Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8078,89 Eur žalą, ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 3234,61 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-462/2014 buvo konstatuota, jog atsakovas pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra, 2013-01-22 apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto E. M. ir R. V. teisėtų reikalavimų: bandant S. K. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, šis aktyviais veiksmais priešinosi ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatavo, kad būtent pasipriešinimas teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, tai yra, pareigūnų R. V. ir E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat teismas atsisakė tenkinti nukentėjusiųjų R. V. ir E. M. ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai dėl šio įvykio patyrė nuostolius išmokėdami žalos atlyginimą policijos pareigūnams R. V. ir E. M.. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiesiems draudimo sumą ir kompensaciją, apskaičiuotas ir išmokėtas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, Vyriausybės nutarimą 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nuostolius patyrė vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi išmokėdamas nukentėjusiesiems darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį. Dėl minėto įvykio R. V. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 831,11 Eur (2869,67 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 227,73 Eur (786,29 Lt). Dėl nurodyto įvykio E. M. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 1707,83 Eur (5896,80 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 467,94 Eur (1615,72 Lt). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turėjo sumokėti 200,70 Eur sumą R. V. draudimo išmokai bei 537,17 Eur E. M. draudimo išmokai. Taip pat nurodo, kad ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pervedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jis išmokėtų R. V. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2241,56 Eur, bei R. M. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 5099,46 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas šias lėšas išmokėjo nukentėjusiems pareigūnams. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 8078,89 Eur turtinę žalą, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – 3234,61 Eur turtinę žalą. Prašo ieškinį tenkinti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-13 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo S. K. 8078,89 Eur žalos atlyginimą ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai. Priteisė iš atsakovo S. K. 3234,61 Eur žalos atlyginimą ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Priteisė iš atsakovo S. K. 339 Eur žyminį mokestį valstybei. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Šiuo atveju CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos. Kasacinio teismo jurisprudencija paneigia atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju policijos įstaigos neturi pagrindo reikalauti iš jo regreso tvarka piniginių sumų, išmokėtų sužalotiems pareigūnams. Padarė išvadą, kad ieškovai, patyrę išlaidas kompensacijai ir kitoms išmokoms tarnybos metu sužalotiems pareigūnams išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalą asmenį. Pažymėjo, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu. Ieškovų į bylą pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareigūnams R. V. ir E. M. buvo išmokėtos kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat išmokėtos nedarbingumo išmokos, draudimo sumos ir sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai su jomis susijusios socialinio draudimo įmokos. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ne ieškovai, o atsakovas S. K. turėjo procesinę pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokėtos pareigūnams kompensacijos viršija patirtos žalos dydį. Išmokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, jog sužaloti pareigūnai nepatyrė tokio dydžio žalos. Teismas sprendė, kad atsakovas S. K. nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis yra mažesnis nei išmokėta socialinio draudimo išmoka (kompensacija) ar tokios žalos apskritai nepatirta. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti, kad pareigūnams išmokėta piniginė kompensacija, draudimo suma, nedarbingumo išmokos ar sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokos buvo išmokėtos neteisėtai ar jų dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, todėl padarė išvadą, kad ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties termino atmetė ir nurodė, kad įvykis, dėl kurio atsirado žala nukentėjusiesiems, ko pasėkoje ieškovai patyrė nuostolius, įvyko 2013-01-22, o ieškovas, gindamas savo teisę į teismą kreipėsi 2016-01-19, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikoma trijų metų ieškinio senatis, ji nėra suėjusi.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo netenkinti ieškovų ieškinio reikalavimų bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovo naudai.Nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Nors teismas savo išvadas grindė 2013-01-08 nutartimi, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje ne ieškovai, o būtent atsakovas S. K. turėjo procesinę pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokėtos pareigūnams kompensacijos viršija patirtos žalos dydį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.249 str. 1 d. Nors pirmosios instancijos teismas pirmą kartą ieškovų atstovo prašymo iškviesti ir apklausti nukentėjusiuosius pareigūnus liudytojais dėl patirtos žalos dydžio netenkino, o antrą kartą tenkino analogišką prašymą, tačiau ieškovų atstovui nepavyko rasti pareigūnų ir juos pasikviesti į teismo posėdį. Ieškovų atstovas pats negalėjo paaiškinti, kokią konkrečią žalą patyrė pareigūnai dėl sužalojimo, kuo ji pasireiškė, kokiais negalavimais, kokiais apribojimais ir kt., tiesiog nurodė, kad pareigūnų patirtos žalos dydis lygus išmokėtos kompensacijos dydžiui, t. y. visiškai to nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Mano, kad ieškovai nepatyrė nuostolio 695,67 eurų sumoje. Ieškovų atstovas šiuo klausimu pažymėjo, jog dėl šios žalos atlyginimo priteisimo yra dvejopa situacija ir teismai kartais priteisia, kartais ne. Kodėl šiuo atveju reiktų priteisti, ieškovų atstovas negalėjo pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas to klausimo taip pat nesprendė, o tik nurodė tas pačias teisės normas kaip ir ieškovai ieškinyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri nesusijusi su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009, nes šioje byloje kilo klausimas, kas yra tinkamas atsakovas pagal Policijos departamento, išmokėjusio policijos pareigūnui socialinio draudimo išmoką dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykyje tarnybos metu, ieškinį, pareikštą įgyvendinant regreso teisę, kai asmuo, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu padaryta žala nukentėjusiajam, buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau jo draudikui iškelta bankroto byla. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, nes šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą (sumokėjusi jam netekto darbingumo kompensaciją), turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens draudiko. Pažymi, kad pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie savo materialinę padėtį, neįgalumą jo ir jo sutuoktinės, apie tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, todėl dar ir šiuo atžvilgiu tokia pirmosios instancijos teismo priteista žala yra nepakeliama našta atsakovui. Be to, jis yra nuteistas nuosprendžiu pinigine bauda, kurią sumokėjo, atlygino nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas, todėl jis už savo poelgį minėtų veiksmų pasėkoje jau atlygino žalą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundą atmesti.Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė esant sąlygas taikyti apeliantui (atsakovui) civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, sužalojant policijos pareigūnus, žalą, atsiradusią dėl sutrikdytos pareigūnų sveikatos, priežastinį neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ryšį (pareigūnų sveikata sutrikdyta būtent dėl apelianto (atsakovo) veiksmų), apelianto (atsakovo) kaltę. Sužalotiems pareigūnams sveikatos sutrikdymai nustatyti ir kompensacijos apskaičiuotos bei išmokėtos vadovaujantis teisės aktais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Dėl to ieškovai turi regreso teisę į žalą padariusį apeliantą (atsakovą) tokio dydžio, kokie yra patirti nuostoliai dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems policijos pareigūnams. Mano, kad pareigūnams išmokėtomis draudimo išmokomis (kompensacijomis) yra kompensuota pareigūnų patirta žala. Taip pat nurodo, kad apelianto (atsakovo) argumentas, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už policijos pareigūnus būtų sumokėjęs privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą bet kokiu atveju (jiems dirbant ar esant nedarbingiems) yra nepagrįstas. Pareigūnai buvo nedarbingi tik dėl neteisėtų (nusikalstamų) apelianto (atsakovo) veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta pareigūnų sveikata. Tuo laikotarpiu pareigūnai negalėjo vykdyti jiems priskirtų funkcijų. Teigia, kad jeigu valstybė (ar kitas asmuo, sumokėjęs privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą ir kt.) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Taip pat mano, kad regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareigą atlyginti patirtą žalą nukentėjusiems pareigūnams perkeliama mokesčių mokėtojams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškovams iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip byloje nustatyta, civilinė atsakomybė atsakovui kilo dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti atsakovo veiksmai – pasipriešinimas policijos pareigūnams, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teisingai nustatytos visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra, atsakovo neteisėti veiksmai, jų pasekmės pareigūnų sveikatos sutrikdymas, lėmęs žalos bei pareigos ieškovams išmokėti kompensaciją atsiradimą, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltė.Apeliantas iš esmės nesutinka su priteistu žalos dydžiu ir argumentuoja, kad nors teismas savo išvadas grindė kasacinio teismo 2013-01-18 nutartimi, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje ne ieškovai, o būtent atsakovas S. K. turėjo procesinę pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokėtos pareigūnams kompensacijos viršija patirtos žalos dydį. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi taip pat tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, kadangi pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pervedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jis išmokėtų R. V. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2241,56 Eur, bei R. M. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 5099,46 Eur, apskaičiuotą vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovai ir atsakovas papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktu, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, CK 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.Iš bylos duomenų matyti, kad vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas E. M. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, t. y. 60 dienų (55 b. l.). Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigūno E. M. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (48 b. l.), taip pat vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas R. V. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, t. y. 45 dienas (55 b. l.). Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigūno R. V. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (47 b.l.).Nustatydama padarytos žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareigūnų sužalojimo laipsnį, į tai, kad atsakovas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, o dėl kaltinimo už kūno sužalojimą išteisintas, taip pat, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos nukentėjusiųjų žalos arba, priešingai, – ją viršija, todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir teismų praktika šios kategorijos bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-580-253/2013), nustatytina, kad pareigūnams išmokėtas 2241,56 Eur, bei 5099,46 Eur kompensacijas yra pagrindas mažinti per pusę ir ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimą mažinti nuo 8078,89 eurų iki 4408,38 eurų (CK 6.283 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Taip pat pagrįstas ir apelianto argumentas, kad ieškovas Klaipėdos apskrities policijos komisariatas nepatyrė 695,67 eurų nuostolių, todėl ši suma iš jo priteista nepagrįstai.Kaip byloje nustatyta, dėl minėto įvykio R. V. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 831,11 Eur (2869,67 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 227,73 Eur (786,29 Lt). Dėl nurodyto įvykio E. M. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 1707,83 Eur (5896,80 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 467,94 Eur (1615,72 Lt).Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos bei šio įstatymo 15 straipsnis numato, kad apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal šio įstatymo 6 straipsnį, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką. Taigi, ieškovams mokant 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, atitinkamai mokama ir socialinio draudimo išmoka į VSDFV banko sąskaitą, kuri mokama tokio paties dydžio ar būtų išmokėtas 100 procentų darbo užmokestis, ar būtų išmokėta 100 procentų kompensacija už nedarbingumą, todėl bet kuriuo atveju ieškovai už abu pareigūnus būtų sumokėję minėto dydžio išmokas (695,67 eurus, kuri įeina į 3234,61 eurų sumą) tiek jiems esant darbingiems, tiek jiems esant nedarbingiems, taigi pripažintina, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog ieškovai nepatyrė 695,67 eurų nuostolių, todėl iš atsakovo ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 3234,61 eurų suma mažintina nuo 3234, 61 euro iki 2538,94 eurų.Nepagrįstas apelianto (atsakovo) argumentas, kad sumokėtais mokesčiais jis iš dalies jau yra prisidėjęs prie kompensacijos mokėjimo pareigūnams. Apeliantas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą turi prievolę mokėti mokesčius, o mokesčių mokėjimas, kaip ir kiekvieno mokesčio mokėtojo, yra piniginė prievolė valstybei, kuri nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku.Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų ieškinys turi būti apmokamas 339 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, atsakovas patyrė 200 eurų advokato išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat sumokėjo 255 eurų žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Kadangi iš esmės tenkinta 67 procentai ieškovų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 339 eurų iki 227 eurų, tenkinus ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos 55 procentus reikalavimų, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 78 procentus reikalavimų, atsakovui atitinkamai iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos priteistina 100,75 eurai bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 49,25 eurus bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo S. K. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 8078,89 eurų iki 4408,38 eurų.

Iš atsakovo S. K. ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 3234,61 eurų iki 2538,94 eurų.

Iš atsakovo S. K. priteistą žyminį mokestį Valstybei sumažinti nuo 339 eurų iki 227 euro.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui S. K. 100,75 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atsakovui S. K. 49,25 eurus bylinėjimosi išlaidų.