Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-395-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
1-395-1060/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-395-1060-2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08825-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nebendrauti su tam tikrais asmenimis, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį, 245 straipsnį galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu bei per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nebendrauti su tam tikrais asmenimis;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1dalį galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, (2017 m. gegužės d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2019 m. kovo 2 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jam priklauso automobilis „BMW 520D”, kurį pirko prieš metus laiko, tačiau jis yra neregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jam neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. 2019 m. kovo 2 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus pas draugą O., kurio pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas draugą atvažiavo vienas automobiliu „BMW 520D“. Vakare sugalvojo važiuoti namo. Alkoholio buvo išgėręs nemažai, tačiau jautėsi neblogai. Sėsdamas prie vairo neblaivus suprato, kad daro pažeidimą. Teisę vairuoti transporto priemones turi, bet būdamas Norvegijoje prieš metus pametė savo vairuotojo pažymėjimą. Išvažiavus iš O. apie 21.00 val., jį važiuojantį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Automobilio dokumentų neturėjo. Negali pasakyti kur yra automobilio registracijos liudijimas. Policijos pareigūnai, pamatė, kad jis neblaivus ir liepė girtumą pasitikrinti alkotesteriu. Kiek tiksliai alkotesteris rodė promilių nežino. Po to nieko daugiau neprisimena. Pabudo (duomenys neskelbtini), kai atvežė jį į areštinę. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Jo automobilio „BMW 520D“ vertė yra 700,00 eurų (b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja. 2019 m. kovo 2 d. apie 21.55 val., dirbdama kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju J. P., (duomenys neskelbtini), sustabdė lengvąjį automobilį „BMW“, be valstybinio numerio ženklo. Patikrinus automobilio vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. B.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu jam nustatytas 2,94 promilių girtumas. Vairuotojas savo vairuotojo pažymėjimo nepateikė, sakė, kad yra jį pametęs. Automobilis nedraustas privalomuoju draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be priekinio bamperio, su įlenkimais dešinės pusės priekiniame ir dešinės pusės galiniame sparne. Automobilio valstybinio numerio ženklą rado jo bagažinėje. Patikrinus valstybinį numerį, automobilio kėbulo numerį paaiškėjo, kad šis valstybinio numerio ženklas yra šio automobilio. Vairuotojas A. B. buvo pristatytas į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys. A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo uždarytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, automobilis „BMW 520 D“ išvežtas į Alytaus saugojimo aikštelę (b. l. 19-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „BMW 320 D“, kuris yra be valstybinio numerio ženklo. Automobilis yra ne priekinio bamperio, priekinės dešinės pusės sparnas įlenktas, įlenktos dešinės pusės galinės durelės, stoglangis, kuris uždengtas permatoma plėvele. Bagažinėje rastos automobilio apdailos detalės, vienas valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 11-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2136/2019(01) konstatuota, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 61).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2136/2019(01) ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. kovo 2 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytos daugiau kaip 1,5 promilės (2,52 promilių) alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis A. B. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kol sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius automobilį „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu A. B. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais A. B. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 77-79, 81).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. B. – teistas (b. l. 43 – 45), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 46 – 54), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 58), bedarbis (b. l. 55), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 56). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas A. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 2 d. 22.25 val. iki 2019 m. kovo 3 d., 14.04 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 66 – 67, 68).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. B. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,84 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl teisė vairuoti jam nėra būtina darbui. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją – 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Vadovaudamasis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, ir teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. B. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats A. B., todėl automobilis kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

V. Kiti proceso klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš A. B. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur ir transporto priemonės saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 2 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 52-IL-1856 nurodyta, kad Alytaus apskritis vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl transporto priemonės „BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidų, apskaičiuojamų po 1,21 Eur su PVM nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019-03-02 iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 26).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08825-19 (b. l. 26) matyti, jog transporto priemonės automobilio BMW 520D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos yra 65,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidos yra 1,21 Eur už parą. Baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną saugojimo išlaidos sudaro 37,57 Eur (31 d. x 1,21 Eur) ir skaičiuojama 1,21 Eur už parą nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105, straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 27 – 32), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas 60,50 Eur transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, skaičiuojant 1,21 už parą nuo 2019 m. kovo 2 d., pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo A. B..

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75 – 76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 2 d. 22.25 val. iki 2019 m. kovo 3 d., 14.04 val. (vieną parą), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. B. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą MB „Užubalis“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191008762, 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir penkiasdešimties centų) transporto nuvežimo išlaidas, 37,51 Eur (trisdešimt septynių eurų ir penkiasdešimt vieno cento) transporto priemonės saugojimo išlaidas, 1,21 Eur (vieno euro ir dvidešimt vieno cento) už vieną saugojimo parą transporto priemonės saugojimo išlaidas nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (2019-04-01) iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį A. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam A. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė