- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-902-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00113-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai (toliau – pirkimas) sąlygų 3.1.5, 3.1.7, 3.8, 3.1.9, 3.1.10, 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų nuostatas ir pirkimą nutraukti; panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų.
2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės paskelbtame kvietime teikti pasiūlymą statybos darbų paslaugų pirkime – atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, statybos rangos darbų pirkimo sąlygos perteklinės, neskaidrios, sudarančios pagrindą manipuliuoti konkurso rezultatais ir proteguoti konkretų tiekėją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pirkimo sąlygų 3.8 punkte nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygų 3.1.5 ir 3.1.7 punktus privalo atitikti tiek tiekėjas, tiek jo subrangovas. Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte atsakovas nepagrįstai numatė per didelį vidutinės metinės atliktų statybos ir montavimo darbų vidurkį, tokiu būdu dirbtinai sudarė kliūtis dalyvauti tiekėjams, kurie būtų absoliučiai pajėgūs įvykdyti statybos rangos darbus, nurodytus pirkime. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkte nustatytas reikalavimas yra neadekvatus ir netikslingas. Pagal Pirkimo sąlygų 3.9 punktą tiekėjas privalo 50 000 Eur suma banko garantija užtikrinti teikiamo pasiūlymo galiojimą, o kritinio likvidumo, kaip jis formuluojamas pirkimo sąlygose, įtvirtinimas sukuria perteklinius barjerus, tačiau neužtikrina statybos rangos įvykdymo ar nesprendžia kitų su pirkimu tiesiogiai susijusių uždavinių. Pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte atsakovė specifiškai ir tikslingai reikalauja ne apyvartos vidurkio, o bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų įvykdymo, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM. Tokia pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie turi reikiamą patirtį, pirkimo sąlygose reikalaujamą statybos ir montavimo darbų apyvartą, tačiau modernizavo (atnaujino), nors ir nežymiai, mažesnius nei 500 000 Eur su PVM vertės objektus. Pirkimo sąlygų 6.3 punkte atsakovė nepagrįstai antrajam kriterijui (už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis) suteikė net 20 procentų lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo vertinime; trečiasis kriterijus (vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis) neturi sąsajumo su pirkimo objektu. Pirkimo sąlygų 6.10 punkte įtvirtinta sąlyga yra perteklinė, diskriminacinė, nurodyta reikšmė (15) yra visiškai nepagrįsta. Ieškovės pateiktos pretenzijos perkančioji organizacija nepagrįstai netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu:
Atsiliepimas
4.1. atsisakė priimti ieškovės UAB „Brosta“ 2021 m. gegužės 3 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (Nr. DOK-10552 ir DOK-10555) ir 2021 m. gegužės 5 d. pateiktą atsiliepimą į atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. DOK-10940);
4.2. nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Būsto valda“ sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų;
4.3. tenkino ieškinį iš dalies ir pripažino neteisėtais atsakovės UAB „Būsto valda“ vykdomo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintą programą, statybos rangos darbų pirkimo sąlygų 3.1.12, 6.3, 6.10 punktus ir pirkimą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Būsto valda“ vykdo viešąjį pirkimą – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimas; kvietimas teikti pasiūlymus paskelbtas 2021 m. vasario 10 d.; pirkimas vykdomas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros/statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) ir 2021 m. vasario 10 d. patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Pirkimo objektas – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, statybos rangos darbai.
6. Teismas, nustatęs, kad ieškovė 2021 m. vasario 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neaiškių ir perteklinių pirkimo sąlygų, kurios atsakovė netenkino, padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 102 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priėmimo
7. Teismas atsisakė priimti ieškovės 2021 m. gegužės 3 d. el. paštu pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes juose dėstomas aplinkybes ir argumentus ieškovė galėjo išdėstyti procesiniuose dokumentuose, o rašytinių paaiškinimų pateikimas prieš pat bylos nagrinėjimą gali užvilkinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
8. Teismas taip pat atsisakė priimti 2021 m. gegužės 5 d. ieškovės atsiliepimą į atsakovės prašymus dėl baudos paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. DOK-10940), nes jis pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas
9. Nustatęs, kad ieškovė turi tikslą pateikti tinkamą pasiūlymą, būti pripažintai pirkimo laimėtoja ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimais siekiama apginti ieškovės subjektines teises, todėl UAB „Brosta“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas.
10. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti pirkimų sąlygas subjektinių teisių pažeidimo pagrindu, nes nepateikti įrodymai dėl jos teisių suvaržymą ar pažeidimą.
11. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad nustatant ginčo pirkimo sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas subjektinių teisių pažeidimo pagrindu.
Dėl ieškovės pretenzijos atmetimo
12. Teismas nutraukė bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją, kadangi ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, o perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais pretenzija buvo atmesta, neturi teisinės reikšmės, kadangi nesukelia teisinių padarinių.
Dėl reikalavimų subrangovams
13. Teismas, susipažinęs su pirkimo sąlygų 3.1.1-3.1.7, 3.6, 3.8 punktų nuostatomis, nustatė, kad pirkimu atsakovė siekia įsigyti įvairius statybos darbus modernizuojant gyvenamąjį namą. Todėl teismas, remdamasis VPĮ 47, 49, 50, 51, 88 straipsnių nuostatomis ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad atsakovė, pagrįstai nustatė tokius pačius reikalavimus ir subtiekėjams, kurių pajėgumais remsis tiekėjas, įrodinėdamas savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.
Dėl vidutinės darbų vertės
14. Vertindamas pirkimo sąlygų 3.1.9 punkto teisėtumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo (2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. D1-302 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 13 d.) 34 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdant statybos rangos darbų pirkimą, naudojamos pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos (aprašo 3 priedas).
15. Teismas nustatė, kad pirkimo objektas yra statybos darbai, todėl vertinant ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, turėtų būti vertinama tiekėjo turima patirtis atliekant ne bet kokius, o būtent statybos darbus, ką patvirtina ir pirkimo sąlygų 3.1.9 punkto formuluotė. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant pirkimo dokumentus ir juose numatytus reikalavimus, reikalavimas pateikti informaciją apie vykdytas sutartis, atliktus statybos rangos darbus, kurių apimtis sudarytų ne mažiau kaip 1 600 000 Eur su PVM per 3 metus arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau) yra reikalinga, siekiant įsikinti tiekėjų kvalifikacija bei patirtimi.
Dėl kritinio likvidumo koeficiento
16. Teismas, spręsdamas ar atsakovė pagrindė pirkimo sąlygų 3.1.10 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, atsižvelgė į tai, kad kritinio likvidumo koeficientas yra vienas iš tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą atspindinčių kriterijų, nustatytų Apraše.
17. Teismas sprendė, kad ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo nustatymas ginčo pirkimo atveju yra proporcingas ir objektyviai būtinas, nepažeidžia VPĮ principų ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Teismas nurodė, kad pirkimo dalykas yra susijęs su viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu bei darbų pirkimu, todėl atsakovė privalo įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, kad geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos už faktiškai atliktus darbus pateiktos sąskaitos.
Dėl sutarčių vertės
18. Susipažinęs su pirkimo sąlygų 3.1.12 punkto nuostata ir įvertinęs Metodikos 21.1.4 papunktį, teismas sprendė, kad ginčijamo pirkimo objekto vertė laikytina didele, todėl reikalaujama atliktų rangos sutarčių vertė galėtų būti ne mažesnė kaip 270 000 Eur (900 000 x 0,3) ir ne didesnė kaip 450 000 Eur (900 000 x 0,5). Teismas nustatė, kad reikalaujama atliktų rangos sutarčių vertė lygi 0,56 koeficientui, todėl darė išvadą, kad šio kvalifikacinio reikalavimo reikšmė yra per aukšta ir turėtų būti sumažinta proporcingai pirkimo objektui (iki 0,3 – 0,5 numatytos pirkimo objekto vertės), taip suteikiant galimybę konkuruoti didesniam potencialių tiekėjų ratui.
Ekonominio naudingumo kriterijų
19. Teismas nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų 6.3 punkte numatytas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo būdas yra orientuotas į tai, kad perkančioji organizacija, nustačiusi atitinkamus jai aktualius vertinimo kriterijus, galėtų išsirinkti pasiūlymą, kuris užtikrintų geriausią pirkimo objekto kainos ir kokybės pusiausvyrą.
20. Teismas, įvertinęs VPĮ 55 straipsnio nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires, Statybos darbų pirkimų gaires, pirkimo sąlygų 6.6.1. punkto nuostatas, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad visi tiekėjai galės surinkti didžiausius galimus balus už pirkimo sąlygose nustatytą vertinimo kriterijų (P). Teismas nurodė, kad atsakovė išdėstė konkrečius reikalavimus, kurių pagrindu bus vertinama specialistų patirtis, taip pat iškėlė reikalavimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiekėjo pateiktus duomenis dėl jų pasiūlymų atitikties nurodytiems kriterijams.
21. Įvertinęs pirkimo sąlygų 6.7.1. punkto, VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatas, teismas nustatė, kad atsakovė planuoja vertinti, kiek tiekėjas mokėjo visiems savo darbuotojams anksčiau (paskutinį mėnesį iki pasiūlymų pateikimo pabaigos), o ne kiek siūlo mokėti darbuotojams, vykdysiantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliksiantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, sutarties vykdymo laikotarpiu. Todėl teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad pirkime nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus (U) nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir neatitinka VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatų, Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijų, viešųjų pirkimų principų.
Dėl pasiūlymų vertinimo
22. Teismas dėl pirkimo sąlygų 6.10 punkto teisėtumo nurodė, kad nustačius, jog pasiūlymų vertinimo kriterijus (U) neatitinka VPĮ nuostatų, Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijų, bei viešųjų pirkimų principų, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal formulę P+U+T, kurioje vienas dėmuo neatitinka teisės aktų reikalavimų būtų ydingas, neteisėtas ir nepagrįstas.
23. Teismas pripažinęs pirkimo sąlygų 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų reikalavimus neteisėtais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų, sprendė pirkimą nutraukti.
Dėl baudos skyrimo
24. Teismas atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio pateikimas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dubliko nepateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo:
25.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtomis atsakovės UAB „Būsto valda“ vykdomo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintą programą, statybos rangos sąlygų 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų nuostatas ir pirkimą nutraukti. Priteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“ ieškovei UAB „Brosta“ 263 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
25.2. priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimų;
25.3. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Dėl pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte nustatytos sutarties vertės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Metodikos nuostatas nurodydamas, kad objekto vertė laikytina didele. Teismo išvada, kad šio kvalifikacinio reikalavimo reikšmė yra per aukšta ir turėtų būti sumažinta proporcingai pirkimo objektui (iki 0,3 – 0,5 numatytos pirkimo objekto vertės), taip suteikiant galimybę konkuruoti didesniam potencialių tiekėjų ratui, yra nepagrįsta, o vidutinės vertės pirkimo sutarties atveju, koeficientas 0,56 neprieštarauja Metodikos nuostatoms ir proporcingumo principui.
26.2. Atsakovė pažymėjo, kad pati ieškovė atitinka ginčijamą pirkimo sąlygų 3.1.12 punkto reikalavimą, nes ji per paskutinius 3 (tris) kalendorinius metus yra įvykdžiusi bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM ((duomenys neskelbtini)). Tačiau įvertinus ieškovės elgesį pirmosios instancijos teisme, taip pat tai, kad ginčijamus reikalavimus pati ieškovė atitinka, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės tikrųjų ketinimų laimėti pirkimą, sudaryti sutartį ir ją įvykdyti.
26.3. Dėl pirkimo sąlygų 6.3 punkte nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus. Atsakovė sutinka, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U)“ neatitinka VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, tačiau teismas netinkamai taikė įstatymo analogiją. Atsakovės teigimu, Aprašas tiesiogiai reglamentuoja ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis“. Pirkimo sąlygų 6.3 punkte nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinka Aprašo nuostatas, kriterijaus vertinimo tvarka yra aiški ir objektyvi, o šio kriterijaus (ne)atitikimas VPĮ 55 straipsnio 11 dalies nuostatai negali būti teisiškai vertinamas pagal įstatymo analogiją.
26.4. Dėl pirkimo sąlygų 6.10 punkto. Šio punkto reikalavimas nustatytas vadovaujantis Aprašo 45 punktu, todėl minimali ekonominio naudingumo balų suma nustatyta atsižvelgiant į 50 proc. maksimalaus galimo surinkti kokybinio balo skaičių ir užtikrina galimybes išvengti rizikų, kad pirkimą galėtų laimėti tiekėjas, kuris, pavyzdžiui, siūlo maksimalų darbų atlikimo terminą, moka minimalią algą, o siūlomas darbų vadovas neturi jokios patirties.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Brosta“ prašo jo netenkinti; išeiti už apeliacinio skundo ribų ir priimti sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
27.1. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tik sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies. Tačiau ieškovės manymu, yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui išeiti už apeliacinio skundo ribų ir pasisakyti dėl visų skundžiamame teismo sprendime nurodytų argumentų, nes turi būti apgintas viešasis interesas ir silpnoji viešųjų pirkimų santykių pusė.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Dėl kritinio likvidumo koeficiento taikymo (pirkimo sąlygų 3.1.10 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirkimo vertė yra didelė, todėl netinkamai pritaikė Metodikos 16.3 punkto nuostatas, reglamentuojančias kritinio likvidumo koeficiento naudojimą. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas per paskutinius finansinius metus būtų ne mažesnis kaip 1.1, yra neteisėtas.
27.3. Dėl pirkimo sąlygų 3.9 punkto. Tiekėjas privalo 50 000 Eur suma banko garantija užtikrinti teikiamo pasiūlymo galiojimą, o kritinio likvidumo įtvirtinimas sukuria perteklinius barjerus, neužtikrina statybos rangos įvykdymo ar nesprendžia kitų su pirkimu tiesiogiai susijusių uždavinių.
Šalies argumentai
27.4. Ieškovė mano, kad pirkimo sąlygų 3.8 punkto reikalavimas yra perteklinis, nes, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio nuostatomis, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.
27.5. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygų 3.1.9 punkto reikalavimas laikytinas neproporcingu, dirbtinai ribojančiu konkurenciją. Šią aplinkybę patvirtina Metodikos 15.2.2. punkto nuostata.
27.6. Dėl numatyto reikalavimo sutarčių vertei neproporcingumo (pirkimo sąlygų 3.1.12 punktas). Ieškovės teigimu, ši pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie turi reikiamą patirtį, pirkimo sąlygose reikalaujamą statybos ir montavimo darbų apyvartą, tačiau modernizavo (atnaujino) mažesnės nei 500 000 Eur su PVM, vertės objektus. Atsakovė nepagrįstai reikalauja atliktų rangos sutarčių vertės, kuri yra beveik lygi 0,56 koeficientui, skaičiuojant nuo planuojamos pirkimo objekto vertės. Vadovaujantis Metodikos 21.1.4 punkto nuostatoje numatytu 0,5 dydžio koeficientu, laikytina, kad pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjo įvykdytų sutarčių vertei, yra neproporcingai aukštas.
27.7. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygų 6.10 punkto sąlyga yra perteklinė, diskriminacinė, nurodyta reikšmė (15) visiškai nepagrįsta ir neteisėta, neįgyvendina (U) kriterijumi keliamų tikslų bei neturi sąsajumo su pirkimo objektu bei neįgyvendina šiuo kriterijumi įstatymo leidėjo iškeltų socialinių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Atsakovė UAB „Būsto valda“ vykdo viešąjį pirkimą – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimas. Kvietimas teikti pasiūlymus paskelbtas 2021 m. vasario 10 d. Pirkimo objektas – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, statybos rangos darbai. Ieškovė 2021 m. vasario 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neaiškių ir perteklinių pirkimo sąlygų. 2021 m. vasario 23 d. atsakovė pretenziją atmetė.
31. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
32. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
33. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-848-381/2018).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo 3.1.5, 3.1.7, 3.8, 3.1.9, 3.1.10, 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų sąlygas neteisėtomis ir pirkimą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino neteisėtomis 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų nuostatas ir pirkimą nutraukė. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pirkimo sąlygos pripažintos neteisėtomis, t. y. skundžia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pirkimo 3.1.12, 6.3, 6.10 punktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir nėra nustatyta pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamų pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas per paskutinius 3 kalendorinius metus turi būti įvykdęs bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šio kvalifikacinio reikalavimo reikšmė yra per aukšta ir turėtų būti sumažinta proporcingai pirkimo objektui (iki 0,3 – 0,5 numatytos pirkimo objekto vertės), suteikiant galimybę konkuruoti didesniam potencialių tiekėjų ratui. Apeliantė nesutiko su tokia išvada, kadangi, jos teigimu, pirkimo vertė nėra laikytina didele, o nustatytas reikalaujamų atliktų rangos sutarčių vertės 0,56 koeficientas (skaičiuojant nuo planuojamos pirkimo objekto vertės (500 000 / 900 000)) yra tinkamas.
36. Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo pirkimo vertė sudaro 900 000 Eur, o pagal Metodikos 21.1.4 papunktį kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas (didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7). Įvertinus ginčijamo pirkimo vertę, objektą, taip pat Metodikos bei VPĮ 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirkimo vertės ribas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamo pirkimo vertę laikė didele, nurodant, jog reikalaujama atliktų rangos sutarčių vertė pagal pirkimo sąlygų 3.1.12 punktą galėtų būti ne mažesnė kaip 270 000 Eur (900 000 x 0,3) ir ne didesnė kaip 450 000 Eur (900 000 x 0,5).
37. Pirkimo sąlygų 6.3 punktas nustato, kad pirkime pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominį naudingumą, taikant tokius kriterijus: 1 – kaina (C), kurio lyginamasis svoris sudaro 70 procentų ekonominio naudingumo įvertinime; 2 – už sutarties įvykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P), kurio lyginamasis svoris sudaro 20 procentų ekonominio naudingumo įvertinime; 3 – vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U), kurio lyginamasis svoris sudaro 5 procentus ekonominio naudingumo įvertinime; 4 – darbų atlikimo terminas (T), kurio lyginamasis svoris sudaro 5 procentus ekonominio naudingumo įvertinime.
38. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos išvada, padaryta dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U)“.
39. Pirkimo sąlygų 6.7.1. punkte nustatyta, kad šiuo atveju yra vertinama darbuotojų paskutiniojo mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tiekėjas turi nurodyti darbuotojų (įskaitant partnerius ir/ar subrangovus) paskutiniojo mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) vidutinį darbo užmokestį (su mokesčiais) eurais. Jei paskutiniojo mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra mažiau nei nustatytas minimalus darbo užmokestis, tiekėjo pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų.
40. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas pirkimo sąlygų 6.3 punkto nuostatą neteisėta, konstatavo, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus (U) nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, nes atsakovė ruošiasi vertinti, kiek tiekėjas mokėjo visiems savo darbuotojams anksčiau, o ne kiek siūlo mokėti darbuotojams, vykdysiantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliksiantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, sutarties vykdymo laikotarpiu. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs tiek ginčijamą sąlygą, tiek VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatas bei Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, nes taikant tokį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų pakankamą atlygį savo darbuotojams, ar pakankamas atlygis būtų mokamas ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Be kita ko, pažymėtina, kad turi būti vertinamas konkrečiai tik tų darbuotojų darbo užmokestis, kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį. Tiekėjai turi užtikrinti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Dėl to, kas išdėstyta daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija iš esmės turės įvertinti pažadą, kurio tesėjimą ji turės patikrinti sutarties vykdymo metu.
41. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad kriterijų (U) tiesiogiai reglamentuoja Aprašo III skyriaus „Rangos darbų pirkimas“ 42 punkto nuostata, todėl teismas negalėjo taikyti įstatymo analogijos. Aprašo 42 punkto nuostata numato, kad pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 70-80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio) ir kiti kriterijai (pasiūlymo techniniai duomenys), kurie gali būti taikomi pasirinktinai: atestuotų specialistų skaičius ir patirtis, paslaugų atlikimo terminas, tiekėjo mokamas vidutinis paskutinio mėnesio darbo užmokestis, vadybos priemonės). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų suma procentine išraiška lygi 100. Pateiktų pasiūlymų vertinimo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo sąlygose. Nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, kurios skelbiamos www.vpt.lt konsultacinės medžiagos perkančiosioms organizacijoms rubrikoje „Geroji praktika“. Taigi, kaip matyti, minėto Aprašo nuostata konkrečiai nereglamentuoja ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus (U) vertinimo, t. y. nurodytas paskutinio mėnesio darbo užmokesčio kriterijus yra pateiktas kaip pavyzdys, o nustatant kriterijų vertinimo sąlygas turi būti vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerąja praktika“, kas skundžiamame sprendime ir buvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatomis bei Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijomis.
42. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pirkimo sąlygų 6.10 punkto, kuriame nustatyta, kad jei tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P+U+T buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma, toks pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U)“ yra pripažintas neatitinkantis VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamu pirkimo sąlygų 6.10 punkto, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal formulę P+U+T, kurioje vienas dėmuo „Vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U)“ neatitinka teisės aktų reikalavimų būtų ydingas, todėl neteisėtas ir nepagrįstas.
43. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės poziciją byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir (ar) materialias teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovei, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantės UAB „Būsto valda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė UAB „Brosta“, tačiau ji nepateikė jos išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.