Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. tretiesiems asmenims UAB „4Debt“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, UAB „Tele2“, UAB „4finance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybinio socialinio draudimo fondos valdybos Kauno skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2012-04-21 sudarė santuoką Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS. M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas R. A., motina J. A. (t. 1, el. l. 12). Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, el. b. l. 7). Atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 23–24). Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (t. 1, el. b. l. 8–9). UAB „Tele2“ sąskaita (t. 1, el. b. l. 19). Vartojimo kredito sutartis Nr. 9891422001 (t. 1, el. b. l. 20–21). Ieškovės pažyma apie pajamas (t. 1, el. b. l. 26). Darbo ieškančio asmens pažyma (t. 1, el. b. l. 27). Buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimo aktas (t. 1, el. b. l. 41–46).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino šeima ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas išsikraustė, išvyko į Vilnių 2016 m. pabaigoje. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja. Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, taip pat buvo paskelbta atsakovo paieška, duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nėra. Duomenų apie atsakovo darbines pajamas nėra. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ilgiau nei metus atsakovas nesirūpina šeima ir jos neišlaiko.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, ilgiau nei metus laiko paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „A.“ ir „A.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bylos duomenis nustatyti, kad šalys turi vieną bendrą nepilnametį vaiką, kuriai šiuo metu šešeri metai. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, skirta maistui, rūbams, avalynei, vaiko lavinimui, laisvalaikiui, vaistams ir pan. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Šiuo atveju ieškovės nurodoma suma skirta nepilnamečiui vaikui išlaikyti laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina. Sprendžiant dėl vaiko poreikiams skirtinos sumos atsižvelgtina į vaiko amžių – šešeri metai, vaikas turi pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atitinkamai lėšų bus reikalinga ir su ugdymu susijusiems klausimams. Byloje duomenų, kad vaikui didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl pripažintina, kad ieškovės nurodoma suma yra reali ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis).

Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Pagal esančius duomenis matyti, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį jos išlaikomą vaiką, duomenų apie atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra pateikta. Ieškovės gaunamos pajamos minimalios, realaus turto neturi. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, jo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, su juo nebendrauja, todėl visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. turi nekilnojamojo turto, duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų nėra, taip pat nėra duomenų apie kitus išlaikomus asmenis, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 200 Eur sumą periodinėmis išmokomis. Be to, su ieškove nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tad ji prižiūri ir rūpinasi vaiku kiekvieną dieną, atitinkamai jai tenka rūpesčiai susiję su kasdieniais vaiko poreikiais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 200 Eur pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-06-09 iki 2017-06-08 skaičiuojant po 200 Eur. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė trejus metus, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 7200 Eur už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki 2017-06-08. Duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nurodytu laikotarpiu nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pagal pateiktus duomenis šalys gyvendami santuokoje dalytino registruotino turto neįgijo. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas ikisantuokos, todėl santuokos nutraukimo byloje nedalytinas ir laikytinas asmeniniu atsakovo turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prievolių kreditoriams.

Ieškovė prašo pripažinti prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „4debt“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis matyt, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškojimai vykdomi nuobaudos pagrindu, todėl jie laikytini asmeniniais. Skoliniai įsipareigojimai PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui kilę dėl sutartinių įsipareigojimų pagrindu, kurių pagrindu priimti teismo procesiniai sprendimai. Ieškovė nurodė, kad skola UAB „4debt“ ura asmeninė atsakovo, todėl po santuokos nutraukimo jis atsakingos už šios prievolės vykdymą. Nė vienas iš kreditorių savarankiško reikalavimo dėl prievolė pripažinimo solidaria šioje byloje nereiškė, todėl įsipareigojimai šiems kreditoriams laikyti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Ieškovė nurodė, kad turi asmeninį kreditorių valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl reikalavimo grąžinti socialinio draudimo išmokų permokas. Ši prievolė yra asmenio pobūdžio, nes gautas lėšas panaudojo ieškovo, todėl po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai už šių prievolių vykdymą.

Ieškovė nurodė, kad turi bendrų kreditorių – UAB „Tele2“ ir UAB „4finance“. Nurodėr, kad skolos šiems kreditoriams susitarė santuokos metu, todėl turi būti laikomos solidariomis.

Teismas nurodo, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi šie įsipareigojimai kilo santuokos metu, atsakovas pranešimu kreditoriams nurodė, kad šie įsipareigojimai yra solidarūs, todėl po santuokos nutraukimo už šių prievolių vykdymą laikytini atsakingais abu sutuoktiniai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kreditiniai įsipareigojimai UAB „4finance“ yra įvykdyti, tačiau tokio pobūdžio dokumentų teismui nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl visos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reiškiamą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis – 72 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 216 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma 488 Eur, kuri mažintina, nes pateiktas ieškinys elektroninėmis ryšio priemonėmis iki 366 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,35 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012-04-21 Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. palikti santuokinę pavardę „A“, atsakovui R. A. palikti santuokinę pavardę „A“.

Nustatyti nepilnametės dukros M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-08-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą – 7200 Eur.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laikyti atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims UAB „4debt“, įmonės kodas 30271908, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, įmonės kodas 303012217, yra asmeniniai R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įmonės kodas 188677437 yra asmeninis ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, UAB „Tele2“, įmonės kodas 111471645, yra ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidarūs įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 366 Eur žyminio mokesčio ir 15,35 Eur pašto išlaidų Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.