Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2020 m. birželio 27 d., 00 val. 20 min., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine R. S. metu, tyčia, abiejų rankų pirštais suduodamas jai į pilvo srities abi puses bei stipriai suspausdamas ranka nukentėjusiajai dešinės rankos žasto vidurį ir taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje bei pilvo srityje, nežymiai sužalojo R. S. sveikatą.

Kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinamasis savaitę iki viso šio įvykio buvo inicijavęs skyrybų procesą. 2020 m. birželio 25 d. apie 22–23 val. grįžęs namo, žiūrėjo televizorių, paskui nusirengė ir ėjo miegoti. Pas jį į kambarį įbėgo žmona R. S. ir pradėjo plūstis, klausė, ko jis kuičiasi po jos dokumentus, nors kaltinamasis po juos nesikuitė. Žmona, atsistojusi priešais jį, pradėjo klykti, šaukti, rėkti, kad jis nelįstų prie jos dokumentų. Tada žmona spjovė kaltinamajam į veidą bei spyrė į tarpkojį. Kaltinamasis ją atitraukė, bet nestūmė, ir tai buvo viskas. Po to jis nuėjo miegoti.

Kai žmona atėjo į kambarį, kaltinamasis nepamena, ar jis stovėjo, ar gulėjo. Kaltinamasis nurodė, kad kai žmona įbėgo į kambarį, tuo metu jis stovėjo. Atitraukimo metu kaltinamasis rankomis tiesiog įsirėmė jai į pečius. Kraujosrūvas žmona jam parodė po dviejų dienų nuo įvykio – žmona, išėjusi iš virtuvės, pakėlė marškinėlius ir parodė vieną taškelį kairėje pusėje pilvo srity bei pasakė, kad dabar jis turės problemų, ar kažkaip kitaip išsireiškė. Kaltinamasis jai pasakė, kad ji nedarytų sarmatos ir išėjo į darbą. Įvykio metu daugiau asmenų namuose nebuvo.

Kaltinamasis dėl žmonos veiksmų nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Žmona dažnai išprovokuoja konfliktus. Kaltinamasis dėl šio įvykio buvo parašęs pareiškimą, jį nunešė advokatei, nes norėjo pasitarti. Pareiškimas policijai nepateiktas. Po savaitės laiko, kai kaltinamasis buvo pas advokatę ir įspėjo dėl šito įvykio, pas advokatę buvo kaltinamojo mama. Jie visi pasitarė, kad reiktų pasikalbėti su kaltinamojo žmona, pasakyti, kad inicijuotos skyrybos, gal gražiuoju viską pavyktų išspręsti. Advokatė paskambino R. S. ir ją įspėjo. R. S. sutiko atvažiuoti pas advokatę, kai turės laiko. Grįžus su mama namo, atvažiavo policija ir kaltinamąjį dėl įvykio suėmė. Civilinio ieškinio kaltinamasis nepripažįsta. Kai R. S. spyrė kaltinamajam į tarpkojį, jis skausmo nepajuto. Taip pat kaltinamasis dar teigė, kad R. S. spyrė jam į kairę koją, teigė, kad posėdžio metu jau negali pasakyti į kur pateikė. Kaltinamasis teigė, kad fizinio kontakto su nukentėjusiosios pilvu jis neturėjo, jos dešinės rankos jis nelietė, suėmęs už žąsto nebuvo.

Kaltinamasis nurodė, kad ant nukentėjusios kūno matė dėmelę, jis įtaria, kad ta dėmelė yra nuo žoliapjovės, su kuria R. S. pjaudavo žolę. Kaltinamojo teigimu, šis įvykis yra pasekmė, kad jis inicijavo skyrybas, jis laiko save neteisingai apkaltintu.

Kitą dieną ryte kaltinamasis norėjo paimti automobilio raktus, kad nuvažiuoti pasikeisti padangas. Tas automobilis yra jų šeimos automobilis. O nukentėjusioji į lauką išbėgo parėkauti, gal kokius dokumentus norėjo pasiimti. Kaltinamasis palaukė automobilyje, kol R. S. pasiėmė dokumentus, ir jis išvažiavo. Kai R. S. važiuodavo su jų šeimos mašina, kaltinamasis važiuodavo su žento įmonės mašina. Žento įmonė turi daug mašinų ir vieną buvo davęs kaltinamajam.

Nors kaltinamasis G. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad visa tai įvyko iš 2020 m. birželio 26 dienos į 27 dieną, vėlai vakare, iš penktadienio į šeštadienį. Policininkas, rašydamas protokolą, greičiausiai suklydo nurodydamas įvykio dieną. G. S. parėjo namo vėlokai, pasėdėjo fotelyje, po to susiruošė miegoti ir išėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko nukentėjusioji išgirdo, kad krenta sunkūs daiktai, triukšmas, todėl nuėjo pasižiūrėti, kas yra. Kaltinamasis buvo su apatiniais, užsidėjęs akinius ir stovėjo ties dokumentais. Nukentėjusiajai paklausus, ko jis ieško, jis pasakė, kad nukentėjusioji paėmė jo mamos žemės dokumentus ir jam reikia juos paimti. Nukentėjusiajai pasakius, kad ji dokumentų neturi, G. S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, mosikavosi rankomis. Nukentėjusioji atsitraukė link durų, kad išeiti. G. S. buvo labai arti jos. Nukentėjusioji prašė jo atsitraukti. G. S. mosikavo rankomis ir tada visai netikėtai jis dviem rankomis, ištiestais pirštais, dūrimo būdu trenkė nukentėjusiajai į pilvo apačią, nukentėjusioji dar jam pasakė, kad jis jai daro „skauda“, nes iš tikrųjų jai labai skaudėjo, ir dar tuo pačiu metu, kažkokiu momentu, jis ranka sugriebė jai už dešinės rankos, tarp alkūnės ir peties, ir atstūmė. Nukentėjusi supratusi, kad jai reikia išeiti, nes čia gali blogai baigtis, išėjo į kitą kambarį. Tada pas ją į kambarį atėjęs G. S., dar sėdėjo fotelyje, jai aiškino, kad ji čia negyvens. Pradėjus rakintis lauko durims, nes grįžo sūnus, G. S. nuėjo į kambarį. Tai buvo iki 1 val. nakties. Tada nukentėjusioji sesei V. K. parašė žinutę, kad pas ją namuose triukšmas. Sesuo greičiausiai miegojo ir jai nieko neatsakė. Ryte nukentėjusioji prabudo, nes į kambarį atėjęs G. S. pagriebė automobilio raktelius, bandė išeiti. Nukentėjusioji bandė su juo aiškintis, kodėl jis ima automobilį, nes jame buvo jos daiktai, tačiau G. S. pasakė, kad jam reikalingas automobilis. Nukentėjusioji susirinkusi iš automobilio daiktus, grįžo namo. Po kiek laiko nukentėjusiajai nuvažiavus į darbą, jai paskambino perskaičiusi žinutę sesuo. Tada sesuo atvažiavo pas nukentėjusiąją į darbą, jos kalbėjosi, nukentėjusioji labai verkė ir pergyveno, ir sesuo pasakė, kad tai turi baigtis. Jos nuvažiavo į policiją (duomenys neskelbtini). Ten buvo uždaryta ir buvo parašyta, kad galima kreiptis per e-policiją. Nuvažiavus abiems pas seserį, kalbėjosi, kad reikia rašyti pareiškimą. Sekmadienį nukentėjusioji su sūnėnu ir sese buvo nuvykę pavakaroti į sodą. Pirmadienį besiprausdama ji ant kūno pamatė mėlynes, parodė jas G. S., tačiau jis pasijuokė iš jos, pasakė jai „krisk ant žemės, padaužyk galvą ir kviesk policiją“. Nukentėjusioji, galvodama, kad jos žeminimas, įžeidinėjimas, tyčiojimasis nesibaigs, kad tokiems dalykams reikia užkirsti kelią, todėl grįžus iš darbo, parašė ir išsiuntė pareiškimą policijai, padarė ir išsiuntė mėlynės nuotrauką, nepagalvojo, kad reikia jas abi nufotografuoti. Sekantį rytą ji nuvažiavo medicininei apžiūrai. Nukentėjusioji dvi mėlynes matė ant pilvo, kurios viena nuo kitos buvo sprindžio atstumu, ir buvo pirštų antspaudai tarp alkūnės ir peties.

Nukentėjusioji parodė, kad mėlynės jai negalėjo atsirasti nuo žoliapjovės. Ji žolę su žoliapjove pjauna jau du metus ir pas ją niekada nebūna jokių mėlynių. Be to, kai po įvykio ji buvo sode, ji žolės nepjovė, jie tik kepė mėsą.

Sesei sumušimą ji parodė vėliau, tada dar ji nebuvo kreipusis į policiją.

Nukentėjusioji nurodė, kad G. S. mušdavo ją ir anksčiau, tačiau jiems gerai sekėsi, jie kartu dirbo, todėl ji galvojo, kad praeis, vaikams pradėjus gyventi atskirai, jie liks kartu dviese ir viskas bus tvarkoje.

Nukentėjusioji parodė, kad po šio įvykio ji ramiai nemiega, nesijaučia saugi eidama namo, bijo rasti ką nors namuose, kas ją užsipuls, G. S. buvo ne vieną kartą atvažiavęs pas ją į (duomenys neskelbtini), atsiveždavo mamą, draugus, bandė daryti jai poveikį, įžeidinėjo, kvietė jai policiją, todėl nukentėjusioji jaučia begalinį stresą, tai, ką ji patyrė, ji patiria iki šiol, geria raminamuosius vaistus.

Po suduotų smūgių nukentėjusiajai skaudėjo apie 10 dienų, mėlynės buvo apie 3 savaites, kol visai išnyko, pakviesta į šventę, turėjo eiti su mėlynėmis. Neužilgo po įvykio – po kelių savaičių ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jai išrašė raminamuosius ir antidepresantus. Nukentėjusioji pasakojo gydytojui, kad prieš ją buvo naudotas smurtas, kad ji nemiega, verkia. Nesikreipė į gydytoją anksčiau, nes galvojo, kad susitvarkys pati, tačiau ją ir toliau kankino nerimas, kamavo nemiga (užmiega paryčiais, kai jau reikia keltis į darbą).

Nukentėjusioji nurodė, kad yra netiesa, kad ji G. S. spyrė ar spjovė. Nukentėjusioji teigia, kad ji kaltinamojo bijo, jis jau anksčiau jai yra sudavęs į veidą. G. S. mėlynes parodė pirmadienį, nes sekmadienį ir šeštadienį jo nebuvo namuose.

Nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad jai buvo suduota į pilvą gal dėl skausmo, nes pilvą labiausiai skaudėjo, todėl ikiteisminio tyrimo metu apie ranką negalvojo ir nurodė tik mėlynes ant pilvo. Mėlynes ant rankos jai pastebėjo ekspertizėje. Kažkuriuo stumdymosi metu G. S. jai buvo sugriebęs už žasto, nes buvo aiškiai matyti 4 pirštai.

Liudytoja V. K. parodė, kad įvykis buvo 2020 m. birželio paskutinę savaitę, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Atsikėlusi šeštadienį ryte, ji telefone rado sesers R. S. parašytą žinutę, kad namuose vyksta triukšmas. Tada liudytoja su R. S. sutarė, kad liudytoja atvažiuos ją pasiimti iš darbo. Tik atvažiavus pas R. S. į darbą, liudytoja sužinojo, kas naktį įvyko. Išklausius visą jos pasakojimą, liudytoja pasiūlė keiptis į policiją, ieškoti pagalbos, nes R. S. yra traumuojama. G. S. priekabiauja, įžeidinėja, žemina R. S. jau ilgą laiką. R. S. liudytojai papasakojo, kad naktį grįžęs sutuoktinis pradėjo ieškoti kažkokių dokumentų. Toje vietoje, kur jis kuitėsi, buvo padėti namo dokumentai. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis jai rankomis sudavė į juosmens sritį – delnų pirštų galais abiem rankomis trenkė į šonus – į kairę ir į dešinę puses – dūrė su pirštais. R. S. pasakė, kad jai skauda ir atsitraukė nuo jo. Ji stengdavosi laikytis nuo G. S. per didesnį atstumą, nes tai nebuvo pirmas kartas. Ryte jis pagriebė automobilio raktelius ir bandė pabėgti. Kadangi automobilyje buvo R. S. rankinė, ji puolė jį vytis. Jai pasiėmus daiktus, G. S. išvažiavo.

Įvykis įvyko savaitgalį, o savaitės pradžioje – antradienį ar trečiadienį atsirado mėlynės. R. S. ją aptiko prausdamasi po darbo. Kai mėlynė pasirodė, R. S. atsiuntė jos nuotrauką, o pas liudytoją namuose R. S. parodė liudytojai mėlynę gyvai – kilstelėjo marškinėlių vieną kampą ir parodė liudytojai. Mėlynė buvo šone ties juosmeniu, pilvo srityje. R. S. parodė tik tiek, kadangi namuose buvo liudytojos vaikai, todėl liudytoja nenorėjo prie jų prašyti, kad R. S. parodytų daugiau. Kadangi liudytoja jau anksčiau yra mačiusi, kai R. S. buvo stipriai sumušta, todėl paragino ją kreiptis į policiją. Tą pačią dieną, kai R. S. mėlynes parodė, jos iš namų surašė policijai pareiškimą. Sužalojimo nuotrauka buvo padaryta tada, kai rašė pareiškimą policijai. R. S. liudytojai pasakojo, kad kai ji nuvažiavo pas medikus apžiūrai, tai tada buvo rastos mėlynės ir ant rankos, ir ant abiejų pilvo šonų. R. S. nesakė apie mėlynę ant rankos.

Liudytoja parodė, kad R. S. anksčiau nesikreipė į policiją dėl smurto, nes R. S. yra praktikuojanti katalikė, ji davė priesaiką – „ir džiaugsme, ir varge“, todėl visą laiką pagal tą principą ir gyveno, jai santuoka ir šeima buvo didžiausia vertybė – numeris 1. Ji bandė išsaugoti šeimą bet kokiomis priemonėmis.

Specialistė Z. M. parodė, kad tvirtina savo pateiktą specialisto išvadą, parodo, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, ir tai galėjo būti rankų pirštais, galėjo būti padaryti sužalojimai suspaudžiant rankų pirštais. Specialistė parodė, kad nukentėjusiąją ji apžiūrėjo liepos 2 dieną. Kadangi užduotyje buvo nurodyta, ar galėjo būti padaryti sužalojimai birželio 25 d., todėl ji ir patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – birželio 25 d., tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti ir birželio 27 d. Sužalojimai buvo žasto srityje ir pilvo srityje, todėl sužalojimai buvo padaryti ir keturių, ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94–99).

Specialisto išvadoje Nr. G 1532/2020 (02) R. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, pilvo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 152–153).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 661/2021 (02) nurodyta, kad R. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, pereinanti į dešinį dilbį, galėjo būti padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis dešinio žasto-dilbio vidine sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš savaitę laiko iki apžiūros galimai užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 160–162).

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. S. parodytė vietą namuose, kurioje ji buvo sužalota, taip pat dar kartą paaiškino, kokiu būdu tai buvo padaryta. Adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji R. S. nuvedė į kambarį, kuriame ji buvo sužalota. Nustatyta, kad nuo minėto kambario įėjimo/ išėjimo durų dešinėje pusėje yra lova, kairėje pusėje spinta. Nukentėjusioji R. S. parodė vietą šalia įėjimo/išėjimo durų kairės pusės staktos bei paaiškino, kad joje jos vyras G. S., stovint profiliu priešais ją, savo abiejų rankų pirštais vieną kartą sudavė jai į pilvo sritį, t. y. į abi pilvo puses iš šonų, bei suėmęs ranka už jos dešinės rankos žasto, ties jo viduriu, pastūmė, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į įėjimo/išėjimo durų kairės pusės staktą (1 t., b. l. 114–121).

Kaltinamasis G. S. neigė abiejų rankų pirštais sudavęs nukentėjusiajai į pilvo srities abi puses bei stipriai spaudęs nukentėjusiosios ranką. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. S. parodymais, kad konflikto su G. S. metu pastarasis visai netikėtai dviem rankomis, ištiestais pirštais, dūrimo būdu trenkė nukentėjusiajai į pilvo apačią, dėl ko nukentėjusiajai labai skaudėjo, ir dar tuo pačiu metu, kažkokiu momentu, jis ranka sugriebė jai už dešinės rankos, tarp alkūnės ir peties, ir atstūmė. Nuo šių G. S. veiksmų jai ne tik skaudėjo, bet ir tose vietose atsirado mėlynės.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios R. S. parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, logiški, iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusioji argumentuotai paaiškino, kodėl į policiją kreipėsi ne iškart po įvykio – tai yra, kad dieną po įvykio ji vyko į darbą, tą pačią dieną ji guodėsi dėl patirto jos niekinimo, žeminimo, sutuoktinio suduotų jai į pilvą smūgių seseriai liudytojai V. K., po ko, padrąsinta sesers, kad toks gyvenimas turi baigtis, vyko į policiją, esančią (duomenys neskelbtini), kur, deja, rado nuorodą, kad į policiją galima kreiptis per e-policiją internetu. Pareiškimą internetu policijai nukentėjusioji parašė, kai prausdamasi pamatė nuo G. S. veiksmų ant savo kūno atsiradusias mėlynes, kurias parodžius sutuoktiniui, pastarasis iš jos tik pasišaipė. Akivaizdu, kad, būtent šie kaltinamojo veiksmai padėjo nukentėjusiajai apsispręsti ir galiausiai kreiptis į policiją. Teismui suprantamas nukentėjusiosios vilkinimas rašyti pareiškimą policijai kadangi iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji vis dar tikėjosi, kad vyras jos atsiprašys, kad jų santykiai pasikeis ir jie išsaugos santuoką. Šią nukentėjusiosios poziciją patvirtina ir liudytoja V. K., nurodžiusi, kad R. S. yra praktikuojanti katalikė, ji davė priesaiką, kad su vyru bus kartu ir varge, ir džiaugsme, todėl visą laiką pagal tą principą ir gyveno, jai santuoka ir šeima buvo didžiausia vertybė, todėl ji bet kokiomis priemonėmis bandė išsaugoti šeimą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. S. parodymais ir todėl, kad iš karto po įvykio, būdama įskaudinta ir sukrėsta tokio savo sutuoktinio elgesio, ji, pranešdama apie įvykį, parašė žinutę seseriai. Nors nukentėjusioji žinutėje konkrečių įvykio aplinkybių neaprašė, nurodydama tik, kad pas ją namuose triukšmas, tačiau suprantamas toks nukentėjusiosios žinutės turinys, kadangi, bendraujant telefonu su kitu asmeniu, žinutės nėra skirtos išsamiems įvykių aprašymams, ir nors įvykio metu nukentėjusioji patyrė sutuoktinio jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto skausmą, tačiau tuo metu nematydama ant savęs kažkokių akivaizdžių ir žymių sužalojimų, ji įvykusį tarp jos ir sutuoktinio konfliktą, kuris vyko triukšmingai, ir pavadino triukšmu. Tačiau seseriai V. K. perskaičius nukentėjusiosios žinutę ir atvykus pas nukentėjusiąją, R. S. jai nupasakojo buvusio įvykio aplinkybes – liudytoja V. K. parodė, kad R. S. jai pasakė, kad žodinio konflikto metu G. S. dūrė su abiejų rankų pirštais jai į juosmens srities abu šonus. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir nuvykusi pas med. ekspertus. Pas medicinos ekspertus jai buvo nustatytas ir sužalojimas dešinio žasto srityje, kurio nukentėjusioji nenurodė pirmose savo apklausose, tačiau suprantamas nukentėjusiosios paaiškinimas, kad kadangi dėl sudavimo į pilvą, pilvą jai labiausiai ir skaudėjo, galimai dėl šio skausmo ikiteisminio tyrimo metu ji ir akcentavo, kad jai buvo suduota į pilvą bei nurodė tik mėlynes ant pilvo.

Tuo tarpu kaltinamasis G. S. minėtą įvykį teisiamojo posėdžio metu pavadindamas tik „pasikibirkščiavimu“, visgi teigė, kad R. S. spyrė jam į tarpkojį, tačiau jis skausmo nepajuto. Bandant išsiaiškinti, į kokią konkrečią vietą jam buvo pataikyta, kaltinamasis jau teigė, kad R. S. spyrė jam į kairę koją, dar po kiek laiko parodė, kad jau negali prisiminti, į kur jam buvo įspirta. Tokie kaltinamojo parodymai yra nevienodi nenuoseklūs, tuo labiau, kad, kaip teigė kaltinamasis, jis netgi buvo parašęs pareiškimą policijai, tik dėl neaiškių priežasčių policijai jo nepateikė. Be to, atrodo neįtikėtinu momentas, kad kaltinamasis dėl tarpkojin suduoto smūgio nepajuto skausmo, kuris, jei remiantis kaltinamojo parodymais, turėjo būti gana stiprus, atsižvelgiant į tuo metu vykusią aršią konfliktinę situaciją. Tačiau iš kaltinamojo parodymų visgi matyti, kad jis pripažįsta tarp jo ir nukentėjusiosios R. S. buvus konfliktinę audringą situaciją, kad nukentėjusioji jam rodė atsiradusias mėlynes pilvo srityje (kaltinamasis teigė matęs kažkokią dėmelę pilvo srityje, tuo tarpu nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje nuotraukoje aiškiai matyti nemaža ir ryški kraujosruva).

Todėl teismas remiasi nukentėjusiosios R. S. parodymais, o paties kaltinamojo G. S. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Specialisto išvadoje Nr. G 1532/2020 (02) R. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, pilvo srityje, padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, nurodyta, kad galėjo būti padarytos keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. birželio 25 d., ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 152–153). Specialistė Z. M. patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą, paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir rankų pirštais bei suspaudžiant rankų pirštais. Kadangi užduotyje buvo užduotas klausimas, ar galėjo būti padaryti sužalojimai birželio 25 d., todėl ji tai ir patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – birželio 25 d., tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti ir birželio 27 d.

Konstatuotina, kad G. S. suprato savo veiksmus – suduodamas stiprius smūgius dūrimo būdu nukentėjusiajai į pilvo sritį, stipriai suspausdamas jos ranką, suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, taigi numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiosios R. S. sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamojo G. S. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų R. S. sveikatos sutrikdymą.

Tikslintina kaltinime perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui kaltinime nurodyta įvykio data – 2020 m. birželio 25 d., kadangi iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad registruojant šį įvykį, įvykio data nurodyta 2020 m. birželio 27 d., todėl laikytina, kad būtent iš karto po įvykio policijai ir buvo nurodyta tikroji įvykio data (1 t., b. l. 78). Taip pat teismas konstatuoja, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, pasitvirtino nukentėjusiosios atstovo ir prokuroro teisme teisiamojo posėdžio metu pateiktuose teismui pakeistuose kaltinimuose nurodytos aplinkybės. Todėl teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja esant neginčytinai nustatyta, kad G. S. abiejų rankų pirštais sudavė nukentėjusiajai R. S. į pilvo srities abi puses bei stipriai suspaudė ranka nukentėjusiajai dešinės rankos žasto vidurį, tokiais veiksmais padarydamas R. S. poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje bei pilvo srityje, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Smurtinius veiksmus G. S. naudojo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, todėl jo veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. S. neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 97–99), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (3 t., b. l. 102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 104).

Kadangi kaltinamasis G. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau jis neteistas, yra dirbantis, todėl G. S. skirtina inkriminuojamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgus, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. 20.05 val. iki 2020 m. liepos 2 d.14.20 val., tai yra, viena para (2 t., b. l. 43–44, 52–53).

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (2 t., b. l. 143–147). Nukentėjusioji ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ji patyrė didelį fizinį skausmą, didelius psichologinius išgyvenimus, kadangi sutuoktinio fizinį smurtą išgyveno saugioje namų aplinkoje. Po šio G. S. fizinio smurto jos atžvilgiu R. S. nesijaučia saugi netgi savo gyvenamajame būste, kiekvieną kartą bijo grįžti į namus, nes vis prisimena patirtą sutuoktinio prievartą. Dėl patirto fizinio smurto ir didelio išgąsčio R. S. ligi šiol kamuoja psichologinės problemos, nemiga naktimis, patiriamas nuolatinis stresas, atsirado nesaugumo jausmas.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jai padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusioji R. S. patyrė stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, po įvykio nukentėjusioji vis dar jaučiasi įbauginta, bijo grįžti namo, po įvykio nukentėjusiąją vargina psichologinės problemos, nemiga naktimis, patiriamas nuolatinis stresas, nesaugumo jausmas, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu medikamentinis gydymas jai nebeskiriamas, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios psichika, emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. S. atmestina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai R. S. priteistinos išlaidos nėra padengtos, todėl iš kaltinamojo G. S. priteistinos procesinės 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios R. S. advokato A. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų nukentėjusiosios bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, pateiktos ataskaitos ir pinigų priėmimo kvitai. Minėtu prašymu yra prašoma iš kaltinamojo G. S. priteisti 4089,60 Eur (3 t., b. l. 6–31, 46–49).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusiąją R. S. atstovavo advokatas A. A.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji R. S. sumokėjo advokatui A. A. už teisines paslaugas 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 220 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4389982, 2020 m. spalio 20 d. – 300 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4388583, 2020 m. lapkričio 3 d. – 300 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4388593, 2021 m. sausio 13 d. – 350 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4713556, 2021 m. kovo 4 d. – 264,58, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4713580, 2021 m. gegužės 28 d. – 120 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4713539, 2021 m. birželio 3 d. – 400 Eur, pinigų priėmimo kvitas ABU Nr. 4713546, 2021 m. liepos 12 d. – 250 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4981567, 2021 m. liepos 16 d. – 150 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4981569, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 500 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4981617, 2021 m. lapkričio 22 d. – 1026,04 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4981643, 2022 m. sausio 13 d. – 208,98 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 4981678. Pinigai atstovui buvo mokami advokatui ruošiant ir teikiant įvairius prašymus ikiteisminio tyrimo metu, konsultuojant savo atstovaujamąjį asmenį, dalyvaujant kartu su nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu vykdomose apklausose, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų procesinius sprendimus (ikiteisminis tyrimas byloje buvo net keturis kartus neteisėtai nutrauktas), paruošiant civilinį ieškinį, dalyvaujant teisminiame bylos nagrinėjime, paruošiant prašymą teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo pakeitimo (3 t., b. l. 6–31, 46–49).

Įvertinus bylos sudėtingumą (kaltinamasis G. S. kaltinamas nusikalstamos veikos prieš šeimos narį padarymu, kaltu neprisipažino, byla trijų tomų, byloje be nukentėjusiosios buvo apklausti trys liudytojai ir specialistė, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas teikė prašymą pakeisti kaltinimą, paruošė civilinį ieškinį), taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus advokato ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, taip pat atsižvelgiant, kad prašoma priteisti suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatytiems advokato bei jo padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo bei kitų paslaugų suteikimo dydžiams, kaltinamasis yra darbingas, galintis dirbti ir uždirbti asmuo, todėl nukentėjusiosios turėtos 4089,60 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos nukentėjusiajai R. S. iš kaltinamojo G. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. 20.05 val. iki 2020 m. liepos 2 d. 14.20 val., tai yra, vieną parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, nukentėjusiajai R. S. iš kaltinamojo G. S. priteisti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš kaltinamojo G. S. priteisti procesines 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios R. S. patirtas 4 089,60 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių Eur 60 ct) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiosios R. S. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.