- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 2VP-1682-1032/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00224-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- Jonui Petrikui
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., R. S.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
suinteresuoto asmens R. S. atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui, Kristinai Žąsytytei,
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželai Šumauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko patikslintą pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo suinteresuoti asmenys V. S., R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolis kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas spręsti klausimą dėl 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 nevykdymo ir už minėto teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. S. skirti baudą suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. S. naudai. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. S., nevykdo 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019, patvirtintos suinteresuotų asmenų V. S. ir R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Antstolis 2020 m. sausio 6 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. S. 2020 m. sausio 6 d. pakartotinai el. paštu informavo, jog suinteresuotas asmuo atsakovė R. S. nesudarė galimybių tėvui V. S. pasimatyti su dukterimis E. S. ir E. M. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. S., prašė jį tenkinti. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus papildomai paaiškino, kad į jį dėl 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 nevykdymo kreipėsi suinteresuotas asmuo V. S., kuris nedetalizavo konkrečių sprendimo nevykdymo veiksmų, tačiau nurodė, jog suinteresuotas asmuo nesusitinka su savo vaikais, taigi sprendimas yra nevykdomas. Paaiškino, kad dėl žmogiškos klaidos gavęs vykdymui nurodytą sprendimą apie tai neinformavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kaip tai yra privaloma atlikti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą. Ar teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai prašo spręsti teismą, kaip ir dėl galimos baudos dydžio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl R. S. (skolininkės) veiksmų jam yra nesudaromos sąlygos tinkamai matytis su nepilnamečiais vaikais kaip tai yra numatyta 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019, nes pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką neįvyko nė vienas susitikimas su vaikais. Jis su vaikais buvo susitikęs tik darželyje ir jų mokykloje. Nuotolinio ryšio priemonėmis taip pat su vaikais nebendrauja. Mano, jog R. S. trukdo jam bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, nes dažnai keičia gyvenamąsias vietas, vaikų ugdymo įstaigas, taip pat su ja iš anksto nepavyksta suderinti susitikimo su vaikais laiko. Prašo teismo skolininkei skirti baudą.
Suinteresuoto asmens V. S. atstovė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, skirti R. S. baudą tokiu būdu siekiant paskatinti tinkamai vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog niekada netrukdė vaikams susitikti su tėvu V. S., bet vaikai su tėvu susitikti nenori, jos manymu, ji negali versti vaikų susitikti su tėvu, vaikai tėvo yra nematę virš penkerių metų ir jis joms yra kaip svetimas žmogus. Paaiškino, jog kalbasi su mergaitėmis, stengiasi jas pakalbinti susitikti su tėčiu, tačiau jų versti negali. Mano, kad reikia pereinamos bendravimo tvarkos, kad vaikai priprastų prie tėvo.
Suinteresuoto asmens R. S. atstovai advokatai Henrikas Mackevičius ir Kristina Žąsytytė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti ir priteisti iš išieškotojo V. S. R. S. bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo yra netikslus ir nepagrįstas. Išieškotojas nenurodė konkrečių datų ir laikotarpių, kuomet teismo sprendimas nebuvo vykdomas, taip pat jis pats nesikreipė į antstolį norėdamas išsiaiškini vaikų gyvenamąją vietą, nesiėmė jokių konkrečių priemonių dėl vaikų ryšio su tėvu bei broliu atkūrimo. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų patvirtinančių R. S. veiksmus, kuriais ji nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl toks pareiškimas negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, vaikų teisių bendrauti su tėvais užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Šiuo metu šeimoje susidariusi situacija yra ydinga visiems trims šalių vaikams, tačiau R. S. negali priversti vaikų bendrauti su tėvu V. S.. Mano, kad baudos skyrimas šiuo atveju neišspręstų situacijos, todėl svarbu ieškoti bendro situacijos sprendimo, kad šalis sietų nekonfliktiški santykiai bei būtų sudarytos sąlygos vaikams atkurti ryšį su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo netenkintinas.
1. Vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01323 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-19-172-12029 priėmė vykdyti 2019 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 dėl išieškotojo V. S. bendravimo tvarkos su dukromis E. S. ir E. M. S. (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019, buvo patvirtinta suinteresuotų asmenų V. S. ir R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią: 1) išieškotojas V. S. su dukromis E. S. ir E. M. S. bendrauja porinių metų savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 2) Skolininkė R. S. su sūnumi L. S. bendrauja kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18 val.; 3) Skolininkė R. S. su visais vaikais vienu metu bendrauja vasaros atostogų metu 14 dienų iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val.; 4) Išieškotojas V. S. su visais vaikais vienu metu bendrauja vasaros atostogų metu 14 dienų iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val.; 5) Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas; 6) V. S. su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24-os dienos iki gruodžio 26-os dienos 18.00 val. Poriniais metais nurodytas šventes vaikai praleidžia su R. S.; 7) V. S. su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki sausio 1-os dienos 18.00 val. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną vaikai praleidžia su R. S.; 8) V. S. su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18.00 val. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikai praleidžia su R. S.; 9) V. S. su vaikais bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., neskaitant eiliškumo. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikai praleidžia su motina nuo 10.00 val. iki 18.00 val., neskaitant eiliškumo; 10) V. S. bendrauja su vaikais per jų faktines gimimo dienas, organizuoja jiems šventes, kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip. R. S. bendrauja su vaikais per jų faktines gimimo dienas, organizuoja jiems šventes, kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 11) Nustatyta, kad tėvai bendrautų su vaikais nepasikeisdami jais, o būdami kartu su trimis vaikais; 14) Šalys privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute) apie visas ilgesnes negu 3 dienų keliones už Lietuvos Respublikos ribų, į kurias išsiveža nepilnamečius vaikus, nurodydami šalį, miestą ir buvimo toje šalyje trukmę; 15) Šalys turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos; 16) Šalių bendravimas su vaikais visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaikų norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus (vykd. b. l. 2-3).
3. 2019 m. lapkričio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S19-28515 dėl įpareigojimo vykdyti teismo sprendimą, kuriuo įpareigojo R. S. nedelsiant vykdyti 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019, kurį išsiuntė skolininkei R. S. (vykd. b. l. 14-15, 16-18).
4. Skolininkės R. S. atstovė 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo antstolį, jog ji nesudaro kliūčių išieškotojui V. S. bendrauti su dukromis (vykd. b. l. 19).
5. 2019 m. gruodžio 16 d. pranešimu išieškotojo atstovė informavo antstolį, jog R. S. nesudaro V. S. sąlygų bendrauti su dukromis (vykd. b. l. 22.).
6. Į vykdomąją bylą Nr. 0172/19/01323 pateikti suinteresuotų asmenų atstovų elektroniniai susirašinėjimai su antstoliu, kuriuose šalių atstovai nurodo, jog kitas suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 (vykd. b. l. 25-83).
7. Išieškotojo V. S. atstovė 2020 m. sausio 6 d. pateikė antstoliui elektroniniu paštu šalių elektroninio susirašinėjimo ir SMS žinučių kopijos, nurodydama, jog išieškotojui nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su dukromis 2019 m. kalėdiniu laikotarpiu (vykd. b. l. 84-92).
8. 2020 m. sausio 6 d. antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą (vykd. b. l. 93), kurį išsiuntė R. S.. 2020 m. sausio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl nurodyto akto perdavimo teismui (vykd. b .l. 97-98).
Dėl teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymo teisinių pasekmių
9. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dalies, susijusios su bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos, (ne)vykdymu. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, šią teismo nutartį vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
10. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
14. Be to, tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą).
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 39 punktą).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (2020 m. vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
17. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.
19. Remiantis Instrukcijos 25 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
20. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgdamas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 priede nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formą („Vadovaudamasis (-asi) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustačiau: <...>“), teismas pažymi, jog sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
21. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01323 duomenų nustatyta, 2020 m. sausio 6 d. antstolio Jono Petriko surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S20-440 antstolis nurodė, jog „išieškotojas elektroniniu paštu informavo antstolį, jog R. S. nesudarė V. S. pasimatyti su dukterimis“, tačiau akte nėra konkretizuoti tikslūs R. S. veiksmai, kuriais ji nesudarė sąlygų vykdyti teismo sprendimą, nenurodyta tokių veiksmų data, jų trukmė. Todėl nagrinėjamoje byloje nei iš antstolio surašyto 2020 m. sausio 6 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S20-440, nei iš patikslinto pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens R. S. veiksmais (neveikimu) pasireiškė 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatytos šalių bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nesilaikymas. Akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai nenurodyti (akto grafoje „nustačiau“ tik pateikiama informacija apie iš suinteresuoto asmens V. S. atstovės elektroniniu paštu gautą informaciją, jog R. S. nesudarė aplinkybių V. S. bendrauti su dukromis). Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akte nurodyta aplinkybė, jog į antstolį kreipėsi vienas iš tėvų, nurodydamas, kad kitas iš jų pažeidė bendravimo tvarką, nėra tolygi antstolio nustatytai aplinkybei, kad suinteresuotas asmuo atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarką. Iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio galima tik daryti prielaidą, kad R. S. nesudarė galimybių V. S. pasimatyti su dukromis, tačiau jokios konkrečios aplinkybės kuo pasireiškė tai, jog aplinkybės buvo nesudarytos, nėra nurodyta.
22. Pareiškėjas atsakydamas į teismo užduotus klausimus dėl to kokie konkrečiai 2019 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomojo rašto punktai dėl bendravimo su pilnamečiais vaikais nebuvo vykdomi negalėjo įvardinti. Paaiškino, jog jis įgyvendindamas jam pavestas įstatymu funkcijas, nenustatęs aplinkybių, jog teismo sprendimas yra vykdomas, kreipėsi į teismą su pareiškimu.
23. Pažymėtina, kad nors ir įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl teismo sprendimo tinkamo/netinkamo įvykdymo, tačiau antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi vadovaujantis įstatymo reikalavimais tinkamai vykdyti jam įstatymų pavestas funkcijas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis).
24. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
25. Iš teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų R. S. ir V. S. duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarp jų nėra bendravimo, abi šalys pripažino, kad nevykdo teismo sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, bei šalių paaiškinimus nenustatė aplinkybių dėl konkrečių teismo sprendime nurodytų bendravimo su vaikais punktų nevykdymo, šie duomenys nėra pateikiami ir antstolio 2020 m. sausio 6 d. akte Nr. S20-440. Nors suinteresuotas asmuo V. S. teigia nežinantis suinteresuoto asmens R. S. adreso, tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų ir pačios R. S. paaiškinimų nustatyta, kad oficialiuose dokumentuose jos nurodomas adresas (Kretingos g. 25-23, Klaipėda) yra jos faktinis gyvenamosios vietos adresas. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamą teismo sprendimo įvykdymą turi įgyvendinti abi šalys.
26. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
27. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą.
28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad 2020 m. sausio 6 d. antstolio Jono Petriko surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S20-440 bei patikslintas pareiškimas dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su bendravimo tvarkos vykdymu, šalims teismas rekomenduoja spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, laikantis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Byloje suinteresuoti asmenys išieškotojas V. S. ir skolininkė R. S. pateikė prašymus atlyginti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo išieškotojas V. S. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl jam suteiktos advokato padėjėjos teisinės pagalbos (bylos lapas (toliau – b. l.) 76), o suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. S. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 77-79).
31. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, antstolis Jonas Petrikas į teismą kreipėsi suinteresuoto asmens išieškotojo V. S. prašymo pagrindu. Pažymėtina, kad vadovaujantis aukštesnės instancijos analogiškose bylose formuojama teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-486-459/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2008) antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo ir negali turėti asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis, vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašė ir pateikė teismui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (CPK 771 straipsnio 1 dalis)
32. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas: „Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka“.) Taigi teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013, ir kt.).
33. Paminėtas kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymui pakanka išieškotojo nurodymo antstoliui dėl sprendimo netinkamo vykdymo fakto. Be to, Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, pagal savo procesinį pobūdį, savaime nesukuria teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas tik antstolio vertinimas dėl sprendimo neįvykdymo aplinkybių bei prašymas teismui išspręsti baudos skyrimo klausimus. Galutinį vertinimą dėl akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą.
34. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01323 duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. S., veikdamas per savo atstovę kreipėsi į antstolį dėl netinkamo 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 vykdymo, todėl antstolis vykdomojoje byloje CPK 771 straipsnio pagrindu 2020 m. sausio 6 d. buvo surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir klausimą dėl sprendimo nevykdymo perdavė spręsti Klaipėdos apylinkės teismui.
35. Šioje byloje akivaizdu, kad priešingas interesas yra tarp išieškotojo V. S. ir skolininkės R. S., todėl netenkinus antstolio prašymo dėl baudos skyrimo, bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš šio proceso iniciatoriaus išieškotojo V. S. priešingos šalies skolininkės R. S. naudai. Pažymėtina, kad R. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija). Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens (skolininkės) R. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti antstolio Jono Petriko pareiškimo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui R. S. už 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-861-824/2019 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. S., suinteresuotam asmeniui R. S. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.