Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1481-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
e2A-1481-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00398-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
D. I.
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-1481-730/2015

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00398-2015-0) Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.5.; 121.18.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. I. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei D. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 154,90 Eur dydžio įsiskolinimą už neteisėtai gautą paramą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos. Nurodė, kad ieškovė 2004 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovei paraišką gauti paramą pagal kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Atsakovei pagal sistemiškai suformuotą kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2013 m. buvo išmokėta 2674,09 Lt paramos suma, kurią sudarė išmoka už perleistą pieno kvotą. Administruojant atsakovės kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2014 m., buvo nustatyta, jog atsakovės sutuoktinis nesilaikė reikalavimo dalyvaujant pagal Priemonę nepretenduoti ir negauti paramos pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos priemones. Vadovaujantis ieškovės Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos (STIS) duomenimis, V. I. 2013 m. birželio 13 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, kasmetinis prašymas dėl paramos išmokėjimo už 2013 m. buvo įvertintas pakartotinai ir paramos sumai už 2013 m. pritaikyta 20 proc. sankcija. Susidariusią permoką, t. y. 154,90 Eur (534,82 Lt) (774,47 Eur x 20 proc.), atsakovė turi grąžinti ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės 154,90 Eur skolą už neteisėtai gautą paramą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 154,90 Eur sumą nuo 2014-09-21 iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos ieškovei, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės kasmetinis prašymas dėl paramos išmokėjimo už 2013 m. buvo pakartotinai įvertintas, vadovaujantis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 „Dėl kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių“, kurių 29 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas ir jo sutuoktinis nuo informacinio pranešimo apie paramos suteikimą iš agentūros išsiuntimo dienos, taip pat ir pasibaigus paramos teikimo laikotarpiui nebegali pretenduoti ir gauti paramos pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos priemones, išskyrus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, įgyvendinamą planavimo būdu, bei išmokas už paskerstus galvijus, jei paramos gavėjas ar jo sutuoktinis paskerdė galvijus per 3 mėnesius nuo Agentūros informacinio pranešimo paramos gavėjui apie skirtą paramą išsiuntimo dienos. Kadangi atsakovės sutuoktinis nesilaikė reikalavimo nepretenduoti ir negauti paramos pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos priemones ir neįrodė, kad tai įvyko dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, atsakovei pagrįstai skirta 20 procentų sankcija, todėl priteisė 154,90 Eur iš atsakovės. Ieškovė pagrįstai skaičiavo 5 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos 154,90 Eur sumos, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-06-02 sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, nevertinęs ir nepasisakęs dėl 2015-04-22 prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodyta, kad ruošiami dokumentai teismui dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia. Šie esminiai procesiniai pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi byla išnagrinėta patraukus atsakovu netinkamą asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė teismo sprendimą. Pareiškimas dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia pateiktas teismui 2015-06-19, tai yra po sprendimo priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas panaikinti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Apeliantės atstovas 2015-11-27 pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – 2015-10-20 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atsakovė D. I. pripažinta neveiksnia. Kadangi apeliacinės instancijos teismas naudojasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismui apie 2015-10-20 priimtą Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą yra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo pridėti prie bylos pateiktą 2015-10-20 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo kopiją nėra.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei 2004 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė paraišką gauti paramą pagal kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Atsakovei pagal sistemiškai suformuotą kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2013 m. buvo išmokėta 2674,09 Lt paramos suma, kurią sudarė išmoka už perleistą pieno kvotą. Administruojant atsakovės kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2014 m., buvo nustatyta, jog jos sutuoktinis V. I. nesilaikė reikalavimo dalyvaujant pagal Priemonę nepretenduoti ir negauti paramos pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos priemones, kadangi vadovaujantis ieškovės Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos duomenimis, V. I. 2013 m. birželio 13 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Ieškovė 2014-08-07 priėmė sprendimą dėl D. I. pagal kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl permokos susigrąžinimo, teismas ieškovės reikalavimą patenkino visiškai.

Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo, remdamasis 2015-04-22 prašymu stabdyti bylą, kuriame nurodyta, kad ruošiami dokumentai teismui dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia. Atsakovės atstovo vertinimu, šie esminiai procesiniai pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga bylą sustabdyti; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2015-04-23 pirmosios instancijos teismui L. L. (atsakovės dukra) pateikė prašymą sustabdyti bylą. Nors prašyme tiksliai nenurodytas bylos stabdymo pagrindas, tačiau spręsdamas iš prašymo turinio, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylą stabdyti prašė CPK 163 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 2 punkte numatyta, kad byla privalo būti sustabdyta, kai šalis netenka veiksnumo. Prašyme stabdyti bylą nurodyta, kad atsakovė sunkiai serga ir yra neveiksni, ruošiami dokumentai teismui dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia. Prie prašymo pridėta specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2013-09-23 iki 2016-09-22, tačiau minėta pažyma neįrodo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo neveiksni.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškimas teismui dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia paduotas tik 2015-06-19, tai yra jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė neveiksnia pripažinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimu. Pažymėtina, kad fizinis asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu, įsiteisėjimo (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 1, 4 dalys, 279 straipsnio 1 dalis). Taigi, tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, galimas civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nebuvo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties dėl 2015-04-22 prašymo stabdyti bylą, dėl šio prašymo nepasisakė. Kadangi 2015-04-22 prašymą pateikė L. L., kuri nėra dalyvaujantis byloje asmuo, pirmosios instancijos teismas šio prašymo neprivalėjo nagrinėti, todėl 2015-04-24 teisėjo rezoliucija nurodyta šį prašymą įdėti į bylą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė nebuvo pripažinta neveiksnia, todėl turėjo pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsilipimą į ieškinį, tačiau savo pareigos neįvykdė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą.

Kadangi ginčas kilo tik dėl civilinio proceso teisės normų taikymo (CPK 163 straipsnis), o skundo dėl teismo sprendimu priteistų sumų teisėtumo ir pagrįstumo nėra, apeliacinės instancijos teismas dėl priteistos neteisėtai gautos paramos bei palūkanų pagrįstumo nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės atstovo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų (CK 163 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei 2015-06-30 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis 2015-07-16 pažyma, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 57,90 Eur. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, 57,90 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą.

Grąžinti apeliantei D. I. 2015-10-20 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo kopiją.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAušra Maškevičienė