Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos, teista dvidešimt septynis kartus, paskutinius penkis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintą, 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintą, 9 (devynių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintą, 9 (devynių) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. teismo nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę (bausmė neatlikta);

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

R. M. I. (R. M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas aštuoniolika kartų, paskutiniai penki kaltinamojo atžvilgiu priimti teismų sprendimai:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – ji 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val., veikdama bendrininkų grupe su R. M. I., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurių vnt. vertė - 109 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 77,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 8,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 5,59 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 4,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 5,69 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 6,59 Eur, dalį minėtų prekių susikišo už drabužių ir į su savimi atsineštą pirkinių maišą, po ko išėjo iš parduotuvės pro kasas, nepateikę minėtų prekių apmokėjimui, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 361,70 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

R. M. I. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. A., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė - 109 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 77,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 8,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 5,59 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 4,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 5,69 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 6,59 Eur, dalį minėtų prekių susikišo už drabužių ir į su savimi atsineštą pirkinių maišą, po ko išėjo iš parduotuvės pro kasas, nepateikę minėtų prekių apmokėjimui, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 361,70 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsimena, jog užėjo, pastebėjo, kad jų niekas nestebi, paėmė ir išėjo nesumokėję už prekes. Tai įvyko 2023 m. rugsėjo 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje kilo mintis pavogti, nes pastebėjo, kad nėra vartelių ir jų niekas nestebi. Spontaniškai paėmė. Viską, ką įvardijo prokuroras, tą ir paėmė. Kažką įkišo po rūbais, kažką į tašę. Niekas nepypsėjo, kai jie išėjo iš parduotuvės. Po to jie pardavė prekes.Už pinigus nusipirko narkotikus. Neturėjo konkrečios sumos, kuriai norėjo pasiimti prekių, bet suma buvo tikrai nedidelė. Į parduotuvę jie užėjo be konkretaus tikslo. Kažkaip ji nevagia tokių prekių, bet spontaniškai išėjo. Ji neatsimena, kodėl užėjo į parduotuvę. Vėliau prekes pardavė žmonėms (duomenys neskelbtini). Kai vyko vagystė, ji buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu kalėjime ji gydosi nuo priklausomybės. Savo veiksmus ji vertina blogai. Jos ateities planai yra dirbti ir mokėti savo skolas. Dėl civilinio ieškinio sutinka mokėti dalimis. Ji žalos neatlygino iki šiol, nes kalėjime nedirbo, o dabar pirmą mėnesį pradėjo dirbti. Iš gaunamo atlyginimo gali mokėti. Jos atlyginimas tik 30 Eur, tai 10 Eur ji gali sumokėti, bet jai kalėjime irgi reikia gyventi. Kai ji išėjo į laisvę, pradėjo dirbti oficialiai, bet po trijų mėnesių atkrito, nes draugų ratas buvo narkomanai. Planuoja viską pakeisti. Laisvėje ji gyveno pas tėvus. Galimai planuoja miestą pakeisti arba į reabilitaciją išvažiuoti. Anksčiau ji vartojo narkotinę medžiagą – fentalinį. Šiuo metu ji lanko programą (duomenys neskelbtini), praeina (duomenys neskelbtini). Mažina (duomenys neskelbtini), kad išeiti iš to. Už ankstesnius teistumus ji yra atlyginusi antstoliams. Kai sėdėjo kalėjime, tai ir dirbo, ir antstoliui mokėjo. Būdama laisvėje, dirbo (duomenys neskelbtini) 3 mėnesius. Po to atkrito, ji pati išėjo iš darbo, nes priklausomybė nedavė jai normaliai dirbti (t. 2, b. l. 111-116).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. M. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsimena, jog užėjo, jis norėjo pasižiūrėti kvepalus. Pasižiūrėjo, kad nebuvo apsauginio, vartelių, niekas nevaikščiojo prie jų ir jis paėmė prekes. Jis buvo kartu su E. A.. Jie nesugalvojo kartu, kad reikia paimti prekes. Viskas spontaniškai atsitiko, jis paėmė ir E. A. paėmė. Jis įsidėjo prekes į tašę ir pardavė (duomenys neskelbtini). Parduotuvės darbuotojai nešaukė tada. Jeigu kažkas šaukia, tai jis visą laiką padeda atgal. Viskas, kas išvardinta kaltinime, tą jis ir paėmė. Daiktus pardavė, o už gautus pinigus nusipirko narkotinių medžiagų ir pavalgyti. Jis 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo priklausomas nuo narkotikų, dabar dar kartais pavartoja. Jis nenori stoti į (duomenys neskelbtini), nori dalyvauti (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis gėrė (duomenys neskelbtini) ir jam buvo blogiau negu karfentanilis, o vėliau išbandė (duomenys neskelbtini) ir jis jam tikrai padeda. Jam pasakė, kad reikia laukti 2-3 mėnesius, kad gauti (duomenys neskelbtini), todėl dabar jokioje programoje nedalyvauja. Jis toliau vykdo vagystes. Bandė atsisakyti tokio elgesio. Kai eina dažyti mašinas, tada nesinori vogti, tokiu savo elgesiu yra nepatenkintas. Jis galvoja dėl registravimosi Užimtumo tarnyboje. Tą dieną jis ėjo pasižiūrėti kvepalų, buvo jo gimtadienis, brolis buvo davęs 20 Eur, mama 40 Eur, todėl turėjo kažkiek pinigų. Jis sutinka atlyginti žalą. Turi vieną darbą nelegalų, taip pat galvoja užregistruoti individualią veiklą. Nesinori daugiau vogti. Gal suras darbą, gal važiuos dėl (duomenys neskelbtini) kalbėti. Jis oficialiai dirbo prieš keturis mėnesius. Jis labai gailisi, kad padarė vagystę. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 111-116).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. A. ir R. M. I. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Abu kaltinamieji viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu – savo kaltės neneigė ir pripažino, kad bylai aktualiu laiku bei vietoje, o būtent – 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė parduotuvėje buvusias ir kaltinime išvardintas kosmetikos prekes. Kaltinamoji E. A. nuosekliai teigė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. kartu su kaltinamuoju R. M. I. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kur nusprendė pavogti prekes. Tokį sprendimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad parduotuvės darbuotojos jų nestebėjo, todėl nebuvo kliūčių išnešti prekes nepastebėtiems. Jie nuėjo prie prekių lentynų, nuo kurių pasiėmė kvepalus bei kitas kosmetikos prekes ir jas susidėjo į su savimi atsineštą krepšį, o dalį šių prekių paslėpė po drabužiais. Vėliau šias prekes kartu su kaltinamuoju R. M. I. išnešė iš parduotuvės už jas nesumokėję ir pardavė (duomenys neskelbtini), o atlygį pasidalino po lygiai (t. 1, b. l. 119-120, t. 2, b. l. 111-116). Kaltinamasis R. M. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės pateikė analogiškus kaltinamosios E. A. parodymams paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad bylai aktualiu laiku kartu su E. A. lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur nusprendė pavogti kosmetikos prekes. Jie kartu nuo lentynų rinko prekes ir dalį šių prekių dėjo į krepšį, o kitą dalį kišo po drabužiais. Vėliau su minėtomis ir kaltinime jam inkriminuotomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už šias prekes nesumokėję. Pavogtas kosmetikos priemones pardavė (duomenys neskelbtini), o gautą atlygį pasidalino tarpusavyje (t. 1, b. l. 164-165, t. 2, b. l. 111-116). Tokie kaltinamųjų tarpusavyje sutampantys parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo įrodymais pripažinti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kurioje 2023 m. rugsėjo 15 d. lankėsi kaltinamieji, (duomenys neskelbtini) V. S. parodė, kad tą pačią dieną vaikščiodama po parduotuvę pastebėjo, kad kvepalų skyriuje yra dingę du „(duomenys neskelbtini)“ kvepalų buteliukai, kurių vieno vertė 109 Eur. Dėl minėtos priežasties ji nusprendė peržiūrėti parduotuvės vaizdo kamerų įrašus ir jų peržiūros metu nustatė, kad apie 18.00 val. parduotuvėje lankėsi moteris ir vyras, kurie tiek dantų pastų skyriuje, tiek kvepalų skyriuje ėmė prekes ir jas krovėsi į su savimi turėtą maišelį, taip pat dalį prekių užsikišo už drabužių. Patikrinusi kokių prekių trūksta, ji nustatė, kad minėti asmenys iš parduotuvės nesumokėję išsinešė prekių, kurių bendra vertė 361,70 Eur. Kitą dieną ji šiuos asmenis ir vėl pastebėjo parduotuvėje bei sulaikė, po ko iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 28-30). Pažymėtina, jog pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai taip pat atitinka įvykio vietoje užfiksuotos vaizdinės medžiagos turinį, detaliai aptartą 2023 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole. Iš minėtos vaizdinės medžiagos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.18 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi du asmenys – vyras ir moteris, pagal išvaizdos bruožus atitinkantys kaltinamuosius E. A. ir R. M. I.. Šio apsilankymo metu tiek vyras, tiek moteris iš prekių lentynų rinkosi kvepalus, vėliau ir burnos higienos priemones, po ko dalį šių prekių susidėjo į vyro paduotą maišelį, o kitą dalį – paslėpė po rūbais, po ko išėjo iš parduotuvės minėtų prekių negrąžinę ir už jas nesumokėję (t. 1, b. l. 22-24). Galiausiai faktą, kad kaltinamieji bylai aktualiu laiku ir vietoje pagrobė jiems inkriminuotas prekes patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 16 d. pareiškimas, kuriame pateiktas išsamus ir kaltinimo turinį atitikantis pagrobtų prekių sąrašas bei jų specifikacijos, tiek šio pareiškimo turinį atitinkantys ir jau teismo pirmiau aptarti liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai (t. 1, b. l. 1).

Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamųjų inkriminuotu laiku ir vietoje atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių paėmimas iš prekių lentynų, jų įsidėjimas į su savimi atsineštą maišelį, taip pat jų paslėpimas po rūbais, galiausiai, pasišalinimas iš parduotuvės už kaltinime išvardintas prekes nesumokant, patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL vertės dydžio. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad jų pagrobtos prekės yra svetimas, jiems nepriklausantis turtas, išsinešdami jas, jie šių prekių savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus atliko veikdami tiesiogine tyčia.

Be kita ko, nagrinėjamu atveju E. A. ir R. M. I. yra kaltinami pirmiau aptartus ir teismo įrodytais pripažintus nusikalstamus veiksmus atlikę, veikdami bendrininkų grupe.

Teismų praktikoje bendrininkavimas yra pripažįstamas kaip tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus pirmiau išanalizuotų įrodymų pagrindu neginčytinai nustatytus nusikalstamus kaltinamųjų E. A. ir R. M. I. veiksmus, teismui nekyla jokių abejonių, kad pastarųjų atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto pagrobimas, buvo atliktas bendrų pastangų ir veiksmų pagrindu, t. y. veikiant bendrininkų grupėje.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji neigė, kad prieš atėję į parduotuvę buvo iš anksto susitarę vogti ten esančias prekes, tačiau kaip matyti tiek iš byloje pateiktos ir jau aptartos vaizdinės medžiagos, taip pat ir pačių kaltinamųjų viso proceso metu pateiktų parodymų, pastarųjų susitarimas nusikalstamu būdu veikti bendrai pasižymėjo konkliudentiniais veiksmais, atliktais jau būnant pačioje parduotuvėje. Pastarųjų bendras prekių iš tos pačios lentynos paėmimas, šioms prekėms pernešti skirtos priemonės – maištelio parūpinimas, šių prekių sudėjimas į tą patį maišelį, taip pat abiejų kaltinamųjų lankymasis tose pačiose parduotuvės vietose ir betarpiškas dalyvavimas tiek vienam, tiek kitam paimant svetimą turtą, patvirtina, kad E. A. ir R. M. I. siekė to paties nusikalstamo sumanymo – pagrobti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esančias prekes ir veikdami bendrai pagrobė kaltinime išvardintas prekes. Tiek pirmiau teismo nustatyti kaltinamųjų konkliudentiniai veiksmai, tiek ir pačių kaltinamųjų parodymai, patvirtina, kad jie suvokė, jog nusikalstamą veiką daro bendrai ir pritarė tokiems vienas kito veiksmams – abu veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe.

Visų anksčiau aptartų, tiek kartu, tiek atskirai įvertintų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamieji E. A. ir R. M. I. jiems inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val., veikdami bendrininkų grupe, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė - 109 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 77,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 8,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 5,59 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 4,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 5,69 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 6,59 Eur, dalį minėtų prekių susikišo už drabužių ir į su savimi atsineštą pirkinių maišą, po ko išėjo iš parduotuvės pro kasas, nepateikę minėtų prekių apmokėjimui, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 361,70 Eur vertės turtą. Tokie E. A. ir R. M. I. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, visus sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, todėl kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir pastarieji trauktini baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl skirtinų bausmių

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems E. A. ir R. M. I., atsižvelgia į pastarųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, jų kaltės formą – kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, kurios požymiai detaliai buvo aptarti ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Nepaneigtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto neneigė ir prisipažino 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val. pagrobę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą. Kita vertus, vien pastarųjų prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindai. Tam, kad kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta aplinkybė, numatyta pirmiau paminėtame straipsnyje, būtina nustatyti ne tik asmenų prisipažinimą padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir jų nuoširdų gailėstį dėl atliktų nusikalstamų veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir panašiai) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-268-942/2022 ir kt.).

Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji teigė, kad dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas šią pastarųjų poziciją įvertinęs pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste, taip pat ją sugretinęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytu kaltinamųjų elgesiu tiek po šios nusikalstamos veikos padarymo, tiek jau bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatuoja, kad toks kaltinamųjų gailėjimasis dėl atliktų veiksmų laikytinas išimtinai deklaratyviu, neparemtu jokiais objektyviais ir jį įrodančiais veiksmais.

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neneigė, kad per visą laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo nesiėmė jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos atlyginimui. Be kita ko, nepaisant kaltinamųjų atžvilgiu dėl šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos pradėto ikiteisminio tyrimo, jų atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų, įskaitant ir kardomųjų priemonių, įpareigojančių nedaryti naujų nusikalstamų veikų, taikymą, pastarieji ir toliau, sistemingai darė nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimo turto pagrobimą. Kaltinamieji jau kitą dieną po byloje aptariamos nusikalstamos veikos – 2023 m. rugsėjo 16 d. – toje pačioje parduotuvėje padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl kurios buvo pripažinti kaltais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu. Be kita ko, kaltinamoji E. A. 2023 m. spalio 26 d. padarė analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pripažinta kalta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, jog pastarosios nusikalstami veiksmai, nukreipti į svetimo turtą pagrobimą, buvo užkardyti tik tuomet, kai ji buvo pasiųsta atlikti jai teismų įsiteisėjusiais sprendimais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Tuo tarpu kaltinamasis R. M. I. iki šiol daro nusikalstamas veikas, susijusias su nedidelės vertės svetimo turto pagrobimu, ko teisiamojo posėdžio metu pastarasis neginčijo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pastarojo atžvilgiu 2024 m. gegužės mėnesį buvo priimti net šeši Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamieji įsakymai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, kurie pastarajam buvo įteikti šios bylos teisiamojo posėdžio metu.

Visi pirmiau aptarti ir kaltinamųjų elgesį po 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykių charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad pastarieji jiems įprasto nusikalstamo elgesio modelio nepakeitė – nesiėmė jokių aktyvių veiksmų keisti savo gyvenimo būdą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos neatlygino, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja jau pirmiau nurodytas ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinas kaltinamųjų nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, ko pasėkoje minėtoje normoje numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nenustatyta.

Aptariant kiekvieną iš kaltinamųjų charakterizuojančias aplinkybes, pabrėžtina, jog kaltinamoji E. A. yra teista dvidešimt septynis kartus, iš kurių dauguma susijusi su nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis į svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis) (t. 1, b. l. 72-89). Pažymėtina, jog kaltinamoji E. A. daug kartų bausta administracine tvarka, vien 2023 m. jos atžvilgiu buvo surašyta apie 30 nutarimų dėl padarytų administracinių nusižengimų, kurių daugelis yra susiję su smulkiomis vagystėmis. Be kita ko, duomenų apie tai, kad E. A. būtų apmokėjusi jai paskirtas baudas, nėra (t. 1, b. l. 90-102). Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 105), tačiau registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 104). Bylos nagrinėjimo teisme metu duomenų apie pastarosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra, tačiau pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (t. 2, b. l. 111-116).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jos padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamosios veiksmai buvo jai įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarosios gyvenimo būdą bei visuomenėje galiojančių normų nepaisymą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąją E. A. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į E. A. sistemingą nusikalstamų veikų darymą, kas parodo asmens atsainų požiūrį į jam skiriamas griežčiausios rūšies bausmes, nesugebėjimą daryti atitinkamų išvadų nebenusikalsti ateityje bei keisti savo gyvenimo būdo teigiama linkme, skirtina maksimalaus dydžio – 45 parų trukmės arešto bausmė, kuri atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę E. A. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamosios atžvilgiu po 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykdyto vagystės baudžiamojo nusižengimo, buvo priimti keli galutiniai teismų sprendimai, pagal kuriuos paskirtas bausmes E. A. atlieka šiuo metu. Pastarosios atžvilgiu buvo priimti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį. Šiais teismų sprendimais E. A. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir pastarajai paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Sugretinus pirmiau išvardintų ir E. A. atžvilgiu priimtų teismų sprendimų datas su šioje byloje aptariamos ir teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo data, akivaizdu, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykdytą vagystės baudžiamąjį nusižengimą kaltinamoji padarė iki pirmiau išvardintų įsiteisėjusių teismų sprendimų priėmimo. Tai reiškia, kad minėtais ir šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais E. A. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog galutinė ir šiuo metu E. A. atliekama 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tiek pirmiau aptartais apkaltinamaisiais teismų sprendimais įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, tiek šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, ženkliai nesiskiria pagal pavojingumą, pripažįsta, kad kaltinamajai E. A. pirmiau aptartas bausmes yra tikslinga bendrinti taikant bausmių sudėjimo būdą, pasirenkant visišką bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalyse. Šis bausmių sudėjimo būdas pasirenkamas, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąją ir jos padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui. Tai reiškia, kad prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtos 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo basumės tikslinga pridėti visą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę – 30 parų areštą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį bei minėtoje nutartyje įskaitytini laikotarpiai.

Aptariant kaltinamąjį R. M. I. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog kaltinamasis R. M. I. teistas aštuoniolika kartų, šio nuosprendžio priėmimo stadijoje yra priimti dar šeši teismo baudžiamieji įsakymai, kurie kol kas nėra įsiteisėję. Daugumoje kaltinamasis R. M. I. yra teistas už nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš svetimą turtą. Dėl analogiškų nusikalstamų veikų kaltinamasis buvo teistas ir užsienyje (t. 1, b. l. 130-148). Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veiksmų ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pažymėtina, jog kaltinamasis už smulkaus turto vagystes yra baustas ir administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 149-152, t. 2, b. l. 40-99). Nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. I. nedirbo (t. 1, b. l. 153), Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (t. 1, b. l. 154). Šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis taip pat nedirba bei nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Bylos nagrinėjimo teisme metu duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį R. M. I. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenėje galiojančių normų nepaisymą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. M. I. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į R. M. I. sistemingą nusikalstamų veikų darymą, taip pat į tai, jog po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis ir toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas parodo asmens atsainų požiūrį į jam skiriamas griežčiausios rūšies bausmes, nesugebėjimą daryti atitinkamų išvadų nebenusikalsti ateityje bei keisti savo gyvenimo būdo teigiama linkme, skirtina maksimalaus dydžio – 45 parų trukmės arešto bausmė, kuri atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę R. M. I. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Pažymėtina, jog šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamojo R. M. I. atžvilgiu yra priimti net šeši teismo baudžiamuoji įsakymai, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jie kol kas nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu R. M. I. skirtina bausmė nėra bendrinama su kitais teismų sprendimais pastarajam paskirtomis bausmėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 361,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi 2023 m. rugsėjo 15 d., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogta prekių, kurių bendra vertė – 361,70 Eur (t. 1, b. l. 41).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo pagrobtas 361,70 Eur vertės turtas, o būtent – 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė - 109 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 77,90 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 8,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 5,59 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 4,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 1 vnt. vertė - 7,39 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 5,69 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė - 6,59 Eur. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamųjų E. A. ir R. M. I. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 361,70 Eur vertės turtinės žalos bei E. A. ir R. M. I. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobto objekto vertę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 16 d. pareiškimas (b. l. 1).

Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir, atsižvelgiant į tai, kad šią vagystę R. M. I. ir E. A. padarė veikdami kartu, priteistinas pilna apimtimi solidariai iš abiejų kaltinamųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

(duomenys neskelbtini) pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį R. M. I., o būtent – 285,42 Eur sumos, atlyginimo (t. 2, b. l. 104-110).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėja kaltinamajam R. M. I. paskirta nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. M. I. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis, jis šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. A. (duomenys neskelbtini) nutartimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 121-124). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jai taikoma kardomoji priemonė numatytų tikslų neužtikrina, todėl ši kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. I. (duomenys neskelbtini) nutartimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 166-169). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 30 (trisdešimties parų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu E. A. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi paskirta 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir minėta nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 1 d.

R. M. I. (R. M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. I. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią R. M. I. skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) prašymo dėl išlaidų priteisimo iš R. M. I. netenkinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. A. ir R. M. I. 361,70 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt euro centų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1-ojo tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.