Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. A. ieškinį atsakovei S. A., dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė S. A. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas N. A. su atsakove S. A. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susilaukė vaikų – (duomenys neskelbtini) sūnaus R. A., (duomenys neskelbtini) sūnaus A. A. ir (duomenys neskelbtini) sūnaus D. A..

4. Duomenų apie šalių kreditorius, kurių teisėms ar pareigoms tūrėtų įtakos ši santuokos nutraukimo byla nėra. Ieškovas iš atsakovės kompensacijos ar išlaikymo nereikalauja. Ieškovas nurodė, kad Lietuvoje registruotino turto šalys neturi. Vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai yra išspręsti Jungtinės Karalystės Vaikų priežiūros tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu, t. y. šalies kompetentingos institucijos kurioje vaikais ir gyvena.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Ieškinio 5 p. ieškovas nurodo, kad teismas nutraukdamas santuoką gali nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių santuokos nutraukimo priežastis, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau pažymėtina, kad tokią teisę teismas CK 3.63 str. pagrindu įgyja tik tuomet, kai to prašo abu sutuoktiniai. Šiuo atveju, atsakovė tokio prašymo teismui nėra išreiškusi.

6. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į santuokinį gyvenimą, nesutapo charakteriai, atsakovė ignoruoja ieškovą, namuose nebūdavo bendros kalbos, išsiskyrę požiūriai ir į laisvalaikio leidimą, nebeliko tarpusavio pagarbos, jei jau ilgą laiką gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šiuo metu gyvena atskirus gyvenimus, jų nebesieja bendri šeimos planai, neliko nieko bendro.

8. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

9. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu atsakovės požiūrį į santuokos išsaugojimo perspektyvas atspindi ir jos procesinis elgesys šioje byloje, t. y. atsiliepimo nepateikimas ir nedalyvavimas teismo posėdyje. Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, N. A. ir S. A. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardės

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo palikti jam jo esamą pavardę, o atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl šio reikalavimo nepasisakė.

12. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Svarbu tai, kad CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytas šios nuostatos taikymo apribojimas tais atvejais, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Šiuo konkrečiu atveju šalys turi bendrų vaikų, kurie turi ieškovo pavardę ir jie lieka gyventi su mama. Pakartotinai pažymėtina, kad atsakovė teismui jokios savo pozicijos dėl pavardės neišreiškė, todėl atsakovės pavardės pakeitimo dalyje ieškinio reikalavimas yra atmestinas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Ieškovas nurodo, jog išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė dėl išlaikymo jokio prašymo nepareiškė. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos metu neįgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką. Ieškovas taip pat patvirtino, kad sutuoktiniai neturi įsiskolinimų kredito įstaigoms bei fiziniams asmenims.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad šalys gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje, ten gyvena ir jų vaikai. Dėl šios priežasties, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pareiškė prašymą ją pašalinti iš bylos, kadangi ji negalėjo pateikti jokios išvados apie ne Lietuvos Respublikoje gyvenančius šalių vaikus.

16. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, apie tai, kad Jungtinės Karalystės Vaikų priežiūros tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu yra išspręstas vaikų išlaikymo klausimas. Tačiau nėra išspręsti klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai gyvena su mama, jis su vaikais susitinka Londone parke ar kitur. Nenurodė, jog kyla problemų norint susitikti su vaikais, o tam, kad vaikai gyvena su mama neprieštarauja, todėl teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti A. A. ir D. A. gyvenamąją vietą kartu su jų mama S. A.. Pažymėtina, kad R. A. yra pilnametis.

17. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų ieškovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais nenustatyta, byloje nėra duomenų apie atsakovės draudimą ieškovui bendrauti su vaikais, todėl teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo atsakovas ieškovas N. A. su nepilnamečiais vaikais A. A. ir D. A. bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad ieškovas bendraus su vaikais be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto bendravimo laiką suderinęs su S. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau ieškovas prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepareiškė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nėra spręstinas.

19. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)., įregistruota Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. A. palikti jo pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei S. A. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečių A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. A. a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas N. A. a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad ieškovas bendraus su vaikais be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto bendravimo laiką suderinęs su S. A.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.