Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovui E. Š., jo atstovei advokatei Eglei Gurskytei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Šalys yra nepilnamečių vaikų O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8, 9). Šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 105). Ieškovės pateiktoje išlaikymo lentelėje nurodyta, kad iš viso per mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikalinga 245 Eur suma (b. l. 90). O. Š. ir E. Š. lanko mokyklėlę (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). L. Š. dirba Kauno lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (b. l. 96, 97), darbo užmokestis yra 314,00 Eur (b. l. 124). E. Š. registruotas darbo biržoje (b. l. 121). E. Š. su I. Š. turi sūnų N. Š. (b. l. 123). Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria E. Š. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 86,89 Eur (300 Lt) (b. l. 122). L. Š. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ir nepilnamečių vaikų O. Š. bei E. Š. gyvenamoji vieta (b. l. 106). Šalys 2015-07-22 sudarė povedybinę sutartį (b. l. 107-111).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2014 m. birželio mėn. paliko šeimą, todėl santuoka turėtų būti nutraukta vadovaujantis 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2014-12-22, tai yra nepraėjus vienerių metų terminui, numatytam minėtame straipsnyje, todėl prezumpcija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės negali būti taikoma. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina, kad šalys pateikė prašymą dėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymo. Teismas šį prašymą tenkino ir 2015-07-17 nutartimi nustatė šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Sutuoktiniams nepavykus susitaikyti teismas šalies prašymu 2016-04-13 nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad savo vaikams atveždavo uogų, daržovių. Šias aplinkybes pripažino ir ieškovė. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė (LR CPK 178 str.), kad atsakovas paliko šeimą ir ilgiau nei metus laiko nesirūpino, todėl šiuo pagrindu pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo nėra teisinio pagrindo. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas priekaištavo dėl ieškovės praeities, konkrečias aplinkybes atsisakė nurodyti, atsakovas taip pat atsisakė nurodyti konkrečias priežastis, susijusias su priekaištais dėl ieškovės praeities.

Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nesirūpino šeima, tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimos, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės Š. ir Š.

Šalių teigimu, jos kreditorių neturi.

Dėl turto padalijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Ieškovė prašo santuokos nutraukimo atsakovui palikti transporto priemones Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Kadett, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sau kompensacijos neprašo. Tačiau pagal bylos duomenis (2016-05-31 VĮ „Regitra“ išrašas, b. l. 105) matyti, kad santuokos metu atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota 2015-08-05, tai yra po povedybinės sutarties pasirašymo, kuria šalys susitarė, kad turtas, įgytas po sutarties pasirašymo, bus laikomas turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką ši transporto priemonė nedalintina. Transporto priemonė Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota iki povedybinės sutarties pasirašymo, todėl priteistina atsakovui. Šalių teigimu, ši transporto priemonė nėra vertinga, todėl ieškovė nereikalauja konpensacijos.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai O. Š. ir E. Š. gyvena su motina L. Š., tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su motina sutinka, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų O. Š. ir E. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. Š..

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nepageidavo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 111 Eur kiekvienam. Atsakovas prieštaravo iš jo prašomam priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti išlaikymą po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, turi išlaikyti nepilnametį sūnų N. Š., kurio išlaikymui teismo priteista 86,89 Eur suma. Paaiškino, kad negali diferencijuoti vaikų, todėl nesitinka, kad visiems jo nepilnamečiams vaikams būtų priteistas skirtingo dydžio išlaikymas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro po 245 Eur, teismo posėdžio metu patikslino šią sumą iki 222 Eur. Ši suma skiriama mėnesiui tokio pobūdžio išlaidoms: 29 Eur aprangai, 75 Eur maistui, sveikatos priežiūrai 24 Eur, kitiems poreikiams 40 Eur, būsto išlaidos 54 Eur. Šių dydžių atsakovas neginčijo, apskritai nesutiko su ieškovės prašoma priteisti suma, nes jis nepajėgus mokėti tokio dydžio sumos. Ieškovė pateikė pažymą apie vaikų lankomų užsiėmimų kainą mokyklėlėje (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas sumas, ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (5 ir 3 metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 222 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – 314,00 Eur gaunamas darbo užmokestis (b. l. 124), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15). Atsakovas registruotas darbo biržoje (b. l. 121), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15), jo vardu registruotos transporto priemonės (b. l. 121). Atsakovas prašo priteisti mažesnį išlaikymą motyvuodamas tuo, kad teikia išlaikymą sūnui N. Š., kuriam yra 11 metų, po 86,89 Eur per mėnesį (b. l. 122), todėl mažesniems vaikams neturėtų būti priteisiama didesnė suma, tačiau pažymėtina, kad dėl išlaikymo sūnui N. Š. buvo susitarta taikos sutartimi (b. l. 122). Be to, kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikymas skiriamas individualiai, t. y. turi būti įvertinama vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad atsakovas moka išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui po 86,89 Eur, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių nepilnamečiai vaikai neturi teisės gauti didesnės išlaikymui skirto sumos.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė turi specialybę, pradinių klasių mokytoja. Atsakovas buvo įstojęs į aukštąją mokyklą, tačiau jos nebaigė, tačiau gali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad siekia persikvalifikuoti, gauti atlyginimą, iš kurio galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo metu jis nepajėgus mokėti ieškovės prašomos sumos. Dirba pavienius darbus, tačiau reguliarių pajamų neturi.

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio vaikų poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomi nepilnamečių vaikų poreikiai laikytini minimaliais. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo auga nepilnamečiai vaikai ir taip turi daugiai prisidėti buitiniais rūpesčiais prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas vaikams išlaikyti, t. y. šiuo atveju atsakovo maksimalių pastangų gauti bent kokio pobūdžio reguliarias pajamas, ir tokiu būdu mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra. Pastebėtina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas reikalingas kas dieną, todėl atidėti išlaikymo teikimą, kol asmuo įgis specialybę, gaus jo nuomone pakankamas pajamas nėra galimybės. Teismas nurodo, kad asmuo turi prisiimti socialinę riziką už savo vaikus, ir planuodamas juos suvokti, kad juos reikės ir išlaikyti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams O. Š. ir E. Š. priteistinas išlaikymas po 111 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-22) iki jų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. Š..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovei ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., atsakovui E. Š. palikti prigimtinę pavardę – Š.

atsakovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Aprilia Sonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 111 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-24) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.