Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei S. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Loreta Mėčienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti.

Atsakovei S. S. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas su Z. P. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu bankas suteikė kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas Z. P. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, skolininkas Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė atsakovė S. S.. Antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje yra vykdomas notaro Gintaro Bastakio vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021-04-21 pagal hipotekos kreditoriaus (banko) prašymą. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, Z. P. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo vardu paveldėtos daiktinės (nuosavybės) teisės neįregistravusi. Antstolis Giedrius Jonauskas 2021-10-07 patvarkymu dėl teisių įgyvendinimo Nr. S-21-91-32034 pasiūlė bankui kreiptis į teismą atsakovės vardu užbaigti palikimo, atsiradusio po Z. P. mirtis, priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo.

Ieškovė, vykdydama antstolio 2021-10-07 patvarkyme dėl teisių įgyvendinimo Nr. S-21-91-32034 nurodytą pasiūlymą, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei atsakovė neįgyvendins teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei teise atsakovės vardu be atskiro atsakovės sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė po Z. P. priėmė palikimą, tačiau neįregistruoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą savo vardu. Kadangi atsakovė neįregistruoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą savo vardu, antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo iš ieškovės naudai įkeisto ir šiuo metu nuosavybės teise atsakovei priklausančio turto.

Taigi, ieškovė pateiktu ieškiniu siekia, kad atsakovė įregistruotų nuosavybės teisės į paveldėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tai, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai, yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Z. P. nevykdė kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su ieškove. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas Z. P. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dėl susidariusio įsiskolinimo notaro Gintaro Bastakio vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021-04-21 pagal hipotekos kreditoriaus (banko) prašymą, bei perduotas vykdyti antstoliui Giedriui Jonauskui. Prievolė šiuo metu nėra įvykdyta. Duomenų apie tai, kad prievolė ieškovei būtų ginčijama, nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė turėtų pakankamai kito turto iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus. Be to, teismas pažymi, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ir yra įkeistas ieškovės naudai, todėl skolos išieškojimas, vadovaujantis CK 4.192 – 4.196 straipsnių normomis, turi būti nukreiptas būtent į įkeistą, o ne į kitą atsakovės vardu turimą turtą.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo atsiradimo momento, yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi ne tik materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), bet ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), taip pat palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skolininkas Z. P. priverstinio skolos išieškojimo ieškovės naudai metu mirė. Po jo mirties atsakovė pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo priėmimo faktas 2018-11-05 registruotas Testamentų registre. Atsižvelgiant į tai, kad po skolininko Z. P. mirties palikimą priėmė atsakovė, teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Be to, atsakovė, priėmusi palikimą po Z. P. mirties, priėmė ne tik turtą, bet ir visas jo turtines pareigas, tame tarpe ir pareigą įvykdyti ieškovei visus įsipareigojimus pagal 2005-06-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Taigi, atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad ši daiktinė (nuosavybės) teisė būtų ginčijama, abejotina, nėra. Atsakovė savo vardu paveldėtos daiktinės (nuosavybės) teisės iki šiol nėra įregistravusi.

2021-10-07 antstolio Giedriaus Jonausko patvarkyme Nr. S-21-91-32034 nurodyta, kad neįvykdytą atsakovės ieškovei prievolę sudaro: 599,72 Eur delspinigiai, 9 715,03 Eur negrąžinto kredito suma, 369,75 Eur palūkanos, 37,46 Eur prašymo atlikti vykdomąjį įrašą patvirtinimo išlaidos, 41,65 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidos ir 186,41 Eur palūkanų. CPK 690 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas ieškovės naudai, ir šiuo metu yra registruotas skolininko Z. P. vardu. Esant nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovė procesiniuose dokumentuose pagrįstai teigia, kad nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą į atsakovės paveldėtą turtą, nes atsakovė, priėmusi palikimą, neatlieka reikalingų veiksmų paveldimo turto apyrašo sudarymui, nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, be to, nesikreipia į Nekilnojamojo turto registrą dėl paveldėto turto registravimo savo vardu. Tokie atsakovės veiksmai realiai užkertą kelią įvykdyti priverstinį skolos išieškojimą, todėl taip yra pažeidžiami ieškovės kaip išieškotojos ir kreditorės interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad teisė kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo gali būti suteikta ir kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Tai, kad ne tik teisė kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, bet ir teisė kreiptis į notarą gauti paveldėjimo teisės liudijimą be įpėdinio sutikimo gali būti suteikta kitam asmeniui yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, formuodami praktiką analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921/273/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-560/2020 ir kt.).

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad: visų pirma, teismas gali įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, reikalingus kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat reikalingus kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo; antra, teisė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą nuosavybės teise nėra asmeninė atsakovės teisė, ją atsakovės vardu, pareiškiant netiesioginį ieškinį, gali įgyvendinti skolininko kreditorius, o šiuo atveju – ieškovė.

Teismas, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad paveldėtoja – atsakovė, yra priėmusi po Z. P. mirties palikimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios neatliko visų veiksmų, reikalingų paveldėto turto apyrašo sudarymui, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, paveldėto nekilnojamojo turto įregistravimui dėl ko negali būti vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ieškovės naudai, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisininko pagalbą (teisinis situacijos vertinimas, dokumentų peržiūra, sisteminimas, ieškinio parengimas ir pateikimas teismui), iš viso patyrė 325 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 17,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę S. S. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra registruoti Z. P. vardu.

Atsakovei S. S. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui teisę atsakovės S. S. vardu be atskiro atsakovės sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra registruoti Z. P. vardu.

Priteisti iš atsakovės S. S. 325 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui.

Priteisti iš atsakovės S. S. 17,14 Eur (septyniolika eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.