- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-50-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00604-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. R. P.
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijos
- Trečiasis asmuo
- V. P., V. C., J. P., Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus, UAB „Geosoma“, R. Č., K. J., J. S., P. K., L. C., A. P., A. J., D. J., M. J., Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,
atsakovės Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui P. J., atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-753/2011 pagal ieškovo J. R. P. patikslintą ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB „Geosoma“, R. Č., K. J., J. S., J. S., P. K., L. C., A. P., A. J., D. J., V. P., J. P., M. J., V. C., Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui dėl pažeistų teisių atkūrimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu (b.l. 71-73, t. 1) ieškovas prašė pripažinti atsakovės atsisakymą pasirašyti ir derinti ieškovo žemės sklypo planą neteisėtu, pripažinti ieškovui teisę sklypo kadastrinių matavimų procedūras užbaigti be atsakovės sutikimo. Ieškovas nurodė sodininkų bendrijoje esantį sklypą įsigijęs dar 1993 metais. Sklypo ribos buvo ir yra pažymėtos aiškiais riboženkliais. Siekdamas galutinai suformuoti žemės sklypą, ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Geosoma“, kuri atliko matavimus ir parengė sklypo planą. Kadangi sklypas ribojasi su atsakovės keliu, planui patvirtinti reikalingas atsakovės suderinimas. Atsakovė nesutinka derinti plano nenurodydama jokių atsisakymo motyvų. Toks atsisakymas trukdo ieškovui užbaigti kadastrinių matavimų procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu (b.l. 67-82, t. 3) patikslintą ieškinį patenkino, pripažino neteisėtu atsakovės atsisakymą pasirašyti ir derinti trečiojo asmens UAB „Geosoma“ parengtą ieškovo žemės sklypo planą ir atliktus kadastrinius matavimus, pripažino ieškovui teisę baigti kadastrinių matavimų procedūras be atsakovės sutikimo, priteisė iš atsakovės ieškovui 2632 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovės valstybei 156,45Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, jog ginčas yra kilęs dėl ieškovo sklypo ribos su šalia einančiu keliu. Ieškovas sklypą valdo nuo pat sodų įkūrimo, yra nusistovėjusios sklypų naudojimo ribos, sklypai suformuoti remiantis preliminariais matavimais, prašomu derinti planu ieškovo žemės sklypas nepadidinamas. Viešųjų registrų duomenimis paneigta ir aplinkybė, jog pagal prašomą derinti planą sklypo ribos persidengia su kelio ribomis, nes, kaip matyti iš viešo registro duomenų, kelio plotis yra ne 4 metrai, kaip teigia atsakovė ir kai kurie tretieji asmenys, bet 3 metrai, sklypo ir kelio ribų koordinatės nepersidengia, sklypo riba yra vienoje ištisinėje linijoje su kitų sklypų ribomis. Matavimų neatitinkančios sklypo ribos buvo ženklinamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nepagrįstas atsisakymas derinti pateiktą planą vertintinas kaip ieškovo nuosavybės teisių suvaržymas, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 111-120, t. 3) atsakovė prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas ginčijamu sprendimu įvertino patį pateiktą planą, o ne apeliantės atsisakymo jį derinti pagrįstumą. Kadangi planas apeliantei apskritai nebuvo pateiktas derinti, nebuvo ir jokio atsisakymo, kurio pagrįstumą galėtų vertinti teismas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kreipimosi dėl plano derinimo ir/ar atsisakymo planą derinti faktus.
2. Kadangi nei ieškovo žemės sklypo, nei apeliantės valdomo kelio geodeziniai matavimai neįregistruoti, atliekant tokius matavimus turėjo dalyvauti ir apeliantės atstovas, tačiau apie tai apeliantei net nebuvo pranešta. Šio pažeidimo teismas priimdamas ginčijamą sprendimą taip pat neįvertino.
3. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog pagal ieškovo prašomą derinti žemės sklypo planą tarp jo sklypo ir trečiojo asmens K. J. sklypo atsiranda intarpas, kurio iki tol nebuvo. Tuo pačiu sklypas išsikišo į kelio pusę. Tokiu būdu ieškovui sukuriama galimybė naudotis valstybine žeme.
4. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog sklype esančio namelio situacijos planas nėra suderintas su atsakinga žemės tarnyba, nėra duomenų apie šiame plane nurodytų sklypo ribų teisingumą, todėl juo remtis kaip pagrindu kadastriniams matavimams atlikti negalima. Be to, byloje nėra šio dokumento originalo, pateikta kopija nepatvirtinta, todėl jis nelaikytinas rašytiniu įrodymu, o kartu ir teismo išvada, jog prašomame suderinti plane nustatytos sklypo ribos atitinka pradines, vertintina kaip nepagrįsta.
5. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą įrodymu nelaikydamas apeliantės pateikto 2009 m. balandžio 7 d. matininko eksperto nepasirašyto patikrinimo akto. Teismas nevertino prie ieškovo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pridėto sklypo plano, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo pateikto derinti. Akcentuotina ir tai, jog ieškovo parengtas planas neatitinka poįstatyminių aktų, reglamentuojančių reikalavimus keliams, nuostatų dėl minimalaus kelio pločio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 133-139, t. 3) ieškovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad apeliacinio skundo argumentą dėl prašymo suderinti planą ir atsisakymo tai padaryti nebuvimo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į apeliantę, tačiau teigiamo atsakymo negavo. Be to, apeliantė teismo posėdyje patvirtino nesutinkanti, kad planas būtų patvirtintas. Skundo argumentas, jog planas buvo rengiamas nederinant su gretimų sklypų savininkais atmestinas pirmiausiai dėl to, jog apeliantė neturi įgaliojimo atstovauti gretimų sklypų savininkų interesams, be to, su gretimų sklypų savininkais ginčo dėl sklypo ribų nėra. Kaip niekuo nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, jog ieškovo plano patvirtinimo atveju atsirastų intarpas tarp ieškovo ir K. J. žemės sklypų, nes sklypų ribos sutampa. Akcentuotina ir tai, jog planu ieškovo sklypas nėra padidinamas, ieškovas nepretenduoja į valstybinę žemę, ieškovas naudojasi jam priklausančiu žemės sklypu, visi statiniai ir augalai patenka į sklypo ribas. Pateiktas planas neprieštarauja jokiems viešajame registre įregistruotiems duomenims apie kitus nekilnojamojo turto objektus. Sprendžiant ginčus dėl sklypo ribų nekonkrečios sklypo ribos ir jo konfigūracija gali būti tikslinami atsižvelgiant į faktines aplinkybes.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą (b.l. 140-141, t. 3) tretieji asmenys L. C. ir V. C. prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl būtinybės gauti gretimų sklypų savininkų sutikimą tikslinant žemės sklypo ribas
Vienu iš ieškinio reikalavimų prašoma pripažinti ieškovui teisę baigti kadastrinių matavimų procedūras be apeliantės sutikimo. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridėto atsakingos institucijos rašto (b.l. 14, t. 1), kliūtimi ieškovo žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūroms užbaigti pripažinta aplinkybė, jog žemės sklypo planas nesuderintas su gretimo sklypo (kelio) naudotoju - apeliante. Toks atsisakymas nėra paremtas jokiu konkrečiu teisės aktų reikalavimu. Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei su juo susijusiuose poįstatyminiuose aktuose gretimų sklypų valdytojų ar naudotojų sutikimas nėra įvardijamas kaip būtinoji sąlyga sklypo kadastriniams matavimams atlikti ir duomenims įregistruoti. Nors ginčijamų veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 552, 29.8.4-29.8.5 punktuose ir buvo numatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte privalu pažymėti, ar procedūroje dalyvauja gretimų sklypų savininkai, taip pat įvardinti jų poziciją atliekamų matavimų atžvilgiu, tiek nurodytų taisyklių 29.8.9 punkte (taisyklių pakeitimas, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 3D-473), tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (pakeitimas patvirtintas Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkte vienareikšmiškai nurodyta, jog gretimų sklypų valdytojų ar naudotojų nesutikimas nėra kliūtis kadastrinių matavimų procedūroms užbaigti, kilę ginčai nagrinėtini įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog savo sklypo kadastrinius matavimus atliekantis asmuo teturi pareigą informuoti apie atliekamus matavimus gretimų žemės sklypų valdytojus ar naudotojus, pastarieji turi teisę pareikšti pastabas dėl nustatytų žemės sklypo ribų, bet galutinį sprendimą priima atsakingos institucijos, tokį sprendimą šalis, kurios jis netenkina, gali skųsti teismui. Kompetentingai institucijai be pagrindo atsisakius tęsti kadastrinių matavimų procedūras, ieškovas turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tokį sprendimą, bet ne reikalauti apeliantės sutikimo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus nėra privalomas. Iš kitos pusės, atsižvelgdama į tai, kiek užtruko nagrinėjama byla, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, vienu iš esminių civilinio proceso tikslų atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, teisėjų kolegija sprendžia, jog formalus požiūris į atitinkamą ieškinio reikalavimą neatitiktų civilinio proceso esmės, teisėtų proceso dalyvių lūkesčių, galimai užprogramuotų naujus teisminius ginčus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo leisti ieškovui kadastrinių matavimų procedūras užbaigti be apeliantės sutikimo, paliktina nepakeista vertinant ją kaip pripažinimą, jog atsisakymas tokį sutikimą duoti pats savaime nėra kliūtis kadastrinių matavimų procedūroms tęsti.
Dėl galimų procedūrinių pažeidimų rengiant žemės sklypo planą
Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog, pažeidžiant aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimus, apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie ieškovo žemės sklypo plano rengimą ir neturėjo galimybės išdėstyti savo pastabas atitinkamais klausimais. Šis argumentas atmestinas kaip formalus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kadastrinių matavimų procedūros vis dar nėra užbaigtos, tuo tarpu galimybė apeliantei išdėstyti poziciją dėl parengto žemės sklypo plano teisėtumo ir pagrįstumo buvo sudaryta: nors 2010 m. sausio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte (b.l. 34-35, t. 1) ir nenurodoma apie apeliantės atstovų dalyvavimą ginčo procedūrose, tiek aplinkybės, jog pati apeliantė dar 2008 m. sausio 28 d. raštu (b.l. 60, t. 1) pasiūlė ieškovui atlikti kadastrinius matavimus, kad galėtų būti nustatytos tiek ieškovo žemės sklypo, tiek ir apeliantės naudojamo kelio ribos, ankstesniame 2009 m. balandžio 29 d. akte (b.l. 22-23, t. 1) yra apeliantės valdybos pirmininko parašas ir nėra jokių pastabų, tiek dar iki akto parengimo vykusių apeliantės valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. lapkričio 5 d. posėdžių protokolų (b.l. 49-50, 51 t. 1) turinys, tiek apeliantės 2009 m. gruodžio 22 d. raštas atsakingai institucijai (b.l. 57, t. 1) dėl parašo ant ankstesnio akto atšaukimo ir su tuo susijusių motyvų, tiek ir ieškovo 2010 m. kovo 3 d. raštas apeliantei (b.l. 15, t. 1), kuriuo prašoma duoti sutikimą kadastrinių matavimų duomenims įteisinti, ir juolab vykstantis teisminis procesas, kurio metu išdėstyti visi nesutikimo su parengtu žemės sklypo planu motyvai, leidžia daryti išvadą, jog apeliantės procedūrinės teisės dalyvauti kadastrinių matavimų procedūrose nebuvo niekaip pažeistos, o formalus procedūrinis argumentas negali tapti pagrindu kvestionuoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žemės sklypo ribų
Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog anksčiau aptartuose teisės aktuose įtvirtinta teisminė kilusių ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi teisminė proceso dalyvių pozicija patvirtina tarp šalių kilus ginčą, kuris, jeigu liktų neišspręstas nagrinėjamoje byloje, užprogramuotų naują teisminį procesą dėl kadastrinių matavimų procedūrų teisėtumo, teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su parengto ieškovo žemės sklypo plano teisėtumu.
Apeliantė nurodo, jog pagal parengtą ieškovo žemės sklypo planą, tarp ieškovo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) susidaro neleistinas intarpas. Kaip matyti iš byloje atliktos ekspertizės išvados (b.l. 186, t. 3), gretimo sklypo ribų kadastriniai matavimai nėra atlikti, jo ribos nustatytos preliminariai, galimai neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo, esamų natūralių sklypus skiriančių objektų vietos. Be to, gretimo sklypo savininkė nereiškia jokių pretenzijų dėl atitinkamos ribos, nenurodo, jog, ją nustatant, kaip nors pažeidžiami jos interesai, tuo tarpu apeliantė nelaikytina tinkamu subjektu atitinkamai ieškovo sklypo ribai kvestionuoti. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai apeliacinio skundo argumentą dėl ginčijamame plane nustatytos ribos tarp ieškovo žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl ginčijamo ieškovo žemės sklypo plano ir apeliantės naudojamo kelio ribų persidengimo. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, teisingais ir išsamiais laikomi viešajame registre įregistruoti duomenys, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, įregistruotos kelio ribos nustatytos 2007 m. rugsėjo 5d. plane. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog šiame plane nurodytos kelio ribos ir ginčijamo ieškovo žemės sklypo plano ribos nepersidengia. Aplinkybė, jog apeliantė yra parengusi kitą planą (b.l. 53, t. 1), pagal kurį visas kelias paslenkamas link ieškovo žemės sklypo ribos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip negalinti turėti įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui, kadangi šis planas nėra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas. Akcentuotina ir tai, jog įregistruotame plane nurodytas kelio plotis nesiekia 4 metrų, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, jog kelio plotis neatitiks teisės aktų reikalavimų būtent dėl ieškovo veiksmų pasitvirtinant savo sklypo planą. Ieškovo veiksmų neteisėtumo nepatvirtinta ir apeliacinio proceso metu iškelta aplinkybė, jog ieškovo žemės sklypo riba nėra vienoje linijoje su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Kaip nurodyta byloje atliktos ekspertizės išvadoje (b.l.53, t. 4), atliekant kadastrinius matavimus sklypo riba „pririšama“ prie gretimo sklypo ribos. Kaip minėta, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tarp ieškovo sklypo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir apeliantės naudojamo kelio kadastriniai matavimai nėra atlikti, nėra jokių kliūčių patvirtinus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal parengtą planą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas „pririšti“ prie atitinkamų ieškovo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų su apeliantės valdomu keliu.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas apeliaciniam skundui atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paskirstymo tarp šalių klausimas, iš atsakovės ieškovui priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas - 2200 Lt (b.l. 157, t. 3; b.l. 59, t. 4), kuris, atsižvelgiant į bylos trukmę, teismo posėdžių ir advokatės rengtų procesinių dokumentų skaičių, nelaikytinas dideliu (CPK 98 str.). Be to, iš apeliantės valstybei priteistinas teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas - 68,38 Lt (CPK 96 str.).
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui J. R. P. 2200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 68,38 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 38 ct) apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, nurodant, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.