. parodė, kad 2015 m. balandžio mėn., dienos nurodyti negali, vakare, apie 20.00 val., būdama bendrabučio bendroje virtuvėje, antrajame aukšte, pro atidarytą lango orlaidę išgirdo iš lauko triukšmą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad du vyrai muša vieną vyriškį. Iš pradžių ji vyrų neatpažino, o atsidariusi langą, pradėjo šaukti „ką jūs darote“, tačiau į jos šaukimus niekas nesureagavo. Tuomet ji išbėgo į lauką. Lauke pažino, kad mušamas yra kito namo kaimynas, vardu J., pavarde B. (jie jį vadina tokiu vardu, tačiau oficialus lyg tai yra kitoks jo vardas). J. mušė D. (gyvena (duomenys neskelbtini)) kartu su vaikinu, kurio vardo nežino (gyvena jų rajone, tačiau tikslaus adreso nežino). Matė, kad D. rankoje turėjo beisbolo lazdą, kuria per įvairias kūno vietas daužė gulintį J. Tuo pačiu metu kitas vaikinas, laikydamas rankoje metalinį strypą, taip pat gulinčiam J. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Ji pribėgusi juos abu nustūmė nuo gulinčio J. ir šaukė, kad jie nemuštų. D. beisbolo lazda dar užsimojo prieš ją, tačiau ji pastarąjį nuramino. D. draugas strypą numetė ant žemės, o D. su beisbolo lazda nuėjo į namus. Taip pat jam iš paskos nuėjo ir jo draugas. Ji J. pakėlė nuo žemės. Jo veidas buvo kraujuotas, galva prakirsta, jis nesiorientavo aplinkoje. Kažkas iš bendrabučio gyventojų pranešė J. artimiesiems, po ko atėjo jo sūnus ir nusivedė jį į namus. Dėl ko D. su draugu mušė J., nežino. Buvo matyti, kad D. su draugu įvykio metu buvo apsvaigę (t. 1, b. l. 47-48).

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. B. parodė pati aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas jos vyras V. B., nemačiusi. Ji buvo namuose, kai į juos parbėgo V., kuris atrodė baisiai – buvo sumuštas, kruvinas, purvinas (galva buvo stipriai sumušta, nuo sumušimų galva buvo net juoda, vienos akies beveik nesimatė, taip pat sumušta nugara). Tą patį vakarą nuvežė sutuoktinį į ligoninę, kur suteikus pagalbą pastarasis buvo paleistas. Vėliau sutuoktinis pasakojo, kad jį sumušė D. B. su draugu, viskas įvyko dėl kažkokio konflikto parduotuvėje. Liudytoja pažymėjo, kad jai nežinoma, kad iki įvykio tarp jos vyro ir D. B. būtų buvę kokių konfliktų, juo labiau, kad jos vyras būtų pavogęs kaltinamojo telefoną. Liudytoja taip pat nurodė, kad tą vakarą vyras iš namų išėjo blaivas, kai grįžo sumuštas buvo kažkiek išgėręs (t. 2, b. l. 101-106).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. B. parodymai yra iš esmės analogiški, jie užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 34).

Iš ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto A. O. parodymų, kurie teisme perskaityti balsu, parodymų matyti, jog pastarasis nurodė 2015-04-04, apie 21.00 val., kartu su draugu D. B. užėjęs į maisto prekių parduotuvę, (duomenys neskelbtini), norėjo nusipirkti brendžio. Jie abu jau buvo prieš tai išgėrę alkoholio. Kai išėjo iš parduotuvės, lauke prie parduotuvės stovėjo grupė vyrų. Tarp vieno iš tų vyrų ir D. įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis nežino, dėl ko. Konflikto metu D. brendžio buteliu trenkė tam vyriškiui per galvą. Nuo smūgio butelis sudužo. Jie tarpusavyje susimušė. Tuomet jis su D. nubėgo pas pastarąjį į namus. Iš namų D. pasiėmė dvi lazdas, bet jis negali pasakyti, kokios jos buvo. Jam atrodo, kad jos buvo medinės. Tuomet su lazdomis jie nubėgo link parduotuvės. Pakeliui sutiko tą patį vyrą, konfliktavusį su D. Vyriškis buvo dar su dviem vyrais, kurių jis nepažįsta. Ar D. juos pažinojo, negali pasakyti. D. pradėjo lazda mušti vyrą į įvairias kūno vietas. Vyrui pavyko atimti iš D. lazdą. Jis, norėdamas iš vyro atimti lazdą ir apginti D., vyrui trenkė kumščiu per veidą (trenkė 2-3 kartus). Kumščiu trenkė dėl to, kad prieš tai D. iš jo paėmė lazdą, nes jo lazda buvo vyro rankose. Iš namo išbėgo kaimynė, kuri pradėjo šaukti, po ko jis su D. pabėgo pas D. į namus, kuriuose užsirakino ir buvo viduje. Jis (A. O.) asmeniškai antro vyro nemušė. Gailisi sudavęs nukentėjusiajam smūgius. Viskas įvyko dėl to, kad jie visi buvo neblaivūs ir neįvertino realiai situacijos (t. 1, b. l. 83, 86-87).

2015-04-07 nukentėjusiajam V. B. pateikus pareiškimą dėl jo sužalojimo ir jį apklausus, buvo padarytos nukentėjusiojo sumušimų nuotraukos, kurios pridėtos prie bylos (t. 1, b. l. 9, 10, 20-22).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. P. atpažino A. O. kaip asmenį, kuris 2015-04-04 (duomenys neskelbtini) sudavė jam į šoną, o po to kartu su D. mušė V. B. (t. 1, b. l. 40-41).

Apžiūrėjęs nukentėjusiojo V. B. RVUL pateiktus medicininius dokumentus, teismo medicinos ekspertas J. M. P. 2015-11-02 pateikė išvadą, kad V. B. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda su akiduobės sienelės lūžiu ir kraujosruva kairės akies vokuose bei nežymiu pakraujavimu po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu ir daugybinės poodinės kraujosruvos kūne ir su juosmens trečio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu. Tai padaryta ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, sumušant kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kaulų lūžių su nežymiu pakraujavimu po smegenų voratinkliniu dangalu V. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 32-33).

Iš parduotuvės „Maisto prekės“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovės A. A. pateikto vaizdo įrašo, kuris apžiūrėtas 2015-04-08 apžiūros protokolu, matyti, 2015-04-04 (laikas vaizdo kameroje nustatytas 09:12:43) į parduotuvę užeina nukentėjusysis ir jo draugas. Vyrai prieina prie kasos ir kalbasi su pardavėja. Tada į parduotuvę užeina A. O. A. O. atsistoja į eilę už nukentėjusiojo. A. O. ir nukentėjusysis stovėdami eilėje kalbasi. A. O. apeina eilę ir pasiima du butelius. Pasiėmęs butelius A. O. išeina iš parduotuvės. Nukentėjusysis su draugu pasilieka parduotuvėje. Padarytos vaizdo įrašo nuotraukos, vaizdo įrašas įrašytas į CD, kurie pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 61-65).

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. pilnai prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Prieš dvi dienas iki įvykio su nukentėjusiuoju V. B. jis su dukra G. vaikščiojo netoli namų esančiame miške, kur žaisdama jo dukra rado vieną šovinį. Jis tą šovinį paėmė, apžiūrėjo, tada priėjo prie tos vietos, kuriame buvo rastas šovinys, ir pats ten rado dar 3 šovinius. Visus šovinius paėmė ir įsidėjo į rankinę. Galvojo kitą dieną po to, kai nuveš dukrą į mokyklą, nuvažiuoti į policiją ir atiduoti tuos šovinius. Kadangi kitą dieną buvo užsiėmęs, prižiūrėjo vaikus, į policiją nenuvažiavo, be to, apie juos ir pamiršo. Suprato, kad tai buvo šoviniai, kad negalima jų laikyti. Gailisi, kad iš karto nenuvyko į policiją (t. 2, b. l. 81-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. B. savo kaltę taip pat pripažino, parodė, jog 2015-04-07 jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto policijos komisariato budėtojų dalį ir iš jo buvo paimti daiktai, kuriuos jis turėjo su savimi, tarp paimtų daiktų buvo keturi šoviniai. Šiuos šovinius jis rado prieš porą dienų vaikščiodamas su vaiku miške netoli namų. Pamatęs ant žemės šovinius, įsidėjo juos į kišenę ir laikė iki tol, kol jie buvo minėtą dieną pas jį surasti. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 120, 123-124).

Daiktų paėmimo laikinai saugoti 2015-04-07 metu iš D. B. paimti keturi šoviniai (t. 1, b. l. 11, 12, 112),

Specialisto išvadoje Nr. 140-(3051)-IS1-7567 nurodyta, kad: 1) tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys. Šis šovinys skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Tirti pateiktas šovinys yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, o būtent – pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro dujins šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių dujinių pistoletų. Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos statybiniai – montažiniai centrinio skėlimo šoviniai, skirti statybiniams – montažiniams įtaisams. Šie šoviniai nėra šaudmenys. 2) tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. (Siekiant nustatyti, ar šie šoviniai tinkami šaudyti, buvo atliktas eksperimentas, buvo atliktas eksperimentas, kurio metu jie buvo iššauti. Eksperimento metu šoviniai iššovė po pirmo kapsulės skėlimo. Tai rodo, kad tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tyrimo metu sunaudoti keturi tirti pateikti šoviniai) (t. 1, b. l. 17-18).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog pilnai pasitvirtino visi kaltinamajam D. B. inkriminuoti kaltinimai.

Nagrinėjamoje byloje D. B. pirmiausia buvo kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Šioje byloje kaltinamasis D. B., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, elgėsi itin įžūliai, sudavė nukentėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po to kartu su bendrininku atsinešė iš namų lazdas (beisbolo lazdą ir metalinį strypą), kuriomis kartu su D. B. buvęs asmuo sudavė R. P. per šoną, o D. B. beisbolo lazda trenkė V. B. per galvą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės dar sudavė tomis lazdomis smūgius į įvairias kūno vietas, be to, spardė ir šokinėjo ant nukentėjusiojo. Pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kaltinamasis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, neteisėtais įžūliais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį V. B. Pats kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, tam tikras aplinkybes bandė aiškinti kiek palankesne sau linkme (neigė sudavęs beisbolo lazda į galvą, šokinėjęs ant nukentėjusiojo), tačiau jokiu būdu nesiekė paneigti pažeidęs viešąją tvarką. Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. B. neteisėtų veiksmų, kuriais jis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo pačiu realiai buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka – kaltinamasis kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, veikė viešoje vietoje – pirmiausia šalia parduotuvės, vėliau kiek nutolus nuo jos. Pirmą kartą kaltinamajam trenkus nukentėjusiajam V. B. buteliu per galvą, šis apsipylė krauju, pradėjo šaukti, dėl ko prie jo atbėgo nuošaliau buvę draugai (R. P. ir D. J.). Vėliau veiksmas vyko netoli bendrabučio, užpuolus nukentėjusiuosius girdėjosi šauksmai, smūgių garsas, kas, kaip matyti iš liudytojos V. J. parodymų, buvo girdėti netgi bendrabučio viduje, antrame aukšte. Pamačiusi mušamą nukentėjusįjį, V. J. šaukdama išbėgo į lauką, kur išvydo šokiruojantį vaizdą – ant žemės gulintį nukentėjusįjį, kuris buvo visas kruvinas, prakirsta galva, nesiorientuojantis aplinkoje. Tokios aplinkybės rodo, jog buvo pademonstruota akivaizdi nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir BB 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nesunkus sveikatos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme yra toks, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos - tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Apklausiamas kaltinamasis tikino neva nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo labai susijaudinęs – tokią jo būseną esą nulėmė tai, jog nukentėjusysis V. B. buvo pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną. Tąkart susitikęs V. B. jis kaip tik paklausė, ar šis grąžinsiąs jo telefoną, tačiau pastarasis, pavartodamas necenzūrinius žodžius, atrėžė, kad jis nieko negaus (t. 2, b. l. 81-90). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, pastarojo nurodyti teiginiai neturi jokios įtakos veikos kvalifikacijai, be to, yra dar ir objektyviai nepatvirtinti. Sunkiai suprantama, kokiu pagrindu kaltinamajam galėjo kilti toks susijaudinimas, jei, kaip pats nurodo, įvykis dėl telefono buvo prieš metus laiko iki nagrinėjamo įvykio, be to, neaišku, kodėl kaltinamasis nesusijaudino iš karto, vos tik parduotuvėje pamatė V. B.. Kita vertus, apklaustas nukentėjusysis kategoriškai paneigė bet kokius teiginius dėl telefono vagystės. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. B. buvo apvogęs kaltinamąjį. D. B. į policiją nesikreipė, nors teisiamojo posėdžio metu bandė tikinti, kad jo pareiškimo policijoje niekas nepriėmė, tačiau tokie parodymai atmestini. Galiausiai net jeigu tarp D. B. ir V. B. praeityje ir buvo kokie nesutarimai, jie 2015-04-04 niekaip negalėjo privesti kaltinamąjį prie tokios būsenos (staigaus susijaudinimo), kuomet pastarasis, paveiktas paties nukentėjusiojo, būtų priverstas griebtis smurtinių veiksmų. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos matyti, jog nukentėjusysis V. B. buvo užpultas be jokios dingsties (greičiausiai, kaltinamajam įsižeidus dėl parduotuvėje jam padarytos pastabos). D. B. kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį bei kitus buvusius asmenis, viešoje vietoje, trenkė V. B. buteliu į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Maža to, tuo jo veiksmai neapsiribojo, jis kartu su juo buvusiu asmeniu nubėgo į namus pasiimti įrankius (beisbolo lazdą ir metalinį strypą), turint konkretų tikslą – jais sumušti V. B.; galiausiai iš metalinio strypo smūgio į šoną sulaukė ir kartu su V. B. buvęs R. P. (šiuo atveju pastarajam trenkė asmuo, dėl kurio byla teisme išskirta į atskirą). Kaip matyti, kaltinamasis elgėsi itin įžūliai ir ciniškai, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, beisbolo lazda vėl sudavė į tą patį gyvybei pavojingą organą (galvą). Akivaizdu, jog smūgis buvo stiprus, kadangi po smūgio lazda sulūžo. Visgi net ir ši aplinkybė nesustabdė kaltinamojo, kuris paėmė iš kartu su buvusio asmens metalinį strypą ir toliau daužė nukentėjusįjį, be to, spardė ir šokinėjo ant jo. Tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo be jokios dingsties, byloje nenustatyta, jog D. B. veiksmus iššaukė paskatos, kilusios dėl jo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių; taip pat nenustatyta, jog pats nukentėjusysis būtų atlikęs bent kokius nors neteisėtus veiksmus.

Kaltinamojo D. B. kaltė grindžiama jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiųjų V. B. ir R. P., liudytojų V. J., D. J. ir J. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokolais, vaizdo įrašu, specialisto išvada, kuria nustatyti nukentėjusiajam V. B. padaryti sužalojimai bei įvardintas sveikatos sutrikdymo mastas. Be kita ko, teisme perskaitytuose A. O. parodymuose taip pat užfiksuoti D. B. smurtiniai veiksmai. Visgi atsižvelgiant į tai, jog dėl A. O. baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą, teismas pastarojo parodymams išskirtinės reikšmės neteikia ir pamini juos bendrame įrodymų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

Akivaizdu, jog kaltinamojo reakcija buvo neadekvati susidariusiai situacijai, pastarasis pasirinko netinkamą elgesio variantą, iš karto pademonstavo savo jėgą, sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas pastarajam kūno sužalojimus, kvalifikuotus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiojo sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgius (juo labiau, panaudojant butelį ir netgi beisbolo lazdą) į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat metaliniu strypu daužydamas ir į kitas kūno dalis, bendrais bruožais numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusysis patirs sužalojimus. Kaltinamasis D. B. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Taip pat pilnai pasitvirtino D. B. kaltė dėl neteisėto šaudmenų įgijimo, jų laikymo bei nešiojimo. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinamasis D. B. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino kaltu, apklausiamas parodė šovinius radęs netoli namų esančiame miškelyje, juos pasiėmė ir nešiojosi su savimi iki tol, kol jie buvo paimti asmens apžiūros metu. Kaltinamasis pripažino supratęs, kad rado būtent šaudmenis, žinojo, kad negalima jais laisvai disponuoti, ketino neva nuvežti į komisariatą, tačiau to taip ir nepadarė (t. 1, b. l. 123-124; t. 2, b. l. 81-90). Tai, jog kaltinamasis disponavo būtent šaudmenimis, patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog du iš keturių tirti pateiktų šovinių yra šaudmenys, kurių vienas pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys, skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Kitas tirti pateiktas šovinys - C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, o būtent – pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro dujins šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių dujinių pistoletų. Abu nurodyti šoviniai yra tinkami šaudyti (t. 1, b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Nors kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog D. B. proceso metu tam tikras aplinkybes neigė (neigė sudavęs beisbolo lazda smūgį į galvą, šokinėjęs ant gulinčio nukentėjusiojo), ikiteisminio tyrimo metu vengė pasisakyti dėl kartu su juo buvusio asmens veiksmų, be to, siekė pateisinti savo poelgį, teigdamas neva nukentėjusysis V. B. prie parduotuvės jį užsipuolė, pastūmė, prieš metus buvo pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną, nors tokių aplinkybių ir nenustatyta. Kaltinamasis per ilgą laikotarpį nukentėjusiojo neatsiprašė (tą padarė tik teisiamojo posėdžio metu, baigdamas duoti parodymus, po to, kai gynėja paklausė, ar jis ketina ir nori atsiprašyti nukentėjusiojo), po įvykio nepasidomėjo pastarojo sveikata. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste kaltinamojo išreikštas gailestis nėra pilnai nuoširdus, o labiau nukreiptas į savo teisinės padėties palengvinimą.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors iš nukentėjusiųjų, taip pat asmens, dėl kurio baudžiamoji byla teisme išskirta į atskirą parodymų, galima numanyti, jog kaltinamasis D. B. 2015-04-04 vakarą buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pats kaltinamasis neneigė buvęs išgėręs vieną buteliuką alaus, tačiau kategoriškai tvirtino, kad išgertas alus jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Nesant galimybės paneigti tokių kaltinamojo teiginių, taip pat nesurinkus objektyvių girtumą patvirtinančių duomenų, teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamasis buvo tokio girtumo būsenoje, kuri turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl ko atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad D. B. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų, du - apysunkius (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju, dėl kitų dviejų nusikaltimų lengvinančių nenustatyta, taip pat nekonstatuota ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: D. B. praeityje 4 kartus teistas, pirmieji teistumai buvo pastarajam dar nesulaukus pilnametystės (t. 1, b. l. 140-142, 143-146), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje kaltinant, be kita ko, įvykdžius ir labai sunkų nusikaltimą (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį), šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 137-139), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, kartu su žmona augina 6 vaikus, iš kurių 3 bendri, vienai dukrai nustatytas neįgalumas (t. 2, b. l. 72, 73-78). D. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre negydytas (t. 1, b. l. 148, 149), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 150). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį visais atvejais nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismas neturi pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi D. B. yra ne kartą teistas, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, praeityje jam kelis kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (kaip nepilnamečiui), tačiau toks parodytas pasitikėjimas jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė, D. B. jau buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir tai neatgrasė pastarojo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant bausmių apėmimo (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-04-07, 15.00 val., iki 2015-04-08, 14.45 val. (t. 1, b. l. 114, 125). Šis sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (toliau taikyti netikslinga, kadangi teismas nustatė bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo, be to, D. B. yra suimtas ir kitoje byloje, dėl ko pastarasis neturi objektyvios galimybės laikytis paskirtos kardomosios priemonės).

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 126, 127), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 147,97 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo V. B. medicininių paslaugų išlaidos (t. 1, b. l. 52-55). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti D. B. veiksmais, dėl kurių nukentėjusysis buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur jam teiktos radiologo, neurochirurgo, ortopedo traumotologo, oftalmologo paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (t. 1, b. l. 52-55), dėl ko ieškinio dydis laikytinas tinkamu bei pagrįstu ir turi būti pilnai atlygintas.

Nukentėjusysis V. B. taip buvo pareiškęs civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 27), tačiau teisiamojo posėdžio metu pastarasis ieškinio atsisakė, nurodė nereikalaujantis žalos atlyginimo, patvirtino, kad jam žinomos tokio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 65), paliktinas saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2016-03-30), ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2016-03-30) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinti jas apimant ir paskirti D. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą 2 (dvejų) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015-04-07, 15.00 val., iki 2015-04-08, 14.45 val. išbūtą laiką (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligoninės kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. B. 146,97 eurus nukentėjusiojo gydymo paslaugoms atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė