Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.1.1; 2.1.2; 2.7; 2.7.4.3; 2.14; 2.14.3.

2016 m. rugpjūčio 2 d.

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui, išnagrinėjęs

V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedusio, pensininko, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016 m. gegužės 28 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo taisyklių, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam G. L., tuo jį apgadindamas. Po to, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdęs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir paaiškino, kad tą dieną, galėjo būti šių metų gegužės 28 d., kaip nurodyta protokole, automobiliu „O. A.“ kartu su žmona atvažiavo į P. vykusią kariuomenės ir varinių dūdų šventę. Po šventės nuvažiavo į „Norfą“ nusipirkti duonos. Apsipirkę parduotuvėje, sėdo važiuoti. Važiavo atbulomis, šiek tiek sukdamas vairą į šoną. Už jo automobilio stovinčio kito automobilio nepastebėjo. Švietė saulė. Važiuodamas pajuto kažkokį keistą garsą, tačiau jo automobilis nesujudėjo. Šiek tiek pavažiavęs į priekį išlipo iš automobilio. Pamatė, kad už jo automobilio stovi džipas. Kadangi žymių apgadinimų nesimatė, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Prie džipo priėjęs nebuvo, į jį žiūrėjo iš toliau. Jei būtų pastebėjęs žymius apgadinimus, būtų pranešęs policijai. Pripažino įvykdęs jam inkriminuotus pažeidimus. Labai gailisi taip pasielgęs. Atlygino žalą nukentėjusiajam. Vairuoja nuo 1978 metų. Eismo įvykių niekada nėra turėjęs. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kadangi automobilis vienintelė susisiekimo priemonė. Gyvena kaime, žmoną serga, ją būtina nuvežti pas gydytojus. Vienintelės jo ir žmonos pajamos – pensija.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovas Donatas Vėlavičius siūlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. paskirti nuobaudą už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus teismo nuožiūra.

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad tą dieną su žmona, dukra ir anūke taip pat buvo atvažiavę į šventę Pakruojyje. Buvo atvažiavę automobiliu „L. R.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po šventės nuvažiavo į „Norfą“ apsipirkti. Automobilį pasistatė lygiagrečiai parduotuvės sienos, pavėsyje. Apsipirkus sėdo į automobilį ir parvažiavo namo. Prie parduotuvės automobilio neapžiūrinėjo. Tik grįžus namo pastebėjo, kad apgadintos vairuotojo durelės – jos buvo įlenktos, dažai įbrėžti. Apgadinimas buvo apie krepšinio kamuolio dydžio, jis buvo gerai matomas. Tada pagalvojo, kad automobilis buvo apgadintas prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten nuvykus ir su apsaugos darbuotoju peržiūrėjus saugos kamerų įrašus pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Opel“. Vaizdo įraše gerai matėsi, kad nuo smūgio jo automobilis net sujudėjo. Matė, kaip iš automobilio „Opel“ keleivio vietos išlipo moteris, o iš vairuotojo vietos išlipo vyras. Jie arti jo automobilio nebuvo priėję. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, po to su policijos pareigūnais dar kartą apžiūrėjo saugos kamerų vaizdo įrašą. Draudimo kompanija paskaičiavo, kad dėl durelių apgadinimo jam padaryta 143 Eur žala. V. P. jam žalą atlygino, jo atsiprašė, jokių pretenzijų jam neturi. Į draudimo kompanija nebesikreips.

Liudytojas Saulius Šimoliūnas parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliu. Pamena tą įvykį. Prie parduotuvės „Norfa“ buvo įvažiuota į automobilį „L. R.“. Kaltininkas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo saugos kamerų vaizdo įrašą. Įraše matė, kad į aikštelėje stovintį automobilį „L. R.“ važiuodamas atbuline eiga įvažiavo pilkos spalvos automobilis „O. A.“ ar „Vectra“. Iš automobilio „Opel“ išlipo keleivė ir vairuotojas, tačiau į nukentėjusiojo automobilį pažiūrėjo tik iš tolo. Surašė reikiamus dokumentus ir perdavė medžiagą dėl vairuotojo nustatymo. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Jam buvo įlenktos ir įbrėžtos vairuotojo durys. Apgadinimai buvo matomi.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliu ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip liudytojas Saulius Šimoliūnas. Jis patvirtino, kad nukentėjusiojo automobiliui „L. R.“ padaryti apgadinimai buvo gerai matomi.

Liudytoja A. P. parodė taip pat, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P.. Ji patvirtino, kad nukentėjusiojo automobilį apžiūrėjo tik iš atstumo, prie jo nei ji, nei sutuoktinis priėjęs nebuvo. Nurodė, kad jų šeimai būtinas automobilis, kadangi jie gyvena kaime, kaimynystėje gyvena vien seni žmonės, todėl automobilis vienintelė galimybė nuvykti pas gydytojus.

Iš 2016-05-31 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad tą dieną V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. gegužės 28 d. apie 14.40 val. Pakruojo mieste, Statybininkų g. 2A, prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo taisyklių, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam G. L., tuo jį apgadindamas, po to, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai (1 b. l.).

Iš 2016-05-28 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PB vyr. patrulio V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tos pačios aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje liudytoju (2 b. l.).

Iš 2016-05-28 autoavarijos vietos schemos matyti policijos pareigūnų įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (3 b. l.).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotonuotraukų matyti automobiliui „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (4-7 b. l.).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotonuotraukų matyti automobiliui „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (8-10 b. l.).

Iš vairuotojo pažymėjimo bei vairuotojų registro įrašo matyti, kad V. P. turi teisę vairuoti transporto priemones (11, 19 b.l.).

Iš nukentėjusiojo G. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teismo posėdžio metu (14 b. l.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame V. P. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teismo posėdžio metu (15 b. l.).

Iš informacijos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. P. (16 b. l.).

Iš informacijos apie automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (17-18 b. l.).

Iš pažymos apie baustumą matyti, kad V. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (20-21 b. l.).

Iš prekybos centro „Norfa“ saugos kamerų vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „O. A.“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkia į aikštelėje stovintį automobilį „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio sujuda. Po to automobilis „O. A.“ pavažiuoja į priekį, jo vairuotojas ir keleivė išlipa iš automobilio, tačiau nepriėję arčiau automobilio „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėda į savo automobilį ir išvažiuoja.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad V. P. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Kadangi V. P. pripažino savo kaltę, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymais, teismas jų detaliau neanalizuoja.

V. P., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo taisyklių, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, ir atsitrenkė į stovintį automobilį „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam G. L., tuo jį apgadindamas, todėl ši V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, V. P., sukėlęs eismo įvykį (jo vairuojamu „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilį „L. R. Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadinęs), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, tai yra, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai, todėl ši V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.

Kaltė dėl aukščiau paminėto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. paaiškinimų, nukentėjusiojo G. L., liudytojų Sauliaus Šimoliūno ir V. K. parodymų, saugos kamerų vaizdo įrašo akivaizdu, kad V. P. suprato jog važiuodamas savo automobiliu atbuline eiga kliudė kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, suprato, kad galimai dėl to tas kitas automobilis (nukentėjusiojo) buvo apgadintas (tai yra, suprato, kad sukėlė eismo įvykį), tačiau, neįsitikinęs, kad nukentėjusiojo automobilis neapgadintas (net nepriėjęs prie jo), sąmoningai skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas, kad tai daro neteisėtai. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nėra jokių duomenų, kad V. P. eismo įvykio metų buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad nukentėjusiojo automobiliui nebuvo padarytos žymios žalos, kad V. P. vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai yra nesant svarbių priežasčių, dėl ko V. P. būtų suinteresuotas pasišalinti nepastebėtas iš eismo įvykio vietos, konstatuotina, kad V. P. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau tai padarė dėl išgąsčio, nesuvokdamas situacijos bei atsakomybės rimtumo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016, 2AT-52-976/2016, 2AT-63-639/2016 ir kt.). Tokios pačio praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartys apeliacine tvarka išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-51-519/2014, ATP-58-116/2015, ATP-28-616/2016 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs, savo noru atlygino administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiajam padarytą nuostolį (nors to daryti neprivalėjo, kadangi žalą nukentėjusiajam būtų atlyginusi draudimo kompanija, apdraudusi V. P. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę), teisės pažeidimus padarė būdamas sulaukęs 71 metų, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1, 2 ir 10 punktai), atsiprašė nukentėjusiojo, neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, transporto priemones vairuoja nuo 1978 metų, per tą laiką eismo įvykių nebuvo sukėlęs, nebuvo baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pensininkas, gyvena su žmona, kuri taip pat yra pensininkė, abu turi rimtų sveiktos problemų, pragyvena vien iš pensijų, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nedaug, žala menkavertė, todėl darytina išvada, kad V. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskyrus net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ji būtų aiškiai per griežta, neproporcinga jo įvykdytam teisės pažeidimui, todėl už šį administracinį teisės pažeidimą jam skirtina mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda - 300 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (ATPK 30¹ straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Nuobaudos, paskirtos už atskirus administracinius teisės pažeidimus, subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 31-33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniai, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, - 300 (trijų šimtų) eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, V. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16058393980.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Išaiškinti pažeidėjui, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.