- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2-18300-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13087-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. nustatyti vaiko A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. M.;
1.2. priteisti iš atsakovo T. V. nepilnametės dukters išlaikymui po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., sudarantį 1 575 Eur.
1.4. vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.5. priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kaip šeima nuo 2020 metų balandžio mėnesio, santuokos sudarę nebuvo, gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. V., tėvystę dukrai atsakovas pripažino gražiuoju. Nuo 2023 metų kovo mėnesio su atsakovu gyvena skyrium. Atsakovas kovo mėnesį pervedė vaiko išlaikymui 150 Eur, daugiau vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ieškovės teigimu, dukra nuo gimimo gyvena su ja, todėl prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra darbingas, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodo, kad yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro apie 450 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmoką dviem vaikams, kuri sudaro apie 221,97 Eur per mėnesį. Turi dar vieną išlaikytinį – sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad, jos paskaičiavimais, apytiksliai per mėnesį dukters išlaikymui turėtų išleisti: nuomos mokesčiui (vaiko dalis) – 100 Eur; komunalinėms paslaugoms, šildymui (vaiko dalis) – apie 50 Eur; mišinukui – 54 Eur; maistui – apie 200 Eur; vitaminams, vaistams – apie 20 Eur; higienos priemonėms (šampūnas, servetėlės, kremai, skalbimo milteliai) – apie 20 Eur; sauskelnėms – apie 70 Eur; viršutiniams drabužiams, avalynei – apie 50 Eur; apatiniams drabužiams – apie 20 Eur; buities apyvokos daiktams (įrankiai, indai, patalinė, rankšluosčiai, baldai ir pan.) – apie 10 Eur; ugdymo priemonėms (dėlionės, knygutės, piešimo priemonės) – apie 20 Eur; pramogoms, žaislams – apie 30 Eur. Iš viso – apie 644 Eur. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose ir negali dirbti bei papildomai uždirbti, ieškovės manymu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo didesnę vaiko išlaikymo dalį. Ieškovė pažymi, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. atsakovas vaiko išlaikymui pinigų neskyrė, todėl prašo prisiteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., o būtent – 5 mėn. x 315 Eur = 1 575 Eur. Pažymėjo, kad jokio ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su savo dukterimi, apie planuojamo susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas įspėjęs ieškovę.
3. Atsakovas T. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė galimai tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, stengiasi atliepti jo poreikius, todėl Tarnyba neprieštarauja, jog nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais. Tarnybos vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnametės mergaitės geriausius interesus. Tarnyba pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnametės mergaitės geriausių interesų naudai, jog ji turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius. Tarnybos vertinimu, nustačius, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti dukrą ar ją vykdė netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas ar tenkinamas iš dalies.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas 2023 m. balandžio mėn. sumokėjo 170 Eur dydžio išlaikymą, atsižvelgdama į tai, ieškovė sumažino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iki 1 405 Eur. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyvena skyriumi nuo šių metų kovo 15 d. Atsakovas vaiko išlaikymui atliko du mokėjimus kovo ir balandžio mėn. Ieškovės gaunamos pajamos yra 338 Eur motinystės išmoka, 130 Eur vaiko išmoka ir 406 Eur (130 Eur + 276 Eur neįgalumo išmoka) ieškovės nepilnamečio sūnaus išmokos. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovė šių metų birželio 10 d. nuvyko pas atsakovą parodyti jam vaiko, tačiau jis, būdamas išgėręs, jas išvarė.
6. Teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį byloje užregistruotas atsakovo el. paštu atsiųstas prašymas atidėti teismo posėdį. Atsakovas nurodė, kad jis neturi advokato ir nėra surinkęs reikalingų dokumentų, negali atvykti. Atsakovo pateiktas prašymas neinformatyvus, atsakovas nemotyvavo, kodėl negalėjo atvykti į posėdį, nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių negalėjimą atvykti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovui buvo nustatytas 20 dienų terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti elektroninio pašto adresu, jų gavimą atsakovas patvirtino 2023 m. rugsėjo 28 d., parengiamasis teismo posėdis byloje paskirtas 2023 m. gruodžio 4 d., taigi, atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje bei surinkti reikalingus dokumentus. Priešingų duomenų teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo, nuo 2023 m. kovo mėn. gyvena skyriumi.
8. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, pagal ieškinyje nurodytą informaciją, jos pajamos yra apie 450 Eur per mėn., taip pat gauna išmoką dviem vaikams, kuri yra apie 221,97 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu gauna 338 Eur motinystės išmoką, 130 Eur vaiko išmoką ir 406 Eur (130 Eur + 276 Eur neįgalumo išmoka) ieškovės nepilnamečio sūnaus išmokas.
9. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 880 Eur (neatskaičius mokesčių), nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, jo vardu yra registruotas vienas automobilis (pirmos registracijos data – 1996 m. balandžio 10 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas E. V. nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė galimai tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, stengiasi atliepti jo poreikius, todėl neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnametės mergaitės geriausius interesus.
15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
17. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
18. Ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (315 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (633 Eur). Ieškinyje nurodytos 644 Eur sumos vaiko poreikiams ieškovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
19. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Be to, pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
21. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, gauna 338 Eur motinystės išmoką, 536 Eur išmokų abiem vaikams, nuomoja būstą, kurio nuomos kaina yra 300 Eur / mėn. (el. b. 1 t., b. l. 10–12), turi dar vieną nepilnametį vaiką (el. b. 1 t., b. l. 13). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 880 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. 1 t., b. l. 81–84), nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, jo vardu registruotas vienas automobilis (pirmos registracijos data – 1996 m. balandžio 10 d.), kuris yra areštuotas (el. b. 1 t., b. l., 85–86, 109). Ieškovės teigimu, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga sumažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydį universalia vaiko išmoka, kurios dydis yra 85,75 Eur / mėn., ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (633 Eur - 85,75 Eur / 2 = 274 Eur).
22. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga kūdikio, neturinčio sveikatos sutrikimų (ir (ar) kitų specialiųjų poreikių, poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas visiškai nebendrauja su savo nepilnamete dukra ir jos neprižiūri, dėl ko ieškovei visa apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl nustatyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma vertinama kaip atitinkanti bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
24. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
25. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
26. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
27. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
28. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
29. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.), t. y. už 5 mėnesius. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo neviršydama orientacinio minimalios mėnesinės algos kriterijaus – 315 Eur x 5 mėn. = 1 575 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas 2023 m. balandžio mėnesį sumokėjo 170 Eur vaiko išlaikymui, daugiau vaiko išlaikymui pinigų neskyrė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 1 405 Eur (1 575 Eur - 170 Eur = 1405 Eur).
31. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu būtų teikęs vaikui išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu iš atsakovo vaiko naudai priteisiamas išlaikymas, mokamas po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 1 200 Eur (274 Eur x 5 mėn. - 170 Eur = 1 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 5 mėn.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai; ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas 87 proc. ((274 Eur x 12 mėn. x 100 proc.) / 3 780 Eur = 86,98 proc.); ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 85 proc. ((1 200 Eur x 100 proc.) / 1 405 Eur = 85,40). Taigi, ieškinys patenkintas 91 proc.
34. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba byloje apmokant 100 proc. išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei buvo patirta 349,52 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 91 proc., valstybei, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 318 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (349,52 Eur x 91 proc. = 318,06 Eur).
35. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteisiama 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo. Ieškovės ieškinio suma yra 5 185 Eur ((315 Eur x 12 mėn.) + 1 405 Eur = 5 185 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Už minėtus reikalavimus mokėtinas 117 Eur (5 185 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 116,66 Eur)) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Reikalavimus patenkinus 86 proc. ((87 proc. + 85 proc. / 2 = 86 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 101 Eur dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (117 Eur x 86 proc. = 100,62 Eur).
37. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 210 Eur žyminio mokesčio (109 Eur + 101 Eur = 210 Eur).
38. Byloje patirta 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus 91 proc., iš atsakovo valstybei priteisiama 20,48 Eur šių išlaidų (22,50 Eur x 91 proc. = 20,48 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis). Ieškovė, kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės nesprendžiama.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 318 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,48 Eur (dvidešimt eurų, 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.