Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) G. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirta 140 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad G. U. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 15 d. 18.35 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 prom. neblaivumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti šunį ir artintis prie policijos pareigūnų, bei pasodintas į tarnybinį automobilį išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais tuo įžeisdamas jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Pareiškėjas G. U., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, nes su pareigūnų argumentais nesutinka. Nurodė, kad atvažiavo aplankyti anūkų, o žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę nepaklausė, kas jis toks, purškė į jį dujas, nors jis nebuvo agresyvus. Vėliau uždėjo pareiškėjui antrankius ir uždarė į automobilį.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad G. U. inkriminuoti administraciniai nusižengimai pilnai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, neblaivumo nustatymo duomenimis, registrų duomenimis. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių - nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. To paties Įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika.ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, turi teisę nustatyti asmens tapatybę. ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje „Pareigūnų įgaliojimai“ reglamentuota, kad „Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.“. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio „Bendrosios pareigūnų teisės“ 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti;“; 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti“. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) atvyko gavę policijos budėtojo pranešimą (Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl agresyvių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų - daužo langus, grasina. Asmeniui nustatytas neblaivumas- 2,31 prom. Iš pareigūnų kūno kamerų matyti, kad atvykus nurodytu adresu ir siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenų tapatybes, pareigūnai teisėtai davė pareiškėjui nurodymus. Tačiau G. U. nevykdė reikalavimo patraukti palaidą šunį, nesiartinti prie policininkų, elgėsi įžūliai, bendravo pakeltu tonu, plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus. Atsiliepime cituojama ANK 569 straipsnio 5 dalis, ANK 22 straipsnio 2 dalis, ANK 34 straipsnio 2 dalis. Įvertinus bylos duomenis, įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsiliepime cituojama ANK 38 straipsnio 1 dalis, 2 dalis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padarytų administracinių nusižengimų.

Pareiškėjas G. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra su žentu buvo išvažiavę atostogų, o anūkes buvo palikę įvykio vietos adresu. Pareiškėjas nuvažiavo jų aplankyti. Žmona iškvietė policiją. Kieme buvo palaidas šuo. Policijos pareigūnai atvykę iš karto pripurškė pareiškėjui dujų, nieko nesakė, nieko neklausė. Tada pareiškėjas išvadino policijos pareigūnais „mentais“. Tuomet policijos pareigūnai uždarė pareiškėją į automobilį ir išvežė. Įvykio metu nebuvo agresyvus, bendravo gražiai, kalbėjo su anūkėmis telefonu, į namus įėjęs nebuvo. Su žmona vyksta skyrybų procesas, todėl jam buvo pritaikytas smurto artimoje aplinkoje Orderis.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Administracinių nusižengimų kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu G. U. pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, ANK 508 straipsnį, ir jam paskirta 140 Eur bauda už tai, kad G. U. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 15 d. 18.35 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 prom. Neblaivumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti šunį ir artintis prie policijos pareigūnų, bei pasodintas į tarnybinį automobilį išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais tuo įžeisdamas jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Pareiškėjo veiksmai administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, tačiau pastarasis straipsnis dalių neturi. Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo pažeidimo esmėje inkriminuotas straipsnis nurodytas teisingai, be dalių, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi pakeičia šią nuorodą į ANK 508 straipsnį, skundžiamą nutarimą patikslinant dėl kvalifikuojančio nusižengimą straipsnio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020). Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-114-458/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021).

Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte.

Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas. Minėtas specialiąsias priemones, tarp kurių numatyta ir asmens judesių ribojimo priemonė – antrankiai, jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27588).

Nagrinėjamu atveju G. U. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 15 d. 18.35 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 prom. Neblaivumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti šunį ir artintis prie policijos pareigūnų, bei pasodintas į tarnybinį automobilį išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais tuo įžeisdamas jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą.

G. U. inkriminuotas minėtas administracinis nusižengimas pilnai įrodytas byloje esančia surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš kūno kamerų, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo parodymais duotais teismo posėdžio metu.

Iš byloje esančio nagrinėjamo įvykio metu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad atvažiavus policijos pareigūnams G. U. juos pasitiko nusiteikęs agresyviai, rėkė „Ateik, ateik, ko bijai“. Policijos pareigūnui nurodžius pasiimti lauke laisvai lakstantį šunį, pareiškėjas reikalavimo nevykdė ir nurodė, kad „jeigu dabar tau įkas, nekaltink manęs“. Policijos pareigūnas kelis kartus pakartoja reikalavimą pasiimti šunį, tačiau G. U. kelis kartus pakeltu balso tonu sako „bėk nachui į gatvę“. Policijos pareigūnas įspėja asmenį, kad bus panaudota jėga, išreiškia prašymą vykdyti reikalavimus. Matyti, kad pareiškėjas elgiasi agresyviai, kyla rizika, jog gali pulti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams sulaikius G. U. šis nurodė, kad gali kalbėti ką nori ir išvadino pareigūnus „pyderais“, nurodė, kad „pis į galvą“. Vežamas tarnybiniu automobiliu G. U. rėkavo „pydare“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad G. U. su pareigūnais, atvykusiais į įvykio vietą, bendravo necenzūriniais žodžiais, jiems grasino, nevykdė pareigūnų prašymų.

Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą patvirtina, jog G. U. veika, numatyta ANK 508 straipsnyje, pasireiškė užgaulių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimu, t y. vadinimu jų „pyderais“, grasinimais, bandymu prasiveržti prie pareigūno. Pareiškėjas nuolat vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, juos išsakė agresyviu tonu, todėl tokie pareiškėjo žodžiai, nepagarbus elgesys pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Pareiškėjas, matydamas uniformuotus policijos pareigūnus, atvykusius su tarnybiniu automobiliu, prisistačiusius ir nurodžiusius dėl ko atvyko, turėjo suvokti, jog įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent policijos pareigūnui ir siekiant jį pažeminti. Įžeidžiantys žodžiai bei pažeidėjo netinkamas įžeidžiantis elgesys policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu.

Be to, aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą patvirtina, jog G. U. veika, numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje, pasireiškė tuo, kad pareigūnams išsakius reikalavimą patraukti šunį kelis kartus, G. U. reikalavimo nevykdė. Taigi, pareiškėjas, nepatraukdamas šuns, kaip to reikalavo į iškvietimą dėl galimo administracinio nusižengimo atvykusiems pareigūnai, tokiais veiksmais nevykdė statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų reikalavimų, nurodymų.

Taigi, nors pareiškėjas neigia savo kaltę, tačiau teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 508 straipsnyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų aukščiau ištirtų įrodymų, jog G. U. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo teiginiai, kad jis visiškai nebuvo agresyvus, o policijos pareigūnai nieko nepasakę pripurškė dujų į veidą, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Netikėti protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykio metu padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad G. U. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, už minėtus nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. U. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.