Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-7418-1051/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
e2-7418-1051/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02155-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Atsakovas
J. S., BUAB „Danrava“
Ieškovas
BUAB „Kustodija”
Civilinė byla Nr. e2-7418-1051/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02155-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.1.;2.6.3.;2.6.6.4.;2.6.8.8.;3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant K. J.,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kustodija” atstovui advokatui M. B.,

atsakovei J. S., jos atstovui advokatui A. D.,

nedalyvaujant atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Danrava“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kustodija” ieškinį atsakovams J. S. ir BUAB „Danrava“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas BUAB „Kustodija” ieškiniu (b. l. 1-7) prašė pripažinti 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimą, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Kustodija“, J. S. (atsakovo Nr. 1) ir BUAB „Danrava“ (atsakovo Nr. 2) negaliojančiu ab initio; taikyti restituciją - grąžinti reikalavimo teisę BUAB „Kustodija” į J. S. ir priteisti iš J. S. BUAB „Kustodija” naudai 15447,38 Eur dydžio skolą; priteisti iš J. S. BUAB „Kustodija” naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš J. S. ir BUAB „Danrava“, BUAB „Kustodija” naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016-04-15 – 2016-08-23 laikotarpiu ieškovas atsakovui Nr. 1 pardavė įvairių trąšų, pesticidų, sėklų (toliau – prekės) ir išrašė bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2016-04-15 KUS Nr. 160214 (už 1956,01 Eur sumą, kuri buvo dalinai apmokėta, neapmokėtas sąskaitos likutis – 1685,09 Eur); 2016-04-20 KUS Nr. 160252 (už 3839,99 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta); 2016-05-03 KUS Nr. 160415 ( už 4404,70 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta); 2016-08-23 KUS Nr. 160177 (už 5517,60 Eur sumą, kuri buvo neapmokėta).

3. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo, atsakovo Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 buvo sudarytas Tarpusavio susitarimas (toliau – susitarimas/sandoris), kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas Nr. 1 yra skolingas ieškovui už prekes 15447,38 Eur; atsakovas Nr. 1 bankiniu pavedimu sumoka atsakovui Nr. 2 į nurodytą sąskaitą 15447,38 Eur; atsakovo Nr. 2 įsiskolinimas ieškovui padidėja 15447,38 Eur; atsakovo Nr. 1 įsiskolinimas ieškovui sumažėja 15447,38 Eur. Ieškovas nurodo, kad savo esme buvo sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas. Susitarimo sudarymo faktą taip pat neginčijamai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas Nr. 1 J. S. 2016 m. rugsėjo 14 d. atliko susitarime nurodyto dydžio (15447,38 Eur) mokėjimą atsakovui Nr. 2 BUAB „Danrava“. Susitarimo sudarymo metu ieškovo vadovu buvo V. R., o atsakovo Nr. 2 vadovu buvo A. R., t. y. šeimos/artimos giminystės ryšiais susiję asmenys – broliai. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro išduotos pažymos. Nurodė, kad susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo nemokus: 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4036-781/2017 nustatyta, kad ieškovas jau 2015 metais buvo nemokus.

4. Nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovui Nr. 2 taip pat iškelta bankroto byla, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu atsakovas Nr. 2 teturėjo vos du darbuotojus, nuo 2015 metų darbuotojų skaičius sistemingai mažėjo. Atsakovo Nr. 2 balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2095335 Eur (turto vertė – 1409130 Eur, t. y. beveik du kartus mažiau), pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotas 804912 Eur nuostolis. Taigi, dėl susitarimo sudarymo atsakovas Nr. 2 nepadengė įsiskolinimo ieškovui, buvo prarastos ieškovo lėšos, naudotinos kreditorių reikalavimams tenkinti, kas laikytina veikimu, priešingu ieškovo interesams, kreditorių interesams bei ieškovo veiklos tikslams. Nurodė, kad ginčijamas susitarimas atitinka visas actio Pauliana ieškinio sąlygas ir yra pripažintinas negaliojančiu, t. y. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

5. Nurodė, kad pripažinus ginčijamą susitarimą negaliojančiu ab initio, turi būti taikoma restitucija, t. y. šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai yra gavusi. Kitaip tariant restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). A. P. atveju tai reiškia, kad per restituciją atkuriamas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą arba turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus ar kreditorių, kai jiems atstovauja bankroto administratorius, naudai.

6. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu (šiuo metu galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 - 95 straipsniais), reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Ieškovo nepagrįstai perleista kreditorinio reikalavimo teisė į atsakovą Nr. 1 grąžinama bankrutuojančiam ieškovui, iš atsakovo Nr. 1 priteisiama/išieškoma 15447,38 Eur dydžio suma bankrutuojančiai įmonei (ieškovui) į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo (šiuo metu galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Tuo tarpu atsakovas Nr. 1 turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą į bankrutuojantį atsakovą Nr. 2 (sumokėtai 15447,38 Eur dydžio sumai), turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą atsakovo Nr. 2 bankroto byloje Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka. Todėl ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu ab initio ir šalių atžvilgiu taikytina restitucija. Atitinkamai iš Atsakovo Nr. 1 J. S. ieškovo naudai priteistina bendra 15447,38 Eur dydžio skola.

7. Nurodė, kad ieškiniu sandoris taip pat ginčijamas CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 1.82 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

8. Nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo visiškai nenaudingas ieškovui, kadangi jo pagrindu atsakovui Nr. 2 buvo perleista galiojanti reikalavimo teisė į mokų skolininką, kitaip tariant 15447,38 Eur vertės ieškovo turtas, tačiau iš sandorio ieškovas negavo jokios naudos. Ieškovas neturėjo prievolės sudaryti sandorį. Sandoris visiškai neatitiko įprastinės ieškovo veiklos (prekyba trąšomis ir sėklomis). Ta aplinkybė, jog atsakovo Nr. 2 įsiskolinimas ieškovui padidėjo už 15447,38 Eur sumą, nelaikytina naudinga ieškovui, kadangi atsakovas Nr. 2 nurodytos sumos ieškovui niekuomet nesumokėjo (sandoryje netgi nebuvo apibrėžti jokie mokėjimo terminai), be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas Nr. 2 jau buvo skolingas ieškovui didelę pinigų sumą, ką įrodo atsakovo Nr. 2 bankroto byloje patvirtinto ieškovo reikalavimo dydis – 1284282,35 Eur. Tokiu būdu, dėl susitarimo sudarymo buvo prarastos ieškovo lėšos, naudotinos ieškovo komercinėje-ūkinėje veikloje, kas laikytina veikimu, priešingu ieškovo interesams bei ieškovo veiklos tikslams. Apie tai, jog sandoris yra žalingas ieškovui, sandorio šalims, t. y. ieškovui ir atsakovui Nr. 2, buvo žinoma, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovo ir atsakovo Nr. 2 vadovai buvo susiję artimais giminystės ryšiais, taip pat atsakovas Nr. 2 ginčijamo susitarimo sudarymo metu turėjo 50 proc. ieškovo akcijų. Sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu, taikytina restitucija (CK 1.82 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

9. A. J. S. (atsakovas Nr. 1) pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 68), kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškinyje nurodyta skola, nes su UAB „Kustodija“ ir UAB „Danrava“ yra pilnai atsiskaičiusi, todėl jų tarpusavio teisminiuose ginčuose neplanuoja dalyvauti.

10. Atsakovas BUAB „Danrava“ (atsakovas Nr. 2) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta (b. l. 66, 80, 96, 105).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Kustodija” atstovas advokatas M. B. ieškinį prašė tenkinti, pakartojo 2020 m. spalio 12 d. rašytinuose paaiškinimuose (b. l. 107-109) išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad bylos medžiagoje yra du dokumentai, iš kurių galima spręsti apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris: 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas ir 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 16-09-25. Mano, jog teisine prasme reiktų vertinti, jog abu paminėti dokumentai įrodo, kad tarp šalių susiklostė reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai, t. y. paminėti dokumentai sudaro vieną ir tą patį 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sandorį. Pabrėžė, kad ieškiniu ginčija 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių sudarytą Tarpusavio susitarimą, kurį, visų pirma, laiko reikalavimo perleidimo sandoriu. Ieškovo nuomone, tikrasis ir pagrindinis šalių ketinimas bei tikslas buvo pakeisti kreditorių (ieškovą) piniginėje prievolėje, siejančioje ieškovą (kreditorių) ir atsakovą Nr. 1 (skolininką), naujuoju kreditoriumi (atsakovu Nr. 2), kitaip tariant, ieškovo turimą reikalavimą į atsakovą Nr. 1 perleisti atsakovui Nr. 2, ką įrodo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas. Atkreipė dėmesį į tai, jog Kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką aktualią nagrinėjamai bylai (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018).

12. Nurodė, kad reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurio pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Taigi, reikalavimo perleidimo sandoris, teisine prasme, laikomas dvišaliu sandoriu. Nagrinėjamu atveju, 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarime yra ir atsakovo Nr. 1 (skolininko) parašas, tačiau teisinei sandorio kvalifikacijai paminėta aplinkybė įtakos neturi, kadangi ir nesant atsakovo Nr. 1 sutikimo (parašo, mokėjimo pavedimo ar kitaip išreikšto sutikimo) reikalavimo perleidimo sandoris būtų laikomas sudarytu ir galiojančiu. Ieškovo atstovas palaikė poziciją, jog nagrinėjamoje byloje ieškovui ginčijant 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sandorį CK 1.82 straipsnyje ir CK 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, pakanka įrodyti pradinio ir naujojo kreditorių, t. y. ieškovo bei atsakovo Nr. 2 nesąžiningumą. Šią aplinkybę ieškovas yra pagrindęs ieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos palaiko pilna apimtimi, ir su procesiniais dokumentais pateiktais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ginčijant 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sandorį būtina įrodinėti ir atsakovo Nr. 1 nesąžiningumą arba 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių sudarytą sandorį kvalifikuotų ne reikalavimo perleidimo sandoriu, bet kitos rūšies sandoriu ir jį laikytų trišaliu sandoriu, ieškovas palaiko visus ieškinio reikalavimus bei argumentus tokio sandorio atžvilgiu.

13. Nurodė, kad sąžininga gali būti laikomas tik ta sandorio šalis, kuri jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su ja ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Nagrinėjamu atveju atsakovė Nr. 1 J. S. yra ūkininkė, taigi, laikytina verslininke, nes pagal CK 2.4. straipsnio 2 dalies nuostatas, fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Todėl, prieš sudarant ginčo sandorį, atsakovė J. S. turėjo pasidomėti bent jau ieškovo turtine padėtimi, vieša informacija apie ieškovo pradelstus įsipareigojimus tretiesiems asmenims (kreditoriams), taip pat, ar sudarytinas sandoris nepažeis ieškovo kreditorių interesų, pareikalauti iš paties ieškovo ir gauti visą su paminėtomis aplinkybėmis susijusią informaciją. Ieškovo ir atsakovės J. S. bendradarbiavimas nebuvo vienkartinis ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., kurio metu ieškovas išrašė atsakovei J. S. iš viso 17 PVM sąskaitų-faktūrų už 35870,20 Eur sumą, iš kurių visos, išskyrus paskutiniąsias penkias, buvo apmokėtos atsakovės J. S., sumokant pinigines lėšas būtent ieškovui. Svarbu, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei J. S. buvo pritaikyta nuolaida, kas vėlgi atsakovę turėjo paskatinti pasidomėti tiek sandorio sudarymo aplinkybėmis, tiek nuolaidos pritaikymo priežastimis, kadangi ankstesnėje bendradarbiavimo praktikoje jai nuolaidos nebuvo taikomos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu atsakovė J. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ji pamena, jog jai buvo atvežti abu dokumentai, tiek 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas (b. l. 75), tiek 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas (b. l. 16, 69), dokumentus atvežė UAB „Kustodija“ atstovas. Ji dokumentus nuvežė į savo buhalteriją, nes 30 metų kaip ūkininkauja. Su UAB „Kustodija“ bendradarbiavo nuo 2012 metų, niekada problemų nebuvo. Terminas apmokėti sąskaitų dar nebuvo suėjęs, jai buvo nurodyta į kokią sąskaitą sumokėti, buvo pritaikyta nuolaida apie 800 Eur, kuri jai buvo ženkli, todėl ji kreipėsi į buhalterinius dokumentus tvarkančią tarnybą ir viską apmokėjo.

15. Teismo posėdžio metu atsakovės J. S. atstovas advokatas A. D. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu (b. l. 75), kuriuo atsakovei J. S. buvo nurodyta išvardintas sąskaitas apmokėti į UAB „Danrava“ sąskaitą, buvo įgyvendintos CK 6.44 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. skolininkei kreditorius nurodė, kam turi būti įvykdyta prievolė, o ieškovo ginčijamu susitarimu tai tik įformintas atsakovės J. S. prievolės UAB „Kustodija“ užbaigimas. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 1 d. rašto neginčija, nors rašto pagrindu nurodyta, kam atsiskaityti. Patenkinus ieškinį, būtų panaikintas tik susitarimas, o raštas, ką turėjo padaryti atsakovė, liktų galioti. Susitarimo panaikinimas nesukelia atsakovei J. S. jokių teisių ir pareigų. Ieškovo ginčijamas susitarimas neturi jokių reikalavimo teisių perleidimo sutarties požymių, t. y. tik CK 6.44 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimas. A. J. Strykienė net negalėjo įtarti, kad tai nesąžiningi veiksmai. Per 30 ūkininkavimo metų pirmą kartą tokia situacija nutiko. Ji nežinojo, kad UAB „Kustodija“ ir UAB „Danrava“ turi problemų, manė, kad atsiskaito su UAB „Kustodija“, pervesdama pinigus UAB „Danrava“. Tai UAB „Kustodija“ pinigai, o kur jie nukreipiami, tai neturi rūpėti skolininkui. Prašant ieškovui pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimo, tai J. S. negali būti atsakove. Susitarimas galioja nesąžiningų UAB „Kustodija“ ir UAB „Danrava“ atžvilgiu, bet ne J. S. atžvilgiu. Tai elementarus buhalterinis nurodymas J. S., kam ji turi sumokėti. Ginčijamas susitarimas apibendrinimas, užfiksavimas įvykusio sandorio, nesukeliantis J. S. teisinių pasekmių, J. S. sąžininga, ji sumokėjo tam, kam buvo paprašyta sumokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. S. 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą pateikė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (b. l. 101), įtarimų ir šiai įstaigai nekilo, ko pasėkoje buvo įvykdytas apmokėjimas. Tai tik įrodo, kad J. S. sąžininga, įvykdžiusi kreditoriaus prašymą, ji negali būti atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas UAB „Kustodija“ pardavė atsakovei J. S. (atsakovui Nr. 1) prekių bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras : 2016-04-15 Nr. 160214 (už 1956,01 Eur sumą, nurodyta apmokėti iki 2016-10-01) (b. l. 12); 2016-04-20 Nr. 160252 (už 3839,99 Eur sumą, nurodyta apmokėti iki 2016-10-01) (b. l. 13); 2016-05-03 Nr. 160415 (už 4404,70 Eur sumą, nurodyta apmokėti iki 2016-11-02) (b. l. 14); 2016-08-23 Nr. 160177 (už 5517,60 Eur sumą, nurodyta apmokėti iki 2016-10-01) (b. l. 15), viso pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovei J. S. buvo parduota prekių už 15718,30 Eur (b. l. 12-15).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kustodija“ 2016 m. rugsėjo 1 d. Raštu Nr. 16-09-25, adresuotu atsakovei J. S., prašė atsakovės J. S. sąskaitas Nr. 160415 už 4404,70 Eur sumą; Nr. 160177 už 5517,60 Eur sumą; Nr. 160214 už 1956,012 Eur sumą; Nr. 160252 už 3839,99 Eur sumą; ir Nr. 161157 už 542,10 Eur sumą apmokėti į atsakovo UAB „Danrava“ (atsakovas Nr. 2) sąskaitą, padaryta 813,02 Eur prekybinė nuolaida, ir nurodyta galutinė apmokėjimo suma 15447,38 Eur (b. l. 75).

18. Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimu, sudaryto tarp ieškovo UAB „Kustodija“, atsakovo UAB „Danrava“ (atsakovas Nr. 2), atsakovės J. S. (atsakovas Nr. 1), sutarta atlikti tarpusavio atsiskaitymus už 15447,38 Eur sumą. Nurodyta, kad 1) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ už parduotas prekes yra 15447,38 Eur; 2) J. S. bankiniu į UAB „Danrava“ a/s (duomenys neskelbtini) sumoka 15447,38 Eur; 3) UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 15447,38 Eur; 4) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ sumažėja 15447,38 Eur (b. l. 16).

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. S. 2016 m. rugsėjo 14 mokėjimo nurodymu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15447,38 Eur sumą, nors gavėjo pavadinimas nurodytas UAB „Kustodija“ (b. l. 76). Ginčo nėra, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne UAB „Kustodija“, o priklauso UAB „Danrava“.

20. Iš ieškovo UAB „Kustodija“ pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas lėšų įskaitymas, nurodant J. S. lėšų įskaitymas pagal Raštą 2016-09-01, pervedama suma 15447,38 Eur (b. l. 17).

21. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016-04-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. 160214 buvo dalinai atsakovės J. S. apmokėta, neapmokėtas sąskaitos likutis – 1685,09 Eur. Tačiau įrodymų apie sąskaitos dalinį apmokėjimą nepateikė ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Priešingai, kaip nurodyta šio teismo sprendimo 17 punkte, 2016 m. rugsėjo 1 d. Rašte Nr. 16-09-25 atsakovė J. S. paprašyta apmokėti visas 4 (keturias) su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 12-15) ir taip pat sąskaitą Nr. 161157 už 542,10 Eur sumą, kurios ieškovas į bylą nėra pateikęs. Iš atsakovės J. S. pateiktos 2016 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 161157 matyti, kad ji buvo išrašyta už 542,10 Eur sumą (b. l. 74), kaip ir nurodyta 2016 m. rugsėjo 1 d. Rašte Nr. 16-09-25.

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla (b. l. 8-10). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi UAB „Danrava“ iškelta bankroto byla (b. l. 41-42). Byloje nustatyta, kad UAB „Kustodija“ ginčijamo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimo sudarymo metu vadovu buvo V. R., o UAB „Danrava“ vadovu – A. R., kurie pagal Gyventojų registro duomenis yra broliai (b. l. 16, 19).

Dėl ginčo esmės

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčija tik 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimą, o 2016 m. rugsėjo 1 d. Rašto Nr. 16-09-25, adresuoto atsakovei J. S. neginčija.

24. Teismas sprendžia, kad minėtas raštas yra kreditoriaus UAB „Kustodija“ nurodymas skolininkui J. S. apmokėti sąskaitas kreditoriaus nurodytam asmeniui, t. y. į UAB „Danrava“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta CK 6.44 straipsnio 1 dalyje (b. l. 75). Byloje nustatyta, kad minėtą raštą atsakovei J. S. pateikė kreditoriaus UAB „Kustodija“ atstovas, dokumentas yra pasirašytas UAB „Kustodija“ atstovo, todėl sutiktina su atsakovės J. S. argumentais, kad jai nebuvo pagrindo abejoti ar įtarti, kad toks nurodymas gali būti neteisėtu ar pažeisti kieno nors interesus. Svarbus aspektas byloje ir tai, kad minėtą raštą atsakovė J. S. pateikė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (yra oficialus spaudas) (b. l. 101), įtarimų ir šiai įstaigai nekilo, ko pasėkoje buvo įvykdytas apmokėjimas. Byloje taip pat nustatyta, kad iki rašto atsakovei J. S. pateikimo, rašte nurodytoms apmokėti sąskaitoms terminas nebuvo suėjęs (apmokėjimo terminai anksčiausias – 2016 m. spalio 1 d., vėliausias – 2016 m. lapkričio 2 d.), todėl ir rašte nurodyta 813,02 Eur prekybinė nuolaida (5 proc.) atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus kreditoriaus ir skolininko atžvilgiu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant J. S. būtų turėjusi pagrindo abejoti, kad pervesdama pinigus į kreditoriaus rašte nurodytą gavėjo sąskaitą, ji bus netinkamai atsiskaičiusi su kreditoriumi. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovei J. S. raštą dėl sąskaitų apmokėjimo pateikė pats atsakovės kreditorius, o ne UAB „Danrava“ atstovas, į kurio sąskaitą buvo nurodyta atlikti apmokėjimus, todėl atsakovei J. S. nebuvo pagrindo abejoti tokio prievolės įvykdymo būdo jos kreditoriui UAB „Kustodija“ teisėtumu. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti atsakovės J. S. sąžiningumu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas, jog atsakovė dar kartą sumokėtų 15447,38 Eur sumą kreditoriui UAB „Kustodija“ yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Be to, kaip ir buvo minėta, 2016 m. rugsėjo 1 d. Rašto Nr. 16-09-25, adresuoto atsakovei J. S., ieškovas neginčija, o byloje pateiktas 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė J. S. su ieškovu UAB „Kustodija“ yra atsiskaičiusi, pervesdama 15447,38 Eur sumą ieškovo UAB „Kustodija“ nurodytam asmeniui - UAB „Danrava“ į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76), t. y. J. S. laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovui UAB „Kustodija“ (CK 6.44 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje nustatyta, kad ieškovo ginčijamu 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimu, sudaryto tarp ieškovo UAB „Kustodija“, atsakovo UAB „Danrava“ (atsakovas Nr. 2), atsakovės J. S. (atsakovas Nr. 1), sutarta atlikti tarpusavio atsiskaitymus už 15447,38 Eur sumą. Nurodyta, kad 1) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ už parduotas prekes yra 15447,38 Eur; 2) J. S. bankiniu į UAB „Danrava“ a/s (duomenys neskelbtini) sumoka 15447,38 Eur; 3) UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 15447,38 Eur; 4) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ sumažėja 15447,38 Eur (b. l. 16).

26. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas pagal savo turinį ir prasmę yra reikalavimo teisių perleidimo sandoris. Šiuo aspektu teismas sprendžia, kad ginčijamas 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas, kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris, yra susitarimas tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“, kuriuo UAB „Kustodija“ perleido 15447,38 Eur reikalavimą UAB „Danrava“ į skolininkę J. S., ir, kaip tai nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniui. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Todėl teismas sprendžia, kad ginčo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas yra reikalavimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“, o tai, kad ginčo sandoryje yra skolininkės vardas, pavardė ir parašas, leidžia daryti išvadą, kad ji buvo tik informuota apie tokį ieškovo ir atsakovo UAB „Danrava“ sandorį, kas tik patvirtina šio teismo sprendimo 24 punkte padarytas išvadas dėl atsakovės J. S. tinkamo prievolės įvykdymo ieškovui UAB „Kustodija“ (CK 6.44 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas toliau pasisako dėl ginčo sandorio, sudaryto tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“, pripažinimo negaliojančiais ieškinio actio Pauliana bei CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinio actio Pauliana pagrindu

27. Lietuvos A. T. praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

28. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar, kaip nagrinėjamu atveju, įmonės kreditorius atstovaujantis bankroto administratorius.

29. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. A. P. gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos A. T. 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

30. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, neprivalo kartu reikšti ieškinio reikalavimo dėl savo turimos reikalavimo teisės įgyvendinimo (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

31. Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Kustodija“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 8-10). Iš pateiktų teismo procesinių sprendimų matyti, kad jau nuo 2016 metų pavasario UAB „Kustodija“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė laiku neatsiskaitinėjo su kreditoriais, ko pasėkoje buvo iškeltos bylos teisme dėl skolų priteisimo (b. l. 20-22, 23-25, 26-27). Be to, iš pateiktos 2018 m. liepos 30 d. pažymos matyti, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis UAB „Kustodija“ turėjo 14871,02 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b. l. 29), o 2016 m. kovo 31 d. duomenimis šis įsiskolinimas padidėjo iki 31424,37 Eur (b. l. 30), 2016 m. birželio 30 d. duomenimis – 16593,21 Eur (b. l. 31), 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis – 13996,74 Eur (b. l. 32), 2017 m. kovo 31 d. duomenimis – 45550,96 Eur (b. l. 34), 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis – 117207,22 Eur (b. l. 36). Todėl darytina išvada, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kustodija“ turėjo kreditorių, o tai reiškia, kad bankroto administratorius turi neabejotiną teisę teikti ieškinį, gindamas kreditorių interesus.

Dėl privalomumo sudaryti sandorį

32. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Kustodija“, atstovaujama direktoriaus V. R., ir atsakovas UAB „Danrava“, atstovaujamas direktoriaus A. R., privalėjo sudaryti ginčijamą 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sandorį (2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimą), t. y. nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad skolininkas šioje byloje ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio neprivalėjo sudaryti.

Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

33. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 7 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sutartį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pa.).

34. Šioje byloje nustatyta, ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, kad skolininko UAB „Kustodija“ vadovas V. R. ir atsakovo UAB „Danrava“ vadovas A. R. yra broliai (b. l. 19), be to, skolininko UAB „Kustodija“ akcininkai yra V. R., turintis 250 akcijų, ir UAB „Danrava“, turinti 250 akcijų (b. l. 43). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenims nustatyta, kad UAB „Danrava“ direktorius A. R. yra ir UAB „Danrava“ akcininkas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-406-357/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018 ). Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad abi ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 7 punktas).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos bei sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu

35. Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga taip pat yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises : kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

36. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kreditoriaus teisių pažeidimu Lietuvos A. T. praktikoje formuluojami tokie kriterijai : kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos A. T. 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).

37. Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimu (reikalavimo teisių perleidimo sandoriu – šio teismo sprendimo 26 punktas), sudarytu tarp ieškovo UAB „Kustodija“, atsakovo UAB „Danrava“ sutarta atlikti tarpusavio atsiskaitymus už 15447,38 Eur sumą, be kito ko, nurodyta, kad 1) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ už parduotas prekes yra 15447,38 Eur; 2) J. S. bankiniu į UAB „Danrava“ a/s (duomenys neskelbtini) sumoka 15447,38 Eur; 3) UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 15447,38 Eur; 4) J. S. įsiskolinimas UAB „Kustodija“ sumažėja 15447,38 Eur (b. l. 16). Byloje nustatyta, kad atsakovė J. S. 15447,38 Eur sumą sumokėjo atsakovui UAB „Danrava“ nedelsdama, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 76). Teismo posėdžio metu atsakovė J. S. nurodė, kad niekuomet neturėjo problemų su atsikaitymais už įgytas prekes, todėl gavusi 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą su UAB „Kustodija“ nurodymu, kam ir į kokią sąskaitą pervesti pinigus, nedelsdama tai padarė. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad jeigu UAB „Kustodija“ būtų atsakovės J. S. pareikalavusi atsiskaityti tiesiogiai jai, pritaikydama tą pačią nuolaidą, atsakovė J. S. tai būtų padariusi, nors terminas apmokėti sąskaitas dar nebuvo suėjęs, nes kaip nurodė ji pati, 813,02 Eur nuolaida jai buvo ženkli ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pažymėtina, kad J. S. sumokėjus 15447,38 Eur sumą į UAB „Danrava“, o ne į UAB „Kustodija“ sąskaitą, UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėjo 15447,38 Eur suma, kas yra nurodyta ginčijamame sandoryje.

38. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kustodija“ turėjo kreditorių (šio teismo sprendimo 31 punktas). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. B2-4036-781/2017), kuria UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad pagal 2015 m. balanso duomenis įmonė turto iš viso deklaravo už 11 668 724 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 820 203 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8 795 619 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 024 584 Eur t. y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad jau 2015 m. UAB „Kustodija“ finansinė padėtis buvo labai sunki, įmonė buvo nemoki ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas). Todėl 2016 m. rugsėjo 1 d. ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris akivaizdžiai pažeidė kreditorių teises ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

39. Svarbus aspektas ir tai, kad ginčo sandoriu buvo padidintas atsakovo UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“, kas reiškia, jog tokiu būdu UAB „Kustodija“ vietoje to, kad gavusi tiesiogiai atsiskaitymą iš mokaus pirkėjo (atsakovės) J. S. ir iš gautos sumos atsiskaičiusi bent iš dalies su kreditoriumi (kreditoriais), padidino tik savo debitorinius reikalavimus skolininkui UAB „Danrava“. Be to, kaip jau buvo nustatyta, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-989-357/2017) atsakovui UAB „Danrava“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad iš pateikto atsakovo UAB „Danrava“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog įmonės turtas sudarė 1 409 130 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 095 335 Eur, pagal UAB „Danrava“ 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Danrava“ patyrė 804 912 Eur nuostolių. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad jau 2016 metais atsakovas UAB „Danrava“ buvo nemoki įmonė, nes įmonės kreditoriniai įsipareigojimai net viršijo įmonės turimą turtą. Be to, atsakovas UAB „Danrava“ buvo ir UAB „Kustodija“ akcininkas (b. l. 43), todėl UAB „Kustodija“ vadovas neabejotinai žinojo apie sunkią UAB „Danrava“ finansinę padėtį, juolab kad abiejų įmonių vadovai yra broliai V. R. ir A. R. (b. l. 16), tačiau nepaisant to, ginčijamu sandoriu buvo padidintos ir taip jau nemokios įmonės UAB „Danrava“ skolos įmonei UAB „Kustodija“.

40. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu, kaip prieštaraujantis juridinio asmens UAB „Kustodija“ tikslams.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad sandoris dėl prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Šio teismo sprendimo 39 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Danrava“ direktorius buvo ne tik UAB „Kustodija“ direktoriaus brolis, bet UAB „Danrava“ buvo ir UAB „Kustodija“ akcininkė, valdanti 50 proc. UAB „Kustodija“ akcijų (b. l. 43), todėl neabejotinai UAB „Danrava“ ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja UAB „Kustodija“ tikslams, nes neabejotinai buvo žinoma, kad abi sandorio šalys turi rimtų finansinių sunkumų, de facto 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo nemokios.

42. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas, kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris, tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“ pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Dėl restitucijos taikymo

43. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti restitucijos taikymo pagrindai. Nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

44. Šiuo atveju pagrindas taikyti restituciją būtų 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimo, kaip reikalavimo teisių perleidimo sandorio, tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“, pripažinimas negaliojančiu. Ieškovas prašo taikyti restituciją tokiu būdu – grąžinti reikalavimo teisę BUAB „Kustodija“ į atsakovę J. S. ir priteisti iš J. S. BUAB „Kustodija“ naudai 15447,38 Eur dydžio skolą.

45. Šio teismo sprendimo 24 punkte konstatuota, jog J. S. laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“ (CK 6.44 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl toks ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo atmestinas motyvais, kurie nurodyti šio teismo sprendimo 24 punkte.

46. Kaip jau buvo nurodyta, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 1.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį pripažinus negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kur nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

47. Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas UAB „Kustodija“ ir atsakovas UAB „Danrava“ susitarė, kad UAB „Danrava“ įsiskolinimas UAB „Kustodija“ padidėja 14557,38 Eur suma (b. l. 16), t. y. atsakovo UAB „Danrava“ įsiskolinimas ieškovui UAB „Kustodija“ padidėjo ta suma, kurią atsakovė J. S. ir pervedė 2016 m. rugsėjo 14 d. į atsakovo UAB „Danrava“ sąskaitą (b. l. 76). Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Danrava“ skola UAB „Kustodija“ buvo 925113,35 Eur (b. l. 84). Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Danrava“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir BUAB „Kustodija“ 1 284 282,35 Eur kreditoriniai reikalavimai, į kuriuos įskaityta ir 14557,38 Eur suma, nes kaip minėta, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2018 m. sausio 26 d. (b. l. 44-45), o šis ieškinys teisme gautas 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 1).

48. Todėl šiuo atveju, nepaisant to, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimas, kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris, tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“ pripažintinas negaliojančiu, restitucijos taikyti nėra pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 145 straipsnio 2 dalis).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas BUAB „Kustodija“, turėdamas patvirtintus kreditorinius reikalavimus atsakovo BUAB „Danrava“ bankroto byloje, ieškiniu prašo taikyti restituciją ir priteisti dar kartą pačią sumą iš J. S.. Toks restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės J. S. padėtų, juolab, kaip jau buvo konstatuota, J. S. pripažinta kaip tinkamai įvykdžiusi prievolę UAB „Kustodija“.

50. Teismas atskirai pažymi, kad ieškovo nurodytų Lietuvos A. T. nagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-573/2005, Nr. e3K-3-168-969/2018 fabula yra kita nei šioje nagrinėjamojoje byloje.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. Atmetus ieškinio reikalavimą, dalyje dėl restitucijos taikymo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju ieškinys atsakovės J. S. atžvilgiu yra visiškai atmestas, o atsakovo BUAB „Danrava“ atžvilgiu patenkintas iš dalies, t. y. ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu. Atsakovas BUAB „Danrava“ taip pat yra bankrutuojanti įmonė, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

53. Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Kustodija“ turėjo 4104 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 85, 86, 87, 88, 99, 100, 124, 126).

54. Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2020 m. II ketvirtį tai sudarė 1398,50 Eur. P. R. 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t. y. 139,85 Eur).

55. Ieškovas BUAB „Kustodija“ už pasirengimą 2020-08-06 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje pateikė įrodymus apie patirtas 968 Eur advokato atstovavimo išlaidas (b. l. 86, 88), atitinkamai už pasirengimą 2020-09-03 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 968 Eur (b. l. 99, 100), o už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pasirengimą 2020-10-14 teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 968 Eur (b. l. 124, 126), viso minėtos atstovavimo išlaidos sudaro 2904 Eur, o už ieškinio parengimą – 1200 Eur (b. l. 85, 87).

56. Byloje nustatyta, kad viso nagrinėjimas teisme per byloje vykusius tris teismo posėdžius truko 2 val. 30 min. (b. l. 93-94, 102-103, 136-137), todėl maksimali atstovavimo teisme išlaidų suma būtų 349 Eur. Teismui ieškovas nepateikė detalios atstovavimo išlaidų pažymos, iš kurios matytųsi, kiek buvo sugaišta laiko pasirengiant bylos nagrinėjimui ir pan. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo advokato atstovavimo išlaidos šioje dalyje mažintinos iki 1200 Eur. Šiuo atveju 1200 Eur išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų, todėl nemažintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Todėl iš viso ieškovo turėtos 4104 Eur advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 2400 Eur sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. A. J. S. turėjo 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 90, 91). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė J. S., taip pat kaip ir ieškovas BUAB „Kustodija“, nepateikė detalios atstovavimo išlaidų pažymos, iš kurios matytųsi, kiek buvo sugaišta laiko pasirengiant bylos nagrinėjimui ir pan. (b. l. 90), todėl atsižvelgdamas į šio teismo sprendimo 54-56 punkte išdėstytus argumentus, į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, sprendžia, kad atsakovės J. S. patirtų advokato pagalbos išlaidų nėra pagrindo mažinti.

58. Atsakovas BUAB „Danrava“ atsiliepimo neteikė, į teismo posėdžius nevyko.

59. Šiuo atveju ieškinį atsakovės J. S. atžvilgiu atmetus visiškai, iš ieškovo BUAB „Kustodija“ priteistina atsakovei J. S. 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

60. Byloje ieškinys patenkintas atsakovo BUAB „Danrava“ atžvilgiu dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau netaikus restitucijos. Nustatyta, kad byloje buvo pareikštas 15447,38 Eur turtinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuris turėtų būti apmokėtas 348 Eur žyminiu mokesčiu, ir neturtinis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris turėtų būti apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu, viso mokėtino žyminio mokesčio suma – 423 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų apmokestinimą žyminiu mokesčiu, taiko tą pačią proporciją, spręsdamas dėl ieškinio patenkinimo dydžio, t. y. patenkinus ieškinį dalyje dėl neturtinio reikalavimo, spręstina, kad patenkinta 18 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl konstatavus, kad ieškovo BUAB „Kustodija“ patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra sumažintos iki 2400 Eur sumos, atsižvelgiant į 18 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo BUAB „Danrava“ priteistina ieškovui BUAB „Kustodija“ 432 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimą, kaip reikalavimo teisių perleidimo sandorį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Kustodija“ ir atsakovo UAB „Danrava“, kuriuo UAB „Kustodija“ perleido 15447,38 Eur reikalavimą UAB „Danrava“ į J. S., nuo sudarymo momento.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui BUAB „Kustodija“ (juridinio asmens kodas 123229863) iš atsakovo BUAB „Danrava“ (juridinis asmens kodas 145255736) 432 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti atsakovei J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Kustodija“ (juridinio asmens kodas 123229863) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė