Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jis nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. 20.05 val. iki 2020 m. liepos 2 d. 14.20 val., tai yra, viena para.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, nukentėjusiajai R. S. iš kaltinamojo G. S. priteista 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat iš kaltinamojo G. S. priteistos procesinės 5 procentų metines palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios R. S. patirtos 4 089,60 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistos iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiosios R. S. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 27 d., 00 val. 20 min., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine R. S. metu, tyčia, abiejų rankų pirštais suduodamas jai į pilvo srities abi puses bei stipriai suspausdamas ranka nukentėjusiajai dešinės rankos žasto vidurį ir taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje bei pilvo srityje, nežymiai sužalojo R. S. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas, pareikštas G. S. nežymiai sužalojus R. S. sveikatą, pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo, panaikinti 2022 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neteisingai ir nepilnai vertino bylai reikšmingus įrodymus, nes asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką gali būti įrodinėjama tik laikantis įstatyme numatytų taisyklių.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog įvykis įvyko apelianto su nukentėjusiąją namuose, paties konflikto be jų daugiau niekas nematė, nes namuose buvo dviese. Tarp apelianto su nukentėjusiąją dar iki įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai, jie kaip šeima ir sutuoktiniai nebepalaikė šeimyninių santykių, todėl nuteistasis nusprendė nutraukti santuoką. Jis buvo sudaręs sutartį su advokate dėl nuteistojo interesų atstovavimo santuokos nutraukimo byloje dar iki įvykio. Teisinės konsultacijos metu jo advokatė paskambino nukentėjusiajai ir informavo apie G. S. inicijuotą skyrybų procesą bei susitarė, kad nukentėjusioji atvažiuos pasikalbėti, kai tik turės laiko. Tai, galėjo paliudyti apelianto mama, kuri tuo metu buvo advokatų kontoroje, tačiau apylinkės teisme pateikus prašymą apklausti jo mamą Z. S. liudytoja, pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė ir šių aplinkybių visai nevertino. Skunde pažymima, jog iškarto po pokalbio su advokate, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. liepos 1 d., nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir apeliantas buvo sulaikytas dėl šio įvykio, neva jis nukentėjusiąją sužalojęs.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, šioje baudžiamojoje byloje taip pat abejones kelia nusikalstamos veikos padarymo laikas, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nebuvo konkrečiai nustatytas. Atkreipiamas dėmesys, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios G. S. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko 2020 m. birželio 25 d., tačiau nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nesutampa. 2020 m. liepos 1 d. pirmosios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2020 m. birželio 25 d. apie 00.15 val., tačiau papildomai apklausta jau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad įvykis įvyko iš 2020 m. birželio 26 d. dienos į 2020 m. birželio 27 d., nes neva policininkas rašydamas datą suklydo. Be to, pažymima ir tai, kad 2020 m. liepos 2 d. pati nukentėjusioji ją apžiūrinčiai specialistei nurodė, kad įvykis įvyko 2020 m. birželio 25 d. apie 00:20 val., kas patvirtina apelianto teiginius.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog 2020 m. liepos 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji nurodė, kad įvykis įvyko 2020 m. birželio 25 d. apie 00:20 val., o 2020 m. birželio 30 d. besiprausdama pastebėjo mėlynes ant pilvo kairės pusės. Visgi, 2021 m. spalio 26 d. apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pakeitė parodymus ir nurodė, kad pirmadienį, t. y. 2020 m. birželio 29 d. besiprausdama pamatė mėlynes. Šie nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir yra prieštaringi.

3.5. Skunde pažymima ir tai, jog pirmos apklausos metu nukentėjusioji pareigūnams nenurodė, kad apie šį apelianto ir nukentėjusiosios konfliktą pranešė seseriai parašydama sms žinutę, tačiau apklausta teisiamojo posėdžio metu teigė, kad iš 2020 m. birželio 26 d. dienos į 2020 m. birželio 27 d. parašė seseriai V. K., kad pas ją namuose triukšmas, tačiau nenurodė jokio galimo smurto. Ši žinutė ir susirašinėjimas į baudžiamąją bylą nebuvo pateikta, todėl abejonės dėl konkretaus įvykio laiko išliko ir nebuvo pašalintos. Pažymima, kad V. K. apklausta liudytoja teisme, parodė, kad įvykis įvyko savaitgalį, o savaitės pradžioje antradienį ar trečiadienį atsirado mėlynės.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu specialiste apklausta Z. M. nurodė dviprasmiškus parodymus. Pirmiausia specialistė į nukentėjusiosios atstovo klausimą nurodė, kad yra maža galimybė, jog sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti 2020 m. birželio 27 d., nes kraujosruvos jau buvo pakeitusios spalvą, t. y. gelsvos spalvos, tačiau vėliau paaiškino, kad nukentėjusiąją apžiūrėjo 2020 m. liepos 2 d. ir sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 27 d. 2020 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 25 d. , tačiau 2021 m. balandžio 16 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš savaitę laiko iki apžiūros atlikimo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialistė nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusioji galėjo pati susižaloti prieš 1-2 savaites iki apžiūros pas specialistę. Tokie specialistės duoti parodymai, bei pateiktos specialisto išvados, kelia abejonių dėl sužalojimų atsiradimo laiko, bei pačio įvykio laiko. Specialisto išvadomis nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas nenurodo, ar šį sužalojimą galėjo padaryti kitas asmuo, ar ji pati galėjo susižaloti, todėl išlieka abejonė ar nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pašalinta.

3.7. Skundo autoriaus manymu 2020 m. birželio 27 d. sužalojimai negalėjo būti padaryti, kadangi nukentėjusiosios apžiūros metu sužalojimai buvo pakeitę spalvą ir jau gyjantys. Ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta svarbi aplinkybė, laikas, kada pas nukentėjusiąją atsirado padariniai — sužalojimai, mėlynės pilvo srityje, bei dešinės rankos žasto viduryje. Neatmetama galimybė, kad šios mėlynės pas nukentėjusiąją galėjo atsirasti nuo jos pačios veiksmų. Nukentėjusioji duodama parodymus teismui nurodė, kad sekmadienį, t. y. 2020 m. birželio 28 d. buvo sode ir kepė mėsa, todėl neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji per Jonines, ar kitą dieną galėjo pjauti žolę ir susižeisti.

3.8. Apelianto teigimu, prieštaravimus kelia ir nukentėjusiosios duoti parodymai dėl nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo ir kilusiu padarinių - sužalojimų pilvo srityje, bei ant dešinės rankos žasto. Visiškai nėra aišku kuriais dešinės ir kairės rankos pirštais aš trenkiau nukentėjusiajai, taip pat neaišku, kaip sužalojimai atsirado ant dešinės nukentėjusiosios rankos žasto, nes nuketėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs ir logiški. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, logiški, bei vienodi ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, su šiais teismo argumentais apeliantas kategoriškai nesutinka ir mano, kad nukentėjusios parodymai nei atskirai paimti, nei kontekste su kitais įrodymais nėra tiek patikimi, kad jis galėtų būti pripažintas kaltu.

3.9. Skunde nurodoma, jog nei vienas apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti, kad mėlynės ant nukentėjusiosios kūno atsirado po jų žodinio konflikto. Duodama parodymus teismui liudytoja V. K. nurodė, kad matė tik vieną mėlynę ant nukentėjusiosios šono, kitų mėlynių nukentėjusioji neparodė. Apelianto įsitikinimu, liudytoja V. K. yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai yra melaginti ir šališki apelianto atžvilgiu.

3.10. Apelianto teigimu, jis vieną taškelį ant nukentėjusios kairio šono pats matė, nes jį pati nukentėjusioji parodė, tačiau jis buvo jau mėlynai gelsvas. Be to, ir pati nukentėjusioji teismui nurodė, kad ji padarė tik vienos mėlynės nuotrauką negalvodama, kad reikia nufotografuoti ir kitą mėlynę. Šie nukentėjusiosios argumentai, apelianto manymu, nėra logiški, kadangi, kaip ji teigė, sužalojimai jai skaudėjo apie 10 dienų.

3.11. Skundo autoriaus pastebėjimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jam yra suprantami nukentėjusiosios vilkinimas rašyti pareiškimą policijai kadangi ji vis dar tikėjosi, kad apeliantas jos atsiprašys, kad jų santykiai pasikeis ir jie išsaugos santuoką, tačiau su tokiais teismo argumentais G. S. kategoriškai nesutinka. Pažymima, jog nukentėjusioji apie įvykį policijai pranešė praėjus šešioms dienoms po įvykio, nurodė, kad į policiją iškarto nesikreipė dėl to, kad yra praktikuojanti katalikė, ji davė priesaiką ir džiaugsme ir varge gyventi kartu, santuoka ir šeima yra didžiausia vertybė ir ji bandė išsaugoti santuoką bet kokiomis priemonėmis. Tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja jos veiksmams. Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą tris kartus nenustačius nusikalstamos veikos požymių, o nukentėjusioji visus tris nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundė. Tai tik rodo jos siekį apkaltinti apeliantą išgalvotais dalykais.

3.12. Skunde akcentuojama tai, jog nukentėjusioji duodama parodymus teisme nurodė, kad jai skaudėjo virš savaitės, apie 10 dienų po įvykio, kad kreipėsi į gydytoją ir jai buvo išrašyti raminamieji ir antidepresantai. R. S. teigė, kad pas gydytoją buvo liepos mėnesį, kelios savaitės po įvykio. Tačiau teismui pateiktame rašytiniame įrodyme – 2021 m. lapkričio 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusioji į medikus kreipėsi 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesį, kai po įvykio jau buvo praėję penki mėnesiai ir pati nukentėjusioji gydymo atsisakė. Apelianto manymu nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog ji jautė didelius skausmus, išgyvenimus, begalinį stresą yra išsigalvotos.

3.13. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas pripažino nukentėjusiajai priteistiną 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, tačiau su šiuo civiliniu ieškiniu G. S. kategoriškai nesutinka, kadangi nukentėjusioji nepatyrė neturtinės žalos. Šį faktą patvirtina tai, kad įvykio dieną nukentėjusioji nesikreipė į policijos pareigūnus, o sekančią dieną nesikreipė į gydymo įstaigą. Pagal įrodymus baudžiamojoje byloje nukentėjusioji dėl savo sveikatos būklės kreipėsi tik 2020 m. spalio - lapkričio mėnesį, t. y. po keturių, penkių mėnesių. Medikamentinio gydymo taip pat atsisakė. Be to, nukentėjusioji dėl sužalojimo nebuvo laikinajame nedarbingume, ji galėjo dalyvauti darbinėje veikloje, kas reiškia, kad sužalojimas nebuvo itin skausmingas ar keliantis didelius nepatogumus, nors nukentėjusioji teigė, kad jai labai skaudėjo savaitę ar net 10 dienų po įvykio. Taip pat, esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių nukentėjusiosios gyvenime patirti sužalojimai nesukėlė, nėra duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio ji būtų nuolatos lankiusi psichologą ar psichiatrą.

3.14. Apelianto manymu, šiuo atveju kaltinimas iš esmės grindžiamas pačios nukentėjusiosios parodymais, kurie nėra nuoseklūs, o kaip tik priešingai - pačios nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai yra grįsti prielaidomis ir tikimybinėmis išvadomis, o specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai dviprasmiški. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl G. S. kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio yra neteisingi.

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašė, apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti iš G. S. nukentėjusiosios naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, todėl nepagrįstai nustatė, jog G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas G. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. S. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. S. kaltės.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. S. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

9. Nors apeliantas kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, kad konflikto iniciatorė buvo būtent nukentėjusioji ir, kad ji įbėgusi į kambarį pati pradėjo plūstis, klausė, ko G. S. kuičiasi po jos dokumentus, nors jis po juos nesikuitė. Nukentėjusioji atsistojusi priešais jį, pradėjo klykti, šaukti, rėkti, kad jis nelįstų prie jos dokumentų, tada spjovė jam į veidą bei spyrė į tarpkojį. G. S. ją atitraukė, bet nestūmė, ir tai buvo viskas. Po to jis nuėjo miegoti. Tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog G. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iš tiesų kilusio konflikto su sutuoktine R. S. metu, tyčia, abiejų rankų pirštais suduodamas jai į pilvo srities abi puses bei stipriai suspausdamas ranka nukentėjusiajai dešinės rankos žasto vidurį ir taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje bei pilvo srityje, nežymiai sužalojo R. S. sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie kartu su liudytojos V. K. parodymais, specialistės Z. M. paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 94–99), specialisto išvada Nr. G Nr. G 1532/2020 (02) (t. 1, b. l. 152–153), papildoma specialisto išvada Nr. pG 661/2021 (02) (t. 1, b. l. 160–162), nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 114–121), policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta informacija apie registruotą įvykį (t. 1 b. l. 78), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

9.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, konfliktas su G. S. įvyko vėlai vakare iš 2020 m. birželio 26 dienos į 27 dieną. Nukentėjusiajai įėjus į kambarį ir paklausus koks čia triukšmas kambaryje ir ko G. S. ieško, jis pasakė, kad nukentėjusioji paėmė jo mamos žemės dokumentus ir jam reikia juos paimti. Nukentėjusiajai pasakius, kad ji dokumentų neturi, G. S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, mosikavosi rankomis. G. S. buvo labai arti jos, todėl nukentėjusioji prašė jo atsitraukti. G. S. mosikavo rankomis ir tada visai netikėtai jis dviem rankomis, ištiestais pirštais, dūrimo būdu trenkė nukentėjusiajai į pilvo apačią, nukentėjusioji dar jam pasakė, kad jis jai daro „skauda“, nes iš tikrųjų jai labai skaudėjo, ir dar tuo pačiu metu, kažkokiu momentu, jis ranka sugriebė jai už dešinės rankos, tarp alkūnės ir peties, ir atstūmė. Nukentėjusi supratusi, kad jai reikia išeiti, nes čia gali blogai baigtis, išėjo į kitą kambarį. Tada nukentėjusioji sesei V. K. parašė žinutę, kad pas ją namuose triukšmas. Pirmadienį besiprausdama ji ant kūno pamatė mėlynes, parodė jas G. S., tačiau jis pasijuokė iš jos. Nukentėjusioji, galvodama, kad jos žeminimas, įžeidinėjimas, tyčiojimasis nesibaigs, kad tokiems dalykams reikia užkirsti kelią, grįžus iš darbo, parašė ir išsiuntė pareiškimą policijai, padarė ir išsiuntė mėlynės nuotrauką. Sekantį rytą ji nuvažiavo medicininei apžiūrai. Nukentėjusioji dvi mėlynes matė ant pilvo, kurios viena nuo kitos buvo sprindžio atstumu, taip pat buvo pirštų antspaudai tarp alkūnės ir peties (t. 1 b. l. 83-84, 109 - 113, t. 2 b. l. 182 – 185). Netikėti nukentėjusiosios parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes viso proceso metu ji davė išsamius bei nuoseklius parodymus, jos parodymai atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymai nei atskirai paimti, nei kontekste su kitais įrodymais nėra tiek patikimi, kad apeliantas galėtų būti pripažintas kaltu, kad prieštaravimus kelia nukentėjusiosios duoti parodymai dėl jos sužalojimo mechanizmo ir kilusių padarinių - sužalojimų pilvo srityje, bei ant dešinės rankos žasto, kad nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir yra prieštaringi dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, taip pat, jos duoti parodymai dėl vilkinimo kreiptis į teisėsaugos įstaigas, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. S. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. Pažymėtina, jog nukentėjusioji apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai ir aiškiai nurodė, kaip ji buvo sužalota 2020 m. birželio 27 d. nakties metu savo sutuoktinio. Taip pat argumentuotai paaiškino, kodėl į policiją kreipėsi ne iškart po įvykio – tai yra, kad dieną po įvykio ji vyko į darbą, tą pačią dieną ji guodėsi dėl patirto jos niekinimo, žeminimo, sutuoktinio suduotų jai į pilvą smūgių seseriai liudytojai V. K., po ko, padrąsinta sesers, kad toks gyvenimas turi baigtis, vyko į policiją. Nukentėjusioji taip pat paaiškino teisme, kad ilgą laiką kentėjo nuolatinius G. S. smurto protrūkius, siekdama tokiu būdu išsaugoti šeimą, delsdama kreiptis į teisėsaugos institucijas savo sveikatos sąskaita. Aukštesniojo teismo vertinimu ta aplinkybė, jog nukentėjusioji į policiją kreipėsi po įvykio praėjus penkioms dienoms, nesudaro pagrindo, jos parodymais netikėti bei vertinti, kad ji siekia apeliantą apkaltinti išgalvotais dalykais. Vertinti kaip nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus, nesudaro pagrindo ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pirmosios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2020 m. birželio 25 d. apie 00.15 val., tačiau papildomai apklausta jau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad įvykis įvyko iš 2020 m. birželio 26 d. dienos į 2020 m. birželio 27 d. Pažymėtina, jog ši pirminė klaida padaryta teisėsaugos institucijų, fiksuojant įvykio aplinkybes, buvo ištaisyta bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinime perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui kaltinime nurodytą įvykio datą – 2020 m. birželio 25 d., kadangi policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys patvirtina, jog registruojant šį įvykį, įvykio data nurodyta 2020 m. birželio 27 d., todėl teismas pagrįstai laikė, kad būtent iš karto po įvykio policijai ir buvo nurodyta tikroji įvykio data. Pažymėtina, jog tai, kad pirminiuose procesiniuose veiksmuose, kuriuos pildė policijos pareigūnai buvo padaryta techninė klaida įrašant įvykio dieną - 2020 m. birželio 25 d., o ne 2020 m. birželio 27 d, negali būti vertinama kaip nukentėjusiosios duotų parodymų prieštaringumas.

9.2. Nors apelianto teigimu, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko 2020 m. birželio 25 d., o nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nesutampa, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, tiek ir akistatų su nukentėjusiąją metu, G. S. teigė, jog konflikto su nukentėjusiąja datos jis neprisimena ir tiksliai nurodyti negali (t. 1 b. l. 61 – 62, 74-75, t. 2 b. l. 126 – 128), todėl apelianto teiginiai, jog jis laikėsi nuoseklios pozicijos, dėl įvykusio konflikto datos, vertintini kaip deklaratyvūs. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, jog prieštaravimus kelia ir nukentėjusiosios duoti parodymai dėl jos sužalojimo mechanizmo ir kilusiu padarinių - sužalojimų pilvo srityje, bei ant dešinės rankos žasto. Pažymėtina, jog nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur ji aiškiai nurodė, kaip jai buvo padaryti sužalojimai (t. 1 b. l. 114 – 115). Be to, nukentėjusiosios parodymus ir tai, kad jai įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1532/2020 (02), kurioje R. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, pilvo srityje, padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, nurodyta, kad galėjo būti padarytos keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. birželio 25 d., ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 152–153). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Z. M. patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą bei paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir rankų pirštais bei suspaudžiant rankų pirštais. Kadangi užduotyje buvo užduotas klausimas, ar galėjo būti padaryti sužalojimai birželio 25 d., todėl ji tai ir patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – birželio 25 d., tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti ir birželio 27 d. (t. 3 b. l. 34 – 36). Akivaizdu, jog tiek specialisto išvada, tiek ir ją surašiusios specialistės paaiškinimai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios jis net nepalietė.

9.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog 2020 m. birželio 27 d. sužalojimai nukentėjusiajai negalėjo būti padaryti, kadangi nukentėjusiosios apžiūros metu sužalojimai buvo pakeitę spalvą ir jau gyjantys, be to, neatmetama galimybė, kad šios mėlynės pas nukentėjusiąją galėjo atsirasti nuo jos pačios veiksmų pvz. pjaunant žolę su žoliapjove, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas ar sužalojimai R. S. galėjo būti padaryti nurodomu laiku, t. y. 2020 m. birželio 27 d. ir aplinkybėmis, pagrįstai rėmėsi būtent specialisto išvada ir ją surašiusios specialistės, kuri turi aukštąjį medicininį išsilavinimą bei kvalifikaciją atlikti gyvų asmenų tyrimus, paaiškinimais, o ne apelianto paskaičiavimais ir samprotavimais apie tai, kaip keičiasi kraujosruvų spalva praėjus tam tikram laikotarpiui. Tai, jog specialistės išvados negali tiesiogiai patvirtinti, kad šiuos sužalojimus padarė G. S. dar nereiškia, jog specialisto išvada negali būti laikoma patikimu netiesioginiu įrodymu byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek specialistės Z. M. paaiškinimus, tiek ir jos pasirašytą išvadą bei jos patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Kritikuotina ir apelianto pateikta nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo versiją, argumentuojant, jog sužalojimai pilvo srityje nukentėjusiajai galimai atsirado nuo naudojimosi žoliapjove. Tokie apelianto teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Nukentėjusioji niekada neužsiminė, jog būtų patyrusi kažkokius sužalojimus naudodamasi žoliapjove..

9.4. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. S. parodymais ir todėl, kad iš karto po įvykio, būdama įskaudinta ir sukrėsta tokio savo sutuoktinio elgesio, ji, pranešdama apie įvykį, parašė žinutę seseriai. Nors nukentėjusioji žinutėje konkrečių įvykio aplinkybių neaprašė, nurodydama tik, kad pas ją namuose triukšmas, tačiau suprantamas toks nukentėjusiosios žinutės turinys, kadangi, bendraujant telefonu su kitu asmeniu, žinutės nėra skirtos išsamiems įvykių aprašymams, ir nors įvykio metu nukentėjusioji patyrė sutuoktinio jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto skausmą, tačiau tuo metu nematydama ant savęs kažkokių akivaizdžių ir žymių sužalojimų, ji įvykusį tarp jos ir sutuoktinio konfliktą, kuris vyko triukšmingai, ir pavadino triukšmu. Tačiau seseriai V. K. perskaičius nukentėjusiosios žinutę ir atvykus pas nukentėjusiąją, R. S. jai nupasakojo buvusio įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta V. K. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir parodė, jog atsikėlusi šeštadienį ryte, ji telefone rado sesers R. S. parašytą žinutę, kad namuose vyksta triukšmas. Tik atvažiavusi pas R. S. į darbą, ji sužinojo, kas naktį įvyko. Išklausius visą jos pasakojimą, liudytoja pasiūlė keiptis į policiją, ieškoti pagalbos, nes R. S. yra traumuojama. R. S. liudytojai papasakojo, kad naktį grįžęs sutuoktinis pradėjo ieškoti kažkokių dokumentų, tada prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis jai rankomis sudavė į juosmens sritį – delnų pirštų galais abiem rankomis trenkė į šonus – į kairę ir į dešinę puses – dūrė su pirštais. Įvykis įvyko savaitgalį, o savaitės pradžioje – antradienį ar trečiadienį atsirado mėlynės. R. S. ją aptiko prausdamasi po darbo. Kai mėlynė pasirodė, R. S. atsiuntė jos nuotrauką, vėliau atvykusi į liudytos namus parodė jai mėlynę gyvai. Kadangi ji jau anksčiau yra mačiusi, kai R. S. buvo stipriai sumušta, todėl paragino ją kreiptis į policiją (t. 3 b. l. 34-36). Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog liudytoja V. K. yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai yra melagingi bei šališki apelianto atžvilgiu, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Sutiktina, jog liudytoja V. K. yra nukentėjusiosios sesuo ir ji tiesiogiai konflikto tarp nukentėjusiosios ir G. S. nematė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti minėtos liudytojos parodymais, nėra jokio pagrindo, nes jie atitiko nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, be to pirmosios instancijos teismas juos vertino taip pat ir byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios liudytojos parodymai yra reikšmingi dėl to, jog ji betarpiškai matė sužalojimus ant R. S. kūno, o jai pačiai pirmai nukentėjusioji pasakojo apie patirtą sutuoktinio G. S. fizinį smurtą. Pažymėtina ir tai, jog būtent V. K., būdama nukentėjusiosios seserimi, paskatino ją kreiptis į teisėsaugos institucijas ir toliau netoleruoti smurto, kuris buvo naudojamas ne pirmą kartą.

9.5. Nors nuteistasis G. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, aiškindamas, kad jokių veiksmų nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu jis neatliko, nukentėjusiajai nesudavė, priešingai teigė, kad jam neva tai nukentėjusioji sudavė į tarpkojį, apspjovė jį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Pirmosios instancijos teismui bandant išsiaiškinti, į kokią konkrečią vietą jam buvo pataikyta, G. S. jau teigė, kad nukentėjusioji spyrė jam į kairę koją, dar po kiek laiko parodė, kad jau negali prisiminti, į kur jam buvo įspirta. Tokius nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas laikė nevienodais ir nenuosekliais, tuo labiau, kad, kaip teigė G. S., jis netgi buvo parašęs pareiškimą policijai, tik dėl neaiškių priežasčių policijai jo nepateikė. Tačiau, kaip pažymima ir skundžiamame nuosprendyje, iš G. S. parodymų vis dėlto matyti, kad jis pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiosios buvo fizinis konfliktas, pripažino, kad nukentėjusioji jam rodė atsiradusias mėlynes pilvo srityje ir jis matė kažkokią dėmelę pilvo srityje. Taigi, nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties nurodytos aplinkybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojos V. K., specialistės Z. M. paaiškinimai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad G. S. smurtas prieš nukentėjusiąją, tyčia abiejų rankų pirštais sudavus nukentėjusiajai R. S. į pilvo srities abi puses bei stipriai suspaudus ranka nukentėjusiajai dešinės rankos žasto vidurį buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (R. S. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Aukštesniojo teismo vertinimu, G. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo.

Dėl civilinio ieškinio

10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai patenkino nukentėjusios civilinį ieškinį.

10.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

10.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteisto R. S. 1000 eurų neturtinės žalos dydžio, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. S. kaltės padarius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jos sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, jis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11. Nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis į bylą pateiktu prašymu prašo, priteisti iš nuteistojo G. S. nukentėjusiosios naudai turėtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą 2022 m. kovo 28 d. sąskaitą faktūrą Serija APB22 Nr. 0212 sudaro 1000 eurų (atsiliepimo į apeliacinį skundą dalies parengimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą galutinis parengimas, susipažinimas su apeliaciniu skundu, prašymo dėl proceso išlaidų parengimas, kliento konsultacija ir dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje) (t. 3, b. l. 106-109).

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovas advokatas Artūras Andriukaitis. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas parengė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį patekti yra nukentėjusiosios teisė, bet ne pareiga, kad atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris užtruko tik 50 minučių, kad bylos medžiaga nukentėjusiosios atstovui buvo žinoma, kadangi ją atstovavo pirmosios instancijos teisme ir jos apimtis nėra didelė, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 500 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo G. S. nukentėjusiosios R. S. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.