Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.5; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Linolitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linolitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linolitas“ pareikštu ieškiniu prašė ieškovės prievolę atsiskaityti su atsakove UAB „Elektrum Lietuva“ už pagal Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 10334998072 patiektą 75 882 m³ gamtinių dujų kiekį ir su tuo susijusias paslaugas - pripažinti įvykdyta bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Linolitas“ ir UAB „Elektrum Lietuva“ buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 10334998072. Sutartys buvo sudaromos kasmet, nustatant naujus tarifus. Ieškovė nuo 2021 m. kas mėnesį deklaruodavo suvartojimą pagal skydinėje matomo dujų skaitiklio rodmenis. 2023 m. birželio mėnesį dėl pasibaigusios dujų matavimo priemonės metrologinės patikros AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ją keičiant nustatė 75 882 m³ nedeklaruotą dujų kiekį. Tai įvyko, nes ieškovė suklydo deklaruodama rodmenis – ginčo atveju reikėjo deklaruoti ne dujų skaitiklio rodmenis, o skydinėje esančio dujų konverterio rodmenis. Dujų tiekėjas visą nustatytą dujų kiekio skirtumą traktavo kaip suvartotą 2023 m. birželio mėnesį ir apmokestino jį pagal 2023 m. birželio mėn. galiojusią dujų pardavimo kainą/tarifus, išrašydamas ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 168 237,72 Eur sumai. Ieškovė pripažįsta per klaidą susidariusį nedeklaruotą suvartotą dujų kiekį, tačiau yra įsitikinusi, jog jis turi būti apmokamas pagal dujų faktinio patiekimo ir suvartojimo metu galiojusią dujų pardavimo kainą, o ne pagal skaitiklio patikrinimo metu (2023 m. birželio mėn.) galiojusią dujų pardavimo kainą.

1.2. Ieškovė nurodo, kad 75 882 m³ nedeklaruotų dujų kiekio skirtumas susidarė per visą dujų tiekimo-naudojimo laikotarpį – nuo 2021 m. iki 2023 m. birželio 27 d. Atsakovė visą šį nustatytą kiekį (75 882 m³) traktavo kaip suvartotą per 2023 m. birželio mėnesį ir apmokestino jį 2023 m. birželio mėn. galiojusia dujų pardavimo kaina, tačiau ieškovės vertinimu, toks traktavimas nėra teisėtas ir teisingas. Visą susidariusį skirtumą paskirsčius proporcingai per trejų metų laikotarpį, kuomet jis faktiškai ir buvo patiektas ieškovei, remiantis deklaruotu ieškovės suvartojimu pagal dujų skaitiklio nekoreguotus rodmenis, taikant aktualias, kiekvieną laikotarpį galiojusias kainas, susidaro beveik dvigubai mažesnė mokėtina suma už šį kiekį, nei kad reikalauja atsakovė.

1.3. Susidaręs dujų kiekio skirtumas (75 882 m³) buvo nustatytas ESO darbuotojų 2023 m. birželio 27 d. atliekant dujų konverterio keitimo darbus. Šiais duomenimis ieškovė rėmėsi, įtraukdama juos į ataskaitinio laikotarpio – 2023 m. birželio mėnesio suvartojimą. Tokie atsakovės veiksmai nepagrįsti, kadangi ESO darbuotojų nustatyti duomenys neleidžia patvirtinti, jog per ataskaitinį laikotarpį, už kurį atsakovė išrašė sąskaitą, vartotojui buvo patiektas 75 882 m³ dujų kiekis. Priešingai, per ataskaitinį 2023 m. birželio mėn. vartotojui buvo patiektas 0 m³ dujų kiekis. Kaip numatyta pačiose Sutartyse - gamtinės dujos naudojamos tik ieškovės patalpoms šildyti. 2023 m. birželio mėn. patalpos nešildomos (paskutinis faktinis dujų tiekimas šildymui 2023 m. baigėsi kovo mėnesį ir už jį išrašyta 2023 m. balandžio 30 d. sąskaita ELE103958678168). Per ginčo ataskaitinį laikotarpį (2023 m. birželio 1-30 d.), už kurį išrašyta PVM sąskaita faktūra ELE 103647083167, ieškovei nustatyto dujų skirtumo 75 882 m³ apskaitymas kaip birželio mėnesio suvartojimas nebuvo galimas.

1.4. ESO konverterio keitimo metu 2023 m. birželio 27 d. nustatyto skirtumo traktavimas kaip suvartojimas per ataskaitinį laikotarpį ne tik neatitinka faktinių aplinkybių, bet ir būtų nelogiškas, kadangi net pilnu šildymo katilų galingumu (800 kW) ieškovei vartojant dujas ištisą parą, visą birželio mėnesį susidarytų maksimaliai 576000 kWh. (800 kW x 30 parų x 24). Taigi, atsakovės 2023 m. birželio mėnesio sąskaitoje nurodyto suvartoto kiekio 803324 kWh nebūtų technologiškai įmanoma panaudoti.

1.5. Atsakovė 75 882 m³ dujų nepatiekė 2023 m. birželio mėnesį, todėl nepagrįstai jį apmokestino taikydama 2023 m. birželio mėnesio kainas. Išskirsčius nustatytą 75 882 m³ kiekį proporcingai pagal faktinio vartojimo duomenis ir pritaikius tuo metu galiojusias kainas ieškovės mokėtina suma sudaro 77 977,27 Eur. Šią sumą + PVM, viso 94 352,50 Eur ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 2023 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškovės prievolė atsiskaityti už atsakovės patiektą 75 882 m³ dujų kiekį yra pilnai įvykdyta.

2. Atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ atsiliepime į ieškovės UAB „Linolitas“ ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. gegužės 26 d., 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. buvo sudarytos Gamtinių dujų pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartys Nr. 10334998072. 2023 m. birželio 27 d. dėl pasibaigusio metrologinės patikros termino ESO įrengė naują dujų tūrio perskaičiavimo skaitiklį objekte ir savitarnos sistemoje atsiuntė pranešimą apie atliktus darbus, nurašytus rodmenis bei skaitiklio nurašymo instrukcijos nuorodą. Keičiant dujų tūrio perskaičiavimo skaitiklį buvo nustatytas 75 882 m³ nedeklaruotas dujų kiekis. Atsakovė, atsižvelgdama į ESO nustatytą nedeklaruotą dujų kiekį, 2023 m. birželio 30 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 168 237,72 Eur sumai, tačiau ieškovė apmokėjo tik dalį sąskaitos (94 352,00 Eur), dėl likusios dalies sumokėjimo atsakovė siuntė ieškovei priminimus ir 2023 m. spalio 26 d. įspėjimą dėl planuojamo tiekimo nutraukimo.

2.2. Vadovaujantis CK 6.385 straipsnio 1 dalimi, patiektas ir suvartotas energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nustatytu būdu. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad per ataskaitinį laikotarpį konkrečiose Dujų pristatymo vietose (Objektuose) suvartotą dujų kiekį vartotojas tiekėjui praneša deklaruodamas pagal Sutarties II dalies 6 skyrių, o 5.2. punktu – tiekėjas išrašo ir išsiunčia vartotojui PVM sąskaitą-faktūrą už per ataskaitinį laikotarpį patiektas dujas ir suteiktas dujų perdavimo ir skirstymo paslaugas ne vėliau nei iki 10 (dešimtos) kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, kalendorinės dienos. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 ,,Dėl gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 63 punktas imperatyviai nustato, kad vartotojas yra atsakingas už teisingą dujų kiekio matavimo priemonės rodmenų pateikimą. Ieškovė pirmąją sutartį su atsakove pasirašė 2020 metais, todėl ieškovės argumentai dėl naujo vartotojo, nežinojimo kaip deklaruoti rodmenis, ir dėl to netinkamai atlikto dujų kiekio matavimo priemonių deklaravimo atmestini kaip nepagrįsti.

2.3. Atsakovė, išrašydama mokėjimo dokumentus už suteiktas paslaugas, vadovaujasi išimtinai teisės aktuose ir sutarties bendrojoje dalyje nustatytais rodmenų pateikimo būdais ir atsiskaitymų tvarka. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Taip pat Taisyklių 120 punkte nurodyta, kad nebuitinis vartotojas už suvartotas dujas moka tiekimo įmonei pagal šios įmonės pateikiamą mokėjimo dokumentą (sąskaitą). Ieškovės objekte nėra įrengtas dujų apskaitos prietaisas, turintis nuotolinio duomenų nuskaitymo funkciją, todėl atsakovė dėl šių objektyvių priežasčių neturi galimybės nustatyti, kada faktiškai objekte buvo suvartotas ieškovės nedeklaruotas gamtinių dujų kiekis. Laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog nedeklaruotas dujų kiekis susidarė nuo 2021 m. iki 2023 m. birželio 27 d.

2.4. Vadovaujantis Taisyklių 105.5 punktu, nebuitinis gamtinių dujų vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su skirstymo sistemos operatoriumi ar tiekimo įmone už patiektas dujas, suteiktas dujų transportavimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Pažymėta, kad pagal sutartį ieškovė privalo atsiskaityti galiojančiomis kainomis bei tarifais, todėl atsakovė teisėtai apmokestino suvartotas dujas galiojančiomis kainomis.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nebuitinis gamtinių dujų vartotojas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - VERT) praktika, nurodyta ieškovės, ginčo atveju netaikytina. Vertinant tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo (nebuitinis vartotojas), jo teisėms ginti nėra taikoma silpnesniosios teisinių santykių šalies doktrina, ir jam yra keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai, ir nei viena iš ginčo šalių negali būti laikoma silpnesniąja puse. Šalys sudarė sutartį ir sutiko su visomis sutarties nuostatomis, įskaitant nuostatas dėl suvartotų gamtinių dujų deklaravimo ir atsiskaitymo už suvartotas dujas. Todėl ieškovės prašymas perskaičiuoti atitinkamu laikotarpiu suvartotą gamtinių dujų kiekį bei sutartį pripažinti įvykdyta yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

3. Ieškovė UAB „Linolitas“ pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus. Dublikas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Byloje nėra įrodymų, jog faktiškai visas dujų kiekis būtų buvęs patiektas ir suvartotas viso ginčo laikotarpio paskutinį mėnesį ar dieną. Nuo 2023 m. birželio 1 iki 2023 m. birželio 27 d. į objektą faktiškai nebuvo tiekiamas joks dujų kiekis, todėl ESO nustatyti duomenys neleidžia nustatyti kitokio per ataskaitinį 2023 m. birželio mėn. laikotarpį vartotojui patiekto kiekio kaip 0. Taigi yra akivaizdu, kad ESO nustatytas patiekto ir suvartoto dujų kiekio skirtumas susidarė ne per ataskaitinį 2023 m. birželio mėnesio laikotarpį, o kažkuriuo kitu metu. Trečiojo asmens įrengtas dujų apskaitos prietaisas nefiksuoja dujų suvartojimo realiu laiku ir pagal jį negalima nustatyti, kokie korektoriaus rodmenys buvo kiekvienu konkrečiu mėnesiu, tai nesudaro pagrindo bausti ieškovę ir taikyti išimtinai atsakovei palankų aplinkybių traktavimą.

3.2. Teisės aktų ir Sutarties nuostatos įpareigoja ieškovę atsiskaityti už faktiškai suvartotą energijos kiekį, tačiau nėra nei vienos normos, kurį įpareigotų sumokėti už suvartotą energiją ne pagal faktinio tiekimo ir vartojimo metu galiojusius tarifus, o pagal suvartojimo skirtumo fiksavimo metu galiojusius tarifus. Nesant ginčo, kad 2023 m. birželio mėn. 75 882 m³ dujų nebuvo nei patiekti, nei sunaudoti, ir suvartojimo tikslių kiekių ir laikotarpių negalint pagrįsti istoriniais, konverterio duomenimis (jie nekaupiami), šie duomenys, siekiant išspręsti kilusį ginčą, skaičiuotini pagal kitus išvestinius duomenis.

3.3. Siekiant vartotoją įpareigoti apmokėti už ankstesniais laikotarpiais patiektą dujų kiekį, taikant vėlesnių laikotarpių dujų kainą, kuri yra ženkliai didesnė, UAB „Elektrum Lietuva“ nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, nors faktiškai išlaidos už gamtinių dujų tiekimą, įsigijimą ir pan. tiekėjo būtų patirtos faktinio pateikimo laikotarpiais.

3.4. VERT praktika turi būti taikoma ir nagrinėjamo ginčo atveju, neinterpretuojant taip, kaip atsakovei palankiau. Taigi, dujų tiekėjas laikosi pozicijos, jog už dujas turi būti apmokama taikant jų patiekimo ir suvartojimo metu galiojantį tarifą. Ta pati taisyklė turi būti taikoma tiek tais atvejais, kai nustatomas nedeklaruotas dujų kiekis, tiek ir tais atvejais, kai nustatoma, kad atitinkamas dujų kiekis deklaruotas per didelis, t. y. „į priekį“.

4. Atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ triplike palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Triplikas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Vadovaujantis Taisyklėmis vartotojas, sudaręs sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo, turi pareigą laiku atsiskaityti pagal sutartyje nurodytas galiojančias kainas už faktiškai suvartotą dujų kiekį, nustatytą pagal matavimo priemonės rodmenį, kurį vartotojas turi deklaruoti. Atsakovė vadovaudamasi teisės aktais ir sutartimi, teisėtai ir pagrįstai objekte suvartotas dujas apmokestino sutartyje nurodytomis galiojančiomis kainomis. Ieškovei, kuri yra verslo subjektas, yra keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai, taigi ieškovei turėjo būti žinoma, kokios dujų kiekio matavimo priemonės rodmenys turi būti deklaruojami.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė deklaravo ne korektoriaus, o dujų apskaitos prietaiso rodmenis, kurie neatspindėjo teisingo objekte suvartoto gamtinių dujų kiekio, ieškovei pagal teisės aktų reikalavimus ir sutartį kyla prievolė už objekte suvartotas dujas atsiskaityti pagal sutartyje nurodytą kainą. Sistemiškai vertinant gamtinių dujų vartotojų atsiskaitymo tvarkos teisinį reguliavimą galima teigti, kad teisės aktuose įtvirtintas atsiskaitymas už faktiškai suvartotą gamtinių dujų kiekį pagal atsiskaitymo dieną galiojančias kainas, t. y. kainas, kurios nurodytos sutartyje, yra taikomas tiek buitinių, tiek nebuitinių gamtinių dujų vartotojams.

4.3. Byloje turimi įrodymai patvirtina, jog ieškovė nevykdė teisės aktuose ir sutartyje nurodytų įsipareigojimų, ir šiuo atveju yra taikomi teisės aktuose nustatyti civilinių teisių gynybos būdai, todėl atsakovės vertinimu, šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas nėra taikytinas.

4.4. VERT nuosekliai laikosi pozicijos, kad vartotojas moka už faktiškai suvartotą dujų kiekį pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaito už dujas pagal galiojančias kainas ir tarifus. O ieškovė remiasi tik vienu nutarimu, kuris negali būti laikomas reikšmingu nagrinėjamos bylos atveju.

5. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad ieškovei, kaip naujam vartotojui, buvo įrengtas dujų apskaitos skaitiklis ir atsiųstas pranešimas apie atliktus darbus su nurašymo instrukcijos nuoroda, kuria nukreipiama į nagrinėjamoje byloje pateiktą instrukciją (toliau – Instrukcija), kurioje nurodyta kaip deklaruoti rodmenis. Iš Instrukcijos buvo galimai aiškiai suprasti, kad reikia deklaruoti korektoriaus konvertuotą dujų kiekį, taip pat Instrukcijoje buvo aiškiai nurodyta, kurioje vietoje šis kiekis yra nurodytas ir kaip jis pažymėtas. Pati ieškovė pripažįsta, kad neteisingai deklaravo išnaudotų dujų kiekį.

5.2. Einamuoju laikotarpiu suvartotas gamtinių dujų kiekis nustatomas pagal vartotojo deklaruotus rodmenis arba skirstomojo tinklo operatoriaus, t. y. ESO, nurašytus rodmenis tuo atveju, jeigu užfiksuojamas didesnis suvartotų dujų kiekis negu buvo vartotojo deklaruota. Operatoriui, t. y. ESO, užfiksavus suvartotą gamtinių dujų kiekį, šis kiekis laikomas nustatytu tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kurio metu buvo atliktas patikrinimas, ir turi būti priskiriamas šiam laikotarpiui pritaikant galiojančius tarifus ir kainas. Trečiojo asmens nuomone, nėra jokio pagrindo šį ESO 2023 m. birželio mėnesį nustatytą nedeklaruotą 75 882 kub. m dujų kiekį išdėstyti praeities laikotarpiams. Šiuo atveju pati ieškovė tinkamai nevykdė pareigos deklaruoti energijos kiekį ir šios pareigos nevykdymo pateisinimui jokių objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo ieškovės, nėra.

5.3. Šiuo atveju aktualus yra ne VERT išaiškinimas kitoje byloje, o Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą už suvartotas, bet nedeklaruotas dujas, kurios nustato, kad atsiskaitoma pagal operatoriaus fiksuotus suvartojimo kiekius, taigi ir tuo fiksavimo metu galiojančius tarifus.

5.4. Ieškinyje pateikta aritmetika, kas mėnesį deklaruotą suvartotą dujų kiekį dauginant iš koeficiento 4,25227, kuris gaunamas visą konvertuotą dujų kiekį (99 214 kub. m) padalijus iš ieškovės kas mėnesį deklaruoto nekonvertuoto dujų kiekio (23 332 kub. m), neturi jokio objektyvaus pagrindo ir nėra tiksli.

5.5. Nustačius nedeklaruotus suvartotos energijos kiekius, Taisyklės nustato, kad atsiskaitymas turi vykti pagal operatoriaus patikrinimo metu nustatytus kiekius, taigi ir tokio nustatymo metu galiojančius tarifus. Priešingas Taisyklių nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek kitoms Taisyklių nuostatoms, tiek teisingumo ir sąžiningumo principams.

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovas už objekte atitinkamu laikotarpiu suvartotas dujas turėjo atsiskaityti pagal dujų kiekio apskaitos priemonę – korektorių. Esamu atveju, nebuitiniams vartotojams turėtų būti taikomas toks pats kainos apskaičiavimo metodas kaip ir buitiniams vartotojams, kuris numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtintame Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 46 punkte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės UAB „Linolitas“ ieškinį atmetė.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, įsipareigojo atsiskaityti laiku, nurodytais terminais už faktiškai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą dujų kiekį pagal dujų kiekio matavimo priemones. Ieškovė yra verslo subjektas, o ne buitinis vartotojas, todėl nežinojimas, kad už objekte suvartotas dujas ji turi atsiskaityti ne pagal dujų apskaitos prietaisą (toliau – ir DAP), o pagal korektorių, nesudaro pagrindo ieškovę vertinti kaip buitinį vartotoją, nes ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesnio atidumo, žinojimo ir rūpestingumo reikalavimai. Nors teisės aktai tiesiogiai nenustato, kokios kainos ir tarifai turi būti taikomi už perskaičiuotus gamtinių dujų kiekius juos neteisingai deklaravus, tačiau taikant teisės aktų analogiją atsižvelgiant į Energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 46 punktą, numatantį, kad buitinis vartotojas už patiektas, bet sutartyje nustatytu terminu neapmokėtas, dujas moka mokėjimo dieną galiojančiais dujų tarifais (kainomis), išskyrus atvejus, kai turi būti mokama dujų tarifais (kainomis), galiojusiais matavimo priemonės rodmenų fiksavimo (skolos nustatymo) dieną, byloje nagrinėjamos susidariusios situacijos kontekste toks pat kainos apskaičiavimo metodas taikytinas ir ieškovės atžvilgiu.

7.2. Teismas, ieškovės teiginius apie tai, jog deklaruodavo dujų skaitiklio rodmenis, o ne skydinėje esančio, tačiau nesimatančio dujų tūrio perskaičiavimo skaitiklio (korektoriaus) rodmenis, nes nebuvo išsamiai instruktuota, laikė nepagrįstais ir atmetė, nes būdama atidžiu ir rūpestingu verslo subjektu ieškovė turėjo pareigą ir galėjo kreiptis į atsakovę dėl instrukcijos išaiškinimo.

7.3. Atsakovė, išrašydama mokėjimo dokumentus už suteiktas paslaugas, vadovavosi išimtinai teisės aktuose ir Sutarties bendrojoje dalyje nustatytais rodmenų pateikimo būdais ir atsiskaitymų tvarka, pagrįstai vadovaudamasi Taisyklių 109 punkto nuostata, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas, Taisyklių 120 punkto nuostata, kad nebuitinis vartotojas už suvartotas dujas moka tiekimo įmonei pagal šios įmonės pateikiamą mokėjimo dokumentą (sąskaitą), Taisyklių 108.3 papunkčiu, numatančiu, kad patiekto elektros energijos kiekio ir (ar) rodmenų tikslinimai ir perskaičiavimai pasibaigusiame ataskaitiniame laikotarpyje negalimi. Jei perskaičiavimo laikotarpis neviršija einamojo ataskaitinio laikotarpio ribų, perskaičiuotas patiektos elektros energijos kiekis yra įtraukiamas į einamojo mėnesio priskaitymą. Taigi, operatoriui patikrinus buitinio vartotojo EAP ir nustačius didesnį faktiškai suvartotos elektros kiekį nei buvo deklaruota vartotojo, visas nustatytas elektros kiekis priskirtinas einamajam ataskaitiniam laikotarpiui, kai buvo atliktas EAP patikrinimas ir pritaikomos šiuo laikotarpiu galiojusios elektros kainos, laikant jog atlikus EAP patikrinimą buvo užfiksuotas einamuoju laikotarpiu suvartotas elektros kiekis. Kai atlikus EAP patikrinimą nustatomas mažesnis faktinis suvartotos elektros kiekis nei vartotojo deklaruotasis, operatorius turi atlikti suvartotos elektros kiekio perskaičiavimą už laikotarpius, kai buvo netiksliai deklaruojamas elektros kiekis ir pritaikyti šiais laikotarpiais galiojusias elektros kainas. Nurodytas reglamentavimas netaikomas kai elektros apskaita neveikė tinkamai ne dėl buitinio vartotojo kaltės.

7.4. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo (nebuitinis vartotojas) ir jos teisėms ginti netaikoma silpnesniosios teisinių santykių šalies doktrina. Ieškovei yra keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Abi sutarties šalys yra lygiavertės – verslininkai, todėl nei viena ginčo šalis negali būti laikoma silpnesniąja puse. Juolab, kad Sutarties I dalyje numatyta, jog sudarydamos Sutartį abi šalys patvirtino sutinkančios, kad būtų taikomos Sutarties II dalies Bendrosios nuostatos (neatskiriama Sutarties dalis). Taigi, ieškovę, kaip lygiavertę sutartinių teisinių santykių su atsakove šalį, Sutarties sudarymo metu tenkino ir ji sutiko su visomis Sutarties nuostatomis, įskaitant nuostatas dėl suvartotų gamtinių dujų deklaravimo ir atsiskaitymo už suvartotas dujas.

7.5. Nagrinėjamoje byloje ieškovei neįrodžius savo keliamų reikalavimų dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, atsižvelgiant į tai, kad jai kaip verslo subjektui yra keliami didesnio atidumo, žinojimo ir rūpestingumo reikalavimai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Linolitas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčui taikė Elektros energijos tiekimo taisyklių nuostatas, kadangi ginčas yra kilęs ne iš elektros energijos, bet iš gamtinių dujų tiekimo teisinių santykių tarp dujų tiekėjo ir nebuitinio vartotojo. Elektros energijos tiekimo taisyklės dujų tiekimo teisiniams santykiams netaikytinos.

8.2. Ieškovė nėra buitinis vartotojas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Aprašo 46 punktu, kaip pagrindu nustatytą suvartotų dujų kiekio skirtumą apmokestinti 2023 m. birželio mėnesį galiojusiu tarifu. Analogija negalėjo būti taikoma, kadangi teisės aktas labai aiškiai išskiria ir numato skirtingas taisykles buitinių ir nebuitinių vartotojų atžvilgiu.

8.3. Pirmosios instancijos visiškai nesiaiškino sutarties turinio ir jo netaikė byloje. Kadangi yra neginčijama, kad 75 882 m³ gamtinių dujų ieškovei nebuvo patiekti per ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2023 m. birželio mėnesį, būtent šį mėnesį galiojusio tarifo taikymas jam apmokestinti yra neatitinkantis nei faktinių aplinkybių, nei Sutartyje numatytos tvarkos. Teisės aktai nenumato, kad nebuitinio dujų vartotojo atžvilgiu nustatytas suvartotų dujų skirtumas turi būti apmokestintas jo nustatymo metu galiojusiu tarifu. Tokio principo nenumato ir jokia sutartinė nuostata. Priešingai, sutarties nuostatos teisę išrašyti sąskaitą ir apmokėjimo pareigą sieja su per ataskaitinį laikotarpį patiektu dujų kiekiu. Ataskaitiniam laikotarpiui esant apibrėžtam vienu kalendoriniu mėnesiu – sutarčių aiškinimo principai suponuoja išvadą, kad patiektas dujų kiekis turi būti apmokestinamas pagal jų patiekimo nebuitiniam vartotojui metu galiojusį tarifą.

8.4. Teismas visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė dėjo visas pastangas duomenims patikslinti, tačiau atsakovė su ESO į tai neatsižvelgė. Šias teisiškai reikšmingas aplinkybes spręsdamas ginčą visiškai ignoravo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog viso nustatyto kiekio suvartojimas per ataskaitinį 2023 m. birželio mėnesį buvo objektyviai neįmanomas, atsižvelgiant į technines ieškovės šildymo katilo savybes. Ieškovė su ieškiniu pateikė detalius skaičiavimus, pagal kuriuos kas mėnesį deklaruotas suvartotas kiekis (pagal Skaitiklio rodmenis) dauginamas iš koeficiento 4,25227. Jis gaunamas visą konvertuotą dujų kiekį (99 214 m³) padalijus iš ieškovės kas mėnesį deklaruoto nekonvertuoto dujų kiekio (23 332 m³). Atitinkamai šiuo koeficientu padidinat kas mėnesį ieškovės deklaruotą kiekį pagal skaitiklio rodmenis, visas susidaręs skirtumas (75 882 m³) atitinkamomis proporcijomis pasiskirsto pagal faktinius dujų vartojimo laikotarpius ir apimtis. Teismas neįvertino Lietuvos Energetikos Instituto šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymų laboratorijos išvados, dėl suvartotų gamtinių dujų kiekio perskaičiavimo, neatsižvelgė į išvadą parengusio asmens parodymus, duotus teisme. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei sumontuotas dujų korektorius kaupė istorinius vartojimo duomenis už 5 metus. Teismas turėjo pripažinti faktą, kad atsakovės patiekė ieškovei 75 882 m³ gamtinių dujų trejų metų laikotarpiu, šildymo sezonų metu, konkrečiais ataskaitiniais laikotarpiais galiojant skirtingiems dujų tarifams.

8.5. Ieškovė niekada nesilaikė pozicijos, jog klaidingos instrukcijos kaip deklaruoti rodmenis pateikimas turėtų sudaryti pagrindą jos statusą prilyginti buitiniam vartotojui. Tačiau įrodymai, rodantys, kad ieškovei nebuvo pateikta teisinga instrukcija, kaip deklaruoti suvartojimo duomenis, yra svarbūs sprendžiant ginčą. Jie patvirtina, kad ieškovė deklaravo rodmenis pagal gautas instrukcijas, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už Sutarties pažeidimą ir / ar turinčia prisiimti visas neigiamas to pasekmes. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ieškovės byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad tokia instrukcija ieškovei niekada nebuvo pateikta, nors ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant ginčą. Ieškovė veikė taip, kaip buvo nurodyta jai pateiktoje instrukcijoje: t. y. deklaravo skaitiklio duomenis iki kablelio.

8.6. Nesant jokių norminių ar sutartinių nuostatų, numatančių, kad nustatytas suvartoto kiekio skirtumas turi būti apmokestinamas jo nustatymo metu galiojančiu tarifu, būtent tokio pricipo taikymas teismui motyvuojant netinkamu sutarties vykdymu, reiškia faktinį civilinės atsakomybės taikymą ieškovės atžvilgiu tam nesant sąlygų. Net jei netikslus vartojimo duomenų deklaravimas ir būtų laikomas sutartinių pareigų pažeidimu, civilinės atsakomybės prasme sutarties ir teisės aktų nuostatos nepagrindžia susidariusio skirtumo apmokestinimo didžiausiu tarifu. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios sutartinės nuostatos numato: šalis atsako tik už tiesioginius nuostolius, kuriuos padarė kitai šaliai šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu. Civilinė atsakomybė kaip pasekmė už teisingą vartojimo duomenų deklaravimo pareigos ir mokėjimo už patiektas dujas ir suteiktas skirstymo paslaugas nevykdymą apskritai galėtų apimti tik tiesioginių tiekėjo nuostolių, skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, bet ne dujų vartojimo skirtumo apmokestinimą didžiausiu viso sutartinių santykių metu buvusiu tarifu. Tokio principo taikymas, kaip sankcija už sutarties netinkamą vykdymą sprendimu, ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir lemia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, kadangi jos faktinės išlaidos už gamtinių dujų tiekimą, įsigijimą ir pan. buvo patirtos faktinio dujų pateikimo laikotarpiais, kai dujų įsigijimo (ir pardavimo) kaina buvo ženkliai mažesnė. Tuo tarpu viso šio, tris metus tiekto, dujų kiekio traktavimas parduotu atsakovei 2023 m. birželio mėnesį ir apmokestinimas tuo metu galiojusiomis kainomis akivaizdžiai sukuria nepagrįstą naudą atsakovei.

9. Atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Linolitas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, neva atsakovės reikalavimas apmokėti sąskaitą yra nepagrįstas. Vertinant CK 6.388 straipsnio 1 dalį, Sutarties 5.1, 5.2 ir 13.2 punktus, Taisyklių 63, 105.4, 105.5 punktus, spręstina, kad juose aiškiai įtvirtinta nebuitinio vartotojo pareiga atsiskaityti už patiektas ir suvartotas gamtines dujas, kurių kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Pažymėta, kad teisės aktai nustato išimtinę pareigą vartotojui, o ne tiekėjui užfiksuoti faktinius ir teisingus dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis ir juos pateikti (deklaruoti) tiekimo įmonei. Gamtinės dujos yra prekė, už kurią vartotojai moka sutartyje nurodytą kainą. Apskaičius nedeklaruotą dujų kiekį galiojo 2022 m. lapkričio 8 d. sutartis, kurioje nurodyta gamtinių dujų kaina 159,50 Eur/MWh, kitos sutartys jau negaliojo, todėl dujų kaina negali būti apskaičiuota nebegaliojusių sutarčių kainomis.

9.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nedeklaruotas gamtinių dujų kiekis objekte buvo suvartotas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. birželio 27 d. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimą einamuoju laikotarpiu suvartotas gamtinių dujų kiekis nustatomas pagal vartotojo deklaruotus apskaitos prietaiso rodmenis arba skirstomojo tinklo operatoriaus nurašytus rodmenis tuo atveju, jeigu užfiksuojamas didesnis suvartotų dujų kiekis, negu buvo vartotojo deklaruota. Todėl ESO 2023 m. birželio mėnesį užfiksavus suvartotą 75 882 kub. m gamtinių dujų kiekį, šis kiekis laikomas nustatytu tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kurio metu buvo atliktas patikrinimas, ir turi būti priskiriamas šiam laikotarpiui pritaikant galiojančius tarifus ir kainas.

9.3. Atsakovė pažymi, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesni atidumo, žinojimo ir rūpestingumo reikalavimai. Pagal Taisyklių 105.20 punktą ieškovė, kaip nebuitinis vartotojas, turėjo paskirti už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė, klaidingai deklaruodama gamtinių dujų kiekius, šių reikalavimų tinkamai nesilaikė. Taip pat ieškovė galėjo kreiptis į trečiąjį asmenį ar atsakovę, jeigu nebuvo aiški deklaravimo tvarka, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Ieškovės teiginiai, kad dėl nežinojimo, kaip turi būti deklaruojamas suvartotas gamtinių dujų kiekis, ji negali būti laikoma pažeidusia sutartines prievoles, yra visiškai nepagrįsti. Civilinėje teisėje galioja principas, nustatantis, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovė pažymėjo, kad Sutarties Priede Nr. 1 yra aiškiai nurodyta, kad ieškovės objekte dujų slėgis yra 3.000 mbar. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė už objekte atitinkamu laikotarpiu suvartotas dujas turėjo atsiskaityti pagal dujų kiekio matavimo priemonę – korektorių.

9.4. Teismas sprendime remiasi VERT išvadoje nurodytais argumentais dėl atsiskaitymo už faktiškai suvartotas, bet nedeklaruotas dujas. Teismas papildomai nepasisakė dėl buitinių ir nebuitinių vartotojų pareigų, ir, aptardamas teisinį reguliavimą, aiškiai nurodė, kokios yra nebuitinių vartotojų pareigos, remdamasis Taisyklių nuostatomis. Taigi teismas rėmėsi VERT išvada tik tuo aspektu, kuris susijęs su atsiskaitymu už gamtines dujas. VERT nuosekliai laikosi pozicijos, kad vartotojas moka už faktiškai suvartotą dujų kiekį pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaito už dujas pagal galiojančias kainas ir tarifus. Galima konstatuoti, kad tiek buitiniams, tiek nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams taikomas analogiškas teisinis reguliavimas, t. y. bendrasis principas, kad už suvartotas, bet sutartyje nustatytu terminu neapmokėtas gamtines dujas, vartotojas atsiskaito tuo metu galiojančiais dujų tarifais. Taisyklių 105.5 punkto nuostatose yra pakankamai aiškiai įtvirtintas reikalavimas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas atsiskaityti su tiekimo įmone už patiektas dujas, ir priešingas Taisyklių nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek kitoms Taisyklių nuostatoms, tiek teisingumo ir sąžiningumo principams.

9.5. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, t. y. tam nėra visų būtinų išdėstytų sąlygų, kad toks institutas galėtų būti taikomas. Priešingai nei teigia ieškovė, neatsiskaičius su atsakove už suvartotas gamtines dujas, ši suma būtų laikytina atsakovės patirtais nuostoliais, kurių atsiradimas susijęs išimtinai su ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Ieškovės objekte nėra įrengtas dujų apskaitos prietaisas, turintis nuotolinio duomenų nuskaitymo funkciją, todėl atsakovė dėl šių objektyvių priežasčių neturi galimybės nustatyti, kada faktiškai objekte buvo suvartotas ieškovės nedeklaruotas gamtinių dujų kiekis. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nedeklaruotas gamtinių dujų kiekis objekte buvo suvartotas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. birželio 27 d. Ieškovė daro tiktai niekuo nepagrįstą prielaidą, kad šis gamtinių dujų kiekis buvo suvartotas minėtu laikotarpiu. Pati ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

10. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju 75 882 kub. m dujų kiekis laikomas 2023 m. birželio mėn. pristatytu ir apskaitytu Taisyklių 110¹.3 punkte nustatytu atveju (pagrindu) – ESO, kaip dujų skirstymo operatoriui, 2023 m. birželio mėn. patikrinus dujų apskaitos prietaisą (jame įrengtą korektorių) ir nuo paskutinio apeliantės deklaravimo nustačius suvartotą 75 882 kub. m dujų kiekį. Tuo pagrindu atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2023 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija: ELE Nr. 103647083167 2023 m. birželio mėnesiui už apskaitytą 75 882 kub. m dujų kiekį išrašė pagal 2023 m. birželio mėn. galiojusias kainas. Pagal sudarytą sutartį atsakovė anksčiau tokio dujų kiekio apeliantei nepardavė, o apeliantė nenupirko.

10.2. Aprašo 46 punktas aiškiai nustato, kad buitinis vartotojas už patiektas, bet sutartyje nustatytu terminu neapmokėtas, dujas moka mokėjimo dieną galiojančiais dujų tarifais (kainomis). Aprašo 46 punkto nuostata pagal analogiją taikytina ir nebuitiniams vartotojams, t. y. kokia yra ieškovė. Aiškinti kitaip nėra jokio teisinio pagrindo, t. y. nėra jokio pagrindo nebuitiniams vartotojams, kuriems taikomi didesni standartai ir kurie dujų tiekimo santykiuose dalyvauja kaip lygiaverčiai subjektai, nustatyti kitokią palankesnę atsiskaitymo už neapmokėtas dujas tvarką nei buitiniams vartotojams, kurie pagal vartojimo sutarčių teisinį reguliavimą yra laikomi silpnesniąja teisinių santykių šalimi, ir teisės aktuose papildomai nustatomos buitinių vartotojų apsaugos priemonės.

10.3. Ieškovė, prašydama perskaičiuoti dujų kiekį ir kainą, vadovaujasi su atsakove sudarytose 2020 m. gegužės 26 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyse nustatytomis kainomis, kurios 2023 m. birželio mėnesį 75 882 kub. m gamtinių dujų kiekio nustatymo metu jau buvo pasibaigusios, t. y. šios sutartys, o kartu ir jose nustatytos kainos nebegaliojo. Šioje byloje ginčo dėl minėtų sutarčių pažeidimų nėra. Taip pat nėra jokio ginčo, kad minėtos sutartys yra tinkamai įvykdytos, visus atsiskaitymus pagal šias sutartis ieškovė yra atlikusi. Todėl šio ginčo atveju minėtos sutartys yra visiškai neaktualios ir neturi jokios teisinės reikšmės.

10.4. Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklės yra neatskiriama Gamtinių dujų skirstymo paslaugų sutarčių dalis. Naudojimosi taisyklių 132 punkte nurodyta, kad jeigu pasibaigus metams nė viena skirstymo sutarties šalis per aukščiau nurodytus laikotarpius raštu nepateikia pasiūlymų tikslinti duomenis, pagal kuriuos buvo atlikti mokėjimai, laikoma, kad už praėjusius metus visi atsiskaitymai yra įforminti ir įvykdyti teisingai. Taigi, vadovaujantis šia Naudojimosi taisyklių nuostata, laikytina, kad už 2021 ir 2022 metus apskaityti ieškovės suvartoti dujų kiekiai ir už jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įforminti ir įvykdyti teisingai. 2023 m. birželio mėn. užfiksuoto suvartoto 75 882 kub. m dujų kiekio nėra jokio pagrindo priskirti ankstesniems metams ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras pagal tuo metu galiojusias kainas.

10.5. Aiškinti kitaip, nei tai išaiškinta ir taikoma elektros energijos tiekimo santykiuose, dujų tiekimo santykiuose, kur suvartotas dujų kiekis apskaitomas ir sąskaitos išrašomos iš esmės analogiška tvarka kaip ir elektros energijos tiekimo santykiuose, nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad analogiško pobūdžio energijos tiekimo santykiai, kur taikoma ta pati suvartoto energijos kiekio apskaitymo ir atsiskaitymo už suvartotą energiją tvarka, turi būti aiškinama vienodai. Priešingu atveju, tai neatitiktų visų asmenų lygybės principo, pagal kurį visi asmenys, esantys tokioje pačioje padėtyje, turi būti traktuojami vienodai.

10.6. Pažymėta, kad Taisyklių 129 punkto pagrindu PVM sąskaitą faktūrą būtų galima koreguoti, jei joje būtų klaida ar duomenys, kurių pagrindu sąskaitą išrašyta, pasikeistų. Nagrinėjamu atveju atsakovės 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija: ELE Nr. 103647083167 už 2023 m. birželio mėn. nustatytą suvartotą 75 882 kub. m dujų kiekį išrašyta teisėtai ir pagrįstai. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokios klaidos. Duomenys, kurių pagrindu ši sąskaita išrašyta, t. y. nustatytas suvartotas 75 882 kub. m dujų kiekis, taip pat nėra pasikeitę.

10.7. Šioje byloje taip pat nereikšmingi apeliantės teiginiai, kad neva dujų korektorius (konvertorius) kaupė istorinius vartojimo duomenis už 5 metus. Net korektoriui (konvertoriui) kaupiant tam tikrus dujų suvartojimo rodmenis, kiekis negali būti apskaitytas vadovaujantis apskaitos prietaiso vidinės atminties duomenimis – teisės aktai tokios galimybės nenustato. Nagrinėjamu atveju pagal Taisyklių 105.20 punktą būtent apeliantė, kaip nebuitinis vartotojas, t. y. subjektas, vartojantis dujas verslo vykdymo poreikiams, turėjo paskirti už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274, ir Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220, nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovei jokia civilinė atsakomybė nebuvo pritaikyta – Sutarties pažeidimas nekonstatuotas. Apeliantei tiesiog buvo išrašyta 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija: ELE Nr. 103647083167 už 2023 m. birželio mėn. apskaitytą dujų kiekį, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir teisės aktų nustatyta tvarka. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti šiuo atveju nėra būtinų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Linolitas“ ir atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ 2020 m. gegužės 26 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. 10334998072, pagal kurią atsakovė tiekė gamtines dujas ieškovei nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2022 m. sausio 1 d. už 10,50 Eur/MWh kainą, kurias ji naudojo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymui, pasirinktas nutrūkstamas dujų tiekimo būdas. Numatyti dujų perdavimo pajėgumai 14,52 (MWh/parai/metams), planuojamas suvartoti kiekis 1150 MWh (šios sutarties 1.6 – 1.8, 1.14, 1.17 punktai, Priedai Nr. 1 ir 2). Priede Nr. 3 nurodyta, kad ieškovė nepriklauso pažeidžiamų vartotojų grupei.

15. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 3 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. 10334998072, pagal kurią atsakovė tiekė gamtines dujas ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už 68,72 Eur/MWh kainą į tą patį Objektą (šios sutarties 1.6 ir 1.7 punktai, Priedas Nr. 1). Pagal priedą Nr. 2 numatyta, kad ieškovei bus patiekta 1000 MWh dujų.

16. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10334998072 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė tiekė gamtines dujas ieškovei nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. už 159,50 Eur/MWh kainą į Objektą. Numatyti dujų perdavimo pajėgumai 0,75 (MWh/parai/metams), planuojamas suvartoti kiekis 2023 m. tiekiamas dujų kiekis numatytas 145 MWh (šios sutarties 1.6 – 1.8, 1.14, 1.17 punktai, Priedai Nr. 1 ir 2).

17. Instrukcijoje, kurioje teikiami duomenis kaip deklaruoti suvartotų dujų kiekį (toliau – ir Instrukcija), nurodoma, kad jeigu įrengtas tik membraninis dujų skaitiklis, tai tokiu atveju reikia atsiskaityti pagal įrengto skaitiklio rodmenis, o esant sumontuotai apskaitos sistemai (rotacinis arba turbininis dujų skaitiklis su dujų tūrio kompiuteriu – korektoriumi), deklaruoti rodmenį tik korektoriaus indikuojamą koreguotą dujų tūrį.

18. 2023 m. birželio 27 d. dėl pasibaigusio metrologinės patikros termino AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ įrengė naują dujų tūrio perskaičiavimo skaitiklį Objekte ir nustatė 75 882 kubinių metrų nedeklaruotą dujų kiekį.

19. Atsakovė 2023 m. birželio 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 103647083167, pagal kurią už tiektas gamtines dujas 2023 m. birželio mėn., ieškovė turėjo sumokėti 168 237,72 Eur iki 2023 m. liepos 20 d. Šios sąskaitos detaliame paskaičiavime nurodyta, kad 2023 m. birželio 30 d. viršyti ilgalaikiai perdavimo pajėgumai 780 824 MWh, o deklaruotas gamtinių dujų kiekis 75 882 m³ , bendras kiekis 803 324 MWh.

20. 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl dujų sąskaitos perskaičiavimo pagal ieškovės pateiktą perskaičiavimo lentelę.

21. Ieškovė 2023 m. spalio 2 d. pervedė atsakovei 94 352,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – ELE103647083167.

22. Atsakovė 2023 m. spalio 11 d. išsiuntė ieškovei įspėjimą dėl skolos neapmokėjimo, kuriame nurodyta, kad šiai dienai ieškovė yra neapmokėjusi 73 885,22 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 103647083167. Atsakovė 2023 m. spalio 18 d. pateikė ieškovei priminimą dėl neapmokėtos skolos ir galimo elektros tiekimo nutraukimo, taip pat 2023 m. spalio 26 d. pateikė įspėjimą dėl planuojamo elektros tiekimo nutraukimo, kuriuo reikalavo sumokėti 73 885,22 Eur skolą.

23. Tarp šalių byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi mokėti už nedeklaruotą gamtinių dujų kiekį pagal tokio fakto nustatymo metu galiojančią sutartinę kainą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad ieškovė turi atsiskaityti pagal nedeklaruotų gamtinių dujų nustatymo metu galiojusios sutarties kainas, todėl ieškinį dėl prievolės atsiskaityti pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 103647083167 pripažinta įvykdyta atmetė.

Dėl gamtinių dujų kainos, taikytinos nebuitiniam vartotojui, nustačius nedeklaruotą gamtinių dujų kiekį

24. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties šalis pasiūlo sudaryti naują sutartį, tai šalių santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesnės sutarties sąlygos (CK 6.384 straipsnio 3 dalis). Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos ir aprūpinant vartotojus dujomis, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę (CK 6.391 straipsnis).

25. Gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir GDĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys ir su buitiniais vartotojais sudaromos gamtinių dujų tiekimo sutartys yra viešosios sutartys. Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, 8 punkte nustatyta, kad vartoti dujas galima tik Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius atitinkamas sutartis. Vartotojų ir tiekimo įmonių tarpusavio santykiai nustatomi jų sudaromomis Dujų pirkimo-pardavimo sutartimis arba Dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartimis, Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašu (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) ir Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašu (Taisyklių 1 priedo 7 punktas), Taisyklėmis. Draudžiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti dujas be atitinkamos sutarties ar nesilaikant sutarties sąlygų.

26. Nebuitinis gamtinių dujų vartotojas pagal GDĮ 2 straipsnio 55 dalį yra vartotojas, perkantis gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms. Nebuitinis vartotojas privalo: prieš pradėdamas vartoti dujas, sudaryti Taisyklių 22 punkte nurodytas sutartis, tarp jų kai asmuo ketina pirkti dujas skirstymo sistemos pristatymo vietoje – Dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su tiekimo įmone (Taisyklių 105.1 ir 22.2 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė sudarė Sutartį su atsakove kaip nebuitinė gamtinių dujų vartotoja, dujas vartojanti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymui. Ginčo byloje, kad ieškovė yra nebuitinė vartotoja, nėra.

28. Sutarties bendrosiose sąlygos nustatyta, kad šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Gamtinių dujų įstatymo, Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais (Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punktas).Tuo atveju, jei kuri nors šioje Sutartyje pateikiama sąvoka nėra aiški ir ji nėra paaiškinta šioje Sutartyje, sąvoka turi būti suprantama taip, kaip 13.2. punkte nurodytuose teisės aktuose (Sutarties bendrųjų sąlygų 13.3 punktas). Iš bendrųjų sąvokų apibrėžimų matyti, kad Sutarčiai taikomos ir 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 13 ,,Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, naudojimosi Skirstymo sistemos operatoriaus gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklės (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 ir 1.5 punktai). Taigi šie teisės aktai ieškovei turėjo būti žinomi.

29. Taisyklių 105.20 punkte nustatyta, kad nebuitinis vartotojas privalo paskirti už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 21 ir 22 punktai). Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Energetikos ministro 2012 m. gegužės įsakymu Nr. 1-82, 59 punkte nustatyta, kad nebuitiniai vartotojai, turintys 100 kW ir didesnės bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, turi paskirti už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad jai priklausantys dujiniai įrenginiai yra didesnės nei 100 kW galios. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo 2021 m. sausio 28 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovė turi keturis dujinius įrenginius „De Dietrich C230-210ECO“ kurių galia po 217 kW. Taigi vadovaujantis Taisyklėmis ieškovė turėjo paskirti atsakingą asmenį, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo paskirtas asmuo, kuris yra atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent šis asmuo būtų žinojęs (turėjęs žinoti), kokius duomenis (kokio prietaiso) reikia deklaruoti pagal Sutartį.

31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 444 punkte nustatyta, kad pasirenkant dujų skaitiklį turi būti atsižvelgiama į 27 ir 28 lenteles. 28 lentelės 6 punkte nurodyta, kad ten, kur slėgis yra didesnis nei 300 mbar, suvartotoms dujoms apskaityti yra įrengiamas dujų skaitiklis su dujų tūrio korektoriumi, perskaičiuojančiu dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą, dujų slėgį ir dujų spūdimą. Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245, 72 punkte nustatyta, kad dujų kiekis išmatuojamas matavimo priemonėmis, kurios apibrėžtos 10.5 punkte – gamtinių dujų kiekio matavimo priemonė yra gamtinių dujų skaitiklis, dujų tūrio korektorius, tūrio konvertavimo įtaisas, kurie naudojami dujų kiekiui matuoti. Konkrečiam vartotojui ar objektui patiektų dujų kiekis nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančių matavimo priemonių rodmenis, jeigu teisės aktuose ar sutartyse su vartotojais nenumatyta kitaip (Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo 7 punktas).

32. Paskirstytų dujų kiekis skirstymo sistemoje per ataskaitinį laikotarpį atsiskaitymui už skirstymo paslaugas sistemos naudotojui nustatomas sumuojant paskirstytus dujų kiekius, naudojant sistemos naudotojų deklaruotus priimtus (suvartotus) dujų kiekius iš nebuitinių vartotojų nekasdienės apskaitos vietų (Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo 63.2 punktas). Patiektų dujų kiekio apskaitą vykdo dujų įmonės ir vartotojai teisės aktų bei dujų pirkimo-pardavimo ar dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka (Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo 6 punktas).

33. Taisyklių 105.4 punkte nustatyta, kad nebuitinis vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba keičiant dujų tiekimo įmonę užfiksuoti faktinius, teisingus dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis ir pateikti (deklaruoti) tiekimo įmonei ar skirstymo sistemos operatoriui, prie kurio prijungta vartotojo dujų sistema (jeigu su skirstymo sistemos operatoriumi sudaryta sutartis). Rodmenų pateikimo forma ir būdas (paštu, per kurjerį, faksu, elektroniniu paštu, mokėjimo dokumente ar pan.), nustatomas sutartyje. Taisyklių 110 punkte nustatyta, kad vartotojas už suvartotas dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas atsiskaito pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis ir (ar) kitais teisės aktuose, Taisyklėse, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse (Taisyklių 1 priedo 11 punktas), Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų apraše (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) ar sutartyje nurodytais būdais.

34. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad per ataskaitinį laikotarpi konkrečiose Dujų pristatymo vietose (Objektuose) suvartotą dujų kiekį vartotojas tiekėjui praneša deklaruodamas pagal Sutarties II dalies 6 skyrių. Vartotojas, turintis nekasdienę apskaitos vietą, dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis turi pranešti tiekėjui ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną iki 21 val., pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą dujų kiekį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.2 punktas). Sutartyje konkrečiai nėra nurodyta, kokios matavimo priemonės duomenys privalo būti deklaruojami.

35. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad informaciją kaip deklaruoti sunaudotą gamtinių dujų kiekį ieškovė gavo iš trečiojo asmens ESO. Trečiojo asmens teiktoje Instrukcijoje nurodoma, kad jeigu įrengtas tik membraninis dujų skaitiklis, tai tokiu atveju reikia atsiskaityti pagal rengto skaitiklio rodmenis, o esant sumontuotai apskaitos sistemai (rotacinis arba turbininis dujų skaitiklis su dujų tūrio kompiuteriu – korektoriumi), deklaruojamas rodmuo tik nurodantis korektoriaus indikuojamą koreguotą dujų tūrį.

36. Apeliantė teigia, kad teikė duomenis pagal skaitiklio rodmenis, kadangi tokius rodmenis ir buvo nurodyta deklaruoti, todėl klaida negali būti pagrindu nubausti, taikant Sutartyje nustatytą kainą, o ne išskaidant nedeklaruotą dujų kiekį per visą dujų naudojimo laikotarpį nuo 2021 metų iki nedeklaravimo faktą nustatymo dienos.

37. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartį sudarė du juridiniai asmenys ir ji šalims turi įstatymo galią (CK 1.189 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju negalima nei vienos iš Sutarties šalies laikyti silpnesniąja. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei, juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę-komercinę veiklą, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Paminėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Atsižvelgiantį į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje teiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovei turėjo būti žinoma, kokia dujų matavimo sistema yra sumontuota jos objekte, todėl, net jei ir daryti prielaidą, kad 2021 metais, ieškovei pradėjus naudoti dujas objekte buvo pateiktas vienas trečiojo asmens Instrukcijos lapas, ieškovė, privalėjusi paskirti atsakingą asmenį, kuris atestuotas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo suprasti, kad įrengus objekte dujų skaitiklį su dujų tūrio korektoriumi, kaip to reikalauja Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės, pirmasis Instrukcijos lapas negali būti taikomas, kadangi jis taikomas tik esant įrengtam membraniniam dujų skaitikliui. Apeliantė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, galėjo kreiptis į atsakovę ar trečiąjį asmenį dėl Instrukcijos paaiškinimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Todėl apeliantės teiginiai, kad nežinojimas pašalina jos atsakomybę dėl Sutarties pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Instrukcijoje tiesiogiai nurodant, kad esant sumontuotai apskaitos sistemai (rotacinis arba turbininis dujų skaitiklis su dujų tūrio kompiuteriu – korektoriumi), deklaruoti reikia korektoriaus indikuojamą koreguotą dujų tūrį, apeliantės argumentai apie nežinojimą kaip deklaruoti suvartotą dujų kiekį atmestini kaip nepagrįsti.

38. Vertinant apeliantės argumentus dėl Sutarties turinio aiškinimo, pirmiausia pažymėtina, kad tiesiogiai Sutartyje nėra numatyta, kokia kaina mokama už patiektą, tačiau nedeklaruotą gamtinių dujų kiekį. Paminėtina, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022 34 punktą).

39. Sutarties bendrųjų nuostatų 1.1 punkte nustatyta, kad ataskaitinis laikotarpis - laikotarpis nuo pirmos mėnesio kalendorinės dienos iki paskutines mėnesio kalendorines dienos. Kiekvienas ataskaitinis laikotarpis prasideda pirmą ataskaitinio laikotarpio dieną 7.00 val. ir baigiasi kito ataskaitinio laikotarpio pirmą dieną 7.00 val. Kaip minėta, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad per ataskaitinį laikotarpi konkrečiose Dujų pristatymo vietose (Objektuose) suvartotą dujų kiekį vartotojas tiekėjui praneša deklaruodamas pagal Sutarties II dalies 6 skyrių. Tiekėjas išrašo ir išsiunčia vartotojui PVM sąskaitą – faktūrą už per ataskaitinį laikotarpį patiektas dujas ir suteiktas dujų perdavimo ir skirstymo paslaugas ne vėliau nei iki l0 kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, kalendorines dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktas). Vartotojas už per ataskaitinį laikotarpį patiektas dujas ir suteiktas dujų perdavimo ir skirstymo paslaugas sumoka tiekėjui pagal tiekėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą iki sutarties I dalyje nurodytos dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Vartotojas, turinti nekasdienę apskaitos vietą, dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis turi pranešti tiekėjui ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną iki 21 val., pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą dujų kiekį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.2 punktas). Suvartotam dujų kiekiui nustatyti Tiekėjas turi teisę naudoti SSO darbuotojų ar jo įgaliotų asmenų užfiksuotus kiekio matavimo priemonių rodmenis, kai šie rodmenys yra gaunami teisės aktais reglamentuotos skirstymo sistemos techninės priežiūros ar patikrinimo metu ir jeigu iš jų yra galimybė nustatyti per ataskaitinį laikotarpį vartotojui patiektą dujų kiekį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas). Vartotojui pateikus tiekėjui neteisingą informaciją apie faktiškai per ataskaitinį laikotarpį suvartotą dujų kiekį arba neteisingus dujų kiekio matavimo priemonės rodmenis, vartotojas moka mokestį už neteisingai pateiktus duomenis (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktas). Be to, šalys susitarė, kad vadovaujasi ir kitais teisės aktais, nurodytais šios nutarties 27 punkte.

40. Apeliantė teigia, kad nutarties 39 punkte nurodytos Sutarties nuostatos turi būti suprantamos kaip reiškiančios, jog patiektas dujų kiekis turi būti apmokestinamas pagal jų patiekimo nebuitiniam vartotojui metu galiojusį tarifą ir teigia, kad nustatytas dujų kiekis nebuvo patiektas 2023 m. birželio mėn., o pateiktas per laikotarpį nuo 2021 metų.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartyje nėra nustatyta, kada laikoma, jog dujų kiekis yra patiektas (pristatytas) ir apskaitytas, tačiau toks reglamentavimas nustatytas Taisyklėse. Taisyklėse nustatyta, jog dujų kiekis laikomas patiektas (pristatytas) ir apskaitytas pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis, jeigu: 1) vartotojas sutartyje nustatytu laiku deklaruoja dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis; 2) dujų kiekio matavimo priemonių su nuotolinio rodmenų nuskaitymo funkcija rodmenis nuotoliniu būdu nuskaito skirstymo sistemos operatorius. Skirstymo sistemos operatorius dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis nuotoliniu būdu nuskaito sutartyje nustatytu ataskaitinių laikotarpių dažnumu ir dalinasi šia informacija su tiekimo įmone ir vartotoju; 3) dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis fiksuoja skirstymo sistemos operatorius arba tiekimo įmonė; 4) sutrikus dujų kiekio matavimo priemonei dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) nustatyta tvarka apskaičiuoja skirstymo sistemos operatorius atlikdamas gamtinių dujų kiekio perskaičiavimą; 5) Taisyklių nustatytais atvejais į vartotojo objektą patiektas (pristatytas) dujų kiekis yra apskaičiuojamas pagal vidutinį vartotojo objekto dujų suvartojimą (Taisyklių 110¹.1 -110¹.5 punktai). Taigi, vadovaujantis Taisyklėmis, dujos laikomos patiektomis tik kai jos yra deklaruojamos vartotojo, skirstymo sistemos operatoriaus ar automatiniu būdu, taip pat sutrikus matavimo priemonėms skirstymo sistemos operatoriui atlikus perskaičiavimą ar pagal vidutinį suvartotą dujų kiekį.

42. Įvertinus 41 punkte nurodytas Taisyklių nuostatas kartu su Sutarties nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad patiektas dujų kiekis turi būti apmokestinamas pagal tuo metu galiojusį tarifą, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kada teisės aktai numato, jog dujų kiekis laikomas patiektas (pristatytas) ir apskaitytas. Šiuo atveju suvartotą gamtinių dujų kiekį fiksavo ESO darbuotojai 2023 m. birželio mėnesį, todėl būtent 2023 m. birželio mėnesį ir laikoma, kad dujos buvo patiektos ir apskaitytos. Kol dujų kiekis nėra deklaruojamas vienu iš Taisyklių 110¹.1 - 110¹.5 punktuose nustatytų atveju, tol jos nėra laikomos patiektomis (pristatytomis). Atitinkamai atsakovė, vadovaudamasi Sutartimi, joje nustatyta kaina ir teisės aktais, pagrįstai už nedeklaruotą 75 882 m³ dujų kiekį 2023 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija ELE Nr. 103647083167.

43. Paminėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punkte nustatyta, kad Naudojimosi Skirstymo sistemos operatoriaus gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklės - taisyklės, kurios taikomos SSO valdomos dujų skirstymo sistemos esamiems ir potencialiems sistemos naudotojams, asmenims, kurių dujų sistemos prijungtos prie SSO sistemos. Nagrinėjamu atveju apeliantės dujų sistema yra būtent prijungta prie skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ sistemos. Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklių 132 punkte nustatyta, kad jeigu pasibaigus metams nė viena skirstymo sutarties šalis per aukščiau nurodytus laikotarpius raštu nepateikia pasiūlymų tikslinti duomenis, pagal kuriuos buvo atlikti mokėjimai, laikoma, kad už praėjusius metus visi atsiskaitymai yra įforminti ir įvykdyti teisingai. Vertinant šią nuostatą galima daryti išvadą, kad būtent visi mokėjimai, šalims neišreiškus pasiūlymų, šių sutarčių galiojimo laikotarpiu, ir visi užfiksuoti duomenys, t. y. deklaruotas dujų kiekis, buvo teisingi, todėl išskaidyti apeliantės nedeklaruotą gamtinių dujų kiekį pagal jau nebegaliojančias sutarčių kainas, tinkamai įvykdytas sutartis, nėra teisinio pagrindo.

44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju gali būti taikoma įstatymo analogija su Aprašo 46 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.). Šiame punkte nurodyta, kad buitinis vartotojas už patiektas, bet sutartyje nustatytu terminu neapmokėtas, dujas moka mokėjimo dieną galiojančiais dujų tarifais (kainomis), išskyrus atvejus, kai turi būti mokama dujų tarifais (kainomis), galiojusiais matavimo priemonės rodmenų fiksavimo (skolos nustatymo) dieną. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju konkrečiai jokia teisės norma (taip pat ir Sutartis) nenurodo, kokia kaina turėtų būti taikoma nebuitiniam vartotojui dujų kiekio nedeklaravimo / netinkamo deklaravimo atveju, tačiau šiuo atveju tai reglamentuoja panašius teisinius santykius numatantis teisės aktas – Aprašo 46 punktas (dujų tiekimo santykiai tarp vartotojo ir tiekimo įmonės). Taikant įstatymo analogiją, galima spręsti, kad ieškovė turėjo atsiskaityti pagal gamtinių dujų kiekio matavimo priemonės rodmenų fiksavimo metu galiojusias Sutarties kainas, o ne prieš tai galiojusias sutartis ir pagal apeliantės pateiktus išvestinius paskaičiavimus.

45. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl prievolės atsiskaityti už patiektą dujų kiekį pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija ELE Nr. 103647083167 pripažintos įvykdyta. Paminėtina, kad prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įvykdžiusi tik dalį prievolės pagal Sutartį, t. y. pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija ELE Nr. 103647083167 sumokėjo tik 94 352,50 Eur, tačiau liko neapmokėjusi 73 885,22 Eur, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė yra įvykdžiusi savo prievolę, atitinkamai ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkintas.

46. Apeliantės argumentai dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ar civilinės atsakomybės jai taikymo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovei gamtinės dujos laikomos pristatytos tik nuo ESO darbuotojų dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų fiksavimo, todėl taikoma Sutarties kaina, kuri galiojo rodmenų fiksavimo metu, kas šiuo atveju ir buvo daroma. Taip pat dėl minėtų priežasčių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

48. Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą.