Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui R. T., ieškovų atstovei adv. padėjėjai Jolantai Klimavičienei, atsakovui E. Š., atsakovo atstovui adv. Artūrui Šukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T. ir J. T. ieškinį atsakovui E. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kampara“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo be atsakovo sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo UAB „Kampara“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypai buvo suformuoti ir išmatuoti vietinėje koordinačių sistemoje, o pertvarkant ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą į valstybinę koordinačių sistemą paaiškėjo, kad atsiradusi ploto paklaida viršija leistiną dydį. Ieškovų užsakymu pagal faktines žemės sklypo ribas ir faktinį naudojimąsi parengtas žemės sklypo planas ir kadastrinių matavimų byla neatitinka teritorijų planavimo dokumentų (detalaus plano, pagal kurį buvo suformuoti tiek ieškovų, tiek atsakovo sklypai), o teisės aktai nenumato galimybės sudaryti sklypo planą pagal faktinį sklypo naudojimąsi, t.y. pagal jo faktiškai esančias ribas, todėl UAB „Kampara“ atsisakė toliau tęsti kadastrinių matavimų darbus. Ieškovai savo kadastrinių matavimų byla nori pakeisti sklypo ribas, konfigūraciją, bet tai negali būti daroma be detaliojo plano ar kitų teritorijų planavimo dokumentų keitimo, kuriais būtų pakeistos sklypo ribos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovams R. T. ir J. T. nuo 2011-01-28 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1159 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0773-1137, bei gyvenamasis namas, esantys Vilniaus r. sav. Zujūnų sen. Zujūnų k. Gėlių g. 4A, tuo tarpu atsakovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso kaimyninis 0,0841 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. Zujūnų sen. Zujūnų k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9, 99-100).

Bylos duomenimis, tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, yra parengtos ir VĮ „Registrų centras‘ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šių sklypų kadastrinių matavimų bylos ir planai: ieškovų sklypo 2005-09 Planas bei kadastrinių matavimų byla, parengta R.A. Š. įmonės (b.l. 12, 71-74, 86-96) bei atsakovo sklypo 2005-09 Planas ir kadastrinių matavimų, taip pat parengta R.A. Š. įmonės (b.l. 144-160). Siekiant apibrėžti ieškovų žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatyti tikslias sklypo ribas ir pan., ieškovų užsakymu UAB „Kampara“ 2015-04-08 parengė naują ieškovų žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Zujūnų sen. Zujūnų k. (duomenys neskelbtini), planą bei naują Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su 2014-12-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu bei kitais ją sudarančiais dokumentais (b.l. 62-74). Ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo leisti jiems užbaigti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal šią UAB „Kampara“ parengtą kadastrinių matavimų bylą bei atsakovo E. Š., kuris nesutinka su šia byla, su ieškovų žemės sklypo planu ir sklypo ribomis, sutikimo, tačiau toks ieškovų reikalavimas šiuo atveju negali būti tenkinamas dėl dviejų esminių priežasčių.

Pirma, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jų įregistravimą viešame registre, žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir procedūrą, reikalavimus atitinkamiems kadastrinių matavimų bylą sudarantiems dokumentams ir pan., o taip pat teismų praktika, yra numatytas tik privalomas suinteresuotų asmenų, tarp jų – gretimų žemės sklypų savininkų - informavimas apie atliekamus sklypo matavimus, tokiu būdu suteikiant jiems teisę dalyvauti atliekant tokius matavimus, išreikšti savo nuomonę (sutikimą, nesutikimą, pareikšti pastabas ir pan.), pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir pan., tačiau nėra numatytas privalomas tokių suinteresuotų asmenų dalyvavimas ir privalomas jų sutikimo buvimas, kaip kadastrinių matavimų atlikimo, jų užbaigimo ir įregistravimo viešame registre sąlyga, nes galutinį sprendimą priima atsakingos institucijos (šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM padalinys, VĮ „Registrų centras“ ir kt.), o tokį sprendimą šalis, kurios jis netenkina, gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kompetentingai institucijai be pagrindo atsisakius tęsti kadastrinių matavimų procedūras, ieškovai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tokį sprendimą, bet ne reikalauti atsakovo sutikimo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus nėra privalomas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2012-10-31 nutartis c.b. nr. 2A-50-343/2012).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog, pavyzdžiui, gretimo žemės sklypo savininko sutikimas parodymo-paženklinimo akte sukuria civilines teisines pasekmes tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su kadastrinių matavimų objektu esančio žemės sklypo faktinės ribos nustatymu, nes kadastriniai duomenys nustatomi ne vien tik gretimo sklypo savininko sutikimo (pritarimo) pagrindu, bet ir kitais Kadastro taisyklėse nurodytų dokumentų pagrindais: išrašo iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentų (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijų (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijų (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijų (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijų; aerofotografinių žemėlapių ar jų pagrindu parengti topografinių žemėlapių (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinačių, krokių (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogais (išrašai) ar šių sklypų planų kopijomis (14.9 punktas); statinio projektu (14.10 punktas); statybos leidimu (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016-02-12 nutartis c.b. D.O.K., V.L. – B. v Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, B.M.B., Nr. 3K-3-39-611/2016).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p.). Taip pat parengiamas žemės sklypo planas, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 12 d., 8 str. 3 d. 5 p.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 32.1.1 p. nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Nuostatų 32.1.1.4 p.). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „D. N. turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės), 25 p. ir 29.7 p. p. taip pat nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu taip pat parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi (Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu) (Nuostatų 32.1.8 p.). Nuostatų 36 p. ir Taisyklių 48 p. nustatyta, kad iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų atskirame lape parengiamas žemės sklypo planas.

M. N. 32.1.1. p. numato, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų; kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo – parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Nuostatų 32.1.1.5. p. bei Taisyklių 29.9 p. numato, kad kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimo abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje (tokiu atveju kadastriniai matavimai nestabdomi). Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Atlikęs minėtus veiksmus, vykdytojas, vadovaudamasis Nuostatų 69 p., parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą galėtų pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM padaliniui, kuris ir priimtų galutinį sprendimą. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2015-05-08 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 48KAM-45780, 2015-06-17 rašto Nr. 48SD-6443-(14.48.104.), 2015-06-22 rašto Nr. 48SD – 10833-(14.48.104), kurių ieškovai administracine tvarka neskundė (b.l. 35 – 38, 41-47), taip pat iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimo į ieškinį (b.l 108-109), UAB „Kampara“ parengta ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav. Zujūnų sen. Zujūnų k. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla buvo pateikta tikrinimui ir derinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, kuris ją patikrinęs, nustatė tam tikrus 2015-05-08 akte išvardintus teisės aktų pažeidimus, susijusius su Kadastro nuostatų 32.1.1.2., 32.1.1.3., 56, 64 p., trukdančius šią bylą suderinti, bei grąžino ją nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad minėtame 2015-05-08 akte nustatyta, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, žemės sklypo plotas nustatytas bei žemės sklypo planas sudarytas teisingai, tačiau nustatyti tam tikri formalaus pobūdžio trūkumai - neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kadangi nepateikti kvietimai gretimų žemės sklypų savininkams, kurių kadastriniai matavimai atlikti sąlyginėje sistemoje, būtina tikslinti kadastro duomenų lentelės datą, byloje nesukomplektuoti kvietimai į ženklinimą (b.l. 38). Taigi, UAB „Kampara“ parengtos ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nesuderinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM padalinyje priežastimi, sutrukdžiusia ieškovams toliau juos atlikti ir užbaigti, buvo ne atsakovo E. Š., kaip gretimo žemės sklypo sutikimo su ja nebuvimas, o tam tikri konkretūs formalaus pobūdžio trūkumai, kurie, kaip nurodė patys ieškovai ir kaip patvirtino tretysis asmuo UAB „Kampara“, nebuvo pašalinti, ir kadastrinių matavimų byla pakartotinai net nebuvo teikiama Nacionalinei žemės tarnybai derinimui. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovų, o taip pat jų pasitelkto vykdytojo - matininko (UAB ‚Kampara“) nebuvo atliktos aukščiau nurodytos teisės aktuose reglamentuotos procedūros (pranešimas kviestiniams asmenims apie ženklinimą, pastabų pateikimas, vykdytojo priimtas sprendimas dėl pastabų, parengtos kadastro duomenų bylos teikimas derinimui Nacionalinės žemės tarnybos padaliniui ir pan.), kurios leistų teisės aktų nustatyta tvarka tęsti ir užbaigti kadastrinių matavimų rengimo procedūrą. Duomenų ir įrodymų, jog UAB „Kampara“ kadastrinių matavimų byla nebuvo užbaigta rengti bei suderinta kompetentingoje institucijoje būtent dėl atsakovo E. Š. nepritarimo jai ar kitų nuo atsakovo priklausančių, o svarbiausia – neteisėtų ir nepateisinamų / nepagrįstų veiksmų, byloje nėra.

Antra, kaip matyti iš šalių iš jų atstovų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų (ieškovo R. T. skundų policijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, šių institucijų atsakymų bei nutarimų, ieškovo raštų ir rašytinių pretenzijų atsakovui, atsakovo E. Š. atsakymų (b.l. 14-15, 17-23, 27-37, 40-49), tarp ieškovų ir atsakovo, kaip kaimynių žemės sklypų savininkų, šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų, ir tai yra kita svarbi priežastis, dėl kurios negali būti tenkinamas ieškovų šioje byloje pareikštas reikalavimas. Kaip paaiškino ieškovas R. T., jo atstovė, ieškovų nuomone, jų žemės sklypo ribos turi būti nustatytos pagal faktiškai nusistovėjusias ribas, t.y. išimtinai faktinį abiejų gretimų žemės sklypų naudojimą, atsispindintį UAB „Kampara“ parengtame 2015-04-08 žemės sklypo plane (b.l. 64) bei 2015-12 Situacijos schemoje, kurioje tokios ribos apibrėžtos juoda linija (b.l. 98), nepaisant to, jog tokios ribos neatitinka šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų, UAB „Kampara“ 2015-12 Situacijos schemoje pažymėtų ruda linija, tuo tarpu atsakovo E. Š. nuomone, abiejų žemės sklypų ribos turi išlikti tokios, kokios yra šiuo metu įregistruotos registre pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, t.y. ieškovų žemės sklypų ribos turi išlikti tokios, kokios apibrėžtos UAB „Kampara“2015-12 Situacijos schemoje ruda linija ir kurios, anot atsakovo, atitinka jo 2005-09 Žemės sklypo plane nužymėtas jo paties sklypo ribas.

Pažymėtina, jog kaip matyti iš UAB „Kampara“ 2015-06-30 pranešimo ieškovams (b.l. 39-40) bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų, vykdytojas – matininkas atsisakė toliau tęsti ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų rengimo darbus ne tik dėl 2015-05-11 el. paštu gauto atsakovo E. Š. nepritarimo naujai parengtame žemės sklypo plane apibrėžtoms ieškovų žemės sklypo riboms, bet ir dėl to, jog UAB „Kampara“ parengtas žemės sklypo planas bei kadastrinių matavimų byla neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, o ieškovai nesutinka formuoti žemės sklypo ribas pagal detalųjį planą, tuo tarpu teisės aktai reikalauja kadastrinius matavimus atlikti pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Kaip paaiškino teismo posėdyje matininkas UAB „Kampara“ ir kaip matyti iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų (b.l. 26, 51-52, 170) bei abiejų ginčo šalių teismo posėdyje duotų paaiškinimų dėl šių nuotraukų, atlikus ir patvirtinus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal UAB „Kampara“ parengtą 2015-04-08 planą, ieškovų žemės sklypo teritorijoje atsidurtų ne tik visa faktiškai trinkelėmis išklota žemės (įvažiavimo į ieškovų žemės sklypą) dalis, kurioje atsakovas, laikydamas tai savo žemės sklypo teritorija, be kita ko, laiko sukrautas statybines medžiagas ir šiukšlės, bet ir atsakovo (ankstesnio atsakovo sklypo savininko) pastatytas pylimas, atraminė betoninė sienutė - pamatai, ant kurios pastatyta tvora (kaip paaiškino atsakovas, ji netiksliai nubrėžia sklypų ribą, o pastatyta jau atsakovo sklypo teritorijoje ant buvusio pastato pamatų), dalis tvoros, atsakovo gyvenamojo namo nuotekų vamzdžiai, kai kurie pasodinti medžiai ir pan., t.y. ta žemės dalis, kurią atsakovas laiko savo žemės sklypo, ankščiau buvusio nužymėto atitinkamais kuoliukais, dalimi, tačiau kurią ieškovai laiko savo žemės sklypo dalimi, reikalaudami iš atsakovo pašalinti joje esančius aukščiau nurodytus objektus ir daiktus. Kaip nurodė atsakovas bei tretysis asmuo UAB ‚Kampara“ bei kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovai atliekamais kadastriniais matavimais iš esmės nori pakeisti šiuo metu įregistruotas žemės sklypo ribas, konfigūraciją, bet tai negali būti daroma nepakeitus atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų ar teismo tvarka nenustačius ginčytinų žemės sklypų ribų. Ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribų neaiškumą šiuo atveju atspindi ne tik šalių paaiškinimai, UAB ‚Kampara“ parengta 2015-12 Situacijos schema, aukščiau minėti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus raštai – atsakymai į ieškovų užklausimus, bet ir paties ieškovo parengta schema (b.l. 16), rodanti, jog ieškovų žemės sklypo ribos, parengtos pagal vietinę koordinačių sistemą ir topografinį planą, ypač rytinėje ir pietinėje dalyse, besiribojančiose su atsakovų sklypo ribomis, pakankamai ženkliai skiriasi nuo sklypo ribų pagal valstybinę koordinačių sistemą.

Tokiu būdu šiuo atveju esant neaiškumui ir gretimų žemės sklypų savininkų ginčui dėl jų žemės sklypų ribų, teismo nuomone, tik išsprendus šį ginčą teismine tvarka, būtų galima toliau spręsti, ar ieškovų užsakymu UAB „Kampara“ parengta kadastrinių matavimų byla ir parengtas žemės sklypo planas nepažeidžia atsakovo interesų, ar tokie matavimai gali būti toliau rengiami ir tvirtinami bei registruojami viešame registre. CK 4.45 str. 1 d. numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, o jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Teismų praktikoje suformuota, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skriainčios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas; esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, atsižvelgti į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisyti naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, spręsti, ar vieno sklypo plotas nepadidėtų kito sklypo ploto sąskaita, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu jis pažeidžia nuosavybės teisę, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz. LAT 2010-11-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-453/2010; 2014-11-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-470/2014; 2010-05-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2010 ir kt.).

Matydamas tokią situaciją nagrinėjamoje byloje, teismas tiek 2015-12-02 nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tiek 2016-03-15 parengiamojo posėdžio metu siūlė ieškovams apsispręsti dėl ieškinio dalyko byloje ir galimai reikšti reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, t.y. šio teismo proceso rėmuose spręsti su atsakovu kilusį ginčą dėl tarpusavio sklypų ribų, tačiau ieškovai nurodė pasiliekantys prie pareikšto reikalavimo dėl leidimo atlikti kadastrinius matavimus pagal UAB „Kampara“ parengtą bylą be atsakovo sutikimo ir nereiškiantys teisme reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Teismų praktikos yra suformuota, jog žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (LAT 2009-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-455/2009; 2011-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2011; 2014-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-528/2014; 2015-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-488-219/2015).

Tokiu būdu negalėdamas savo iniciatyva peržengti šioje byloje ieškovų pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo ribų, nesant išspręstam ieškovų ir atsakovo, kaip gretimų žemės sklypų savininkų, ginčui dėl jų žemės sklypų ribų, byloje esant tokio ginčo išsprendimui reikalingų duomenų ir įrodymų (teritorijų planavimo dokumentų, duomenų apie statinius ir kitus objektus, esančius sklypuose, duomenų, ar nustačius ieškovų žemės sklypo ribas pagal UAB „Kampara“ parengtą planą, nepasikeistų atsakovo ir kitų gretimų žemės sklypų savininkų sklypų plotas, konfigūracija, charakteristikos, ir sklypo ribos atitiktų / nekirstų gretimų žemės sklypų ribas, duomenų apie ginčytinos sklypo dalies plotą, koordinates, pagal kur eitų., pvz., šios dalies pusė, kurią galima būtų priskirti vienai ir kitais ginčo šaliai ir pan.), negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl leidimo atlikti kadastrinius matavimus pagal UAB „Kampara“ parengtą medžiagą bei konstatuojamas tokių matavimų, kurių metu kaip ir turi būti nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.), teisingumas, tinkamumas, atsakovo E. Š. teisių ir interesų pažeidimo nebuvimas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovų ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai sumokėjo 41 € žyminio mokesčio, patyrė 18,13 € išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų rinkimu ir pretenzijos atsakovui siuntimu, 150 € išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai, viso – 209,13 € bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2, 131-137, 163-165), o atsakovas patyrė 680 € išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 171-173). Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama 680 € jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių teisės aktuose nustatytų rekomendacinių dydžių (CPK 93 str., 98 str.). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteisina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 263, 265, 270, teismas

nusprendė:

I. R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kampara“ atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. T. ir J. T. lygiomis dalimis atsakovui E. Š. 680 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.