- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- 2-2411-911/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00591-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8078,89 Eur žalą, ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 3234,61 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-462/2014 buvo konstatuota, jog atsakovas pasipriešino valstybės tarnautojams 2013-01-22 apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto E. M. ir R. V. teisėtų reikalavimų, o būtent: bandant S. K. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, šis aktyviais veiksmais priešinosi ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismas taip pat konstatavo, kad būtent pasipriešinimas teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, t.y. pareigūnų R. V. ir E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat teismas atsisakė tenkinti nukentėjusiųjų R. V. ir E. M. ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnams R. V. ir E. M.. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiesiems draudimo sumą ir kompensaciją, apskaičiuotas ir išmokėtas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, Vyriausybės nutarimą 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nuostolius patyrė vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi išmokėdamas nukentėjusiesiems darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį. Dėl minėto įvykio R. V. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 831,11 Eur (2869,67 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 227,73 Eur (786,29 Lt). Iš viso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turėjo nuostolių už 1058,84 Eur. dėl minėto įvykio E. M. turėjo nedarbingumą nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 1707,83 Eur (5896,80 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 467,94 Eur (1615,72 Lt). Iš viso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turėjo nuostolių už 2175,77 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turėjo sumokėti 200,70 Eur sumą R. V. draudimo išmokai bei 537,17 Eur E. M. draudimo išmokai. Taip pat nurodo, kad ieškovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pervedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jis išmokėtų R. V. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2241,56 Eur, bei R. M. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 5099,46 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas šias lėšas išmokėjo nukentėjusiems pareigūnams. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 8078,89 Eur turtinę žalą, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – 3234,61 Eur turtinę žalą. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-526/2014 atsakovą pripažino kaltu tik dėl BK 140 str. 1, 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl BK 138 str. 1 d. ir BK 286 str. nusikalstamų veikų padarymo atsakovas buvo išteisintas, nesant jo veikoje šių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, nes neįrodyta buvo jo kaltė dėl pareigūnų E. M. ir R. V. padarytų sužalojimų. Minėtas ieškinys tenkintas tik iš dalies dėl L. K. ir M. K. patirtų gydymo išlaidų kompensavimo, iš atsakovo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 130,30 Eur (449,90 Lt). Nukentėjusysis E. M. buvo pareiškęs ieškinį 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 289 Eur (1000 Lt) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. V. pareiškęs buvo ieškinį dėl 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių ieškinių, nes atsakovas buvo išteisintas pagal BK 138 str. 1 d., 286 str. bei akcentavo, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus vykdydami tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidinta rizika, todėl jiems jau buvo išmokėtos kompensacijos. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-19 nuosprendžiu pripažino atsakovą kartu pagal BK 286 str. ir nubaudė 20 MGL dydžio bauda. Dėl BK 138 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismas buvo analogiškos nuomonės kaip ir pirmosios instancijos teismas. Mano, kad ieškovai sąmoningai ieškinyje nurodo nevisiškai tiksliai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, kurių pagrindu buvo netenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-19 nuosprendyje konstatavo, kad nors teismo nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu pagal BK 286 str., tačiau tai nesudaro pagrindo iš jo priteisti neturtinės žalos atlyginimą jį sulaikiusiems policijos pareigūnams. Teisiškai reikšminga tai, kad pareigūnai patyrė sužalojimus vykdydami savo tiesiogines pareigas tarnybos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkino nukentėjusiųjų civilinių ieškinių. Atsakovas teigia, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie R. V. ir E. M. sumų išmokėjimą. Akcentuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino R. V. ir E. M. ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, kadangi jie sveikatos sutrikdymą patyrė eidami savo tiesiogines pareigas savo tarnybos metu. Minėti nuosprendžiai, kuriais buvo netenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, yra įsiteisėję. Be to, pareigūnams R. V. ir E. M. šiai dienai yra išmokėtos kompensacijos. Kadangi nei ieškovai, nei nukentėję asmenys nėra pateikę jokių papildomų įrodymų apie atlygintinos žalos dydį, t.y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiems policijos pareigūnams R. V. ir E. M. reali žala, kurios neatlygino (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.), ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Taip pat nurodo, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustiesiems R. V. ir E. M. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio nuostatomis. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Šiuo atveju Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2013-06-04 pažymose Nr. 2187 ir 2189 yra konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, vadinasi nėra ir ateityje nebus liekamųjų reiškinių. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiems pareigūnams, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Ieškovai nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų turėtų išlaidų dydį, įrodytų patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Teigia, kad nukentėjusieji policijos pareigūnai apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013-01-22 įvykio metu atsakovą sulaikant, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 8 d., reikalavimui atlyginti žalą pareikšti turėjo sueiti 2016-01-22, o ne kaip vadovaujasi ieškovai CK 1.127 str. 4 d. nuostatomis, pagal kurią 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nukentėjusiesiems išmokėtų išmokų datos. Taip pat nurodo, kad atsakovas ir jo sutuoktinė L. K. yra tik iš dalies darbingi, turi neįgalumą, taip pat augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi tik transporto priemonę – priekabą, kurios vertė 100 Eur. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta, nesiekė tyčia sužaloti pareigūnus, tai atsitiko jų neprofesionalumo dėka. Pareigūnai būdami sužaloti važiavo pas tyrėją ir davė parodymus, mano, kad galėjo siekti pelno, piktnaudžiauti nedarbingumu. Pareigūnai galėjo būti sužaloti ir kitur, nes buvo žiema, slidu. Mano, kad neturi pareigos atlyginti žalą, prašoma priteisti suma yra per didelė.
Atsakovo atstovė teigė, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, tačiau teismui nusprendus jį tenkinti, prašo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį. Nukentėjusysis R. V. buvo nedarbingas tik 2 mėnesius, o E. M. -1,5 mėn. Sekant teismų praktika šios aplinkybes kelia abejonių, ar jiems išmokėtos draudimo išmokos atitinka jų realiai patirtą žalą ir jos neviršija bei paneigia kompensacijos atitiktiems realiai patirtai žalai prezumpciją. Tuo tarpu žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė. Abiems pareigūnams padaryti lengvi kūno sužalojimai, jokių liekamųjų reiškinių neliko. Pagal formuojamą teismų praktiką už tokio pobūdžio sužalojimus yra priteisiama apie 500-700 Eur žalos atlyginimas. Šiuo atveju gerokai viršija prašomą priteisti ieškovų žalos dydį. Nukentėję asmenys yra policijos pareigūnai, tai nereiškia, kad jų sveikata ar jos sutrikdymas yra kur kas svarbesnė ar brangesnė nei eilinių Lietuvos piliečių. Be to, sužalojimai buvo patirti pareigūnams einant savo pareigas ir jiems dėl to buvo išmokėtos kompensacijos, dėl to ir netenkinti jų reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš atsakovo baudžiamojoje byloje. Nors atsakovas yra nuteistas pagal BK 286 str., tačiau tai nesudaro pagrindo iš jo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nuosprendžiu atsakovą S. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d., 2 d., o pagal BK 286 str., 138 str. 1 d. išteisino, nesant nusikaltimo sudėties požymių. Iš atsakovo S. K. buvo priteista Valstybinės ligonių kasos naudai 130,30 Eur (449,90 Lt). Nukentėjusiojo E. M. 3185,82 Eur (11000 Lt) civilinis ieškinys ir nukentėjusiojo R. V. 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinis ieškinys atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu nukentėjusiųjų R. V. ir E. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendis pakeistas. Panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžio dalis, kuria S. K. pagal BK 286 str. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis. S. K. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajam E. M. iš nuteistojo S. K. priteista 289 Eur (1000 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (9-21 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-10 nutartimi nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestas (22-28 b.l.).
Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendyje nustatyta, kad S. K. priešinosi aktyviais veiksmais ilgesnį laiko tarpą, t.y. nuteistasis neapsiribojo, pvz. vieno pareigūno (nu)stūmimu, o įvairiais aktyviais veiksmais neleido, kad jam būtų uždėti antrankiai. Policijos pareigūnai E. M. ir R. V., vykdydami savo tiesiogines pareigas, t.y. sulaikinėdami nuteistąjį dėl jo aktyvių veiksmų (stumdymosi, muistymosi, daužymosi galva) patyrė nesunkius kūno sužalojimus (14 b.l.)
2013-04-29 tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma pripažinti, kad pareigūnų E. M. ir R. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, pareigūnus siųsti į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, gavus CMEK išvadą dėl pareigūnų E. M. ir R. V. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimti sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio kompensaciją ir kreiptis į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos finansų valdybą dėl lėšų skyrimo kompensacijai išmokėti (40-46 b.l.).
Iš 2013-06-04 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 2189 matyti, kad R. V. dėl 2013-01-22 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkamas tolimesnei vidaus tarnybai (47 b.l.).
Iš 2013-06-04 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 2187 matyti, kad E. M. dėl 2013-01-22 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkamas tolimesnei vidaus tarnybai (48 b.l.).
Sužaloto pareigūno R. V. nedarbingumas truko nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, t. y. 45 dienas ( 55 b.l.).
Sužaloto pareigūno E. M. nedarbingumas truko nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, t. y. 60 dienų ( 55 b.l.).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-19 įsakymu Nr. 30-TE-495 pripažinta, kad R. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad R. V. turi būti išmokėta 4 darbo užmokesčio dydžio kompensacija (49 b.l.).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-06-20 raštu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas skirti lėšas išmokėti 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją R. V. – 2241,57 Eur (7739,68 Lt) (51 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013-07-04 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. V. 2241,57 Eur (7739,68 Lt) kompensaciją (58 b.l.).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-19 įsakymu Nr. 30-TE-496 pripažinta, kad E. M. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad E. M. turi būti išmokėta 6 darbo užmokesčio dydžio kompensacija (49 b.l.).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-06-20 raštu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas skirti lėšas išmokėti 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją E. M. – 5099,46 Eur (17607,42 Lt) (53 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-07-04 mokėjimo nurodymu sumokėjo E. M. 5099,46 Eur (17607,42 Lt) kompensaciją (59 b.l.).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-24 pažymos matyti, kad R. V. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07 priskaičiuota nedarbingumo išmoka 831,11 Eur (2869,67 Lt), sodros išlaidos – 227,73 Eur (786,29 Lt), iš viso 1058,84 Eur (3655,96 Lt) (29 b.l.).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-24 pažymos matyti, kad E. M. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22 priskaičiuota nedarbingumo išmoka 1707,83 Eur (5896,80 Lt), sodros išlaidos – 467,94 Eur 1615,72 Lt, iš viso 2175,78 Eur (7512,52 Lt) (30 b.l.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-03-20 rašte nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam R. V. apskaičiuota 194,86 Eur (672,82 Lt) draudimo suma, valstybės institucija, kurioje (duomenys neskelbtini) apdraustasis, turi taip pat pervesti 20,18 Lt (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (32 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 raštu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas skirti lėšas išmokėti apskaičiuotai 672,82 Lt sumai (31 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-04-30 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. V. 672,82 Lt sumą (37 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 5,84 Eur (20,18 Lt) sumą (36 b.l.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-03-19 rašte nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam E. M. apskaičiuota 520,12 Eur (1795,88 Lt) draudimo suma, valstybės institucija, kurioje (duomenys neskelbtini) apdraustasis, turi taip pat pervesti 15,60 Eur (53,88 Lt) (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (34 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 raštu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas skirti lėšas išmokėti apskaičiuotai 520,12 Eur (1795,88 Lt) sumai (33 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-04-30 mokėjimo nurodymu sumokėjo E. M. 520,12 Eur (1795,88 Lt) sumą (39 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-27 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 15,60 Eur (53,88 Lt) sumą (38 b.l.).
Ištyręs byloje esančius įrodymus - šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.
Teismas pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Sąlygos). Pagal Sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavęs doktriną, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
Teismas pažymi, kad kasacinio praktikoje yra konstatuota ir tai, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą. Tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-134/2013;2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose nurodoma, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, jog gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema laikytina valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2013-01-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014; kt.). Tokį aiškinimą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimą).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, remiasi tuo, kad jis neprivalo atlyginti ieškovų išmokėtų kompensacijų bei žalos, susijusios su pareigūnų laikinu nedarbingumu.
Tokią atsakovo poziciją dėl jam pareikšto ieškinio teismas pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, jog žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria. Kasacinio teismo pažymėta, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-496/2008).
Atsižvelgiant į tai, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, darytina išvada, jog Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Šiuo atveju CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.).
Aptarta kasacinio teismo jurisprudencija paneigia atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju policijos įstaigos neturi pagrindo reikalauti iš jo regreso tvarka piniginių sumų, išmokėtų sužalotiems pareigūnams.
Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, sužalojant policijos pareigūnus, ir jų padariniai (nesunkus pareigūnų sveikatos sutrikdymas) yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-462/2014. Tai – prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.). Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad byloje įrodyta, jog S. K. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams R. V. ir E. M., padarydamas jiems sveikatos sužalojimus. Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas E. M. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, t.y. 60 dienų (55 b.l.). Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigūno E. M. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (48 b.l.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktą, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.6 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 57 iki 65 dienų, išmokama 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovo sužalotam pareigūnui E. M. 2013-07-04 išmokėta 5099,46 Eur (17607,42 Lt) dydžio piniginė kompensacija (53, 59 b.l.). Lėšos kompensacijai skirtos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas R. V. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, t.y. 45 dienas (55 b.l.). Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigūno R. V. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (47 b.l.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktą, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.4 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, išmokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovo sužalotam pareigūnui R. V. 2013-07-04 išmokėta 2241,57 Eur (7739,68 Lt) dydžio piniginė kompensacija (51, 58 b.l.). Lėšos kompensacijai skirtos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat išmokėjo nukentėjusiems pareigūnams draudimo išmokas: R. V. 194,86 Eur (672,82 Lt) (31,37 b.l.), E. M. – 520,12 Eur (1795,88 Lt) (33, 39 b.l.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ nuostatomis, taip pat vadovaudamasis minėto teisės akto 2.2 punktu pervedė į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto sąskaitą sumą, lygią 3 procentams priklausančios išmokėti draudimo sumos – 5,84 Eur (20,18 Lt) (dėl R. V. išmokėtos draudimo sumos) ir 15,60 Eur (53,88 Lt) (dėl E. M. išmokėtos draudimo sumos) (31, 33, 36, 38 b.l.).
Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, kuomet R. V. buvo nedarbingas, išmokėjo R. V. 831,11 Eur (2869,67 Lt) darbo užmokestį bei sumokėjo 227,73 Eur (786,29 Lt) privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą. Taigi, dėl R. V. nedarbingumo turėjo nuostolių 1058,84 Eur (3655,96 Lt) sumai. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, kuomet E. M. buvo nerdarbingas, išmokėjo E. M. 1707,83 Eur (5896,83 Lt) darbo užmokestį bei sumokėjo 467,94 Eur (1615,72 Lt) privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą. Taigi, dėl E. M. nedarbingumo turėjo nuostolių 2175,78 Eur (7512,52 Lt) sumai. Šiuos mokėjimus atliko vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 7 p. nuostatomis.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėti veiksmai, sužalojant policijos pareigūną, žalos, atsiradusios dėl sutrikdytos policijos pareigūno sveikatos, faktas, priežastinis neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ryšys (pareigūnų sveikata sutrikdyta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų), atsakovo kaltė.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovai, patyrę išlaidas kompensacijai ir kitoms išmokoms tarnybos metu sužalotiems pareigūnams išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 7 p., Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, Vyriausybės nutarimu 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, preziumuojama, kad pareigūnui išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.).
Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Ieškovų į bylą pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareigūnams R. V. ir E. M. buvo išmokėtos kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat išmokėtos nedarbingumo išmokos, draudimo sumos ir sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai su jomis susijusios socialinio draudimo įmokos. Įvertinęs minėtas faktines bylos aplinkybes bei kasacinio teismą praktiką, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ne ieškovai, o būtent atsakovas S. K. turėjo procesinę pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokėtos pareigūnams kompensacijos viršija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Išmokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, jog sužaloti pareigūnai nepatyrė tokio dydžio žalos. Teismas sprendžia, kad atsakovas S. K. nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis yra mažesnis nei išmokėta socialinio draudimo išmoka (kompensacija) ar tokios žalos apskritai nepatirta, todėl darytina išvada, kad ieškovo Policijos departamento reikalavimas jam priteisti nukentėjusiesiems pareigūnams išmokėtą kompensaciją yra įrodytas ir pagrįstas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti, kad pareigūnams išmokėta piniginė kompensacija, draudimo suma, nedarbingumo išmokos ar sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokos buvo išmokėtos neteisėtai ar jų dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas (CPK 178 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
Atsakovas teigia, kad baudžiamojoje byloje teismas netenkino R. V. ir E. M. ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, kadangi sužalojimus jie patyrė eidami tarnybines pareigas, jiems jau buvo išmokėtos kompensacijos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Jei civilinis ieškinys yra atmestas baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Pirma, civiliniai ieškovai baužiamojoje byloje buvo pareigūnai E. M. ir R. V.. E. M. ieškiniu prašė priteisti S. K. 10 000 Lt neturtinę žalą ir 1000 Lt turtinę žalą dėl prarasto atlyginimo skirtumo jam turint nedarbingumą. R. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškovai byloje yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, kurie reiškia atsakovui reikalavimus dėl jų patirtos turtinės žalos atlyginimo regreso teise. Baudžiamojoje byloje E. M. ir R. V. reiškė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (E. M. dar ir dėl 1000 Lt turtinės žalos priteisimo dėl prarasto atlyginimo skirtumo jam turint nedarbingumą), o šioje civilinėje byloje reiškiamas ieškinys dėl kompensacijos pareigūnams už patirtus sveikatos sužalojimus išmokėjimą bei dėl pareigūnams išmokėtų nedarbingumo išmokų, draudimo sumų bei su tuo susijusių socialinio draudimo įmokų atlyginimo. Taigi skiriasi civilinių ieškinių ne tik šalys, bet ir dalykas.
Antra, baudžiamojoje byloje teismas atmetė E. M. ir R. V. ieškinius, bet ne ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį.
Trečia, tai, kad baudžiamojoje byloje iš dalies buvo tenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys nėra niekaip susiję su šios nagrinėjamos bylos dalyku. Valstybinė ligonių kasa patyrė išlaidas dėl L. K., M. K. gydymo išlaidų, kurias teismas ir priteisė iš atsakovo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje Valstybinės ligonių kasos ieškinio dalį dėl pareigūnų E. M. ir R. V. gydymo atmetė, nes teismas sprendė, kad neįrodyta S. K. kaltė dėl tyčinių sužalojimų padarymo E. M. ir R. V., bei S. K. išteisino pagal BK 138 str. 1 d., nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio dalyku.
Atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino atmetamas kaip nepagrįstas, nes įvykis, dėl kurio atsirado žala nukentėjusiesiems, ko pasėkoje ieškovai patyrė nuostolius, įvyko 2013-01-22, o ieškovas, gindamas savo teisę į teismą kreipėsi 2016-01-19 (2 b.l.). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikoma trijų metų ieškinio senatis (LR CK 1.125 str. 8 d.). Ji nėra suėjusi. Todėl atmesti ieškinį nėra pagrindo (LR CK 1.126 str. ).
Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).
Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų duomenų visumą, vadovaujantis pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais analogiško pobūdžio bylose, ieškovų ieškinys tenkinamas visiškai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškovų ieškinys turi būti apmokamas 339 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteisiamas 339 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8078,89 Eur (aštuonių tūkstančių septyniasdešimt aštuonių eurų 89 centų) žalos atlyginimą ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai.
Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3234,61 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 61 cento) žalos atlyginimą ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008577, naudai.
Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 339 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.