- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-8973-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06248-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Atsakovas
- D. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo D. Z. (toliau – atsakovas) 2032,93 Eur negrąžintą kreditą, 58,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 8 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 1584,05 Eur sutarties sudarymo mokestį, 6 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2032,93 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. rugsėjo 6 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos 294,25 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimus į ieškovės ieškinius. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
3. CPK 441 straipsnis nustato, kad bylas dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovė reiškia turtinius reikalavimus atsakovui, kurių bendra suma 3970,20 Eur. Teismas negavo nei vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 straipsnio nuostatomis rašytinio proceso tvarka. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Nustatytos faktinės aplinkybės
4. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-t3g8xtkp (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 3464,35 Eur dydžio kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl Sutartis 2024 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta.
5. 2023 m. gruodžio 11 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2023-12/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pradiniam kreditoriui pagal vartojimo kredito sutartį iš viso yra sumokėjęs 1681,73 Eur. Paskutinį mokėjimą atsakovas pradiniam kreditoriui atliko 2024 m. balandžio 11 d. 1431,42 Eur suma skirta vartojimo kredito sumai padengti, 77,72 Eur – kredito mokesčiui ir 170,59 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui.
II. Dėl atsakovo kreditingumo vertinimo
7. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, tame tarpe ex officio vertinti, ar kredito davėjas tinkamai įgyvendino kreditingumo vertinimo pareigą. Kai ši pareiga nebuvo įgyvendinta tinkamai, teismas turi savo iniciatyva taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1, Teismų praktika Nr. 52, 2020).
8. Sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, todėl šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
9. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija (VKĮ 8 straipsnio 4 ir 5 dalys). Priežiūros institucijos funkcijas pagal Vartojimo kredito įstatymą vykdo Lietuvos bankas. Sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai (toliau – Nuostatai) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d.).
10. Nuostatų 6 punktas nustatė, kad atsakinguoju skolinimu laikoma tokia vartojimo kredito davėjų vykdoma skolinimo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, kai teikiant vartojimo kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir užkertančių vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą. Reikalavimai atsakingam skolinimui buvo išdėstyti Nuostatų 7.1 – 7.6 papunkčiuose. Nuostatų 9 punktas numatė, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti (Nuostatų 10 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės 2025 m. lapkričio 21 d. pateikto uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ rašto bei atsakovo kreditingumo vertinimo išrašo apie atsakovo kreditingumo įvertinimą matyti, jog prieš sudarant Sutartį atsakovo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarė 49,36 procentų atsakovo tvarių pajamų, t. y. nurodytas rodiklis viršijo Nuostatų 9 punkte numatytą rodiklį (atsakovo šeimyninis statusas – nevedęs, vaikų skaičius – 1, pajamos – 655,99 Eur, įsipareigojimai finansų įstaigoms per mėnesį – 323,82 Eur), pragyvenimui liekančios pajamos – 236,65 Eur. Ieškovė pateiktoje informacijoje apie atsakovo kreditingumo vertinimą pažymi, kad Sutartimi atsakovas siekė refinansuoti savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kad po refinansavimo atsakovo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarė 28,26 procentų jo tvarių pajamų, tačiau teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl kredito davėjos pareigos atsakingai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, atsižvelgtina į Nuostatų 9 punkte nustatytą rodiklį kredito sutarties sudarymo metu, o ne po tokios sutarties sudarymo. Be to, aplinkybė, kad Sutartimi buvo siekiama refinansuoti atsakovo įsiskolinimus kitiems kreditoriams, leidžia nuspręsti apie atsakovo finansinį nepajėgumą tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Akcentuotina ir tai, jog kredito davėja refinansavo suteiktą kreditą, taigi pradinei kreditorei, veikiančiai kaip atsakingai kredito davėjai, turėjo kilti abejonių dėl atsakovo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir ji turėjo itin atidžiai įvertinti atsakovo kreditingumą.
12. Aptari duomenys suteikia pagrindą teismui konstatuoti, kad kredito davėja netinkamai įvykdė jai VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įvertinti kredito gavėjo – atsakovo, kreditingumą. Nors Nuostatų 9¹ punktas nustatė, kad didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog kredito davėja turėjo pagrįstų ir pakankamų duomenų nuspręsti, jog Sutarties sudarymo atveju atsakovas bus finansiškai pajėgus tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.886 straipsnio 2 dalis, VKĮ 8 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu neturėjo būti sudaryta.
13. Pažymėtina, kad aptariamos pareigos netinkamas vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Taigi nustačius faktą, jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-587/2024).
III. Dėl priteistinų sumų iš atsakovo ir atsakovo atliktų įmokų paskirstymo
14. Kaip jau minėta, pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovė neįrodė, kad pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, spręstinas klausimas dėl šioje normoje nurodytų pasekmių taikymo. Teismo vertinimu, aptariamos teisės normos paskirtis yra atsakomybės kredito davėjui už kredito suteikimo metu netinkamai įvykdytą teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo įvertinimo taikymas. Atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjo būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – mokėjimo (pelno) palūkanos, administravimo mokestis, negautos pajamos.
15. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovės reikalavimai dėl 58,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 8 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 1584,05 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 6 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2032,93 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. rugsėjo 6 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos 294,25 Eur, atmestini.
16. Sprendimo 4 punkte minėta, kad pradinė kreditorė atsakovui suteikė 3464,35 Eur kreditą. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties sąlygų, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, tai yra grąžino sutiektą kreditą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl konstatuojama, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo negrąžintą kredito dalį.
18. Atsižvelgiant šio sprendimo 14 punkte, dėl netinkamo atsakovo kreditingumo įvertinimo, jog atsakovui netaikytinos teisės aktuose numatytos kredito kainą sudarančios dalys – mokėjimo (pelno) palūkanos, sutarties sudarymo mokestis ir negautos pajamos. Todėl atsakovo sumokėta 1681,73 Eur suma negali būti paskirstyta taip, kaip tai atliko ieškovė (pradinė kreditorė), t. y. kredito grąžinimui priskyrus 1431,42 Eur, kredito mokesčiui (palūkanoms) – 77,72 Eur ir sutarties sudarymo mokesčiui – 170,59 Eur. Kadangi kitos sutartinės sumos nėra priteistinos, visos atsakovo atliktos įmokos turi būti įskaitytos į pagrindinės kredito sumos dengimą ir 248,31 Eur suma (77,72 Eur kredito mokestis + 170,59 Eur sutarties sudarymo mokestis) mažintina reikalaujama priteisti kredito suma. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 1784,62 Eur (2032,93 Eur – 248,31 Eur) negrąžinto kredito suma.
IV. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
20. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisė 1784,62 Eur. Ieškovė prašo priteisti 489 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 89 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 45 proc. (1784,62 Eur/3970,20 Eur x 100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 220,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1784,62 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 62 ct) negrąžintą kredito dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1784,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,05 Eur (du šimtus dvidešimt eurų, 5 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.