- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-472-1036/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36428-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- E. A., ir Rudolfas M
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
- 1.18.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.6.1Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerij Lauš ir Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta 30 (trisdešimties parų) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, E. A. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir E. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir minėta nutartimi įskaitytus laikotarpius.
E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 1 d.
UAB „K“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš E. A. ir R. M. I. 361,70 (trys šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 70 centų) UAB „K.“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas ir Rudolfas M. I. (R. M. I.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. A. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji 2023 m. rugsėjo 15 d., apie 18.20 val., veikdama bendrininkų grupe su Rudolfu M. I., parduotuvės „E.“, esančios Ukmergės g. 369, Vilniuje, prekybos salėje nuo lentynų paėmė 2 vnt. „D G pour femme moteriškus kvepalus“, kurių vnt. vertė – 109 (šimtas devyni) eurai, „Spotlight oral balinamoji dantų sistema“, kurios vertė - 77,90 (septyniasdešimt septyni eurai ir 90 centų), „Rapid white dantų pasta“, kurios vertė – 8,39 (aštuoni eurai ir 39 centai), 2 vnt. „Sensodyne deep clean dantų pasta“, kurios vnt. vertė – 5,59 (penki eurai ir 59 centai), „Sensodyne multi care dantų pasta“, kurios vertė – 4,39 (keturi eurai ir 39 centai), 2 vnt. „Sensodyne repair white dantų pasta“, kurios vnt. vertė – 7,39 (septyni eurai ir 39 centai), 2 vnt. „Sensodyne sensitive ir gum dantų pasta“, kurios vnt. vertė – 7,39 (septyni eurai ir 39 centai), „Sensodyne white dantų pasta“, kurios vertė – 5,69 (penki eurai ir 69 centai), „Sensodyne healy white dantų pasta“, kurios vertė – 6,59 (šeši eurai ir 59 centai), dalį minėtų prekių susikišo už drabužių ir su savimi atsineštą pirkinių maišą, po ko išėjo iš parduotuvės pro kasas, nepateikę minėtų prekių apmokėjimui, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „K.“ priklausantį 361,70 (trijų šimtų vieno euro ir 70 centų) vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji E. A. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis), kadangi paskirta bausmė yra pridėta, o ne subendrinta, taip paskiriant žymiai per didelę bausmę. Apeliantė prašo bausmes subendrinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistosios E. A. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Justas Gureckas (toliau – ir prokuroras) teisėjų kolegijai nušalinimų nereiškia, prašymų nepateikia ir prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. A., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Prokuroro vertinimu Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog E. A. savo elgesio modelio nepakeitė, jai taikytos valstybės prievartos priemonės – nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdo. Kartu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nuteistosios atžvilgiu po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo priimti keli galutiniai teismų sprendimai, kuriais E. A. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Taigi žemesnės instancijos teismas teisėtai ir pagristai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatomis ir Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, atsižvelgiant į nuteistąją ir jos padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui. Be to, prokuroras pažymėjo, jog apeliaciniame skunde nenurodytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra nepagrįstas ir netinkamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios E. A. apeliacinis skundas atmestinas.
1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl nuteistajai E. A. paskirtų bausmių subendrinimo, nekvestionuojant kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. E. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes (Skundžiamu nuosprendžiu ir už ankstesnes nusikalstamas veikas) sudėjo, o ne subendrino. Nuteistosios skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nesutinka su apylinkės teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu, t. y. prašo bausmes bendrinti ne visiško sudėjimo, o dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą.
2. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, po 2023 m. rugsėjo 15 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimtas Skundžiamas nuosprendis, E. A. atžvilgiu buvo priimti ir kiti apkaltinamieji nuosprendžiai. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę, kas nagrinėjamu atveju Skundžiamu nuosprendžiu ir buvo padaryta.
3. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). Šiuo atveju E. A. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-351/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2K-10-976/2016, 2K-114-788/2021; nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2A-7-3-489/2019).
4. Nusikalstamą veiką, už kurią E. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta, ji padarė 2023 m. rugsėjo 15 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų, nustatyta, kad apeliantės atžvilgiu po minėtos veikos padarymo priimti ir įsiteisėję dar šie procesiniai sprendimai, o būtent: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendis; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria bausmės paskirtos 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. vasario 13 d. apkaltinamaisiais nuosprendžiais subendrintos; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendis; ir galiausiai 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi E. A. nesubendrintos bausmės, t. y. 2024 m. kovo 4 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintos bausmės, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 5 (dienų) laisvės atėmimo bausmė. Taigi apeliantė 2023 m. rugsėjo 15 d. veiką, už kurią nuteista Skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki nurodytų apkaltinamų nuosprendžių (ir nutarčių, kuriomis bausmės bendrintos) priėmimo. Esant šioms aplinkybės, atsižvelgiant į BK 63 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą, BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą bausmių bendrinimo taisyklę.
5. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. A. iš esmės nesutinka su aplinkės teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu, t. y. visišku sudėjimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ji prašo jai skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato, kad asmens atžvilgiu gali būti taikomas visiškas arba dalinis bausmių sudėjimo būdas. Šis klausimas paliekamas bausmę skiriančio (bendrinančio) teismo diskrecijai, tačiau teismo sprendimas parinkti mažiau kaltinamajam (nuteistajam) palankų bausmių bendrinimo būdą turėtų būti labiau motyvuotas, kas Skundžiamame nuosprendyje ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog apeliantės daromos nusikalstamos veikos ženkliai nesiskiria pagal pavojingumą, kartu atsižvelgė ir į E. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei visas kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Abejoti ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdo taikymu nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo.
6. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Kitaip tariant, aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.
7. Nors nuteistosios skunde nenurodomi motyvai ir argumentai, kokiu pagrindu teismas turėtų parinkti E. A. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tačiau teisėjų kolegija, spręsdama apeliacinio skundo pagrįstumą, įvertina visas bausmių bendrinimo būdui aktualias aplinkybes. Nustatyta, kad Skundžiamas nuosprendis E. A. nėra pirmasis, t. y. iš viso apeliantės atžvilgiu priimta 16 (šešiolika) apkaltinamųjų nuosprendžių dėl nusikalstamų veikų, padarytų per nepilnus 4 (keturis) metus – nuo 2020 m. iki 2024 m., E. A. būnant pakankamai jauno ir darbingo amžiaus (Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 28 metų amžiaus). Net 14 (keturiolika) iš 16 (šešiolikos) apkaltinamųjų nuosprendžių priimti už analogiškų nusikalstamų veikų ir (arba) turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnyje, darymą. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteistajai buvo skiriamos švelnesnės sankcijose numatytos bausmės, kaip laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, jog E. A. iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas (realios laisvės atėmimo bausmės bei arešto) jai teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina nusikalstamų veikų, už kurias ji nuteista ir Skundžiamu nuosprendžiu padarymo aplinkybės, sistemiškumas ir kiekis. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, E. A. administracine tvarka bausta daugybę kartų, eilę kartų už smulkias vagystes, administraciniai nusižengimai daromi nuolatos, paskirtos nuobaudos nemokamos. Visos nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistoji yra linkusi daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdama. E. A., nepaisydama jai taikomų sankcijų, parodyto pasitikėjimo, suteiktos progos pasitaisyti, ir toliau daro nusikalstamas veikas.
8. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę formaliai pripažino, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, tinkamų išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nepadarė, todėl Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta, kad negalima pripažinti jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o atsižvelgiant į tai bei į visumą kitų aplinkybių, bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nors prokuroras kaltinamajame akte ir nurodė, kad E. A. atsakomybę sunkina tai, ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, tačiau žemesnės instancijos teismas apskritai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo (netaikymo) galimybės niekaip neargumentavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki Skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. A., kaip jau minėta, buvo teista ne vieną kartą, be kita ko, ir už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas jai nebuvo išnykęs (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl ir inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą (nusikalstamą veiką), dėl kurio įvykdymo Skundžiamu nuosprendžiu ji pripažinta kalta, padarė būdama recidyviste. Vis tik, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nuteistosios padėtis dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali būti bloginama (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
9. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl atlikto bausmių bendrinimo pažeistos nebuvo, bausmių bendrinimo būdas – visiškas sudėjimas, parinktinas pagrįstai ir tinkamai, esminių pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos apeliantės teisės ir kurie būtų sukliudę apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendis kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistosios E. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios E. A. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.