Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-1024-657/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: e2-1024-657/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00113-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“

Civilinė byla Nr. e2-1024-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00113-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.4.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Brosta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 3.1.5 punktą, 3.1.7 punktą, 3.8 punktą, 3.1.9 punktą, 3.1.10 punktą, 3.1.12 punktą, 6.3 punktą, 6.10 punktą ir pirkimą nutraukti; panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė UAB „Brosta“ pateikė pasiūlymą atsakovės paskelbtame kvietime teikti pasiūlymą statybos darbų paslaugų pirkimui – atnaujinamas (modernizuojamas) daugiabutis namas, esantis adresu Kovo 11-osios g. 25A, Kaunas. Ieškovė nustatė, kad statybos rangos darbų pirkimo sąlygos perteklinės, neskaidrios, ydingos, šališkos, sudarančios pagrindą manipuliuoti konkurso rezultatais ir tokiu būdu proteguoti konkretų tiekėją. Atsakovė pirkimo sąlygų 3.8 punkte nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygų 3.1.5 ir 3.1.7 punktus privalo atitikti tiek tiekėjas, tiek jo subrangovas. Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte atsakovas nepagrįstai numatė per didelį vidutinės metinės atliktų statybos ir montavimo darbų vidurkį, tokiu būdu dirbtinai sudarė kliūtis dalyvauti tiekėjams, kurie būtų absoliučiai pajėgūs įvykdyti statybos rangos darbus, nurodytus pirkime. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkte nustatytas reikalavimas yra visiškai neadekvatus ir netikslingas. Pagal Pirkimo sąlygų 3.9 punktą tiekėjas privalo 50 000 Eur suma banko garantija užtikrinti teikiamo pasiūlymo galiojimą, o kritinio likvidumo, kaip jis formuluojamas pirkimo sąlygose, įtvirtinimas sukuria perteklinius barjerus, tačiau neužtikrina statybos rangos įvykdymo ar nesprendžia kitų su pirkimu tiesiogiai susijusių uždavinių. Pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte atsakovė specifiškai ir tikslingai reikalauja ne apyvartos vidurkio, o bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų įvykdymo, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM. Tokia pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie turi reikiamą patirtį, pirkimo sąlygose reikalaujamą statybos ir montavimo darbų apyvartą, tačiau modernizavo (atnaujino), nors ir nežymiai, mažesnius nei 500 000 Eur su PVM vertės objektus. Pirkimo sąlygų 6.3 punkte atsakovė nepagrįstai antrajam kriterijui (už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis) sutiekė net 20 procentų lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo vertinime; trečiasis kriterijus (vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis) neturi sąsajumo su pirkimo objektu. Pirkimo sąlygų 6.10 punkte įtvirtinta sąlyga yra perteklinė, diskriminacinė, nurodyta reikšmė (15) yra visiškai nepagrįsta. Ieškovės pateiktos pretenzijos perkančioji organizacija nepagrįstai netenkino.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Būsto valda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti pirkimo sąlygas ir nepagrindė, kad pirkimo sąlygos kokia nors apimtimi riboja jos dalyvavimo pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai neribojo ieškovės galimybių pateikti pasiūlymą. Ieškinio reikalavimas nutraukti pirkimą nebuvo nurodytas ieškovės pretenzijoje. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, nenagrinėjant iš esmės ieškovės deklaratyvių teiginių dėl pirkimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovė jas ginčija išimtinai tik formaliais argumentais. Nors neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė išskiria būtent Pirkimo sąlygų 3.1.5 ir 3.1.7 punktus iš visų subrangovams nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, tačiau CK numatytos atsakomybės ir prievolės tarp generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo savo turinio prasme negali būti laikytinos lygiavertėmis pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Atsižvelgus į numatomą pirkimo vertę, pirkimo sąlygų 3.1.9 punkto reikalavimas atitinka Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Be to, pirkimo sąlygų 3.9. punktas visiškai nesusijęs su statybos rangos sutarties vykdymu. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkto reikalavimas skirtas finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimui, kurio tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu. Nustatant pirkimo sąlygų 3.1.10 punkto reikalavimą, buvo atsižvelgiama į darbų sektoriaus ypatumus, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati kriterijaus reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją. Nustatant kritinio likvidumo koeficiento reikšmę, buvo vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kritinio likvidumo koeficiento reikalavimą numato tiek Aprašo nuostatos, tiek viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Tiek Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, tiek poįstatyminiai teisės aktai numato, kad reikalavimas dėl vidutinių (ar bendrųjų) metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas yra priskirtas tiekėjo finansinio ir ekonominio pajėgumo įvertinimui, o reikalavimas dėl tiekėjo patirties yra skirtas tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo vertinimui. Pirkimo sąlygų 3.1.12 punkto reikalavimas skirtas tiekėjo patirties įvertinimui, o sutarties panašumas apibrėžtas atsižvelgiant į pirkimo objektą (daugiabučių namų modernizavimas) bei numatomų darbų vertę. Pavyzdžiui, patirtis statant vieną 20 aukštų namą negali būti laikoma lygiaverte patirčiai statant 20 vieno aukšto namų. Statinio statybos darbų vadovas tiesiogiai susijęs su perkamais darbais. Statinio statybos darbų vadovo patirtis proporcingai didina galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, turi įtakos darbų kokybei, vykdant STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustatytas funkcijas bei pareigas. Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus tiekėjo pasiūlymas nebus atmetamas, jei jis neatitiks maksimalių ekonominio naudingumo kokybinių kriterijų reikšmių. Tiekėjas, kuris siūlo specialistą su žemesne kvalifikacija/patirtimi, gali pasiūlyti mažesnę kainą ir tinkamai konkuruoti pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Pirkimo sąlygose nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P)“, jam nustatytas lyginamasis svoris, atitinka proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nepažeidžia konkurencijos, nediskriminuoja tiekėjų. Trečias kriterijus – vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U) atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu. Pirkimo sąlygų 6.10 punkto reikalavimas nustatytas, vadovaujantis Aprašu, minimali ekonominio naudingumo balų suma nustatyta, atsižvelgiant į 50 proc. maksimalaus galimo surinkti kokybinio balo skaičių ir užtikrina galimybes išvengti rizikų, kad pirkimą galėtų laimėti tiekėjas / rangovas, kuris, pavyzdžiui, siūlo maksimalų darbų atlikimo terminą, moka minimalią algą, o siūlomas darbų vadovas neturi jokios patirties.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priėmimo

Ieškovė UAB „Brosta“ 2021 m. gegužės 3 d. 5:51 val. per EPP sistemą ir 8.45 val. el. paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad mano, jog yra tikslinga papildomai pasisakyti dėl pirkimo sąlygų 6.10 punkto.

Motyvuojamoji dalis

CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, tačiau šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, kt., o teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. Priėmus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminą nuo atsakovės atsiliepimo įteikimo dienos pateikti teismui dubliką, atitinkantį CPK 111-114 straipsnių reikalavimus. Ieškovei taip pat buvo išaiškinta, kad pateikti dubliką yra ieškovo pareiga, ir kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas turi teisę bylos nagrinėjimo metu atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti, bet nebuvo pateikti ieškinyje, dublike bei triplike (CPK 226 str., 227 str.).

Teismo nutartis ieškovei buvo įteikta 2021 m. kovo 30 d., todėl dubliką ieškovė privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 6 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Ieškovė šios pareigos neįvykdė ir teismui nustatytu terminu nepateikė dubliko. Teismo vertinimu, rašytiniuose paaiškinimuose dėstomas aplinkybes ir argumentus ieškovė turėjo ir privalėjo išdėstyti procesiniuose dokumentuose, todėl jie atsisakytini priimti, nes jų pateikimas prieš pat bylos nagrinėjimą užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi su gautais rašytiniais paaiškinimais turėtų susipažinti atsakovė ir dėl jų pareikšti savo nuomonę.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme 2021 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės atsiliepimas į ieškovės prašymus dėl baudos paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. DOK-10940).

Atsiliepimas atsisakytinas priimti, nes pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo į sprendimų priėmimo kambarį.

Dėl ginčo esmės

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Būsto valda“ vykdo viešąjį pirkimą – daugiabučio namo, esančio Kovo 11-osios g. 25A, Kaune, atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai. Kvietimas teikti pasiūlymus paskelbtas 2021 m. vasario 10 d. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros/statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir įgalioto asmens 2021 m. vasario 10 d. patvirtintomis pirkimo sąlygomis.

Pirkimo objektas – daugiabučio namo, esančio Kovo 11-osios g. 25A, Kauno m., atnaujinimo (modernizavimo) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, statybos rangos darbai.

Ieškovė, susipažinusi su pirkimo sąlygomis, 2021 m. vasario 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neaiškių ir perteklinių pirkimo sąlygų, tačiau atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino (2021 m. vasario 23 d. el. laiškas), todėl darytina išvada, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 102 str.).

Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas

Ieškovė procese atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas. Tuo tarpu, atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigė, jog ieškovė nenurodė, kaip skundžiamos pirkimų sąlygų nuostatos bent potencialiai galėtų pažeisti jos interesus, riboti jos galimybes dalyvauti pirkime, todėl ji byloje neturi jokio suinteresuotumo. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

Kasacinis teismas aiškindamas dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, yra konstatavęs, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; kt.). Taigi, tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

Perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento.

Ieškovė UAB „Brosta“ nurodė, jog jos suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog ji turi tikslą – pateikti tinkamą pasiūlymą, galimybei būti pripažintu pirkimo laimėtoju ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimais siekiama apginti ieškovės subjektines teises.

Neabejotina, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai gali turėti įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti viešajame pirkime. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnyje nėra jokios nuorodos į tokį tiekėjų (rangovų) teisių ribojimą, nes bendrųjų nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvų taikymas nesusietas su konkrečiu pirkimo objektu, todėl darytina išvada, kad UAB „Brosta“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas.

Tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti pirkimų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu. Ieškovė, be bendrojo siekio dalyvauti pirkime, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų procese grindė teigdama, jog esant tokioms pirkimo sąlygoms, sudaroma galimybė manipuliuoti konkurso rezultatais ir tokiu būdu proteguoti konkretų tiekėją; dirbtinai sudaromos kliūtys dalyvauti tiekėjams, kurie būtų absoliučiai pajėgūs įvykdyti statybos rangos darbus, nurodytus pirkime. Ieškovė iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą ir nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo nei teisme, nei perkančiajai organizacijai kartu su pretenzija (ikiteisminėje stadijoje).

Atsižvelgiant į tai, byloje nesant kitų ieškovės pateiktų argumentų (įrodymų), VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo reikštų ne konkretaus ūkio subjekto teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo pirkimo sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas antrojo elemento (subjektinių teisių pažeidimo) pagrindu.

Dėl ieškovė pretenzijos atmetimo

Ieškovės UAB „Brosta “ nuomone, perkančioji organizacija netinkamai išnagrinėjo jos pretenziją dėl pirkimo sąlygų ir nepagrįstai ją atmetė, todėl prašė panaikinti šį atsakovės sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimai, kuriais pretenzija buvo atmesta, neturi teisinės reikšmės, kadangi tiesiogiai ūkio subjektams nesukelia teisinių padarinių, ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).

Dėl pirkimo sąlygų

Kaip jau minėta pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros / statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) bei pirkimo sąlygomis.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.

Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuoti pozityviąja ir negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba jų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Taigi tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį.

Ieškovė nesutinka su pirkimo sąlygų 3.1.5, 3.1.7, 3.8, 3.1.9, 3.1.10, 3.1.12, 6.3 ir 6.10 punktuose nustatytais reikalavimais. Taigi, byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų.

Dėl reikalavimų subrangovams

Pirkimo sąlygų 3.8 punkte nustatyta, kad subrangovai turi atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus vadovaudamiesi šių sąlygų 3.1.1-3.1.7 punktų reikalavimais, kartu su pasiūlymu pateikti, šių reikalavimų atitikimą įrodančius dokumentus. Subrangovai turi turėti teisę vykdyti paslaugas (darbus), kurias subrangos būdu tiekėjas perduoda subrangovui vykdyti ir pateikiami tokią teisę patirtinančius kvalifikacijos atestatus. Atlikti subrangos paslaugas turi teisę tik tie subrangovai su kuriais tiekėjas pasirašė sutartį (ketinimų protokolus) ir šių dokumentų originalai ar tinkamai patvirtintos kopijos pateikiamos kartu su pasiūlymu. Tiekėjas privalo nurodyti, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus ir kokiai pirkimo daliai jis ketina juos pasitelkti. Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad siūlomi subrangovai šių reikalavimu neatitinka, tiekėjo pasiūlymas atmetamas.

Pirkimo sąlygų 3.1.5. punkte nustatyta, jog turi būti pateiktos laisvos formos deklaracijos, kad tiekėjas nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo (profesinės etikos pažeidimo, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, konkurencijos, darbo, darbuotoju saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimo), arba tiekėjui (juridiniam asmeniui) – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai, o už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, yra paskirta ekonominė sankcija, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kai treji metai.

Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nustatyta, kad turi būti pateiktos laisvos formos deklaracijos, kad tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties pažeidimo, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

Ieškovės nuomone, pagal CK 6.650 straipsnį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl atsakovė pirkimo sąlygų 3.8 punkte nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygų 3.1.5 ir 3.1.7 punktų reikalavimus privalo atitikti tiek tiekėjas, tiek jo subrangovas.

Atsakovės vertinimu, CK numatytos atsakomybės ir prievolės tarp generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo, savo turinio prasme, negali būti laikytinos lygiavertėmis pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tiekėjui pageidaujant remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 str. 1 d., 3 d.). Taigi, subtiekimas yra vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas atitikti kvalifikacijos reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus), taip pat jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-690/2015; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017).

Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 3.6 punkte įtvirtinta, jog pirkime gali dalyvauti tiekėjas, kaip atskiras ūkio subjektas, galintis turėti subrangovus (subtiek?jus), tačiau pagal pirkimo sąlygų 3.8 punktą pasitelkti subtiekėjai turi atitikti pirkimo sąlygų 3.1.1-3.1.7 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus dokumentus.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos(toliau – Metodika) 11 punktas nustato, kad reikalavimas, jog tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, gali būti suteikta remiantis bendraisiais pagrindais arba atitinkamos teisės suteikimui yra nustatyta speciali tvarka, kurioje yra reglamentuojama atitinkamos specifinės teisės įgijimo, suteikimo bei naudojimosi tvarka ir sąlygos.

Pirkimu atsakovė siekia įsigyti įvairių statybos darbų modernizuojant gyvenamąjį namą, nurodytų pirkimo sąlygų 2.1 punkto lentelėje. Pirkimo sąlygų 3 punkto lentelėje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekėjas ir (ar) subtiekėjas pagal prisiimtas prievoles sutarties vykdymui.

VPĮ nuostatos suteikia tiekėjams teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie (tiekėjai) atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba kitus nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjams siekiant pasinaudoti tokia teise, keliamas reikalavimas, kad būtent kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, patys atliktų tuos darbus, kuriems reikia jų pajėgumų, taip pat kad tiekėjas įrodytų, jog vykdant pirkimo sutartį kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami (VPĮ 49 str.). Taigi, tiekėjams remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais, perkančiajai organizacijai tenka pareiga pagal VPĮ 50 ir 51 straipsnius patikrinti, ar tokie ūkio subjektai tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus bei ar nėra VPĮ 46 straipsnyje nustatytų jų pašalinimo pagrindų (VPĮ 49 str.).

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjai nėra visiškai laisvi pirkimo sutartyje numatytus darbus perduoti vykdyti kitiems subjektams. Siekiant užtikrinti VPĮ principų ir imperatyvaus teisinio reglamentavimo laikymąsi, VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi išviešinti, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Konkretūs subtiekėjai privalo būti išviešinti vėliausiai iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Kasacinis teismas pažymi, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020).

Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, pagrįstai nustatė tokius pačius reikalavimus ir subtiekėjams, kurių pajėgumais remsis tiekėjas, įrodinėdamas savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir nepažeidė VPĮ nuostatų.

Dėl vidutinės darbų vertės

Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatyta, kad tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis per 3 metus arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau nei 3 metus) būtų ne mažesnė kaip 1 600 000 Eur su PVM.

Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai numatė per didelį vidutinės metinės atliktų statybos ir montavimo darbų vidurkį, tokiu būdu dirbtinai sudarė kliūtis dalyvauti tiekėjams, kurie būtų absoliučiai pajėgūs įvykdyti statybos rangos darbus, nurodytus pirkime.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais nurodė, kad atsižvelgiant į numatomą pirkimo vertę (rangos darbams investiciniame plane numatyta apie 900 000 Eur), todėl šis pirkimo sąlygų reikalavimas atitinka Aprašo nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo (2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. D1-302 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 13 d.) (toliau – Aprašas) 34 punkte nustatyta, kad vykdant statybos rangos darbų pirkimą, naudojamos pavyzdinės statybos rangos darbų pirkimo sąlygos (Tvarkos aprašo 3 priedas). Aprašo 3 priedo 3.1. punkto Kvalifikaciniai reikalavimai lentelėje (eil. Nr. 9) nustatyta, kad tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis ne mažesnė kaip du kartus už numatomą atliekamo pirkimo vertę. Šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjas turi pateikti pastarųjų 3 metų arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau nei 3 metus) atliktų statybos darbų sąrašas, įvykdytų sutarčių aprašymas, nurodant sutarčių vertes, sutarčių įsigaliojimo ir pabaigos datas, statybos darbų pavadinimą, užsakovą, jo kontaktus bei įrodymą apie sutarties tinkamą įvykdymą: jei užsakovas buvo perkančioji organizacija – jos patvirtintą pažymą, jei užsakovas ne perkančioji organizacija – jo pažymą, o jei jos nėra, – tiekėjo deklaraciją.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinis reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra statybos darbai, vadinasi, vertinant ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, turėtų būti vertinama tiekėjo turima patirtis atliekant ne bet kokius, o būtent statybos darbus, ką, teismo nuomone, patvirtina ir pirkimo sąlygų 3.1.9 punkto formuluotė. Šiuo atveju sistemiškai aiškinant pirkimo dokumentus ir juose numatytus reikalavimus, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti informaciją apie vykdytas sutartis, atliktus statybos rangos darbus, kurių apimtus sudarytų ne mažiau kaip 1 600 000 Eur su PVM per 3 metus arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau) yra reikalinga, siekiant įsikinti tiekėjų kvalifikacija bei patirtimi. Toks reikalavimas bei jame nurodomos apimtys (vidutiniškai apie 500 000 Eur per metus) nereiškia ir negali reikšti, jog ši pirkimo sąlyga sudarė kliūtis pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie būtų pajėgūs vykdyti sutartį ar kitaip apribojo potencialių tiekėjų konkurenciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nustatyta pirkimo sąlyga visiškai atitinka Aprašo reikalavimus, nėra neproporcingas pirkimo objektui ir riboja tiekėjų konkurenciją, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog šiuo reikalavimu perkančioji organizacija nustatė per didelį vidutinės metinės atliktų statybos ir montavimo darbų vidurkį, kuriems pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

Dėl kritinio likvidumo koeficiento

Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkte nustatyta, kad tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas per paskutinius finansinius metus būtų ne mažesnis kaip 1.1. Kritinio likvidumo koeficientas išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais.

Ieškovės įsitikinimu, toks reikalavimas yra visiškai neadekvatus ir netikslingas, nes pagal pirkimo sąlygų 3.9 punktą, tiekėjas privalo 50 000 Eur suma banko garantija užtikrinti teikiamo pasiūlymo galiojimą, o kritinio likvidumo, kaip jis formuluojamas pirkimo sąlygose, įtvirtinimas sukuria perteklinius barjerus, tačiau neužtikrina statybos rangos įvykdymo ar nesprendžia kitų su pirkimu tiesiogiai susijusių uždavinių.

Atsakovės nuomone, kritinio likvidumo koeficiento reikalavimą numato tiek Aprašo nuostatos, tiek ir viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, todėl toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė nustatytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad kritinio likvidumo koeficientas yra vienas iš tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą atspindinčių kriterijų, nustatytų Apraše. Finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos. Finansinis ir ekonominis pajėgumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar tiekėjas pakels jam tenkančią ekonominę naštą, susijusią su pirkimo sutarties vykdymu bei į tiekėjo galimybes įvykdyti reikalavimus, kylančius iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo.

Vertinant tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, gali būti atsižvelgiama į tiekėjo metines pajamas, finansinį santykį ir (ar) profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Kritinio likvidumo koeficientas – vienas iš finansinį santykį apibūdinančių kriterijų. Kaip nurodyta Aprašo 3 priedo 3.1 punkto lentelės 10 eilutėje tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas per paskutiniuosius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 0,5.

Kritinio likvidumo koeficientas – tai trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto (atėmus atsargas) santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 16.3 punkte nustatyta, kad reikalavimas naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis. Reikalavimas naudotinas pirkimą vykdant pirmame pusmetyje. Šis reikalavimas parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti įsipareigojimus, aukštas (daugiau kaip 2,5) – kad ji nepajėgia panaudoti apyvartinių lėšų. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1. Nustatant reikalavimą turi būti atsižvelgiama į prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati kriterijaus reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją. Nustatant kritinio likvidumo koeficiento reikšmę, vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomą reikalavimą, skaičius). Minimali reikšmė – ne mažesnė nei 0,5.

Pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės skelbiamus įmonių finansinių rodiklius, likvidumo koeficientas svyruoja apie 1 (pvz., 2019 m. jis buvo 1,3, žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S8R836#/).

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo nustatymas ginčo pirkimo atveju yra proporcingas ir objektyviai būtinas, nepažeidžia VPĮ principų ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Pirkimu siekiama įsigyti Daugiabučio namo, esančio Kovo 11-osios g. 25 A, Kaune, atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus. Taigi akivaizdu, kad pirkimo dalykas yra susijęs su viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu bei darbų pirkimu, siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą. Dėl to perkančioji organizacija siekia nepakenkti daugiabučio namo gyventojų gyvenimo kokybei, užtikrinti, kad perkami darbai būtų vykdomi tiksliai sutartyje nustatytais terminais, taip pat, kaip minėta, užtikrinti daugiabučio namo gyventojų teisėtus interesus. Teismo vertinimu, šios priežastys objektyviai pagrindžia atsakovės siekį įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, kad geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos už faktiškai atliktus darbus pateiktos sąskaitos.

Tokio rodiklio nustatymas sudaro prielaidas atsakovei įsitikinti, kad pirkimo sutartį vykdys finansiškai stabilus tiekėjas, kad tinkamam darbų atlikimui laiku neigiamos įtakos neturės tiekėjui galinčios kilti nenumatytos problemos, susijusios su apyvartinių lėšų trūkumu. Kaip minėta, praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1, o Apraše pirkimo dokumentuose rekomenduojamas nustatyti minimalus rodiklis – ne mažesnis kaip 0,5. Šiuo atveju atsakovė nustatė koeficiento reikšmę – 1,1, atitinkančią įprastai praktikoje įmonių turimą reikšmę. Todėl daugumai rinkoje veikiančių tiekėjų, išskyrus tuos, kurie iš tiesų susiduria su finansinio stabilumo problemomis, nustatyta kritinio likvidumo koeficiento reikšmė yra priimtina ir negali sudaryti neproporcingų kliūčių dalyvauti pirkime.

Dėl sutarčių vertės

Pirkimo sąlygų 3.1.12 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas per paskutinius 3 kalendorinius metus turi būti įvykdęs bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM.

Ieškovės vertinimu, atsakovė specifiškai ir tikslingai reikalauja ne apyvartos vidurkio, o bent trijų ypatingų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų įvykdymo, kurių kiekvieno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur su PVM. Tokia pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie turi reikiamą patirtį, pirkimo sąlygose reikalaujamą statybos ir montavimo darbų apyvartą, tačiau modernizavo (atnaujino) mažesnius, nors ir nežymiai, nei 500 000 Eur su PVM vertės objektus.

Atsakovės nuomone, pirkimo sąlygų 3.1.12 punkto reikalavimas skirtas tiekėjo patirties įvertinimui, o sutarties panašumas apibrėžtas atsižvelgiant į pirkimo objektą (daugiabučių namų modernizavimas) bei numatomų darbų vertę. Akivaizdu, kad patirtis statant vieną 20 aukštų namą negali būti laikoma lygiaverte patirčiai statant 20 vieno aukšto namų.

Pastebėtina, kad Metodikos 21.1.4 papunktyje numatyta, kad kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7. Šiuo atveju, planuota pirkimo objekto vertė (atsakovės teigimu apie 900 000 Eur) pagal Metodiką laikytina didele, taigi reikalaujama atliktų rangos sutarčių vertė galėtų būti ne mažesnė kaip 270 000 Eur (900 000 x 0,3) ir ne didesnė kaip 450 000 Eur (900 000 x 0,5). Tuo tarpu reikalaujama atliktų rangos sutarčių vertė yra beveik lygi 0,56 koeficientui, skaičiuojant nuo planuojamos pirkimo objekto vertės (500 000 / 900 000). Perkančiajai organizacijai, pasirinkusi tikrinti tiekėjų kvalifikaciją pagal tokį reikalavimą, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neturėtų prieštarauti Metodikos nuostatoms.

Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, turi užtikrinti jų reikalavimų atitiktį vienodo požiūrio ir proporcingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šio kvalifikacinio reikalavimo reikšmė yra per aukšta ir turėtų būti sumažinta proporcingai pirkimo objektui (iki 0,3 – 0,5 numatytos pirkimo objekto vertės), taip suteikiant galimybę konkuruoti didesniam potencialių tiekėjų ratui.

Ekonominio naudingumo kriterijų

Pirkimo sąlygų 6.3 punkte nurodyta, kad pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą, taikant tokius kriterijus: 1 – kaina (C), kurio lyginamasis svoris sudaro 70 procentų ekonominio naudingumo įvertinime; 2 – už sutarties įvykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P), kurio lyginamasis svoris sudaro 20 procentų ekonominio naudingumo įvertinime; 3 – vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U), kurio lyginamasis svoris sudaro 5 procentus ekonominio naudingumo įvertinime; 4 – darbų atlikimo terminas (T), kurio lyginamasis svoris sudaro 5 procentus ekonominio naudingumo įvertinime.

Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai antrajam kriterijui (P) suteikė net 20 procentų lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo vertinime, o trečiasis kriterijus (U) neturi sąsajumo su pirkimo objektu.

Atsakovės teigimu, antrasis kriterijui – už sutarties įvykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) – nustatytas lyginamasis svoris, atitinka proporcingumo ir lygiateisiškumo principus nepažeidžia konkurencijos, nediskriminuoja tiekėjų, o trečias kriterijus – vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis (U) – taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu.

Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose nustatymo kriterijai yra reglamentuoti VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime gali išrinkti pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą (VPĮ 56 str.); 3) kainą. VPĮ nėra nustatyta, kokiais atvejais ir vykdant kokius konkrečius pirkimus turi būti taikomas konkretus pasiūlymų vertinimo modelis. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.

Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose yra nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami atsižvelgiant šiuo būdu, atsižvelgiama į kainą ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius ir socialinius kriterijus: pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; darbuotojams mokamą darbo užmokestį; darbų atlikimo trukmę. Toks reglamentavimas rodo, kad šis pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo būdas yra orientuotas į tai, kad perkančioji organizacija, nustačiusi atitinkamus jai aktualius vertinimo kriterijus, galėtų išsirinkti pasiūlymą, kuris užtikrintų geriausią pirkimo objekto kainos ir kokybės pusiausvyrą. Nors pasiūlymų kaina atlieka reikšmingą vaidmenį, vis dėlto ji nėra vieninteliu elementu, nulemiančiu konkretaus pasiūlymo pripažinimą pirkimo laimėtoju.

Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas perkančioji organizacija, pasirinkusi, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime ji išsirinks pagal kainos ir kokybės santykį, turi pirkimo dokumentuose nustatyti aiškius, patikrinamus ir su pirkimo objektu susijusius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamas tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas. Be to, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti ir ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą (VPĮ 55 str. 6 d.). Kriterijų lyginamasis svoris pirkimo sąlygose gali būti išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Taigi, perkančioji organizacija yra laisva ne tik pasirinkti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti teikiami pasiūlymai, bet taip pat ir nustatyti kiekvieno iš pasirinktų kriterijų reikšmę (lyginamąjį svorį) visų kitų kriterijų atžvilgiu.

Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nuspręsti, kokią svarbą suteikti jos pasirinktiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ar kokiu būdu įvertinti konkrečių kriterijų reikšmes riboja jas saistantis reikalavimas racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas. Todėl, nustatydama balų pagal pasirinktus vertinimo kriterijus suteikimo tvarką, perkančioji organizacija nėra įpareigota ją suformuluoti taip, kad pirkimo laimėtoju galėtų būtų išrinktas tik mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Atitinkamai perkančioji organizacija nėra įpareigota ir nustatyti tokią balų už kainos kriterijų suteikimo tvarką bendrame kainos ir kokybės vertinime, kad pagal šį kriterijų suteikiami balai būtų nustatomi lyginant tiekėjų pasiūlytas kainas, o ne, kaip ginčo pirkime, suskaidant kainą į intervalus ir suteikiant atitinkamą balų skaičių visiems į vieną kainos intervalą patenkantiems pasiūlymams, iš esmės neprieštarauja VPĮ nuostatoms.

Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse yra nurodyta, kad kainos ir kokybės santykis reiškia optimalų įvairių kriterijų, susijusių ir nesusijusių su išlaidomis, derinį, kurio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato. Iš tokių išaiškinimų matyti, kad siekis išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal šį kriterijų nėra tapatinamas vien tik su reikalavimu išrinkti pigiausią pasiūlymą. Savo ruožtu ginčui aktualiose Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimų gairėse yra aiškiai nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo ar jo vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjui, jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs su konkrečių darbų atlikimu. Keliant reikalavimą turėti specialistus, kuriems suteikta teisė vadovauti statinio statybos darbams arba specialiesiems statybos darbams, svarbu nurodyti statinių kategoriją (ypatingieji, neypatingieji ar nesudėtingieji statiniai), kadangi nuo to priklauso atitiktį įrodančių dokumentų pateikimas (ar tai bus kvalifikacijos atestatai / teisės pripažinimo dokumentai, ar pakaks atitinkamą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų).

Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 6.6.1. punkto lentelėje nurodoma, kad bus vertinama kiek už sutarties vykdymą atsakingas statinio statybos darbu vadovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos yra sėkmingai įvykdęs daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutarčių, kuriose ėjo statinio statybos darbų vadovo pareigas ir, kurių kiekvienos atskirai (vieno daugiabučio) atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertė ne mažesnė kaip 400 000 Eur su PVM. Taip pat nustatyta, kad už vieną sėkmingai įvykdytą sutartį (objektą) skiriami 2 balai. Maksimaliai bus vertinama 10 sutarčių (objektų), t. y. net ir pateikus daugiau kaip 10 sėkmingai įvykdytų sutarčių (objektų), tiekėjo Pp reikšmė bus 20. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad visi tiekėjai galės surinkti didžiausius galimus balus už pirkimo sąlygose nustatytą vertinimo kriterijų (P), kuriam, pasak ieškovės, suteiktas per didelis lyginamais svoris. Ieškovė savo poziciją šiuo aspektu grindė tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, nepateikdama byloje jokių objektyvių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams dėl per didelio lyginamojo kriterijaus (P) svorio.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų pirkimo dokumentų nuostatų, atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygose pasiūlymų kokybės vertinimo kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų specialistų (statinio statybos vadovo) patirtimi, išdėstė konkrečius reikalavimus, kurių pagrindu bus vertinama šių specialistų patirtis, taip pat iškėlė reikalavimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiekėjo pateiktus duomenis dėl jų pasiūlymų atitikties nurodytiems kriterijams. Iš aptariamų pirkimo sąlygų turinio, jose išdėstytų reikalavimų ir nustatytų vertinimo rodiklių matyti, kad pagal šį vertinimo kriterijų tiekėjams galėtų būti skirti tiek didžiausi įvertinimai (atitinkamai 20 balų) tuo atveju, jeigu tiekėjų nurodytų specialistų patirtis atitiktų maksimalius nustatytus reikalavimus ir tiekėjai kartu su pasiūlymais pateiktų visus reikiamus nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tiek ir mažesni įvertinimai, jeigu specialistų įvykdytų sutarčių ar parengtų techninių projektų kiekis nesiektų didžiausių pirkimo sąlygose nustatytų rodiklių, arba net 0 balų, jeigu, pavyzdžiui, tiekėjas, pasitelkęs reikiamą patirtį turinčius specialistus, nepateiktų pirkimo sąlygose nurodytų privalomų pateikti dokumentų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vertinimo kriterijus (U) vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis, kurio lyginamasis svoris sudaro 5 procentus ekonominio naudingumo įvertinime yra nesusijęs su pirkimo objektu.

Pirkimo sąlygų 6.7.1. punkte nustatyta, kad šiuo atveju yra vertinama darbuotojų paskutiniojo mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tiekėjas turi nurodyti darbuotojų (įskaitant partnerius ir / ar subrangovus) paskutiniojo mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) vidutinį darbo užmokestį (su mokesčiais) eurais. Jei paskutiniojo mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra mažiau nei nustatytas minimalus darbo užmokestis, tiekėjo pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų.

VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad jei perkančioji organizacija konkrečiame pirkime nusprendžia nustatyti minėtą kriterijų (VPĮ 55 str. 11 d.), tada ji privalo taikyti ir VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina.

Pati perkančioji organizacija sprendžia ir pirkimo dokumentuose nurodo, kurių darbuotojų (kokias užduotis atliksiančių darbuotojų) darbo užmokesčio mediana bus vertinama, tačiau pažymėtina, kad vertinama ne tai, kiek tiekėjas savo darbuotojams moka dabar ar kiek mokėjo anksčiau – vertinama siūlomo mokėti (ateityje) darbo užmokesčio mediana. Tai reiškia, kad pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija iš esmės vertins pažadą, kurio tesėjimą ji turės patikrinti sutarties vykdymo metu.

Kaip ir visais atvejais, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Todėl ji turi aiškiai nurodyti ar tiekėjas teikdamas pasiūlymą turi nurodyti siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą, ar turi nurodyti kiek siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju, iš pirkimo sąlygų turinio matyti, kad atsakovė ruošiasi vertinti, kiek tiekėjas mokėjo visiems savo darbuotojams anksčiau (paskutinį mėnesį iki pasiūlymų pateikimo pabaigos), o ne kiek siūlo mokėti darbuotojams, vykdysiantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliksiantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, sutarties vykdymo laikotarpiu. Taigi, įvertinus minėto ekonominio naudingumo kriterijaus aprašymą, yra pagrindas pritarti ieškovės pozicijai, kad nustatytas kriterijus nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu.

Šiame kontekste yra reikšminga tai, kad atitinkami pirkimo sąlygose nustatyti įsipareigojimai, už kuriuos juos prisiėmusiems tiekėjams bus skirti ekonominio naudingumo balai, nėra savitiksliai. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei tiekėjas yra pripažįstamas pirkimo laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu, be kita ko, užtikrina, kad tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį ir vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Tokie išaiškinimai rodo, kad pasiūlymuose nurodyti įsipareigojimai ir patvirtinimai, tiekėjui tapus pirkimo laimėtoju ir sudarius pirkimo sutartį, turėtų tapti jo vykdytinais įsipareigojimais. Tuo tarpu, tiekėjo anksčiau visiems darbuotojams (net ir nesusijusiems būsimos su sutarties vykdymu) mokėto atlyginimo vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad net ir didžiausią atlyginimą savo darbuotojams mokėjęs tiekėjas tinkamai ir laiku vykdys įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį.

Teismo vertinimu, toks pirkime nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus (U) neatitinka VPĮ 55 straipsnio 11 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto nuostatų, Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijų, viešųjų pirkimų principų.

Dėl pasiūlymų vertinimo

Pirkimo sąlygų 6.10 punkte nustatyta, kad jei tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P + U + T buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma, toks pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

Ieškovės nuomone, ši pirkimo sąlyga yra perteklinė, diskriminacinė, nurodyta reikšmė (15) visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Nustačius, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus (U) neatitinka aukščiau nurodytų VPĮ nuostatų, Viešųjų pirkimų tarnybos „Gerosios praktikos“ rekomendacijų, bei viešųjų pirkimų principų, darytina išvada, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal formulę P + U + T, kurioje vienas dėmuo neatitinka teisės aktų reikalavimų būtų ydingas, neteisėtas ir nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

Dėl bylos baigties

VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė, atsižvelgiant į realius jos poreikius, nustatyti konkretaus pirkimo sąlygas, neprieštaraujančias įstatymams. Taip pat, neleidžiama nustatyti ir tarpusavyje prieštaraujančių pirkimo sąlygų. Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-248/2017).

Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 3.1.12 punkto, 6.3 punkto, 6.10 punkto reikalavimus pripažinus neteisėtais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų ir viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningumo principų, laikytina, kad šios pirkimo sąlygos yra prieštaringos ir galėjo suklaidinti tiekėjus, iškraipyti sąžiningą konkurenciją, o perkančioji organizacija nesilaikė atidumo ir rūpestingumo pareigų rengiant pirkimo sąlygas ir skelbdama viešąjį pirkimą, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – atsakovės vykdomas pirkimas turi būti nutrauktas. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2012).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė UAB „Būsto valda” prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. kadangi.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017).

Atsakovės vertinimu, ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, ginčydama pirkimo sąlygas, kurios nesudarė jokių kliūčių pačiai ieškove dalyvauti pirkime (pateikti pasiūlymą). Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirkimo procedūras ir nors ieškovei per EPP sistemą buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti dubliką, tačiau šios pareigos nevykdė. Šie ieškovės veiksmai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl skirtina bauda.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, nes ieškovė ginčija reikalavimus, kuriuos pati atitinka, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, o atsakovės vertinimas, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dubliko nepateikimas yra piktnaudžiavimas procesu, turint nesąžiningų tikslų vilkinti procesą, pagrįstas iš esmės vien subjektyvia atsakovės nuomone, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas (ieškinys tenkintinas), pateiktas ieškovei elgiantis nesąžiningai, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio pateikimas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dubliko nepateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovė UAB „Brosta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš ieškovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (Swedbank, AB 2021 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 30, Luminor Bank, AS 2021 m. kovo 16 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 0766534) nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 263 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ 2021 m. gegužės 3 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus (Nr. DOK-10552 ir DOK-10555) ir 2021 m. gegužės 5 d. pateiktą atsiliepimą į atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. DOK-10940).

Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ sprendimą atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ vykdomo daugiabučio namo, esančio Kovo 11-osios g. 25A, Kauno m., atnaujinimo (modernizavimo) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, arba pagal ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintą programą, statybos rangos darbų pirkimo sąlygų 3.1.12 punktą, 6.3 punktą, 6.10 punktą ir pirkimą nutraukti

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė