- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-162-856/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- J. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7418-1051/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį atsakovams J. S. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Danrava“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kustodija” ieškiniu prašė pripažinti 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimą, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Kustodija“, J. S. ir BUAB „Danrava“ negaliojančiu ab initio; taikyti restituciją – grąžinti reikalavimo teisę BUAB „Kustodija” į J. S. ir priteisti iš J. S. BUAB „Kustodija” naudai 15447,38 Eur dydžio skolą; priteisti iš J. S. BUAB „Kustodija” naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016-04-15 - 2016-08-23 ieškovė atsakovei J. S. pardavė prekių ir išrašė bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2016-04-15 KUS Nr. (duomenys neskelbtini) (už 1 956,01 Eur sumą, kuri buvo dalinai apmokėta, neapmokėtas sąskaitos likutis – 1 685,09 Eur); 2016-04-20 KUS Nr. (duomenys neskelbtini)(už 3 839,99 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta); 2016-05-03 KUS Nr. (duomenys neskelbtini) (už 4 404,70 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta); 2016-08-23 KUS Nr. (duomenys neskelbtini) (už 5 517,60 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta).
3. 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovės, atsakovės J. S. ir atsakovės UAB „Danrava“ buvo sudarytas tarpusavio susitarimas, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovė J. S. yra skolinga ieškovei už prekes 15 447,38 Eur; atsakovė J. S. bankiniu pavedimu sumoka atsakovei UAB „Danrava“ į nurodytą sąskaitą 15 447,38 Eur; atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovei UAB „Kustodija“ padidėja 15 447,38 Eur; atsakovės J. S. įsiskolinimas ieškovei UAB „Kustodija“ sumažėja 15 447,38 Eur. Susitarimo sudarymo metu ieškovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovės UAB „Danrava“ vadovu buvo (duomenys neskelbtini), t. y. šeimos/artimos giminystės ryšiais susiję asmenys – broliai. Susitarimo sudarymo metu ieškovė UAB „Kustodija“ buvo nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovei UAB „Danrava“ taip pat iškelta bankroto byla. Dėl susitarimo sudarymo atsakovė UAB „Danrava“ nepadengė įsiskolinimo ieškovei, buvo prarastos ieškovės lėšos, naudotinos kreditorių reikalavimams tenkinti, kas laikytina veikimu, priešingu ieškovės interesams, kreditorių interesams bei ieškovės veiklos tikslams. Ginčijamas susitarimas atitinka visas actio Pauliana ieškinio sąlygas ir yra pripažintinas negaliojančiu.
5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 94 - 95 straipsniais, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Ieškovės nepagrįstai perleista kreditorinio reikalavimo teisė į atsakovę J. S. grąžinama ieškovei, iš atsakovės J. S. priteisiama 15 447,38 Eur dydžio suma ieškovei į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais. Tuo tarpu atsakovė J. S., turėdama galiojantį kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią atsakovę UAB „Danrava“ (sumokėtai 15,447,38 Eur dydžio sumai), turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą atsakovės UAB „Danrava“ bankroto byloje. Todėl ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu ab initio ir šalių atžvilgiu taikytina restitucija. Atitinkamai iš atsakovės J. S. ieškovei priteistina 15 447,38 Eur dydžio skola.
6. Ieškiniu sandoris taip pat ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 1.82 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris buvo visiškai nenaudingas ieškovei, kadangi jo pagrindu atsakovei UAB „Danrava“ buvo perleista galiojanti reikalavimo teisė į mokų skolininką. Ieškovė neturėjo prievolės sudaryti sandorį. Sandoris visiškai neatitiko įprastinės ieškovės veiklos. Ta aplinkybė, jog atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovei padidėjo 15 447,38 Eur suma, nelaikytina naudinga ieškovei, kadangi atsakovė UAB „Danrava“ nurodytos sumos ieškovei niekuomet nesumokėjo, be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Danrava“ jau buvo skolinga ieškovei didelę pinigų sumą. Tokiu būdu dėl susitarimo sudarymo buvo prarastos ieškovės lėšos, naudotinos ieškovės komercinėje-ūkinėje veikloje, kas laikytina veikimu, priešingu ieškovės interesams bei ieškovo veiklos tikslams. Sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu, taikytina restitucija.
Atsiliepimas
7. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškinyje nurodyta skola, nes su UAB „Kustodija“ ir UAB „Danrava“ yra pilnai atsiskaičiusi, todėl jų tarpusavio teisminiuose ginčuose neplanuoja dalyvauti.
8. Atsakovė BUAB „Danrava“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu ir panaikino 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimą kaip reikalavimo teisių perleidimo sandorį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“, kuriuo UAB „Kustodija“ perleido 15 447,38 Eur reikalavimą UAB „Danrava“ į J. S., nuo sudarymo momento. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei BUAB „Kustodija“ iš atsakovės BUAB „Danrava“ 432 Eur advokato pagalbos išlaidų, taip pat priteisė atsakovei J. S. iš ieškovės BUAB „Kustodija“ 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija 2016 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto atsakovei J. S.. Teismas sprendė, kad minėtas raštas yra kreditorės UAB „Kustodija“ nurodymas skolininkei J. S. apmokėti sąskaitas kreditoriaus nurodytam asmeniui, t. y. į UAB „Danrava“ sąskaitą, kaip tai nurodyta CK 6.44 straipsnio 1 dalyje. Teismas byloje nustatė, kad minėtą raštą atsakovei J. S. pateikė kreditorės UAB „Kustodija“ atstovas, dokumentas yra pasirašytas UAB „Kustodija“ atstovo, todėl teismas sutiko su atsakovės J. S. argumentais, kad jai nebuvo pagrindo abejoti ar įtarti, jog toks nurodymas gali būti neteisėtu ar pažeisti kieno nors interesus. Minėtą raštą atsakovė J. S. pateikė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, įtarimų šiai įstaigai nekilo, ko pasėkoje buvo įvykdytas apmokėjimas. Byloje teismas taip pat nustatė, kad iki rašto atsakovei J. S. pateikimo, rašte nurodytoms apmokėti sąskaitoms terminas nebuvo suėjęs, todėl ir rašte nurodyta 813,02 Eur prekybinė nuolaida (5 procentai) atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus kreditoriaus ir skolininko atžvilgiu.
11. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurioms esant J. S. būtų turėjusi pagrindo abejoti, kad pervesdama pinigus į kreditoriaus rašte nurodytą gavėjo sąskaitą, ji bus netinkamai atsiskaičiusi su kreditoriumi. Šiuo atveju atsakovei J. S. raštą dėl sąskaitų apmokėjimo pateikė pati atsakovės kreditorė, o ne UAB „Danrava“ atstovas, į kurios sąskaitą buvo nurodyta atlikti apmokėjimus, todėl atsakovei J. S. nebuvo pagrindo abejoti tokio prievolės įvykdymo būdo teisėtumu. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti atsakovės J. S. sąžiningumu. Todėl ieškovės reikalavimą, jog atsakovė dar kartą sumokėtų 15 447,38 Eur sumą kreditorei UAB „Kustodija“, teismas vertino kaip nepagrįstą. Be to, 2016 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto atsakovei J. S., ieškovė neginčija, o byloje pateiktas 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė J. S. su ieškove UAB „Kustodija“ yra atsiskaičiusi, pervesdama 15 447,38 Eur sumą ieškovės UAB „Kustodija“ nurodytam asmeniui - UAB „Danrava“, t. y. J. S. laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovei UAB „Kustodija“.
12. Teismas sprendė, jog ginčijamas 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimas kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra susitarimas tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“, kuriuo UAB „Kustodija“ perleido 15 447,38 Eur reikalavimą UAB „Danrava“ į skolininkę J. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimas yra reikalavimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“, o tai, kad ginčo sandoryje yra skolininkės vardas, pavardė ir parašas, leidžia daryti išvadą, kad ji buvo tik informuota apie tokį ieškovės ir atsakovės UAB „Danrava“ sandorį, kas tik patvirtina padarytas išvadas dėl atsakovės J. S. tinkamo prievolės įvykdymo ieškovei UAB „Kustodija“ .
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Kustodija“, atstovaujama direktoriaus (duomenys neskelbtini), ir atsakovė UAB „Danrava“, atstovaujama direktoriaus (duomenys neskelbtini), privalėjo sudaryti ginčijamą 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sandorį, t. y. nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl šios priežasties teismas darė išvadą, kad skolininkė šioje byloje ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio neprivalėjo sudaryti.
14. Teismas nustatė, kad skolininkės UAB „Kustodija“ vadovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Danrava“ vadovas (duomenys neskelbtini) yra broliai, be to, skolininkės UAB „Kustodija“ akcininkai yra (duomenys neskelbtini), turintis 250 akcijų, ir UAB „Danrava“, turinti 250 akcijų. UAB „Danrava“ direktorius (duomenys neskelbtini) yra ir UAB „Danrava“ akcininkas. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad abi ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos.
15. Teismas byloje nustatė, kad atsakovė J. S. 15 447,38 Eur sumą sumokėjo atsakovei UAB „Danrava“ nedelsdama, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. Teismo posėdžio metu atsakovė J. S. nurodė, kad niekuomet neturėjo problemų su atsikaitymais už įgytas prekes, todėl gavusi 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą su UAB „Kustodija“ nurodymu, kam ir į kokią sąskaitą pervesti pinigus, nedelsdama tai padarė. Šios nustatytos aplinkybės suteikė pagrindo teismui daryti išvadą, kad jeigu UAB „Kustodija“ būtų atsakovės J. S. pareikalavusi atsiskaityti tiesiogiai jai, pritaikydama tą pačią nuolaidą, atsakovė J. S. tai būtų padariusi, nors terminas apmokėti sąskaitas dar nebuvo suėjęs, nes kaip nurodė atsakovė J. S., 813,02 Eur nuolaida jai buvo ženkli. Teismas pažymėjo, kad J. S. sumokėjus 15 447,38 Eur sumą į UAB „Danrava“, o ne į UAB „Kustodija“ sąskaitą, UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėjo 15 447,38 Eur suma, kas yra nurodyta ginčijamame sandoryje.
16. Teismas byloje nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kustodija“ turėjo kreditorių. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. B2-4036-781/2017), kuria UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad pagal 2015 m. balanso duomenis įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šios nustatytos aplinkybės suteikė pagrindo išvadai, kad jau 2015 m. UAB „Kustodija“ finansinė padėtis buvo labai sunki, įmonė buvo nemoki, todėl 2016 m. rugsėjo 1 d. ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris akivaizdžiai pažeidė kreditorių teises.
17. Teismas nurodė, kad ginčo sandoriu buvo padidintas atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“, kas reiškia, jog tokiu būdu UAB „Kustodija“ vietoje to, kad gavusi tiesiogiai atsiskaitymą iš mokaus pirkėjo (atsakovės J. S.) ir iš gautos sumos atsiskaičiusi bent iš dalies su kreditoriumi (kreditoriais), padidino tik savo debitorinius reikalavimus skolininkei UAB „Danrava“. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovei UAB „Danrava“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad iš pateikto atsakovės UAB „Danrava“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog įmonės turtas sudarė 1 409 130 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 095 335 Eur, pagal UAB „Danrava“ 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Danrava“ patyrė 804 912 Eur nuostolių. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti teismui išvadą, kad jau 2016 metais atsakovė UAB „Danrava“ buvo nemoki įmonė. Be to, atsakovė UAB „Danrava“ buvo ir UAB „Kustodija“ akcininke, todėl UAB „Kustodija“ vadovas neabejotinai žinojo apie sunkią UAB „Danrava“ finansinę padėtį, juolab kad abiejų įmonių vadovai yra broliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau nepaisant to, ginčijamu sandoriu buvo padidintos ir taip jau nemokios įmonės UAB „Danrava“ skolos įmonei UAB „Kustodija“. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimas kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“ pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje bei 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje konstatuota, kad atsakovė J. S. laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“, ieškovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Kustodija“ ir atsakovė UAB „Danrava“ susitarė, jog UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 15 447,38 Eur suma, t. y. atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovei UAB „Kustodija“ padidėjo ta suma, kurią atsakovė J. S. ir pervedė 2016 m. rugsėjo 14 d. į atsakovės UAB „Danrava“ sąskaitą. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Danrava“ skola UAB „Kustodija“ buvo 925 113,35 Eur. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Danrava“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir BUAB „Kustodija“ 1 284 282,35 Eur kreditoriniai reikalavimai, į kuriuos įskaityta ir 15 447,38 Eur suma, nes kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2018 m. sausio 26 d., o šis ieškinys teisme gautas 2020 m. balandžio 28 d. Todėl nepaisant to, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimas kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“ pripažintinas negaliojančiu, teismas darė išvadą, jog restitucijos taikyti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė BUAB „Kustodija“, turėdama patvirtintus kreditorinius reikalavimus atsakovės BUAB „Danrava“ bankroto byloje, ieškiniu prašo taikyti restituciją ir priteisti dar kartą pačią sumą iš J. S. Toks restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės J. S. padėtį, juolab, kaip jau buvo konstatuota, J. S. pripažinta kaip tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (t. y. 139,85 Eur). Ieškovė už pasirengimą 2020-08-06 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje pateikė įrodymus apie patirtas 968 Eur advokato atstovavimo išlaidas, atitinkamai už pasirengimą 2020-09-03 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 968 Eur, o už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pasirengimą 2020-10-14 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 968 Eur, viso minėtos atstovavimo išlaidos sudaro 2 904 Eur, o už ieškinio parengimą – 1200 Eur. Byloje nustatyta, kad viso nagrinėjimas teisme per byloje vykusius tris teismo posėdžius truko 2 val. 30 min., todėl maksimali atstovavimo teisme išlaidų suma būtų 349 Eur. Teismui ieškovė nepateikė detalios atstovavimo išlaidų pažymos, iš kurios matytųsi, kiek buvo sugaišta laiko pasirengiant bylos nagrinėjimui ir pan. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės advokato atstovavimo išlaidos šioje dalyje mažintinos iki 1 200 Eur. Šiuo atveju 1 200 Eur išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų, todėl nemažintinos. Todėl iš viso ieškovės turėtas 4 104 Eur advokato pagalbos išlaidas teismas sumažino iki 2 400 Eur sumos.
21. Teismas nurodė, kad atsakovė J. S. turėjo 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, taip pat kaip ir ieškovė, nepateikė detalios atstovavimo išlaidų pažymos, iš kurios matytųsi, kiek buvo sugaišta laiko pasirengiant bylos nagrinėjimui ir pan., todėl atsižvelgdamas į šio teismo sprendime išdėstytus argumentus, į šalių procesinio lygiateisiškumo principą, teismas sprendė, kad atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų nėra pagrindo mažinti. Šiuo atveju ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetus visiškai, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.
22. Teismas nurodė, kad ieškinys atsakovės BUAB „Danrava“ atžvilgiu patenkintas dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau netaikus restitucijos. Nustatyta, kad byloje buvo pareikštas 15 447,38 Eur turtinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuris turėtų būti apmokėtas 348 Eur žyminiu mokesčiu, ir neturtinis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris turėtų būti apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu, viso mokėtino žyminio mokesčio suma – 423 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų apmokestinimą žyminiu mokesčiu, taikė tą pačią proporciją spręsdamas dėl ieškinio patenkinimo dydžio, t. y. patenkinus ieškinį dalyje dėl neturtinio reikalavimo teismas sprendė, jog patenkinta 18 procentų ieškinio reikalavimų. Todėl konstatavus, kad ieškovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra sumažintos iki 2 400 Eur sumos, atsižvelgiant į 18 procentų patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, teismas iš atsakovės BUAB „Danrava“ ieškovei priteisė 432 Eur advokato pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Ieškovė BUAB „Kustodija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai priteisti iš atsakovių ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė palaikė poziciją, jog 2016-09-01 tarpusavio susitarimas ir 2016-09-01 ieškovės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vieną ir tą patį 2016-09-01 reikalavimo perleidimo sandorį, kurį ieškovė ginčija ieškiniu (pvz. 2020-10-12 ieškovės rašytinių paaiškinimų 1.1-1.2 p.).
23.2. Ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas 2016-09-01 ieškovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-01 tarpusavio susitarimą laiko atskirais sandoriais, tačiau sistemiškai vertinant sprendime išdėstytus argumentus galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas visgi priėjo išvados, jog 2016-09-01 ieškovo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskiras sandoris. Sprendime visiškai nepasisakyta kokiu sandoriu, teismo vertinimu, yra laikytinas 2016-09-01 ieškovo raštas Nr. (duomenys neskelbtini).
23.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018 ginčas taip pat buvo kilęs iš itin panašių į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kuomet pradinis kreditorius (ieškovas) raštu nurodė skolininkui sumokėti įsiskolinimą naujajam kreditoriui – pradinio kreditoriaus akcininkui (atsakovas) ir skolininkas įvykdė tokį nurodymą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai susiklostė reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai.
23.4. Remiantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais spręstina, kad: ieškovei 2016-09-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus atsakovei J. S. nurodymą įvykdyti prievolę atsakovės UAB „Danrava“ naudai bei šalims pasirašius 2016-09-01 tarpusavio susitarimą, tarp šalių susiklostė reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai; šie santykiai yra apibrėžti vienu reikalavimo perleidimo sandoriu, kurio sudarymo data yra 2016-09-01; nors buvo parengti keli dokumentai, taikant CK 6.44 straipsnio 1 dalį, 6.101-6.103 straipsnius, laikytina, kad jie sudaro vieną ir tą patį 2016-09-01 įvykusį reikalavimo perleidimo sandorį.
23.5. 2020-10-14 teismo posėdyje atsakovė J. S. patvirtino, kad 2016-09-01 tarpusavio susitarimas ir 2016-09-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo atvežti kartu, tuo pačiu metu, taip pat kartu nuvežti į buhalteriją apmokėjimui. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovė ir atsakovė J. S. paminėtus dokumentus suvokė kaip vieną ir tą patį sandorį.
23.6. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei įvertinus bylai aktualias faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pateiktus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog 2016-09-01 tarpusavio susitarimas ir 2016-09-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti vadovaujantis tais pačiais ketinimais ir tikslais, tai pat turi tą patį faktinį pagrindą, todėl negali būti vertinami atsietai, kaip tai neteisingai atliko pirmosios instancijos teismas, tačiau turi būti vertinami kartu ir laikomi vienu reikalavimo perleidimo sandoriu.
23.7. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme palaikė poziciją, jog atsakovės J. S. (ne)sąžiningumas neturėtų būti vertinamas, kadangi reikalavimo perleidimo sandoris yra dvišalis, kurio galiojimui atsakovės valia neturi įtakos. Tokią poziciją ieškovė palaiko ir apeliaciniame skunde. Tačiau, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nagrinėjamu atveju atsakovės (ne)sąžiningumo aplinkybė yra svarbi bylai ir turi būti vertinama, ieškovė palaiko sekančius argumentus.
23.8. Atsakovė laikytina verslininke, todėl prieš sudarant ginčo sandorį atsakovė turėjo pasidomėti bent jau ieškovės turtine padėtimi, vieša informacija apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, taip pat ar sudarytinas sandoris nepažeis ieškovės kreditorių interesų, pareikalauti iš ieškovės ir gauti visą su paminėtomis aplinkybėmis susijusią informaciją ir t. t. Atsakovė turėjo suvokti, jog būtina pasidomėti ginčo sandorio sudarymo aplinkybėmis, kadangi ginčo sandoris nebuvo įprastinis sandoris tiek ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo praktikoje, tiek apskritai atsakovės veikloje. Ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas nebuvo vienkartinis ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei buvo pritaikyta nuolaida, kas atsakovę turėjo paskatinti pasidomėti tiek sandorio sudarymo aplinkybėmis, tiek nuolaidos pritaikymo priežastimis, kadangi ankstesnėje bendradarbiavimo praktikoje atsakovei nuolaidos apskritai nebuvo taikomos. 2020-10-14 teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad reikalavimo perleidimo sandorį sudarė pirmą kartą gyvenime, taip pat, jog pagal sandorį mokėtina suma atsakovei buvo ženkli, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti sandorio sudarymo aplinkybes ar ieškovės finansinę padėtį. Taigi, nors atsakovė turėjo ir galėjo pasidomėti neįprastinio sandorio sudarymo aplinkybėmis, ieškovės finansine būkle, esančiais kreditoriais ir jų interesais, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl atsakovė laikytina nesąžininga. Nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.
23.9. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad reikalavimo perleidimo sandoris negalioja, turi būti vadovaujamasi CK 6.145 straipsnio 1 dalimi bei 1.80 straipsnio 2 dalimi ir taikoma restitucija (natūra). Reikalavimo perleidimo sandoriui negaliojant, negalioja ir paminėto sandorio nuostata, pagal kurią atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovei padidėjo 15 447,38 Eur, todėl šioje apimtyje atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas automatiškai sumažėjo. Šis reikalavimo sumažėjimas yra įforminamas pasinaudojant kreditorinio reikalavimo tikslinimo institutu bankroto byloje, kas pirmosios instancijos teismui turėtų būti žinoma. Todėl reikalavimo perleidimo sandoriui negaliojant, ieškovė ar atsakovė UAB „Danrava“ turi pareigą atskirai kreiptis į atsakovės UAB „Danrava“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto byloje patvirtinto ieškovės kreditorinio reikalavimo sumažinimo 15447,38 Eur suma. Taigi, akivaizdu, jog šioje dalyje ieškovė jokios naudos ar dvigubo reikalavimo patenkinimo negauna ir negali gauti.
23.10. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu atsakovė J. S. turės teisę pareikšti atsakovei UAB „Danrava“ reikalavimą dėl 15 447,38 Eur grąžinimo ir atitinkamai įstoti į atsakovės UAB „Danrava“ kreditorių sąrašą bei gauti paminėto reikalavimo patenkinimą iš atsakovės UAB „Danrava“ turto. Todėl ieškovės prašoma taikyti restitucija nepablogina atsakovės J. S. padėties, nes be prievolės ieškovės naudai atsakovė J. S. įgyja analogiško dydžio reikalavimo teisę atsakovės UAB „Danrava“ atžvilgiu. Pagal skundžiamą sprendimą nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginama ieškovės padėtis, kadangi pripažinus sandorį negaliojančiu, bet netaikius restitucijos, ieškovei nėra grąžinama 15447,38 Eur reikalavimo teisė į atsakovę J. S., taip pat 15 447,38 Eur suma sumažėja ieškovės reikalavimas atsakovės UAB „Danrava“ atžvilgiu.
23.11. 2020-10-12 ieškovės rašytinių paaiškinimų 4-oje dalyje buvo detaliai aprašytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos, įskaitant įkainius ir valandų kiekį, kurį truko teisinių paslaugų teikimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės išlaidas teisinėms paslaugoms.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčijamo sandorio
26. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimu, sudarytu tarp ieškovės UAB „Kustodija“, atsakovės UAB „Danrava“ ir atsakovės J. S., sutarta atlikti tarpusavio atsiskaitymus už 15 447,38 Eur sumą. Susitarime nurodyta, kad: 1) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ už parduotas prekes yra 15 447,38 Eur; 2) J. S. bankiniu pavedimu į UAB „Danrava“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumoka 15 447,38 Eur; 3) UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 15 447,38 Eur; 4) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ sumažėja 15 447,38 Eur.
27. Ieškovė UAB „Kustodija“ 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu atsakovei J. S., prašė atsakovės J. S. sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 404,70 Eur sumą; Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 517,60 Eur sumą; Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 956,012 Eur sumą; Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 839,99 Eur sumą; ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 542,10 Eur sumą apmokėti į atsakovės UAB „Danrava“ sąskaitą, padaryta 813,02 Eur prekybinė nuolaida ir nurodyta galutinė apmokėjimo suma – 15 447,38 Eur.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė ginčija tik 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimą, o 2016 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto atsakovei J. S., neginčija. Teismas sprendė, kad minėtas raštas yra kreditoriaus UAB „Kustodija“ nurodymas skolininkui J. S. apmokėti sąskaitas kreditoriaus nurodytam asmeniui - UAB „Danrava“, kaip tai nurodyta CK 6.44 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti atsakovės J. S. sąžiningumu.
29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016-09-01 tarpusavio susitarimas ir 2016-09-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti vadovaujantis tais pačiais ketinimais ir tikslais, tai pat turi tą patį faktinį pagrindą, todėl negali būti vertinami atsietai, kaip tai neteisingai atliko pirmosios instancijos teismas, tačiau turi būti vertinami kartu ir laikomi vienu reikalavimo perleidimo sandoriu. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė palaikė poziciją, jog 2016-09-01 tarpusavio susitarimas ir 2016-09-01 ieškovės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vieną ir tą patį reikalavimo perleidimo sandorį, kuris ginčijamas ieškiniu.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokią įtaką, atsižvelgus į tai, jog ginčijamu sprendimu tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, skundžiamu sprendimu nekonstatuotas atsakovės J. S. nesąžiningumas, ji laikytina tinkamai įvykdžiusi prievolę (šioje dalyje ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo), bylos baigčiai galėjo turėti pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas 2016-09-01 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas.
31. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018, ir šioje civilinėje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo remtis minėta kasacinio teismo nutartimi.
32. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamas skirtingas ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas nei šios bylos atveju. Kartu pažymėtina, kad minėtoje byloje tarp šalių nebuvo sudaryto rašytinio reikalavimo perleidimo sandorio (sutarties) skirtingai nei šios bylos atveju, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais spręstina, jog 2016-09-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-09-01 tarpusavio susitarimu tarp šalių susiklostė reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai, kurie yra apibrėžti vienu reikalavimo perleidimo sandoriu, kurio sudarymo data yra 2016-09-01. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei ieškiniu nereiškus reikalavimo dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo peržengti ieškinio ribų, juolab, kad šios bylos kontekste tai, jog 2016-09-01 tarpusavio susitarimo ir 2016-09-01 rašto laikymas vienu reikalavimo perleidimo sandoriu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčija atsakovės J. S. nesąžiningumo, bei į tai, kad ginčijamu sprendimu tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, negalėtų įtakoti skirtingos bylos baigties, t. y. ieškinio reikalavimo patenkinimo dėl restitucijos taikymo. Įvertinus nurodytą, dėl šios apeliacinio skundo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Dėl restitucijos taikymo
33. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Kustodija“ prašė grąžinti reikalavimo teisę ieškovei į atsakovę J. S. ir priteisti iš J. S. ieškovei 15 447,38 Eur dydžio skolą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė J. S. laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“, toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepaisant to, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susitarimas kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris tarp ieškovės UAB „Kustodija“ ir atsakovės UAB „Danrava“ pripažintinas negaliojančiu, restitucijos taikyti nėra pagrindo. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tokias byloje nustatytas aplinkybes: ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovei UAB „Kustodija“ padidėjo ta suma, kurią atsakovė J. S. ir pervedė 2016 m. rugsėjo 14 d. į atsakovės UAB „Danrava“ sąskaitą; 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovės UAB „Danrava“ skola ieškovei UAB „Kustodija“ buvo 925 113,35 Eur; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Danrava“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir BUAB „Kustodija“ 1 284 282,35 Eur kreditoriniai reikalavimai, į kuriuos įskaityta ir 15 447,38 Eur suma.
36. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Danrava“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir BUAB „Kustodija“ 1 284 282,35 Eur kreditoriniai reikalavimai, į kuriuos įskaityta ir 15 447,38 Eur suma, patvirtina šie įrodymai: 1) ieškovės atstovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymas prie bylos medžiagos prijungti BUAB „Kustodija“ bankroto administratoriaus atsakymą į prašymą pateikti informaciją, kuris, kaip nurodė ieškovės atstovas, pagrindžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo dienai atsakovės UAB „Danrava“ įsiskolinimas buvo didelės apimties ir nebuvo apmokamas; 2) ieškovės nemokumo administratoriaus 2020 m. liepos 31 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ sudarė 925 113,35 Eur. Visa įsiskolinimo suma nurodytai datai buvo pradelsta. Įsiskolinimo suma pradėjo formuotis nuo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Danrava“ nėra atlikusi jokių mokėjimų įsiskolinimui dengti. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ nuosekliai didėjo, kol pasiekė 1 284 282,35 Eur (toks BUAB „Kustodija“ reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Danrava“ bankroto byloje Nr. B2-406-357/2018).
37. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos taikymo, pažymi, jog pirmosios instancijos teismui netaikius restitucijos, šio sprendimo pagrindu ieškovė ar atsakovė BUAB „Danvara“ negali (neturi teisinio pagrindo) kreiptis į atsakovės BUAB „Danvara“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto byloje patvirtinto ieškovės kreditorinio reikalavimo sumažinimo 15447,38 Eur suma. Ieškovės BUAB „Kustodija“, kuri turi patvirtintus kreditorinius reikalavimus atsakovės BUAB „Danrava“ bankroto byloje, į kuriuos įskaityta ir 15 447,38 Eur suma, padėtis nepritaikius ieškovės prašomo restitucijos būdo nelaikytina pablogėjusia. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš esmės siekia taikyti restituciją ir priteisti dar kartą tą pačią 15447,38 Eur sumą iš atsakovės J. S. Toks restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės J. S., kuri pripažinta kaip tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“, padėtį.
38. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „Danrava“ bankroto byloje (dabartinis bylos numeris B2-37-357/2021) Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinti 2 216 479,11 Eur kreditoriniai reikalavimai, 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi papildomai patvirtintas 1 815 Eur kreditorinis reikalavimas, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi papildomai patvirtintas 952,77 Eur kreditorinis reikalavimas. Taigi, atsižvelgiant į BUAB „Danrava“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, pritaikius ieškovės prašomą restitucijos būdą atsakovė J. S. neabejotinai patirtų nuostolius, nes įstodama į atsakovės BUAB „Danrava“ kreditorių sąrašą bankroto byloje neturėtų realios galimybės atgauti 15 447,38 Eur sumą. Todėl apeliantės argumentai, kad prašoma taikyti restitucija nepablogintų atsakovės J. S. padėties, atmetami kaip prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
39. Priešingai nei teigia apeliantė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų situacija, kai abejoms sandorio šalims (šiuo atveju ieškovei ir atsakovei BUAB „Danrava“) veikiant nesąžiningai, trečiajam sąžiningam asmeniui (šiuo atveju atsakovei J. S.), kuris tinkamai įvykdė prievolę, būtų perkeliama visa su ginčo sandorio sudarymu susijusi finansinė rizika, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ne tik ieškovė, bet ir atsakovė UAB „Danrava“ yra bankrutuojančios įmonės. Kai abi sandorio šalys yra nesąžiningos, tai prioritetinis vienos iš jų teisių gynimas trečiojo asmens (šiuo atveju atsakovės J. S.) sąskaita šios bylos kontekste neatitiktų CK 6.145 straipsnio 2 dalimi siekiamų tikslų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija“.
42. Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos, kadangi tai užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos. Taigi, reikalavimas dėl pažymos turinio, susijęs su pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų datos nurodymu, užtikrina teismo galimybę tinkamai apskaičiuoti maksimalų priteistiną atstovavimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad advokatų kontoros išduotoje pažymoje apie klientui suteiktas teisines paslaugas ir jų apmokėjimą nesant duomenų apie visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimus, numerius, juose nurodytas sumas ir datas, kitokio turinio advokatų kontoros išduotos pažymos kaip įrodymai, patvirtinantys šalies patirtas realias išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, vertintinos kaip nepakankamos minėtų išlaidų atlyginimui priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
44. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teisinių paslaugų suvestinė (pažyma) gali būti pasirašyta juridinio asmens įgalioto asmens, kuris, be kita ko, prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo yra vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, o vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, būtent šie subjektai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).
45. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktuose 2020-10-12 rašytiniuose paaiškinimuose aprašytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos (jų turinys) neatitinka pažymai keliamų reikalavimų, todėl tai negali būti laikoma pakankamu įrodymu pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismui ieškovė nepateikė detalios atstovavimo išlaidų pažymos, iš kurios matytųsi, kiek buvo sugaišta laiko pasirengiant bylos nagrinėjimui ir pan. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
46. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
47. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.