Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovams iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas 2013 m. liepos 30 d. 18.30 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasipriešino jį sulaikantiems policijos pareigūnams, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepadarė, nes nėra surinkta duomenų apie tai, kad atsakovas tyčia vartojo fizinį smurtą. Įvykio metu atsakovui pasipriešinus jį sulaikantiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus pareigūnams, tyrėjas E. Š. patyrė sveikatos sužalojimą, dėl kurio buvo laikinai nedarbingas iki 2013 m. spalio 25 d. Ieškovai patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui E. Š., tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą, – ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nuostolius patyrė vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi išmokėdamas nukentėjusiajam darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį (1 994,24 EUR) ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu (546,42 EUR); ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė nuostolius išmokėdamas draudimo sumą ir kompensaciją, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, Vyriausybės nutarimu 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu (6 218,21 EUR). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareigūnas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo nedarbingas dėl atsakovo kaltės. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Apeliantas nesutinka, kad dėl jo kaltės kilo ieškovo prašoma priteisti žala. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-04-14 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir administracinės teisenos bylos iškėlimo patvirtina, kad atsakovas 2013 m. liepos 30 d. 18.30 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasipriešino jį sulaikantiems policijos pareigūnams, tai yra sulaikymo metu muistėsi, neišlaikęs pusiausvyros krito ant žemės pargriaudamas E. Š. ir užgriūdamas ant E. Š. dešinės kojos, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepadarė, nes nėra surinkta duomenų apie tai, kad atsakovas tyčia vartojo fizinį smurtą. Tačiau nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos pareigas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.10.-334-588/2014 pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį dėl minėtų atsakovo veiksmų, tačiau 2014-06-12 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Ta aplinkybė, jog atsakovui nebuvo iškelta baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo pareigūnui ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė atsakovui kilo dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2014-01-24 papildoma tarnybinio patikrinimo išvada dėl E. Š. sveikatos sutrikdymo patvirtina, kad E. Š. 2013-07-30 kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur jis paaiškino, jog tą pačią dieną buvo traumuotas sulaikant asmenį. Papildomai nurodyta, kad darbo žiniaraštyje pažymėta, jog minėtas asmuo 2013-07-30 dirbo nuo 8 val. iki 20 val., o nuo liepos 31 dienos pažymėta liga. Nurodyta, kad 2013-08-14 Respublikinės Klaipėdos ligoninės išduotoje pažymoje Nr. 1.29 nurodyta, jog pareigūnui diagnozuotas dešinio kelio sumušimas, dešinio kelio vidinio ir šoninio raiščio daliniai plyšimai. Į bylą pateiktoje 2014-02-07 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad yra fizinio veiksmo, įvykusio 2013-07-30, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2013-07-30, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2014-02-18 priėmė įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo.Esant šių įrodymų visumai, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos apelianto civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, jų pasekmės – pareigūno sužalojimas, lėmęs pareigos ieškovui išmokėti pareigūnui kompensaciją atsiradimą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).Apeliantas taip pat nesutinka su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, sutinka sumokėti tik pareigūno gydymo išlaidas. Be to, apelianto vertinimu, sprendžiant dėl žalos dydžio turėtų būti atsižvelgta į tai, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna jokių pajamų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio regreso teisę į žalos padariusį asmenį, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Pareiškusi išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad policijos pareigūnui E. Š. išmokėta jo devynių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas E. Š. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-07-30 iki 2013-10-25, t. y. 88 dienas. Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2014-02-07 pažymoje nurodyta, kad pareigūno E. Š. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Nustatydama padarytos žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į šios bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į pareigūno sužalojimo laipsnį, į tai, kad atsakovui nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos nukentėjusiojo žalos arba, priešingai, – ją viršija, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, nustatytina, kad pareigūnui išmokėtą 6050,81 EUR kompensaciją yra pagrindas mažinti per pusę iki 3025,41 EUR, pagrindo mažinti draudimo išmoką bei su ja susijusios socialinio draudimo įmokos dydį (167,40 EUR) nėra (CK 6.283 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 6 218,21 EUR nuostolių suma mažintina iki 3 192, 81 EUR.Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-580-253/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-538/2017). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitais teismo sprendimais analogiškose bylose. Kaip jau minėta anksčiau, policijos pareigūnas E. Š. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-07-30 iki 2013-10-25, t. y. 88 dienas. Už šį laikotarpį priskaičiuota 1 994,24 EUR nedarbingumo išmoka ir ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 546,42 EUR privalomą socialinio draudimo įmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos bei šio įstatymo 15 straipsnis numato, kad apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudžiamojo įvykio, pripažinto pagal šio įstatymo 6 straipsnį, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką. Taigi, ieškovui mokant 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, atitinkamai mokama ir socialinio draudimo išmoka į Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos banko sąskaitą, kuri mokama tokio paties dydžio, ar būtų išmokėtas 100 procentų darbo užmokestis, ar būtų išmokėta 100 procentų kompensacija už nedarbingumą, todėl bet kuriuo atveju ieškovas už pareigūną būtų sumokėjęs minėto dydžio išmoką (546,42 EUR suma, kuri įeina į 2 540,66 EUR sumą) tiek jam esant darbingam, tiek jam esant nedarbingam, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepatyrė 546,42 EUR nuostolių, todėl iš atsakovo ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 2 540,66 EUR suma mažintina iki 1 994,24 EUR.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, tačiau nustatydamas ieškovams priteistino žalos atlyginimo dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnis), todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas – ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 3 192,81 EUR, ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 1 994,24 EUR (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė iš atsakovo 263 EUR į valstybės biudžetą, kadangi ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 156 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį sudarė 263 EUR. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-27 nutartimi atleistas nuo 213 EUR žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovas už apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 50 EUR. Įrodymų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas nepateikė.Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 41 procentu, proporcingai iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui T. G. priteistina 15 EUR, iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atsakovui T. G. priteistina 6 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą.

Iš atsakovo T. G. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 6 218,21 EUR iki 3 192,81 EUR.

Iš atsakovo T. G. ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 2 540,66 EUR iki 1 994,24 EUR.

Iš atsakovo T. G. priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti nuo 263 EUR iki 156 EUR.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui T. G. 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atsakovui T. G. 6 EUR bylinėjimosi išlaidų.